Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir E. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. P. paskirtą galutinę bausmę įskaityta bausmė, atlikta ir įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 17 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta pakeisti į suėmimą ir jį taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkintas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai solidariai iš E. P. ir A. V. priteista 653,29 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos – 653,29 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. P. turtui – piniginėms lėšoms 653,29 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. turtui – piniginėms lėšoms 653,29 Eur sumai, esančioms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginimo, nekeičiant nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuspręsta valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. ir A. V. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, 1 vnt., esantį voke prie bylos antro tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Apeliacinių skundų nuteistojo A. V. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. ir A. V. pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami kartu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam Ž. Š., o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.26 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su Ž. Š., bendrais veiksmais tyčia sudavė nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarydami Ž. Š. sužalojimus – dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su oro skysčio susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iš nuteistojo E. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 10 kartų, daugiausia už turtinių ir smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, po jos padarymo teistas dar 1 kartą, taip pat 2022-2023 m. teistas užsienyje (Didžiojoje Britanijoje) (2 t., b. l. 5–23; 3 t., b. l. 23–56; 4 t., b. l. 68–75). Šie duomenys patvirtina, kad E. P. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Be to, E. P. eilę kartų baustas administracine tvarka, iš jų ir už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio sąlygų nesilaikymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 24–31). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 32–34). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą ir nuteistąjį pripažinęs recidyvistu (BK 27 straipsnis), nuteistajam E. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 1 metus 6 mėnesius (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be kita ko, bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams 28 dienų, nuteistajam taikė palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, taip pat įskaitė atliktos bausmės laiką (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams – nėra aiškiai per didelis.

13. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo E. P. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors E. P. teisme nurodė kaltę pripažįstantis ir besigailintis, tačiau tuo pačiu jis teigė, jog nukentėjusiajam smūgius galėjo suduoti kažkokie kiti asmenys, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam krentant ant suoliuko ir ant jo užvirtus jam pačiam (E. P.) bei stalui, todėl jo prisipažinimą laikė deklaratyviu, nenuoširdžiu ir nepripažino jo atžvilgiu esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę, argumentuodamas sveikatos sutrikimais, visgi, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam gali būti suteikta reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, jeigu tokių prireiktų. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo ir artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Be to, vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės rūšies paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat jų vykdymą atidedant bei skiriant įvairaus pobūdžio įpareigojimus ir draudimus (įskaitant įpareigojimą gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą, draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas,), kurie turėjo padaryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, kadangi jis ir toliau daro teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam E. P. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. P. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

14. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, E. P. paskirta galutinė bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

16. Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

18. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (3 metai 6 mėnesiai). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. P. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo E. P. teistumų matyti, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 10 kartų, teistumui neišnykus, po to teistas dar 1 kartą, jam ankstesniu nuosprendžiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Dar daugiau, ankstesniu nuosprendžiu paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo elgesys nebuvo pavyzdingas – nustatyti įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančias medžiagas pažeidimai, administracinių nusižengimų darymas ir kt. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. P. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Šiaulių apygardos teisme 2026 m. sausio 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 15 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (120,83 Eur) teikiant antrinę teisinę pagalbą E. P. pagal 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. KTS-2025-07495 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

21. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Tačiau prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 15 d. pažyma dėl išlaidų atlyginimo apygardos teismui pateikta teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Todėl ji negali būti nagrinėjama, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Šiaulių apygardos teisme vyko 2026 m. sausio 15 d. 10.30 val., kadangi gynėjas nuteistajam parinktas 2025 m. lapkričio 18 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio datos buvo pakankamai ilgas laiko tarpas paruošti prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi, proceso dalyviai neturėjo galimybės dėl gauto prašymo pasisakyti, todėl jis paliekamas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.