- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- e2-3914-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01403-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- S. B.
- Advokatai
- Vacys Milkonas, Ilona Ivašauskaitė, Ilona Ivašauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, išmokos už nepanaudotas atostogas bei delspinigių priteisimo, tinkamo atleidimo iš pareigų įforminimo ir įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė S. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė pripažinti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelės akcininkės D. B. 2019 m. sausio 31 d. sprendimą atleisti ją iš direktorės pareigų ir paskirti naują direktorių D. B. neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 057,29 Eur skolą pagal avansinę apyskaitą Nr. 4433, išeitinę kompensaciją, išmoką už nepanaudotas atostogas, tinkamai įforminti atleidimą iš pareigų bei sumokėti delspinigius, priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur skolą už atsakovei atliktus darbus, kuriuos apmokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, 2019 m. sausio 30 d. nutraukta neteisėtai, nes jai nebuvo nedelsiant perduotas sprendimas atleisti ją iš darbo, apie atleidimą ji sužinojo tik 2019 m. sausio 31 d. iš naujo direktoriaus, nors 2019 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku vienintelė akcininkė prašė toliau eiti pareigas, jai nebuvo nurodytos atleidimo iš darbo priežastys bei su ja darbo sutarties nutraukimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta – nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, išeitinė kompensacija, kompensacija už nepanaudotas atostogas, negrąžintos ieškovės asmeninės lėšos, kurios buvo panaudotos UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės bendra skola už padarytas asmenines investicijas ir kartu skola už neišmokėtą atlyginimą per visą ieškovės darbo laikotarpį pas atsakovę, atsispindi avansinėje apyskaitoje Nr. 4433, kurioje galutinė likučio suma nurodyta 5 057,29 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta neteisėtai, nurodė, kad ieškovė buvo atleista iš užimamų pareigų, nes prarado vienintelės įmonės akcininkės pasitikėjimą, o tai yra savarankiškas darbo santykių pasibaigimo pagrindas su juridinio asmens vadovu. Atsakovės nuomone, priešingai nei teigia ieškovė, ji buvo informuota ir apie atšaukimą iš užimamų pareigų, ir apie atšaukimo priežastis (nors jų akcininkas net neprivalo nurodyti). Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo sumokėtas visas darbo užmokestis, o šį faktą patvirtina jos pačios pasirašyti dokumentai, tame tarpe ir įmonės deklaracija pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurią pateikė pati ieškovė. Atsakovė sutiko, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo apskaičiuota netinkamai, t. y. skaičiuojant už 24 darbo dienas, o ne už 30 darbo dienų, tačiau tai sąlygojo pačios ieškovės veiksmai, kai ji neinformavo darbdavio apie savo neįgalumą, o priešingai pateikė sveikatos pažymą, kur jokių sveikatos sutrikimų nenurodyta. Atsakovė sutiko, kad neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis sudaro 151,50 Eur, tačiau ieškovė, kuri valdė ir disponavo įmonės finansais, sau ir taip jau be pagrindo buvo išsimokėjusi 478,92 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio–gruodžio mėn., todėl ši 151,50 Eur suma įeina į 2018 m. ieškovei išmokėto atlyginimo sumą ir ieškovė dar lieka sau persimokėjusi 327,42 Eur. Atsakovė nurodė, kad darbo santykiai netruko dvejus metus, be to ieškovė buvo atšaukta dėl jos pačios kaltų veiksmų, todėl reikalavimas priteisti išeitinę kompensaciją neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakovė taip pat nurodė, kad įmonės buhalterijoje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, jog ieškovė investavo (panaudojo) savo asmenines lėšas įmonės reikmėms, įmonėje nėra jokių paskolos sutarčių, įmonei skirtų prekių apmokėjimą iš ieškovės asmeninių lėšų patvirtinančių dokumentų, taip pat ieškovė netgi negali nurodyti, kokią sumą ir kokiu tikslu yra išleidusi įmonei.
3. Ieškovė S. B. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad įmonės darbo užmokestis buvo išmokamas grynaisiais pinigais, o apie išmokėjimą pasirašoma kiekvieną mėnesį darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose. Ieškovė paaiškino, kad įmonės reikalams panaudotų asmeninių lėšų patvirtinančių dokumentų įmonės buhalterei nepateikė. Ieškovė nurodė, kad darbo užmokestį sau nuo 2018 m. balandžio mėn. pasikėlė pati dėl padidėjusio darbo krūvio, informavo apie tai vienintelę akcininkę, tačiau nežino, kodėl darbo užmokesčio pakeitimas nebuvo užfiksuotas darbo sutartyje. Ieškovė nurodė, kad su vienintele akcininke buvo tariamasi telefonu dėl ieškovės investuotų lėšų į įmonę kompensavimo, tačiau jokių investuotas lėšas patvirtinančių dokumentų neteikė. Ieškovė paaiškino, kad 3 000,00 Eur išleido ūkio darbams, avansinėje apyskaitoje Nr. 4433 nurodoma 5 057,29 Eur suma susidarė, kai ji pirko maisto produktus, skalbimo priemones ir kitas prekes įmonės reikmėms, o buhalterei buvo pateiktos visos prekių įsigijimo sąskaitos. Ieškovė nurodė, kad apie netektą darbingumą vienintelė akcininkė žinojo, o netektą darbingumą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti įmonės buhalterei. Ieškovė paaiškino, kad pati išmokėdavo atlyginimus darbuotojams, jai priskaičiuoto darbo užmokesčio už kelius mėnesius nepaimdavo, nors jis buvo priskaičiuotas. Ieškovė nurodė, kad pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos metinę gyventojui išmokėtų išmokų deklaraciją apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtas išmokas, nes buvo suėjęs terminas jai pateikti ir ji vienintelė turėjo prisijungimus prie sistemos.
4. Ieškovės S. B. atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovas paaiškino, kad su vienintelės akcininkės sprendimu ieškovė nebuvo supažindinta, ją nedelsiant informuojant apie atšaukimą iš pareigų, sprendimas atleisti ieškovę iš darbo buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, o tai reiškia, kad ieškovė turėjo būti tinkamai įspėta apie atleidimą ir išmokėta išeitinė kompensacija bei sumokėta visa skola pagal avansinę apyskaitą. Atstovas nurodė, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota neteisingai, nes neįtrauktos už 2019 m. priklausančios atostogos bei neatsižvelgta į tai, kad ieškovė turėjo teisę į didesnį kasmetinių atostogų dienų skaičių. Atstovas nurodė, kad visos avanso apyskaitos patvirtina, kad susidarė gautų ir išleistų sumų skirtumai, tačiau nėra galimybės nustatyti, kieno lėšomis buvo apmokamos sąskaitos ir mokami atlyginimai darbuotojams, kai trūkdavo įmonės lėšų, todėl visa 5 057,29 Eur sumą sudaro ir ieškovės išleistos sumos už sąskaitas, ir ieškovei neišmokėtas darbo užmokestis, nors ieškovės paskola įmonei nebuvo tinkamai įforminta, tačiau, atstovo nuomone, byloje yra duomenys apie ieškovės ir vienintelės akcininkės susitarimą dėl leidimo investuoti asmenines lėšas į įmonę ir dėl įsipareigojimo jas atlyginti. Atstovas nurodė, kad 3 000,00 Eur skola susidarė už ieškovės apmokėtus darbus už UAB (duomenys neskelbtini) naudai atliktus vandentiekio remonto darbus ir ūkio darbus A. N..
Atsiliepimas
5. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Ilona Ivašauskaitė teismo posėdžio metu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad ieškovė, kaip įmonės vadovė, buvo atšaukta vienintelės akcininkės sprendimu kaip tai numato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, o paaiškinimai apie tai, kad ieškovė nebuvo nedelsiant informuota apie atšaukimą, neturi teisinės reikšmės ir neatitinka tikrovės. Atstovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nurodė pati ieškovė, todėl tai neturi teisinės reikšmės. Atstovė nurodė, kad įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad ieškovei išmokėtas visas darbo užmokestis, be to, pati ieškovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos metinę gyventojams išmokėtų išmokų deklaraciją apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį. Atstovė paaiškino, kad ieškovė neteisėtai nusistatė sau didesnį atlyginimą, nes tokia teisė jai nesuteikta. Atstovė paaiškino, kad nutraukus darbo sutartį su ieškove visiškai atsiskaityta, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuota neteisingai dėl ieškovės veiksmų, kai ji pati nepateikė neįgaliojo pažymėjimo, tačiau bet kokiu atveju ieškovei neteisėtai pasididinus darbo užmokestį, negali būti laikoma, kad su ieškove neatsiskaityta. Atstovė nurodė, kad išeitinė kompensacija ieškovei nepriklauso, be to, ji atšaukta dėl jos kaltų veiksmų nebendradarbiaujant su vienintele akcininke, savavališkai pasikelto darbo užmokesčio. Atstovė nurodė, kad jokių įrodymų dėl įmonės skolos ieškovei nepateikė, pati ieškovė nurodė, kad įmonė veikė gerai, gavo lėšas už teikiamas paslaugas, todėl neaišku, kaip galėjo susidaryti skola. Atstovės nuomone, kadangi skolos teisiniai santykiai yra ne darbo teisiniai santykiai, todėl įrodinėjimo našta dėl susidariusios skolos tenka pačiai ieškovei, tačiau ieškovė nepateikė tokių įrodymų, nors buvo įmonės vadovė, atsakinga už tinkamą įmonės lėšų tvarkymą. Atstovės nuomone, ieškovės pateiktos nuotraukos neįrodo, kad ieškovė asmenines lėšas panaudojo darbų, atliktų atsakovės naudai, apmokėjimui. Atstovė prašė taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu teikiant nepagrįstą ieškinį, o pusę paskirtos baudos priteisti atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties pabaigos
6. Nustatyta, kad ieškovė S. B. 2017 m. rugpjūčio 31 d. su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) sudarė darbo sutartį Nr. 61, kuria ji nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, nustatant 400,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vienintelės akcininkės D. B. 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovė atleista iš direktorės pareigų ir paskirtas naujas direktorius D. B.. Juridinių asmenų registre šis sprendimas įregistruotas 2019 m. vasario 14 d. Darbo sutartyje įrašas apie darbo sutarties pabaigą padarytas 2019 m. sausio 31 d. Ieškovės nuomone, ji iš darbo atleista neteisėtai, todėl byloje kilo ginčas dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo, vieninteliam akcininkui atšaukus jį iš pareigų, darbo sutarties pabaigos teisėtumo.
7. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalyje yra numatytas specialus darbo santykių su juridinio asmens vadovu pasibaigimo pagrindas – be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018 yra išaiškinęs, kad juridinio asmens teisė atšaukti savo vadovą yra absoliuti, t. y. vadovas gali būti atšauktas bet kada, atšaukimo neprivaloma pagrįsti jokiais kitais papildomais pagrindais ar vadovo darbo kokybės vertinimu. Tokia išvada atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį ir iki naujojo Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo kasacinio teismo formuotą praktiką valdymo organo nario atšaukimo iš pareigų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2013; 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2016).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas juridinio asmens vadovo atšaukimo ir darbo sutarties su juo nutraukimo santykį, yra nurodęs, kad juridinio asmens vadovo atšaukimas yra juridinę reikšmę turintis faktas, sudarantis pagrindą darbo sutarčiai pasibaigti, kitaip tariant, civilinių santykių su juridiniu asmeniu pabaiga (vadovo atšaukimas) lemia darbo santykių pabaigą. Tai yra savarankiškas, tik specialiems subjektams taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties. Bendrovės valdybos teisės atšaukti vadovą absoliutaus pobūdžio nekeičia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir, kad ginčai tarp bendrovės ir jos vadovo priskiriami darbo ginčų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013).
10. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad visos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos priklauso vienintelei akcininkei D. B.. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visuotinio akcininkų susirinkimo, šiuo atveju vienintelės akcininkės, teisė atšaukti uždarosios akcinės bendrovės vadovą paprastai laikoma absoliučia. Šioje byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo šios nuostatos. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias įmonės vadovo atšaukimą nulėmę kalti vadovo veiksmai, apsprendžia tik tai, ar atšauktam vadovui mokėtina išeitinė išmoka, ar ne. Išdėstyti argumentai leidžia padaryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė akcininkė turėjo teisę atšaukti ieškovę iš bendrovės vadovo pareigų ir tuo pagrindu nutraukti su ja sudarytą darbo sutartį bei toks jos sprendimas yra teisėtas pagal galiojusį teisinį reglamentavimą. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pritarti ieškovei, kad buvo pažeista jos atšaukimo iš pareigų procedūra. Iš 2019 m. sausio 30 d. vienintelės akcininkės sprendimo ir jos ieškovei siųsto elektroninio laiško yra visiškai aiški vienintelės akcininkės valia atšaukti ieškovę iš pareigų, nes ieškovė prarado vienintelės akcininkės pasitikėjimą. Nors ginčijamo sprendimo turinys nėra teisiškai nepriekaištingas (pirmajame sprendimo punkte nurodoma, kad ieškovė atleidžiama iš darbo direktorės pareigų), tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad neįvyko ieškovės atšaukimas, reiškiantis jai suteiktų įgaliojimų panaikinimą. Kadangi civilinių santykių nutraukimas šiuo atveju teisėtas, tai darbo santykių pabaiga negali būti pripažinta neteisėta, nes valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 1 dalį.
11. Tinkamai įforminti atleidimą iš darbo ir suformuluoti sutarties nutraukimo priežastis yra darbdavio pareiga. Ši pareiga tiesiogiai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalyje. Tai yra viena iš darbuotojo teisių apsaugos garantijų, kadangi darbuotojas turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas, tai svarbu, įgyvendinant teisę kreiptis į teismą. Vis dėl to tam tikri darbo sutarties nutraukimo įforminimo netikslumai savaime negali lemti atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Vertinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymo įtaką atleidžiamo darbuotojo teisėms, atsižvelgtina ir į atleidžiamo darbuotojo statusą bei darbo santykių nutraukimo pagrindą. Todėl ta aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui 2019 m. vasario 4 d. ieškovės pateiktame pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nurodyta, kad atleidimui iš darbo įforminti parinktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nes, kaip minėta, vienintelės akcininkės teisė atšaukti bendrijos vadovą yra absoliuti, o vadovo atšaukimas yra pagrindas pasibaigti su juo sudarytai darbo sutarčiai. Nagrinėjamu atveju darbo sutartyje padarytas aiškus įrašas apie darbo sutarties pabaigą atšaukus ieškovę iš vadovės pareigų vienintelės akcininkės sprendimu. Todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė, pranešime apie darbo santykių pabaigą nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis padarytas pagal pačios ieškovės pateiktą pranešimą. Ieškovė nenurodė, kokius konkrečius jos teisių suvaržymus ar apribojimus sukėlė toks kaip šiuo atveju darbo santykių pabaigos įforminimas. Tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ši informacija turėtų būti patikslinta.
12. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovė iš įmonės vadovės pareigų atšaukta teisėtai, todėl sudaryta darbo sutartis taip pat pasibaigė teisėtai, o tenkinti ieškovės reikalavimą pakeisti atleidimo pagrindą nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ir atsakovės prievolių ieškovei
13. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
14. Nagrinėjamu atveju pagal avanso apyskaitą sąskaita Nr. 4433, kurią pasirašė atsakovės vyriausioji buhalterė V. U., bei pagal atskiras avanso apyskaitas, sudarytas 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d., 2018 m. birželio 30 d., 2018 m. liepos 31 d. 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. spalio 31 d., pasirašytas ieškovės ir atsakovės vyriausiosios buhalterės V. U., ir avanso apyskaitą, sudarytą 2019 m. sausio 31 d. bei pasirašytą atsakovės vyriausiosios buhalterės V. U., ieškovė 2017 m. už bendrovės vardu įsigytas prekes sumokėjo 1 879,94 Eur bei išmokėjo 1 768,21 Eur atlyginimų bendrovės darbuotojams, panaudodama 2 359,43 Eur iš banko gautų lėšų ir 666,37 Eur iš kasos gautų lėšų, 2018 m. už bendrovės vardu įsigytas prekes sumokėjo 8 857,89 Eur bei išmokėjo 7 959,44 Eur atlyginimų bendrovės darbuotojams, panaudodama 13 362,84 Eur iš banko gautų lėšų ir 1 050,74 Eur iš kasos gautų lėšų bei 200,00 Eur, įneštus į atsakovės banko sąskaitą, 2019 m. už bendrovės vardu įsigytas prekes sumokėjo 55,94 Eur bei ieškovei buvo priskaičiuota 775,25 Eur darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovė į atsakovės banko sąskaitą įnešė 1 000,00 Eur. Ieškovė nurodė, kad, nors vienintelė akcininkė žodžiu įsipareigojo grąžinti ieškovės įmonės veiklai išleistas asmenines lėšas, tačiau susidariusio 5 057,29 Eur (22 496,67 Eur – 17 439,38 Eur) skirtumo nepadengė.
15. Visų pirma, pasisakytina apie 2017 m. ir 2018 m. ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį. Sutiktina su atsakove, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai ir priskaitymų-išskaitymų žiniaraštis už 2018 m. bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtas išmokas patvirtina, kad visiems darbuotojams 2017 m. ir 2018 m. buvo išmokėti darbo užmokesčiai. Tačiau šie dokumentai negali patvirtinti aplinkybės, kieno lėšomis buvo išmokėtas darbo užmokestis, kuris už 2017 m. ir 2018 m. visiems darbuotojams sudarė 9 727,65 Eur (1 768,21 + 7 959,44 Eur). Avanso apyskaita sąskaita Nr. 4433 patvirtina, kad darbo užmokesčiui mokėti buvo naudojamos ne vien nuosavos bendrovės lėšos, bet ir ieškovės bendrovei skolintos lėšos. Nors atsakovės nuomonė, kad atlyginimo sau mokėjimas iš savo lėšų yra visiškai nelogiškas ieškovės veiksmas, yra visiškai teisinga, tačiau duomenų, pagrindžiančių, kad tokios lėšos nebuvo panaudotos darbo užmokesčiui mokėti atsakovė nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei paskolinus lėšų įmonei atlyginimų mokėjimui ir ieškovei gavus darbo užmokestį, susidaro situacija, kad darbo užmokestis galiojant ginčo darbo sutarčiai išmokėtas nepavėluotai, todėl delspinigiai neskaičiuotini, nes ieškovės lėšomis išmokėtas darbo užmokestis tapo atsakovės skola ieškovei.
16. Toliau pasisakant dėl 2019 m. ieškovei priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, nustatyta, kad pasibaigus ieškovės darbo sutarčiai atsakovė apskaičiavo 580,00 Eur darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. ir 674,22 Eur kompensaciją už nepanaudotas 28,4 dienas kasmetinių atostogų, atskaičius mokesčius ieškovei priskaičiuota suma sudarė 775,25 Eur, kuri, kaip minėta, įtraukta į avanso apyskaitą sąskaita Nr. 4433 ir avanso apyskaitą, sudarytą 2019 m. sausio 31 d. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovo atlyginimą nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Vadinasi bendrovės vadovo darbo užmokestis negali būti nustatomas paties vadovo vienašaliu pareiškimu. Ieškovė neginčija, kad byloje nėra įrodymų apie bendrovės vienintelės akcininkės sprendimą, nuo 2018 m. balandžio mėn. jai nustatantį 450,00 Eur dydžio darbo užmokestį. Pastebėtina, kad ieškovės argumentai, jog ji atlikdavo ne vien direktorės funkcijas, bet ir kitas darbo funkcijas, negali būti laikoma teisėta priežastimi pasididinti sau darbo užmokestį be vienintelės akcininkės sprendimo. Todėl teismas skaičiuodamas ieškovei priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas už 2019 m. vadovausis ieškovės darbo sutarties 1.3 papunkčiu, kuriame šalys susitarė dėl 400,00 Eur dydžio mėnesinio darbo užmokesčio.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ ieškovės darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. sudaro 555,00 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovė sutinka, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas buvo apskaičiuota neteisingai, neturint duomenų apie ieškovės neįgalumą ir skaičiuojant kompensaciją neįvertinus, kad ieškovė turėjo teisę į 30 darbo dienų kasmetines atostogas. Teismo skaičiavimu, už nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. susidariusias 30 darbo dienų nepanaudotas kasmetines atostogas ir už nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. susidariusias 10,66 darbo dienų nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovei pagal darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį apskaičiavus ieškovės vidutinį darbo užmokestį priklauso 866,18 Eur kompensacija neatskaičius mokesčių (515,60 Eur + 101,08 Eur + 555,00 Eur = 1 171,68 Eur, 1 171,68 Eur / 55 d. d. = 21,303 Eur, 21,303 Eur x 40,66 d. d. = 866,18 Eur).
18. Nors atsakovė nurodė, kad darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimą ieškovei patvirtina 2019 m. sausio mėn. darbo užmokesčio lapelis, avanso apyskaita, sudaryta 2019 m. sausio 31 d., ir darbo užmokesčio žiniaraštis, tačiau 2019 m. sausio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštis nėra pateiktas, o UAB (duomenys neskelbtini) priskaitymų-išskaitymų žiniaraštis patvirtina, kad ieškovei priskaičiuotos su darbo santykiais susijusios išmokos nebuvo išmokėtos (skiltyje „Išmokėta“ nurodyta 0,00 Eur suma). Iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. taip pat nenustatyta atsiskaitymo su ieškove fakto. Liudytoja V. U., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, parodė, kad apskaičiavo ieškovei, kaip atleidžiamai darbuotojai, išmokėtinas sumas, tačiau nežinojo, ar su ja visiškai atsiskaityta. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtiną faktą, kad atsakovė su ieškove atleidimo iš pareigų dieną visiškai neatsiskaitė. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 555,00 Eur darbo užmokestis už 2019 m. sausio mėn. ir 866,18 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių). Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovei.
19. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šios taisyklės taikomos visų darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių išmokų atžvilgiu (darbo užmokesčiui, kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kitiems mokėjimams).
20. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškove pasibaigė 2019 m. sausio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad šalys atskirai susitarė dėl su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo tvarkos ir terminų. Todėl laikytina, kad atsakovė turėjo su ieškove atsiskaityti 2019 m. sausio 31 d., tačiau, kaip minėta, laiku neatsiskaitė. Atsižvelgiant į tai atsakovė privalo mokėti netesybas nuo 2019 m. sausio 31 d., o tai sprendimo priėmimo dieną sudarytų 2 009,60 Eur neatskaičius mokesčių (4 mėnesiai x 390,56 Eur + 2019 m. birželio mėn. 21 darbo diena iki sprendimo priėmimo x 21,303 Eur). Kaip minėta, pareiga nuo priteistos sumos apskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovei.
21. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kokiais atvejais atšauktam juridinio asmens vadovui turi būti išmokėta išeitinė išmoka. Kai yra tenkinamos visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus, Vadovas yra atšaukiamas ne dėl jo kaltės, terminuotos sutarties atveju, vadovas yra atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą) atšauktam juridinio asmens vadovui turi būti išmokama vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis buvo neterminuota, darbo santykiai truko nuo 2017 m. rugsėjo 1 d, iki 2019 m. sausio 31 d., t. y. truko trumpiau nei dvejus metus, o, be to, atsakovė nurodė, kad ieškovė buvo atšaukta iš pareigų dėl jos kaltės – savavališko darbo užmokesčio pasididinimo, nebendradarbiavimo su vienintele akcininke. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti išeitinę kompensaciją.
22. Įvertinus byloje esančius (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, darytina išvada, kad faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė įprasti (tęstinio pobūdžio) santykiai, kuomet ieškovė gaudavo pinigus iš atsakovės banko sąskaitos ir kasos pagal avansinę apyskaitą ir juos bei savo lėšas panaudodavo pastarosios naudai, o į avanso apyskaitas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės buvo įtraukiami pirkimo dokumentai, pagal kuriuos buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, darbo užmokesčio mokėjimo dokumentai, pagal kuriuos ieškovė mokėjo grynaisiais pinigais atsakovės darbuotojams darbo užmokestį. Todėl ieškovės reikalavimas dėl negrąžintų lėšų pagal avanso apyskaitą priteisimo siejamas ne su darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybėmis, o kylantis iš civilinių teisinių santykių. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad atsiskaitant su bendrovės kreditoriais buvo naudojamos jos asmeninės lėšos, taip pat nustatyta, kad bendrovėje lėšų buvo mažiau nei jų buvo išleista, tą patvirtino ir liudytoja V. U., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, be to, ieškovė buvo bendrovės kasininkė. Nesant duomenų apie neapskaitytas atsakovės lėšas, abejoti avanso apyskaitos sąskaita Nr. 4433, patvirtintos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės parašu, duomenimis, kuriuose užfiksuotos ir patvirtintos ieškovės išlaidos, nėra pagrindo.
23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovė privalėjo įrodyti, kad išleido savo lėšas įmonės naudai. Kaip minėta, teismo vertinimu, ieškovė šią įrodinėjimo pareigą įvykdė. Tuo tarpu atsakovei teko pareiga paneigti, kad tokios lėšos įmonėje buvo panaudotos arba kad tokias lėšas įmonė kompensavo ieškovei, arba kad ieškovė lėšas išleido prekėms ir paslaugoms, kurios nebuvo panaudotos vykdant įmonės veiklą. Atsakovė, neigdama savo prievolę apmokėti ieškovės patirtas išlaidas, iš esmės grindė aplinkybėmis dėl bendrovės buhalterinės apskaitos, už kurios tvarkymą kaip bendrovės vadovė buvo atsakinga pati ieškovė, trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti, tikrosios bendrovės finansinės padėties. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ne atsakovė skolinga ieškovei, o priešingai ieškovė skolinga atsakovei, t. y. kad prekių įmonės veiklai vykdyti įsigyta už mažesnę sumą ir kad neaišku, kur panaudotos iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos išgrynintos lėšos. Liudytoja V. U., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, parodė, kad visos sąskaitos turėjo būti pagrįstos, t. y. kiekvienas pirkinys turėjo būti nurašytas kaip sąnaudos, nes kitaip liktų neaišku, ar jie panaudoti įmonėje, taip pat turėjo būti sudaromi atliktų darbų aktai, įmonė neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto, todėl visiems darbams atlikti turėjo būti gautas nekilnojamojo turto savininko sutikimas, tačiau tokių duomenų įmonėje nėra. Tačiau atsakovė, turėjusi teisę prašyti skirti ekspertizę bendrovės buhalteriniams duomenims nustatyti, šia teise nepasinaudojo, kitų buhalterinės apskaitos duomenų nepateikė (inventorizacijos dokumentų ir pan.). Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovės turtinę prievolę ieškovei pagal avanso apyskaitą sąskaita Nr. 4433. Kadangi į avanso apyskaitą įtraukto darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo iš atsakovės klausimą teismas išsprendė atskirai, todėl, teismo skaičiavimu, atsakovės skola ieškovei pagal avanso apyskaitą sudaro 4 282,04 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei.
24. Ieškovė taip pat reikalauja priteisti 3 000,00 Eur sumokėtus iš ieškovės lėšų už atsakovei atliktus darbus. Aplinkybę, kad atsakovės naudai buvo atliekami darbai, ieškovė įrodinėjo liudytojų parodymais ir jos pateiktomis nuotraukomis. Liudytojas A. N. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį nebuvo įdarbintas, tačiau pagal susitarimus su ieškove UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. rugsėjo mėn. teritorijoje kasė sniegą, valė kanalizaciją, sėmė vandenį iš rūsio, dažė tvorą ir skulptūras, sandarino ir dažė langus, o už atliktus darbus užmokestį pasakydavo pats, jokių sąskaitų nebuvo išrašoma, apmokėdavo ieškovė S. B., iš viso susidarė apie 1 500,00 Eur suma. Liudytoja G. J., dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) virėjos pareigose nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2019 m. kovo mėn., parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkio darbus dirbo vyras vardu F., taip pat buvo atlikti vandentiekio remonto darbai. Ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti atliekami statybos darbai. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai darbų atlikimo atsakovės naudai ir tiems darbams apmokėti išleistų ieškovės lėšų dydis įrodinėjamas netiesioginiais įrodymais, nes neegzistuoja tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti, kada, kiek ir už kokią sumą atlikta darbų atsakovės naudai.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymai, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).
26. Teismo vertinimu, pagal esančius įrodymus galima padaryti prielaidą, kad A. N. atliko tam tikrus ūkio darbus UAB (duomenys neskelbtini) ir kad buvo vykdomi vandentiekio tvarkymo darbai. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie atliktų darbų kiekį ir jų kainą, o ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai bei nuotraukos šių aplinkybių patvirtinti negali. Teismas neturi pagrindo nustatyti, kad atlikti darbai kainavo būtent ieškovės nurodomus 3 000,0 Eur. Jokių skaičiavimų byloje nepateikta. Todėl daryti nemotyvuotos prielaidos apie darbų kainą teismas negali. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 3 000,00 Eur skolą iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
28. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintą ieškinį pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą teisę. Ta aplinkybė, kad ieškinys buvo tikslinamas du kartus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atsakovės darbuotoja, todėl ieškinio dalyką ir pagrindą galėjo iki galo suformuluoti tik iš atsakovės išreikalavus su darbo teisiniais santykiais susijusius dokumentus. Be to, įstatymas nedaro jokių išimčių juridinio asmens vadovui, kuris yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos teisingumą, kreiptis dėl jo pažeistų teisių, susijusių su darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimu, gynimo. Atsižvelgiant į tai, ieškinio pateikimo teismas nepripažįsta ieškovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl to atsakovės atstovės prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje.
30. Atkreiptinas atsakovės atstovės dėmesys, kad jos nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016 buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo baudos skyrimą dalyvaujančiam byloje asmeniui (advokatei) už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise. Taigi nagrinėjamos bylos ir atsakovės nurodomos bylos ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą nesivadovauti nurodomais išaiškinimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju tenkinus ieškinio reikalavimų dalį, jų (t.y. tenkintų reikalavimų dalis) proporcija tikslia procentine išraiška negali būti nustatyta. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslu nustatytina, kad tenkinta ieškinio reikalavimų didžioji dalis atitinka tris ketvirtadalius visų ieškinio reikalavimų.
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl už patenkintą reikalavimą priteisti darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn., kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir delspinigius iš atsakovės valstybei priteistinas 77,00 Eur žyminis mokestis. Taip pat už patenkintą reikalavimą priteisti 4 282,04 Eur skolą, iš atsakovės valstybei priteistinas 96,00 Eur žyminis mokestis. Todėl iš atsakovės valstybei iš viso priteistinas 173,00 Eur žyminis mokestis.
33. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 800,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. vasario 14 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 929577, 2019 m. vasario 26 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 929578 ir 2019 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 929588. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovė, ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tris ketvirtadalius reikalavimų, turi teisę į 600,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
34. Atsakovė patyrė 1 420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatės Ilonos Ivašauskienės 2019 m. gegužės 2 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 28/19, 2019 m. gegužės 16 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 29/19 ir 2019 m. birželio 12 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 33/19, 2019 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 349 ir 2019 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 354. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tris ketvirtadalius reikalavimų, turi teisę į 355,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
35. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai ir advokato pagalbai apmokėti įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 245,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
36. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 16,60 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tris ketvirtadalius reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistina 4,15 Eur ir iš ieškovės valstybei priteistina 12,45 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270, 417 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 555,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn. (neatskaičius mokesčių), 866,18 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 18 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių), 2 009,60 Eur (dviejų tūkstančių devynių eurų 60 ct) delspinigius (neatskaičius mokesčių) ir 4 282,04 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 4 ct) skolą.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 245,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 4,15 Eur (keturių eurų 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 173,00 Eur vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 12,45 Eur (dvylikos eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.