- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-176-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- T. S.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. S. ir atsakovo T. S. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2069-1037/2016 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išlaikymo vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1472-169(04)/2005 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteisti iš atsakovo T. S. periodines išmokas kas mėnesį po 180 Eur nepilnametės dukters E. S. išlaikymui nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ją dukros išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (1–8 b. l.).
2. Ieškovė nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukta jos ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendimu patvirtino, kad atsakovas mokės dukros išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 43 Eur (150 Lt). Toks išlaikymo dydis neatitinka dabartinių dukters poreikių. Dukrai yra 16 metų, jos poreikiai išaugo, dukra lanko šokių pamokas, sportuoja, vyksta į koncertus, jai reikalingi maisto papildai, vitaminai, dukra turi regėjimo ir odos problemų. Vaiko normaliam pragyvenimui pakaktų 360 Eur, todėl pusę šios sumos prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas T. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gaudamas minimalias pajamas, neturi realios galimybės teikti didesnį išlaikymą. Šalių susitarimu kaip išlaikymą dukrai turtu, prieš išsikeldamas iš ieškovės buto, suremontavo dukrai kambarį, nupirko vaiko kambario baldus, užuolaidas ir kita. Atsakovas po santuokos nutraukimo įsigijo tik sofą ir automobilį, pastarąjį įsigijo paėmęs paskolą (29–33 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1472-169(04)/2005 iš atsakovo T. S. dukrai E. S. priteisto išlaikymo dydį, padidindamas jį iki 140 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2016-07-11 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė (98–100 b. l.).
5. Teismas nurodė, kad išlaikymas buvo priteistas vaikui esant penkerių metų, teikiamo išlaikymo suma nebuvo keičiama daugiau nei vienuolika metų. Vaikui paaugus, padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka mokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai, būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Įvertinęs ieškovės nurodytas dukros poreikiams sumas, teismas konstatavo, kad mažai tikėtina, jog vaikas vyksta į koncertus ir festivalius kiekvieną mėnesį, taip pat, kad kiekvienais metais reikalinga keisti akinius. Nors ieškovė teigia, kad dukters dienpinigiai per mėnesį sudaro 10 Eur, šalia jų nurodytos dar ir kitos panašios išlaidos (pvz., pietūs mokykloje, išlaidos kinui, spektakliams ir pan.), kurios realiai turėtų įeiti į tų pačių kišenpinigių sumą. Teismas taip pat sprendė, kad išlaidos gyvybės draudimui nėra susijusios su būtinaisiais vaiko poreikiais.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo vardu registruotas automobilis, pateikti Sodros duomenys apie atsakovo draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2016-08-31 patvirtina, jog per mėnesį atsakovo gaunamas pajamas sudaro apie 500 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovo interesus atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, o privatus advokatas, ir tai leidžia daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra tokia, kad jis negalėtų prisidėti lygia dalimi prie vaiko išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir padidinti nepilnamečiam vaikui E. S. išlaikymą, priteisiant iš atsakovo T. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur, mokamomis nuo 2016 m. liepos 11 d. iki dukters pilnametystės (102–106 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas savo sprendime nemotyvuotai nurodė, kad vaikui kiekvienais metais nereikia keisti akinių, ir visiškai nenurodė, kas kiek laiko tai turėtų būti daroma. Vadinasi, teismas iš viso nepripažino šių vaiko specialiųjų poreikių, susijusių su jo sveikata. Tokie įrodymai, kad akiniai dukrai yra reikalingi, kad akiniai buvo nupirkti, kad ji lankėsi pas gydytoją regėjimo patikrinimui, teismui buvo pateikti, tačiau teismas priėmė neteisingą sprendimą ir iš viso nepriteisė šių su vaiko sveikata susijusių išlaidų, manydamas, kad šiuo specialiuoju vaiko poreikiu turi rūpintis tik vaiko mama.
7.2. Nors teismas savo sprendime išlaidų vaiko gyvybės draudimui apmokėti nepriskyrė prie būtinųjų išlaidų, tačiau, ieškovės manymu, atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų prisidėti prie šių išlaidų, nes tai nėra prabangai išleidžiami pinigai. Šis vaiko gyvybės draudimas yra mokamas jau keletą metų, tai nėra ieškovės sugalvotos papildomos išlaidos prieš paduodant ieškinį teismui.
7.3. Teismas, nors ir turėdamas būti aktyvus, teismo posėdžio metu neįsigilino į dukters poreikių patenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, priimdamas sprendimą suabejojo, jog dukra kas mėnesį vyksta koncertuoti ir būtinybe vaikui už keliones su šokių studija skirti kas mėnesį po 5 Eur. Vadinasi, teismo išvada yra tokia, kad dukra nė karto per metus nevažiuoja į koncertus ar festivalius.
7.4. Teismas, neįsigilinęs, kam yra skiriami 10 Eur dydžio dienpinigiai ir to neišsiaiškinęs teismo posėdžio metu, padarė klaidingą išvadą, priskirdamas šias išlaidas prie kitų panašių paskaičiavime nurodytų išlaidų. Ši dienpinigių suma yra skiriama dukters nenumatytoms momentinėms išlaidoms.
7.5. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dukros išlaikymui per mėnesį skiria 360 Eur sumą ir, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, priteisė mažesnę kas mėnesį mokamo nepilnamečiui vaikui išlaikymo sumą, nei ieškovė realiai skiria dukters išlaikymui. Tačiau teismas nenustatė nė vienos aplinkybės, kad dukrai skiriama 360 Eur išlaikymui suma yra nereali.
7.6. Realiai tenkinus didesnę dalį ieškinio reikalavimų, nei sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė teismas, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 233,31 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (300 Eur x 77,77 procentų), o iš ieškovės atsakovui - 188,29 Eur (847 x 22,23 procentų). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ne ieškovė turėtų atsakovui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas turėtų sumokėti ieškovės naudai 45,02 Eur.
8. Atsakovas T. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (111–116 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Sprendimas skundžiamoje dalyje naikintinas, nes teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 178 str., 185 str.), nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1472-169(04)/2005 patvirtino ieškovės J. S. ir atsakovo T. S. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir tai reiškia, kad teismas nenustatė, kad šia sutartimi pažeidžiami šalių nepilnametės dukros interesai, pripažino, kad šalių susitarimu jų dukros teisė į išlaikymą bus užtikrinama iki jos pilnametystės. Dukros išlaikymo klausimas sutartimi buvo derinamas su turto padalijimu.
8.3. CK 3.201 str. 2 d. numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių - vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra, dėl kurių, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas. Nagrinėjamu atveju tokių išlaidų nėra.
8.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl išlaikymo dydį reikia padidinti daugiau kaip tris kartus, sprendimą didinti išlaikymą grindė tik formaliais teiginiais apie išlaidų didėjimą dėl vaiko amžiaus ir laiko, praėjusio po išlaikymo dydžio nustatymo.
8.5. Ieškovė neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, išskyrus duomenis apie darbo užmokestį. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė (tai pripažino ir teismas), dėl to ji turi galimybę proporcingai turtinei padėčiai daugiau prisidėti prie dukros išlaikymo.
8.6. Nepagrįstas teismo sprendimas atmesti atsakovo T. S. argumentus, kad jis turi išlaikyti sergančią motiną. CK 3.205 str. įtvirtinta pareiga išlaikyti išlaikymo reikalingus tėvus taip pat yra imperatyvi, atsakovas pagal savo galimybes derina tiek pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, tiek ligotą pensininkę motiną, savo pareigų motinai atsakovas negali nevykdyti ar jų vykdymą perkelti broliui.
8.7. Atsakovo dukrai yra 16 metų, todėl jos nuomonė byloje buvo būtina, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada vaiko nuomonės negali atstoti.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės J. S. apeliacinį skundą atsakovas T. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti (126-129 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai atspindi tik vienkartines išlaidas, o ne nuolatinį tokių išlaidų poreikį. Ieškovė neįrodė, kad šalių dukros išlaikymui reikalingos net keturis kartus didesnės išlaidos, nei šalys buvo numačiusios nutraukiant santuoką bendru susitarimu. Apeliantės teiginiai, kad dukrai reikalingi 10 Eur dienpinigiai niekučiams, arbatai, smulkmenėlėms ir pan., nepatvirtina būtinųjų vaiko poreikių. Kaupiamojo gyvybės draudimo įmokos taip pat nėra būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui, nes nėra jokių garantijų, kad sukauptos lėšos bus panaudotos vaiko poreikiams, ieškovė nepateikė įrodymų, kas yra naudos gavėjas pagal draudimo sutartį, be to, naudos gavėjas gali būti keičiamas. Šioje byloje nebuvo nustatyta jokių esminiai pasikeitusių aplinkybių dėl vaiko poreikių padidėjimo ar atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, kas būtų buvę pagrindu priteisti didesnį išlaikymą, nei yra nustatytas šalių sudaryta ir 2005 m. birželio 6 d. teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovei liko visas šalių užgyventas turtas, prieš išsikeldamas iš šeimos namų atsakovas, savo tėvo padedamas, įrengė dukrai kambarį, nupirko baldus ir kitus būtinus daiktus.
10. Atsiliepimu į atsakovo T. S. apeliacinį skundą ieškovė J. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 300 Eur (131-136 b. l.). Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu dukra dar nebuvo sulaukusi penkerių metų, šiuo metu ji yra šešiolikos metų, jos poreikiai, buvę 2005 m. birželio 6 d. sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu, nepalyginamai skiriasi. Atsakovas, net ir esant priteistam išlaikymui, neužtikrino reguliaraus ir pakankamo išlaikymo teikimo dukrai, nes ne visada reguliariai teikė dukrai išlaikymą ir kartais susidarydavo išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad jis negali susirasti papildomo ar geriau apmokamo darbo, be to, jo gaunamas 500 Eur atlyginimas yra pakankamas kas mėnesį teikti 140 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas, pasirinkdamas advokatą, kurio paslaugos kainavo beveik trigubai daugiau, nei ieškovės atstovo, įrodė, jog jis gali ir turi galimybę teikti dukrai didesnį išlaikymą, nei buvo priteistas prieš 11 metų teismo sprendimu. Ginčai dėl išlaikymo priteisimo nepatenka į LR CK XI skyriaus IV skirsnyje nurodytų ginčų sąrašą, kuomet teismui yra būtina išklausyti vaiko nuomonę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ar atsiliepimų į juos ribas.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio nuostatas, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).
13. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
15. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi atsakovas T. S. įsipareigojo nepilnametės dukters E. S. išlaikymui mokėti 43,44 Eur (150,00 Lt) dydžio periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės bei 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį iki 24 metų dukrai besimokant aukštojoje mokykloje ar kitoje mokymo įstaigoje (2 p.). Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pateikė nepilnametės dukters išlaikymui patiriamų išlaidų paskaičiavimą, nurodydama, jog dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 360 Eur (23 b. l.). Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus vienuolikai metų, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnametei dukrai natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto iš atsakovo išlaikymo po 43,44 Eur kas mėnesį dukters būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakanka, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą.
16. Nagrinėjamu atveju reikalavimas padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai buvo grindžiamas pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais, nurodžius, kad dukra lanko šokių pamokas, sportuoja, vyksta į koncertus, jai perkami maisto papildai, vitaminai, dukra turi regėjimo ir odos problemų (23 b. l.).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis bei pagrįstai pripažino, jog dukrai atsakovo mokama 43,44 Eur (150 Lt) išlaikymo suma yra akivaizdžiai per maža. Vaiko išlaikymo paskirtis – užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt. Atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą, nurodydamas, jog dukros išlaikymo klausimas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo derinamas su turto padalijimu, t. y. atsakovas suremontavo dukters kambarį, nupirko vaiko kambario baldus ir kt., o ieškovei paliko visą santuokoje įgytą turtą. Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, kad šalys, nutraukdamos santuoką, nurodė, jog turtinių ginčų tarp šalių nėra, dalintino turto šalys neturi (5 p.). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra jokio susitarimo, kad dukros išlaikymo klausimas kaip nors yra susijęs su turto padalijimu, sutartyje nėra jokios sąlygos dėl išlaikymo mokėjimo turtu. Pažymėtina, kad sutartyje šalys numatė, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, kad dukros išlaikymo klausimas buvo susijęs su turto padalijimu, o taip pat ir argumentą, kad dukros teisė į išlaikymą buvo užtikrinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iki jos pilnametystės.
18. Apeliantas T. S. skundą grindžia argumentu, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių - vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra, dėl kurių atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, tačiau nagrinėjamu atveju tokių išlaidų nėra.
19. Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Taigi, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaikams augant jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
20. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovė J. S. reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) dukters E. poreikiais, nurodydama, jog be visų kitų išlaidų ji patiria papildomas išlaidas dėl dukters regėjimo ir probleminės odos gydymo. Teismui pateiktame paskaičiavime nurodyta, kad dukrai reikalingi akiniai, kainuojantys 117 eurų per metus (9,75 Eur mėnesiui), gydytojo oftalmologo konsultacija – 15 eurų 2 kartus per metus (2,50 eurų mėnesiui), jaunatvinių spuogų gydymas kosmetologijos kabinete – 20 eurų kas 3 mėnesiai (6,60 eurų mėnesiui). Šias išlaidas patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų, UAB „Žemaitijos optikos centras“ pareiškimas bei kvitas ir UAB grožio salono „Jordunė“ pažyma (16, 18, 67 b. l.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų, prie kurių turi prisidėti ir atsakovas.
21. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.
22. Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruota transporto priemonė Mazda Premacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 500 eurų neatskaičius mokesčių (50, 51, 86-87 b. l.). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai, negu nustatyta 2005 m. birželio 6 d. sprendimu, t. y. po 140 Eur kas mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo gaunamas atlyginimas ir sveikatos problemos neeliminuoja jo pareigos prisidėti prie padidėjusių dukters E. poreikių tenkinimo.
23. Nepagrįstu laikytinas T. S. apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant išlaikymo priteisimo klausimą turėjo būti išklausyta dukters E. nuomonė, nes CK XII skyriaus II skirsnio nuostatos, reglamentuojančios vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, šios prievolės nenumato.
24. Apeliantas T. S. nurodo, kad jis privalo išlaikyti ligotą pensininkę motiną, šių pareigų jis negali nevykdyti ar šią pareigą perkelti broliui. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus bei jais rūpintis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jo motina yra nedarbinga ir jai reikalinga vaikų parama, kad ji neturi santaupų ar turto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį argumentą atmetė.
25. Apeliantė J. S., nesutikdama su priteisto išlaikymo dydžiu – 140 Eur, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįsigilino į dukters išlaidų paskaičiavimą, priimdamas sprendimą suabejojo, jog dukra kas mėnesį vyksta koncertuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytais paskaičiavimais, kadangi 360 Eur išlaikymo dydis beveik atitinka minimalią mėnesinę algą (380 Eur), kuri, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, pagal Lietuvos teismų suformuotą praktiką yra reikalinga minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad vertinant, jog išlaikymo dydis yra 360 Eur, kiekvienam iš tėvų tenka po 180 Eur vieno vaiko išlaikymui, todėl nagrinėjamuoju atveju 140 Eur iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis yra artimas teismų praktikoje taikomam orientaciniam kriterijui, t. y. pusei minimalios mėnesinės algos (380 Eur /2).
26. Kaip jau minėta, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, o taip pat atsižvelgęs į galimybę atsakovui susirasti geriau apmokamą darbą, pagrįstai pakeitė išlaikymo dydį, priteisdamas iš atsakovo 140 Eur per mėnesį dukters E. išlaikymui.
27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydama, kad teismas tenkino didesnę reikalavimų dalį, nei nurodė sprendimo motyvuojamoje dalyje.
28. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiuo apeliantės argumentu, nurodydama, jog atlikus paskaičiavimą akivaizdu, kad teismas ieškinio reikalavimus tenkino 77,77 procentais ((140:180)x100). Bylos duomenimis ieškovė J. S. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas T. S. – 847 Eur (93–95, 88–91 b. l.). Ieškinį tenkinus 77,77 procentais, ieškovei iš atsakovo priteistina 233,31 Eur (300 Eur x 77,77 procentai) suma, o iš ieškovės atsakovui – 188,29 Eur (847 x 22,23 procentai) suma. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 45,02 Eur suma (233,31 Eur - 188,29 Eur = 45,02 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas. Bylinėjimosi išlaidos dalyje dėl 35 Eur žyminio mokesčio valstybei priteisimo paliekamos nepakeistos.
29. Apeliantai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą sudaro 400 Eur, už atsiliepimo į T. S. apeliacinį skundą paruošimą – 300 Eur (108, 109, 137, 138 b. l.). Atsakovas T. S. patyrė 423,50 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą (117, 118, 119 b. l.). Netenkinus atsakovo T. S. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Nors ieškovės J. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, tačiau jis tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl ir ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Priteisti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 45,02 Eur (keturiasdešimt penki eurai 02 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.