Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1387-565/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2S-1387-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06247-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Vilmstata“, V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1387-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06247-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Vilmstata“, V. G. bei antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas M. K. pateikė 2021 m. vasario 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2021 m. vasario 22 d. reikalavimą pristatyti ginklus vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/01272, kaip neteisėtą ir neproporcingą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės reikalavimas pristatyti pareiškėjui priklausančius ginklus – pistoletą „Sig Sauer P250“ ir pistoletą „Glock 26“, į ginklų parduotuvę „Stingeris“ yra nepagrįstas. Antstolė vykdo 600 000 Eur skolos, 2 190,92 Eur vykdomojo įrašo atlikimo, 6 805,48 Eur palūkanų bei vykdymo išlaidų išieškojimą iš pareiškėjo. Prašomų pristatyti ginklų bendra vertė yra apie 1 000 Eur, t. y. ginklų vertė ir išieškoma suma yra neproporcinga, o antstolės veiksmai yra neadekvatūs bei neprotingi. Be to, ginklų pardavimo sąnaudos ir jų pardavimo procesas kainuos daugiau, nei šie ginklai yra verti. Antstolei yra žinoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) 100 procentų paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė yra 504 483,20 Eur, todėl pirmiausiai turėtų būti išieškoma iš šių akcijų, o ne iš privalomai registruotino kilnojamojo turto. Pareiškėjas dar 2021 m. vasario 28 d. raštu informavo antstolę ir kitus savo kreditorius, jog teisės aktų nustatyta tvarka ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.

3. Antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. S21-33-4172 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomųjų bylų dokumentų kopijomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolė nurodė, jog vykdo ne vieną, bet tris vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, t. y. vykdomąją bylą Nr. 0033/20/01272 dėl 602 190,92 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00131 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neviršijant 1 195 485 Eur sumos, bei vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00120 dėl 300 920,44 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 624 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vienu metu gal būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Pareiškėjo turimų akcijų vertės nepakaks skoloms bei vykdymo išlaidoms padengti. Pareiškėjas iki 2021 m. kovo 1 d. buvo įpareigotas pateikti antstolei dokumentus, reikalingus akcijų ekspertizei atlikti, tačiau tokių dokumentų nepateikė. Pareiškėjas nebendradarbiauja su antstole bei siekia vilkinti skolos išieškojimo procesą. Antstolė turi imtis aktyvių veiksmų ir vykdyti jai pateiktus vykdomuosius dokumentus iš visų rūšių turto, tame tarpe ir kilnojamojo turto – ginklų, siekiant nors ir nedidele dalimi, tačiau patenkinti išieškotojo interesus. Šiuo metu teismui nėra pateiktas pareiškimas dėl pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoti asmenys UAB „Vilmstata“ ir V. G. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo M. K. 2021 m. kovo 19 d. prašymą dėl duomenų išreikalavimo bei bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

Šalies argumentai

6.1. pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl konkretaus antstolės procesinio veiksmo, t. y. dėl 2021 m. vasario 22 d. įpareigojimo. Skundo dalykas ir pagrindas apibrėžia šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas – teismas šioje civilinėje byloje turi įvertinti ne visus antstolės atliktus procesinius veiksmus, o tik tai, ar skundžiamas antstolės procesinis dokumentas (veiksmas) neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė teismui 2021 m. kovo 2 d. bei 2021 m. kovo 15 d. pateikė vykdomųjų bylų medžiagos skaitmenines kopijas. Be to, antstolė pateikė vykdomuosius raštus, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo; raginimo įteikimo pareiškėjui įrodymus; skundžiamą procesinį dokumentą; viešųjų registrų išrašus apie pareiškėjo turimą turtą; turto arešto aktą; patvarkymą dėl duomenų pateikimo bei pareiškėjo pateiktą atsakymą į antstolės įpareigojimą. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pateikta pakankamai vykdomųjų bylų medžiagos, kad pareiškėjo skundas būtų išnagrinėtas tinkamai. Be to, pareiškėjas yra EPP vartotojas, turintis prieigą prie šios civilinės bylos, todėl jis turi galimybę susipažinti su civilinės bylos medžiaga, o taip pat turi teisę kreiptis į antstolę su prašymu susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga. Teismas pareiškėjo prašymus suteikti jam galimybę pateikti rašytinius paaiškinimus pripažino nepagrįstais, nurodydamas, jog pareiškėjas turėjo teisę pateikti rašytinius paaiškinimus iki šioje byloje paskirto teismo posėdžio, tačiau to nepadarė, o taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl negalėjo to padaryti;

6.2. vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad pareiškėjas negauna su darbo užmokesčiu susijusių pajamų (2021-01-01 užklausos duomenys); transporto priemonių nuosavybės teise pareiškėjas neturi (2021-03-15 užklausos duomenys); pareiškėjui priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini); pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 100 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų ir du ginklai – pistoletas „Glock 26“ ir pistoletas „Sig Sauer P250“. 2021 m. vasario 22 d. antstolė surašė reikalavimą dėl ginklų pristatymo Nr. S-21-33-3598, kuriuo pareikalavo, kad pareiškėjas iki 2021 m. vasario 26 d. (imtinai) pristatytų jam priklausančius ginklus į ginklų parduotuvę „Stingeris“. Pareiškėjas antstolės patvarkymo neįvykdė;

6.3. pareiškėjas skundžia antstolės procesinį sprendimą išieškoti iš jam priklausančio kilnojamojo turto (t. y. ginklų), nurodydamas, kad antstolė pirmiausiai turėjo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių juridinio asmens akcijų. Šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Tiek iš akcijų, tiek iš kilnojamojo turto gali būti išieškoma antrąja eile, todėl nebuvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Be to, bendra iš pareiškėjo išieškotinų lėšų suma antstolės vykdomose vykdomosiose bylose viršija 900 000 Eur, o pareiškėjo nurodytų akcijų nominali vertė, paties pareiškėjo teigimu, siekia tik 504 483,20 Eur, todėl yra akivaizdu, jog vien šių akcijų tikrai nepakaks, siekiant visiškai išieškoti skolas bei padengti visas vykdymo išlaidas;

6.4. pagal CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui priklausančio turto arešto mastas neviršija iš pareiškėjo išieškotinų skolų bei vykdymo išlaidų dydžio. Be to, pareiškėjo argumentai dėl ginklų realizavimo ekonominio nenaudingumo yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų;

6.5. iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų turinio nustatyta, jog pareiškėjui nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog negali būti vykdomi jokie išieškojimo veiksmai. Šiuo atveju antstolė, nepažeisdama CPK nuostatų, tinkamai atliko vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolio kompetencijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. galiojantis teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato antstoliui pareigą persiųsti skundą kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). CPK jokių išimčių dėl vykdomosios bylos nepateikimo teismui nenumatyta. Antstolio kontrolę vykdantis teismas šią pareigą gali veiksmingai atlikti tik turėdamas savo žinioje visą vykdomosios bylos medžiagą (o ne tik selektyviai atrinktus dokumentus). Galimybė su vykdomąją byla susipažinti turi būti sudaryta ir vykdomosios bylos šalims (tiek išieškotojui, tiek skolininkui), kad pastarieji asmenys galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei nevaržomai ir neribotai realizuoti savo procesines teises tiek teikiant rašytinius paaiškinimus visais byloje kylančiais procesiniais klausimais, tiek reiškiant savarankiškus reikalavimus, tiek tikslinant skundo pagrindą ar dalyką. Šioje byloje nėra vykdomosios bylos (bylų) dokumentų, su kuriais pareiškėjas (ir teismas) galėtų susipažinti, ir dėl kurių galėtų pasisakyti ar juos vertinti. Iš selektyviai antstolės atrinktų ir į bylą pateiktų dokumentų atskleisti bylos esmę ir priimti teisingą bei pagrįstą nutartį nėra įmanoma;

7.2. šalies teisė teikti rašytinius paaiškinimus bet kurioje bylos stadijoje ir visais byloje kylančiais klausimais yra konstitucinė asmens teisė, kylanti iš asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir šios teisės riboti negalima. CPK įtvirtina šalių teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis), kurios numato teisę pareiškėjui teikti paaiškinimus ar tikslinti savo skundo pagrindą ar dalyką. Pareiškėjas nuo pat pradžių šioje byloje prašė sudaryti jam galimybę susipažinti su visa vykdomųjų bylų medžiaga, nurodė, kad tik susipažinus su šia medžiaga pareiškėjas galės pateikti savo rašytinius paaiškinimus, suformuluoti tinkamai galutinį skundo dalyką bei nurodyti išsamius argumentus;

7.3. nei teismui, nei pareiškėjui nesusipažinus su vykdomųjų bylų medžiaga, nėra ir negali būti žinoma, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis antstolė atrinko būsimą ginklų pardavėją. Taip pat nėra žinoma, kiek kainuos ginklų įvertinimo ir pardavimo organizavimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kaip ir kada antstolė siūlė pareiškėjui pačiam susirasti pirkėją, kada ir kaip siūlė (jeigu siūlė) pačiam pareiškėjui realizuoti ginklus (teisės aktų nustatyta tvarka), siekiant iki minimumo sumažinti šios ribotos civilinės apyvartos turto realizavimo kaštus. Pareiškėjo paaiškinimai ir argumentai bei įrodymai, kuriuos jis gali pateikti atsikirsdamas į antstolės pasirinktą ginklų realizavimo būdą, yra neatsiejamai susiję su pareiškėjo teise susipažinti su vykdomosios bylos (bylų) dokumentais;

7.4. teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų galėjo nustatyti, kad pareiškėjas yra pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir šiuo metu yra sprendžiamas pareiškimo priėmimo klausimas. Teismui priėmus nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisės aktų nustatyta tvarka antstolės turto realizavimo procesai sustos, nes įsigalios imperatyvios nemokumo įstatymo nuostatos;

7.5. ginklai, kaip ir leidimas šiuos ginklus turėti ir juos nuolat nešiotis, pareiškėjui yra suteikti savigynos tikslais, siekiant apsaugoti ir apginti save nuo nusikalstamo poveikio ir grėsmės gyvybei ir sveikatai. Šių ginklų realizacija ir gaunamos lėšos už šiuos ginklus, rezultato ir teisinio gėrio prasme, bus mažesnės vertės, nei pareiškėjo sveikata ar gyvybė, nusikalstamo pasikėsinimo atveju atėmus teisę pareiškėjui apsiginti.

Atsiliepimas

8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

10. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog antstolė Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė vykdo dvi vykdomąsias bylas, kuriose išieškoma iš pareiškėjo M. K. turto, bei vieną vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo turtui, tai yra: vykdomąją bylą Nr. 0033/20/01272 dėl 600 000 Eur skolos, 2 190,92 Eur vykdomojo įrašo atlikimo ir prašymo išieškoti pinigines lėšas iš skolininko parengimo išlaidų ir 7 495,89 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojos UAB „Vilmstata“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00120 dėl 300 920,44 Eur skolos ir 3 747,95 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko M. K. išieškotojo V. G. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0033/21/00131 dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo 1 195 485 Eur sumai civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovui M. K..

14. 2020 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktu Nr. 5979, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/01272, antstolė apribojo disponavimo teises (turto arešto mastas 603 571,74 Eur) šiam pareiškėjo turtui: 1) ginklas – pistoletas „Sig Sauer P250“, Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ginklas – pistoletas „Glock 26“, Nr. (duomenys neskelbtini) 3) vertybiniai popieriai – 17 420 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, priklausančių pareiškėjui; 4) statinys (inžinerinis statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2015-09-28 hipoteka); 5) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2015-09-28 hipoteka); 6) pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2007-01-19 hipoteka); 7) statinys (inžinerinis statinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2015-09-28 hipoteka); 8) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2007-01-19 hipoteka); 9) butas (patalpa), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2019-01-08 hipoteka); 10) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastabos – 2019-01-08 hipoteka); 11) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) pastatas (pagalbinio ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto saugotojas paskirtas pareiškėjas M. K..

15. 2021 m. vasario 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl duomenų pateikimo Nr. S-21-33-3536, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. kovo 1 d. pateikti nurodytus (duomenys neskelbtini) dokumentus, reikalingus akcijų vertinimui. Pareiškėjas antstolės patvarkymo neįvykdė. Byloje yra pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. raštas antstolei „Dėl 2021-02-22 patvarkymo Nr. S-21-33-3536 vykdymo“, kuriame pareiškėjas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau ne vadovas ar finansininkas, todėl negali pateikti antstolės prašomų dokumentų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog antstolės patvarkymą perdavė (duomenys neskelbtini) vadovui, kuris įsipareigojo antstolės prašomus duomenis antstolei pateikti el. paštu iki 2021 m. kovo 10 d. Duomenų, jog patvarkymas būtų įvykdytas ir jame nurodyti duomenys pateikti antstolei, byloje nėra.

16. 2021 m. vasario 22 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ginklų pristatymo Nr. S-21-33-3598, kuriuo, siekdama įkainoti ir realizuoti pareiškėjo turimus ginklus, įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. vasario 26 d. pristatyti pistoletą „Sig Sauer P250“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir pistoletą „Glock 26“, Nr. (duomenys neskelbtini) į ginklų parduotuvę „Stingeris“. Pareiškėjas antstolės patvarkymo neįvykdė.

17. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės 2021 m. vasario 22 d. patvarkymą (reikalavimą) pristatyti ginklus vykdomojoje byloje Nr. 0033/20/01272, kaip neteisėtą ir neproporcingą, nurodydamas, kad antstolė nepagrįstai siekia realizuoti pareiškėjui priklausančius ginklus vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pirmiausiai nurodo, jog teismas neturėjo pagrindo išnagrinėti bylos, nes antstolė teismui nepateikė visų vykdomųjų bylų medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.

19. Nagrinėjamu atveju, antstolė kartu su 2021 m. kovo 2 d. patvarkymu dėl skundo, Nr. S-21-33-4172, kuriuo pareiškėjo skundas buvo persiųstas pirmosios instancijos teismui, teismui pateikė ir su pareiškėjo skundu susijusius vykdomųjų bylų dokumentus (pačius vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto, pareiškėjui siųstus raginimus įvykdyti vykdomuosius dokumentus, turto arešto aktą, pareiškėjo skundžiamą patvarkymą bei kitus su ginčo klausimu susijusius duomenis). 2021 m. kovo 15 d. antstolė į nagrinėjamą civilinę bylą pateikė papildomus dokumentus iš vykdomųjų bylų. Pareiškėjas yra EPP vartotojas, kurio paskyra yra aktyvi, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga.

20. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog byloje nėra vykdomųjų bylų dokumentų, su kuriais pareiškėjas galėtų susipažinti, dėl jų pasisakyti, ar juos vertinti. Pažymėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde nekonkretizuoja, kokie konkrečiai dokumentai, esantys vykdomosiose bylose, kurių teismui nepateikė antstolė, galėtų nulemti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas, priėmimą nagrinėjamoje byloje. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 straipsnis). Šiuo atveju nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skundžiamu 2021 m. vasario 22 d. antstolės priimtu patvarkymu dėl įpareigojimo pristatyti ginklus ir nurodyto patvarkymo priėmimo metu antstolės atliktais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tuos įrodymus bei aplinkybes, kurie buvo reikšmingi ginčo išnagrinėjimui.

21. Pareiškėjas, siekdamas susipažinti su visa vykdomųjų bylų medžiaga, turi teisę kreiptis į antstolę. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos įtvirtina skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą (CPK 643 straipsnio 2 punktas). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šia teise pasinaudojo. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjo teisė susipažinti su vykdomosiomis bylomis būtų ribojama ar apsunkinta, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus visais byloje kylančiais procesiniais klausimais, apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

23. Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies XXXI skyriaus normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Pirma, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Antra, aiškus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia bylos šalims (antstoliui, išieškotojui, kitiems suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams) susižinoti priešingos šalies reikalavimus tam, kad galėtų tinkamai į juos atsikirsti jau pateikiant atsiliepimą. Trečia, konkretus skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ir pagrindo suformulavimas yra svarbus nustatant, ar skundas paduotas nepažeidžiant CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo padavimo tvarkos ir CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų.

24. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

25. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės 2021 m. vasario 22 d. įpareigojimu pristatyti ginklus, antstolei pateikė skundą, kuriame nurodė nesutikimo su antstolės įpareigojimu argumentus, prašydamas įpareigojimą panaikinti. Antstolė, netenkinusi pareiškėjo skundo, jį persiuntė pirmosios instancijos teismui. Šiuo atveju, pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai suformulavo skundo dalyką bei pagrindą ir pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ginčo ribose. Galimybės keisti skundo dėl antstolio veiksmų dalyką ir pagrindą CPK nenumato, nes priešingu atveju būtų pažeista CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išankstinė skundų dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimo tvarka.

26. Dėl pareiškėjo teisės pateikti į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus, pažymėtina, jog tokia teisė pareiškėjui nebuvo apribota, tai yra pareiškėjas turėjo teisę pirmosios instancijos teismui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo, netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pati savaime nereiškia pareiškėjo teisių pažeidimo.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės įpareigojimu pristatyti ginklus, įrodinėja, jog antstolė nesilaikė išieškojimo iš pareiškėjo turto eiliškumo (CPK 664 straipsnis), nes antstolė pirmiausiai turėjo išieškojimą nukreipti į pareiškėjo turimas juridinio asmens akcijas, o ne į ginklus.

28. CPK XLVII skyriuje nustatytos išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės. CPK 662 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (tai yra iki priverstinio vykdymo pradžios) nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. CPK 664 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

29. Taigi, tiek iš skolininkui priklausančių juridinio asmens akcijų, tiek iš kilnojamojo turto gali būti išieškoma antrąja eile, todėl, priimant skundžiamą patvarkymą, nebuvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog antstolė pareiškėjui pateikė ne tik šioje byloje skundžiamą 2021 m. vasario 22 d. įpareigojimą pristatyti ginklus, bet ir 2021 m. vasario 22 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti nurodytus (duomenys neskelbtini) dokumentus, reikalingus akcijų vertinimui, tačiau pareiškėjas antstolės įpareigojimų neįvykdė. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, jog yra galimybė pagal CPK 664 straipsnio nurodytą tvarką išieškoti skolą iš kito pareiškėjo turto. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendra iš pareiškėjo išieškotinų lėšų suma antstolės vykdomose vykdomosiose bylose viršija 900 000 Eur, o pareiškėjo nurodytų akcijų nominali vertė, paties pareiškėjo teigimu, siekia tik 504 483,20 Eur, todėl yra akivaizdu, jog vien šių akcijų tikrai nepakaks, siekiant visiškai išieškoti skolas bei padengti visas vykdymo išlaidas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo iš apelianto turto veiksmus, pažeidė CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininkų turto eiliškumą, taip pat CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas.

30. Nors, viena vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t. y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), tačiau, kita vertus, teismo pareiga būti aktyviam, kaip tokia, nesuteikia bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindė CPK 664 straipsnyje nustatyto išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo pažeidimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad antstolio veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio kilnojamojo turto (ginklų), buvo teisėti. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad antstolė vykdymo proceso normų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju yra areštuotas skolininkui priklausantis turtas, siekiant užtikrinti vykdomųjų dokumentų įvykdymą, o išieškojimas iš skolininko turto kol kas nėra vykdomas. Šių procesinių veiksmų stadijoje antstolė tik surado atitinkamą skolininko turtą ir nustatė jo arešto būdus, o, prasidėjus areštuoto turto realizavimui, antstolė privalės laikytis kitų vykdymo procesų normų, susijusių su areštuoto turto realizavimu, atsižvelgiant į jo paskirtį. Vykdymo procesas iš esmės yra nepalankus skolininkams, kadangi iš jų skola išieškoma priverstinai taikant CPK įtvirtintas priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), kas jau savaime reiškia tam tikrų teisių ribojimą ir skunde nurodomi vykdymo proceso principai negali paneigti pačios vykdymo proceso esmės. Antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolininkas gera valia vykdomųjų dokumentų nevykdo, nors neturėtų trukdyti (vilkinti) vykdymo proceso.

32. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas vienas iš privalomų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą – antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. FABĮ 5 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu teismas atsisako iškelti bankroto bylą, išieškojimas ir (ar) turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

33. Pažymėtina, jog antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. retrospektyviai įvertinama, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2FB-11418-1134/2021 pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo minėtoje byloje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, paskiriant jį nagrinėti uždarame teismo posėdyje 2021 m. gegužės 28 d., 9:30 val. Taigi, šioje byloje skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo metu pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme dar nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo metu turėjo būti sustabdytas pareiškėjo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė