Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-723-1113/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-10-17Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-04Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2026-08-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-17
Bylos Nr.
1-723-1113/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33165-2024-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Renata Maziliauskienė
Kaltinamasis
E. P., A. V.
Nukentėjusysis
Ž. Š.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Vidmantas Skaburskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-723-1113/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33165-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 2.1.14.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,kaltinamajam E. P., jo gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui V. Kairiui,nukentėjusiajam Ž. Š.,specialistui H. D.,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Vaidai Žiukienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, įregistravęs individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. gegužės 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str., laisvės atėmimu 4 mėn.; remiantis BK 92 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2005 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 5 m., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., bausmę subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 m.;

3) 2006 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m.;

4) 2006 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 30 parų areštu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 m.; 2006 m. gruodžio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., subendrintos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 15 d., 2006 m. sausio 18 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo ir 2006 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 5 m.;

5) 2009 m. gegužės 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. 20 parų areštu; vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., prie 2006 m. gruodžio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalies – 1 m. 3 d. visiškai prijungta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 23 d.;

6) 2012 m. vasario 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.;

7) 2012 m. liepos 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., bausmes subendrinus tarpusavyje, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., laisvės atėmimu 6 mėn. 15 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn.;

8) 2012 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 2 d. 8, 9 p., 180 str. 1 d., bausmes subendrinus tarpusavyje bei, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., 9 d., subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 m.; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis - veika perkvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., 9 d., bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d. ir bausme, paskirta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 m.;

9) 2013 m. balandžio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, kuris keistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 m.; 2019 m. spalio 21 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus bausmę;

10) 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus tarpusavyje, pritaikius BK 64¹ str., laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 d. 3, 5 ir 10 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d nuosprendžiu, nusikalstama veika pagal BK 178 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 178 str. 3 d. ir paskirta ta pati subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn., bausmės vykdymą atidedant;

11) 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, patikslintu 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeistu 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 138 str. 1 d., 284 str., bausmes subendrinus tarpusavyje, pritaikius BK 64¹ str., laisvės atėmimu 2 m.; šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinus su 2022 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, patikslintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos 1 m. 1 mėn. 28 d. laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 28 d.; atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, teistumas neišnykęs, ir

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio ir profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. P., veikdamas kartu su A. V., padarė nukentėjusiajam Ž. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 10:26 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, kilus žodiniam konfliktui su Ž. Š., bendrais veiksmais, kartu su A. V., tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam Ž. Š., į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė Ž. Š. sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su oro skysčio susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

2. A. V., veikdamas kartu su E. P., padarė nukentėjusiajam Ž. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024-08-25 d. apie 10:26 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, kilus konfliktui su Ž. Š., bendrais veiksmais su E. P., tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. Š., tai yra, suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam Ž. Š. į įvairias kūno vietas, šiais savo bendrais veiksmais padarė Ž. Š. sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su oro skysčio susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, t. y. nesunkių sveikatos sutrikdymą.

3. Kaltinamasis E. P. teisme nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslesnio laiko neprisimena, anksti ryte, gal 8-9 val., jis su A. V. grįžo iš Šiaulių, iš klubo, abu buvo neblaivūs. Taksi vairuotojas išleido juos (duomenys neskelbtini) miesto centre, jie užėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“. Jie išėjo į lauko terasą, atsisėdo prie stalo, prie kurio sėdėjo iš matymo pažįstamas V. S.. Įėjus į terasą, stalas per vidurį gaunasi, jeigu nuo kairės pusės gal antras, gal trečias. Ten prie stalo buvo 9-10 žmonių, vyko toliau išgertuvės. Nukentėjusysis Ž. Š., kurio iki tol nepažinojo, sėdėjo šalia jo ant suoliuko, jam iš kairės. Už šio sėdėjo dar kažkas, jis sėdėjo per vidurį, A. V. sėdėjo priešais jį, kitoje stalo pusėje, į šoną per vieną žmogų. Pilna terasa buvo žmonių. Po kažkiek laiko terasoje tarp visų žmonių įvyko didelis šurmulys, susistumdymas, vienas per kitą šaukė, rėkė, ginčijosi, negali paaiškinti, dėl ko. Kai jis, A. V. ir V. S. stojosi išeiti, jis pajuto smūgį iš galo į lūpą, jautė, kad ji buvo prakirsta, sukdamasis į kairę pajuto antrą smūgį į veidą ir tada užsimojo kumščiu kažkam trenkti atgal, negali įvardinti kam, nes buvo labai girtas. Jis nematė, kas sudavė jam smūgius. Nežino, ar jis kam nors kumščiu pataikė, ar alkūne ir nuvirto tada atsisukęs. Jis su Ž. Š. nuvirto ant suoliuko, į kairę pusę, paskui po stalu, ten užkrito dar kažkas ant jų, prasidėjo stumdymaisi visokie, grumtynės vyko, ten daug buvo žmonių, negali paaiškinti, kas vyko toliau. Jis nuvirto dėl girtumo, nebeišlaikęs pusiausvyros. Virto ant už nugaros buvusio kito stalo suolų ir po tuo stalu nukrito, suolas, stalas užsivertė ar užvertė jį, nežino, užkrito dar kažkoks žmogus ant viršaus. Atsimena, kad A. V. ir V. S. ištiesė jam ranką, jis atsistojo nuo žemės ir jie išėjo iš baro. Kad A. V. trenktų, ar darytų kažką, jis to nematė. Jis nepamena, ar sudavė nukentėjusiajam smūgius, gal atsigulęs sutrenkė, gal kažkas kitas sutrenkė. Visi kiti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti krentant ant suoliuko ir užvirtus stalui, nes jis tiek kartų nukentėjusiajam tikrai netrenkė. Vėliau jis per pažįstamus susirado nukentėjusįjį, atsiprašė, iš žmogiškosios pusės davė šiam 200 eurų vaistams. Dėl šitos nusikalstamos veikos gailisi. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad pajutęs smūgį jis pasakė: „ar tu durnas, ką čia darai, man praskėlei lūpą“, tada Ž. Š. jam dar kartą trenkė. Ž. Š. virto ant šono, tada jis užvirto ant viršaus dar. Jie virto ant tų kaladžių, ir tas stalas, ar keliantis, ar nuo jų užvirto ant jų. Jis nukentėjusiojo nespardė, gal rankom, alkūnėm trenkė jam, gali būti, jis to nepamena tiksliai, gal kartą, du, penkis, gal dešimt kartų, bet, kad spardė, mėtė kalades, stalus, kaip teigė liudytojas D. D., nesutinka. Tų smūgių gal jis viršijo daugiau, jis negali jų įvardinti, bet A. V. ir V. S. išvis nieko nedarė. Jis išvis nematė, kad kas sėdėtų jam už nugaros. Liudytoją D. D. teisme pamatė pirmą kartą.

3.1. E. P., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 20 d. nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta visiškai. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 10:26 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), jis atėjo kartu su A. V. į esantį barą „(duomenys neskelbtini)“. Su A. kartu nuėjo į lauko terasą, kurioje sėdėjo V. S. - ,, (duomenys neskelbtini)“, ten buvo daug asmenų, visi vyrai, tame tarpe ir buvo tas nukentėjusysis, kurio vardo, pavardės nežino. Jie atėję atsisėdo prie V. S., prie to pačio stalo dar sėdėjo 5-6 asmenys, tarp jų ir nukentėjusysis. A. pradėjo žodiškai konfliktuoti su jam nepažįstamu asmeniu, kuris sėdėjo prie to pačio stalo. A. stojosi nuo stalo, girdėjo kaip V. pasakė ,,einame namo“, jis atsistojo ir jam iš galo kažkas smogė kumščiu į kairės pusės lūpą, pradėjo bėgti kraujas jam iš lūpos, jis sukdamasis net nežiūrėdamas užsimojo smogti, tačiau niekam nepataikė, o nukrito ant suoliuko. Tame bare pradėjo stumdytis, ant jo kažkoks asmuo užkrito, ir jie abu nukrito ant žemės, po stalu. Taip pat stalas nuvirto šalia jo, jam kliudė į petį. Tam asmeniui, kuris buvo ant jo užvirtęs, taip pat turėjo kliūti, kai virto stalas, tačiau nematė kur. Matė, kad visi asmenys stumdėsi, bandė vienas kitam smogti, tačiau nepataikė. V. jį pakėlė nuo žemės ir jie trise: jis, A. ir V. išėjo iš to baro. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Jis su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo, jam nesiūlė sumokėti už gydymo išlaidas, nukentėjusiojo nepažįsta (2 t., b. l. 57–60, 61–63).

3.2. E. P., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 10 d., nurodė, jog pagal pareikštą įtarimą kaltu pripažįsta, tačiau dėl jam nustatyto apsvaigimo nuo alkoholio, įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena dėl girtumo (2 t., b. l. 69–72).

4. Kaltinamasis A. V. teisme kaltės nepripažino. Parodė, kad, kaip sakė E., jie grįžo iš Šiaulių, iš klubo, su taksi, įėjo į barą, žmonių buvo daug, apie 10-12. Nukentėjusysis sėdėjo E. P. iš kairės pusės. Jis sėdėjo prie kito stalo nei E. P. ir Ž. Š.. V. S. sėdėjo prie to pačio stalo kaip ir jis, šalia jo, iš dešinės pusės. Ž. Š. atsistojo, davė į lūpą E. P., praskėlė, kraujuoti pradėjo, ir jie pradėjo muštis tarpusavyje, vartytis nugriuvę, o kiek kas smūgių sudavė, nežino, nematė. Nuvirto stalas, gal kelmai. Visi pabėgo iš baro išsigandę, toks šurmulys vyko. Jis nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė, nesikišo, nepadėjo draugui, nieko negynė. Jis su V. S. pakėlė už rankos E. P. ir išėjo. Policija juos pasivijo ir kiekvieną apklausė asmeniškai. E. P. prisipažino, sakė: „žiūrėkit, man lūpą prakirto ir susimušom“, sakė, kad jis ir V. S. nekaltas, ir juos paleido.

4.1. A. V., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 23 d. nurodė, jog kaltės nepripažįsta visiškai. Parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti ta data, kuri nurodyta jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Ryto metu blaivūs kartu V. S. atėjo į barą, esantį adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), jie su V. atsisėdo prie paskutinio staliuko, kuris yra įėjus po kaire. Prie to stalo jie su V. sėdėjo, prie to pačio stalo dar du asmenys jam nepažįstami sėdėjo. Kai jie su V. atėjo barą, matė, kad E. sėdėjo prie antro stalo (įėjus po dešine antras stalas) kartu su Ž. Š. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“. Arčiau durų pusės sėdėjo Š., o E. šalia medinės pertvaros. Jis matė, kad Š. atsistojo ir kumščiu lygtais kairės rankos smogė vieną kartą E. į veido sritį, matė, kad kraujas bėgo jam iš lūpos. Matė, kad E. atsistojęs Š. smogė kažkur, nepasakys kur konkrečiai, matė, kaip tarp jų vyko grumtynės, jie abu krito kelis kartus ir vėl stojosi ir tarpusavyje mušėsi. Matė, kad Š. buvo nukritęs ant stalo, kur kokius smūgius atliko E. Š. negali pasakyti. Pats nebuvo prie jų priėjęs ir jokių smūgių nesudavė Ž.. Kai jie nustojo muštis, jis su V. išėjo iš baro, paskui už 2 min. iš galo prie jų pribėgo E. P. ir jie kartu nuėjo atsisėsti ant suoliuko, kai atvyko policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad Š. pats trenkė E. į veidą ir pradėjo konfliktą, jis pasakė, kad pats nedalyvavo muštynėse tarp Š. ir E. (2 t., b. l. 132–135).

5. Nukentėjusysis Ž. Š. teisme parodė, kad įvykio datos neprisimena, jis su draugais šventė, paskui parvažiavo A. V. su E. P., jie gėrė ten visi ir V. S. buvo prie stalo, prisėdo prie jų. Nežino, kaip ten baigėsi, buvo gerai įkaušę, naktį pragėrę. Kažkaip šnekėjo, dėl kažko apsižodžiavo, susistumdė ir jis pats pirmas smogė dešinės rankos kumščiu E. P. į lūpą. Tada susirito ant žemės, nusirito nuo stalo, pradėjo vartytis su stalais, per kalades, jam staigiai pradėjo oro trūkti, pradėjo dusti, jam greitąją iškvietė ir išvežė. Jis daugiau nieko nežino, kaip ten viskas buvo, nebeatsimena. Ant grindų atsidūrė iš po smūgio, kai jis sudavė E. P., šis jam atgal smogė, nežino kur pataikė, ar į veidą, ar į galvą, ir jie nuvirto. Po jo suduoto smūgio, jis nieko neatsimena. Jis virto tiesiai ant tų kaladžių, ar ant to suolo, jam iškarto pradėjo skaudėti krūtinę, trūkti oro. Nežino, ar kaltinamasis A. V. sudavė jam kokius smūgius, kai jis nukrito ant pilvo, užsidengė galvą ir viskas, ten staigiai viskas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Jis nieko nematė, tik juto smūgius. Kad sudavė kažkas, tai tikrai sudavė - į abu šonus kliuvo, bet sakė, kad visi lipo per galvas, pradėjo bėgti pro duris. Nežino, kur smūgis buvo suduotas, ar į krūtinę, ar į veidą, jis nuvirto per kalades. Šonkaulius galėjo susilaužyti krisdamas ant kaladžių, ant suolo. Nuo smūgio taip negalėjo jam būti. Ką prisiminė, tą pasakė, staigiai viskas įvyko, buvo girtas, neprisimena, pats puolė pirmas, jokių pretenzijų neturi, pats kaltas. E. P. davė jam 200 eurų, atsiprašė jo, pretenzijų neturi.

5.1. Nukentėjusysis Ž. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 10 valandą, tikslaus laiko nepamena, nes buvo neblaivus. Pamena, kad atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie baro (prekystalio) užsisakė degtinės, ją pasiėmęs išėjo prie staliuko, esančio baro lauke. Ten, kiek pamena, buvo pažįstamų asmenų, prie kurių ir prisėdo. Kaip ir minėjo, į barą jau atėjo neblaivus, jam būnant prie staliuko priėjo dar du asmenys, iš matymo žinojo tik vieną iš jų ir tik pavardę – V.. Jis nepamena apie ką jie kalbėjo ir kas vyko, prisimena, kad norėjo stotis ir pajuto, kad jau guli ant žemės. Jį išsivežė GMP į ligoninę, pamena, kad net oro įkvėpti negalėjo, pareigūnai dar norėjo jam nustatyti girtumą, bet dėl neblaivumo ir oro trūkumo nesugebėjo įpūsti. Tikslios datos nepamena, bet grįžęs iš ligoninės per pažįstamus susisiekė su E., kuris jį ir primušė, ir paklausė ar nenori prisidėti prie gydymo išlaidų, šis sutiko, buvo pas jį atvažiavęs, jie sutarė, kad šis prisidės pinigais prie jam skirtų vaistų, taip pat jo atsiprašė, nurodė, kad jis pats pradėjo konfliktą. Ligoninėje jam nustatė, kad yra lūžę dešimt šonkaulių ir yra pradurtas plautis, lūžęs šonkaulis pradūrė plautį. Šio įvykio jis neatsimena, nes tikrai buvo neblaivus, alkoholį buvo vartojęs ir išvakarėse. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 114–117).

5.2. Nukentėjusysis Ž. Š., ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. apklaustas papildomai, parodė, kad tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaiga, dienos metu, jis būdamas neblaivus atėjo į barą, esantį adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) Bare prie jo staliuko prisėdo jam iš matymo pažįstamas V., vardo nežino, kartu su šiuo buvo E., kurio pavardės nežino. E. nepažįsta, pirmą kartą jį matė, jo vardą sužinojo iš aplinkinių asmenų. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp jo ir E., sėdint prie stalo negali pasakyti dėl girtumo. Jis pamena, kad stovėdamas konfliktavo su E., konfliktavo dėl kažkokio asmens, nes jis bandė užstoti. Jis kažkokiu momentu nusisuko nuo E. ir pajuto stiprų smūgį iš nugaros į viršutinę kūno dalį, po kurio jis nukrito veidu į žemę. Gulėdamas ant žemės užsidengė galvą ir juto, kad jį spardo į abejus šonus, kas jį spardė negali pasakyti. Kiek laiko jį spardė negali pasakyti, greičiausiai buvo praradęs sąmonę, nes pamena, kaip atsibudo Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Kai jis grįžo iš ligoninės, kurioje gulėjo 7 paras, jie su E. susitiko mieste, jis šiam pasakė, kad dėl to, jog šis jį sumušė, šis turės jam atlyginti žalą, jis paprašė jam 1000 eurų, šis sutiko, pasakė, kad atlygins dalimis. Maždaug po savaitės laiko, šis jam padavė 200 eurų grynais, paskui šį uždarė policijos pareigūnai. Jis E. pasakė, kad jei jam sumokės tą 1000 eurų už gydymą, jokio pareiškimo nerašys. Apie įvykio aplinkybes nieko daug pasakyti negali, nes pats buvo girtas ir nelabai ką pamena. Žino, kad kitas asmuo, kuris jį kartu E. sumušė įvykio dieną bare, yra A. N., jis A. pažįsta iš matymo, tačiau kur gyvena pasakyti negali, jie buvo susitikę bare, tačiau kaip draugai nebendravo. Daugiau nieko pasakyti neturi. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks (1 t., b. l. 118–121).

5.3. Nukentėjusysis Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 13 d. parodė, kad įvykio dieną tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, jam būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), jis, sėdėdamas prie stalo baro lauko terasoje, žodiškai pradėjo konfliktuoti su E. (pavardės nežino). Paskui E., atsistojęs, nuėjo tarp staliukų, kurie yra priešais įėjimo duris į lauko terasą, konfliktavo žodiškai su kažkokiu asmeniu, šalia E. stovėjo ir V. (vardo nežino). Jis priėjęs prie V. ir E. bandė užstoti kažkokį asmenį ir jie su E. apsižodžiavo. V. stovėjo šalia E., tuo metu, kai jis nusisuko nuo jų po žodinio konflikto ir ėjo atgal atsisėsti prie staliuko, kai pajuto smūgį į nugarą, kas jam sudavė ir kuom negali pasakyti. Paskui nukrito ant žemės tarp suolų ir užsidengė rankomis galvą, juto, kad jį spardo į šonus, kiek smūgių buvo negali pasakyti, tačiau smūgių buvo daug, taip pat negali pasakyti kiek asmenų jį spardė, nes nematė ir buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., b. l. 124–127).

6. Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad ji nieko nematė, kadangi visas įvykis vyko lauke. Ji pamačiusi, kad ten stalai virto, pro tarpą durų pasakė, kad iškvies apsaugą, tą ir padarė, jie atvyko už 10-15 minučių. Terasoje buvo D., kaltinamieji, nukentėjusysis, buvo ir daugiau žmonių, bet jų neatsimena. Lauke yra keturi stalai, suoliukai ir kaladės atsisėsti. Asmenys sėdėjo atskirai - Ž. ir D. sėdėjo prie vieno stalo dešinėje pusėje, kairėje pusėje sėdėjo kaltinamieji, negali pasakyti, ar jie sėdėjo dviese, ar ten buvo daugiau asmenų. Tik matė, kad jie pribėgo prie Ž., o daugiau ji iš tolo pradėjo šaukti, kad kviečia apsaugą, nes ji pati bijojo išeiti pasižiūrėti į lauką. Nematė, ką jie pribėgę darė, nes ji buvo viduje. Policijos pareigūnus, mano, kad išsikvietė apsaugininkas. Atvykus apsaugai, ji buvo nuėjusi į terasą. Kaltinamieji buvo pasišalinę – jie išėjo iš karto po to, kai ji pasakė, kad iškvies apsaugą, terasoje liko Ž. ir D.. Ž. sėdėjo susilenkęs, berods, ant suolo, sakė, kad jam visur skauda. Sakė, kad jie sumušė, neįvardino kas. Ji iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo ir šį išvežė. Ji buvo šoke, neklausinėjo, kas įvyko. D. D. nieko nepasakojo, nebuvo, kad jis būtų girtas, kažkur apie 2 bokalus alaus buvo išgėręs. Kai ji išėjo, vyrai buvo jau pastatę stalą. Lauke indai nebuvo sudaužyti.

6.1. Liudytoja D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba bare, kuris yra (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 10:00 val., bare jau buvo Ž. Š., jis sėdėjo lauke prie staliuko ir gėrė alų su dar keliais vyrais, kiek pamena S. R. ir dar vienu vyru, kurio nepažįsta. Jai būnant prie baro už prekystalio pamatė kaip prie baro privažiavo automobilis, iš kurio išlipo du visiškai girti vyrai. Automobilis juos paleidęs nuvažiavo, nematė nei valstybinio ženklo nei markės, pamena, kad sidabrinės spalvos. Minėti vyrai užėjo į barą ir užsisakė alaus, žino, kad vienas iš jų pavarde V., o kito vardas E., daugiau apie juos nieko nežino. Vyrai pasiėmę alų išėjo į lauką prie staliukų, vidinį kiemą. Matė, kad jie atsisėdo prie to pačio staliuko, kur sėdėjo Ž.. Po to ji grįžo prie baro ir nebematė jų. Maždaug už 10 minučių išgirdo triukšmą iš vidinio kiemo, kaip supranta nuvertė stalą su visais bokalais. Kadangi ten buvo vien vyrai, ji pati nėjo, pradėjo šaukti, kad iškvies apsaugą, ką ji ir padarė. Po jos pasakymo, kad iškvies apsaugą, minėti du vyrai pabėgo pro pagrindinį įėjimą. Jiems išėjus nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta ir pamatė, kad Ž. guli ant žemės, kiek pamena, kraujo nesimatė, bet jis sakė, kad labai skauda ir sunku kvėpuoti, ji nieko nelaukusi iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai Ž. išsivežė į ligoninę. Viską matė ir D. D., kai viskas vyko jis sėdėjo prie gretimo staliuko. Dėl ko įvyko konfliktas tarp vyrų ji nežino, kas pirmas pradėjo muštynes taip pat nematė. Bare esančios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo nefiksuoja, ji po šio įvykio paklausė savininko G. L. ar bus vaizdo įrašai, bet jis atsakė, kad nei viena kamera neveikia (1 t., b. l. 128–131).

7. Liudytojas V. S. teisme parodė, kad apie įvykį kavinėje prisimena ne viską. Jie lauke išgėrinėjo, ten jau buvo P., A. V., nukentėjusysis. Jis buvo išėjęs į vidų, kai atėjo, nukentėjusysis jau po stalu gulėjo ir jis pradėjo laikyti A. V., kad nelįstų, nes šis agresyviai šnekėjo, elgėsi, o kas davė nukentėjusiajam, kas nedavė, jis nieko negali pasakyti konkrečiai, nes to nematė. A. V. prie jo nesudavė smūgių nukentėjusiajam. Terasoje buvo kokie 8 žmonės. Kai pamatė nukentėjusįjį ant žemės, buvo P. nuo nukentėjusiojo kažkokiu atstumu, buvo A., kas dar ten buvo, negali pasakyti. Tik vienas nukentėjusysis buvo ant žemės, gulėjo ant nugaros. Arčiausiai nukentėjusiojo stovėjo trise – jis ir kaltinamieji. Kas įvyko, kaip įvyko, kas ką padarė, nematė. Jis nieko neklausinėjo, tik V. ištempė į lauką ir viskas tuo ten ir baigėsi. Terasoje iš viso buvo 4 stalai. Kai grįžo į kavinės terasą, nuo įėjimo pirmas stalas kairėje buvo nuvirtęs. Kaladės, ant kurių sėdėjo, buvo pastumtos, viena buvo nuvirtusi, pariedėjusi po dešine puse. Prie to stalo, kuris buvo nuvirtęs, prieš tai sėdėjo jis, P., V., dar kažkas buvo prisėdę. Nukentėjusysis sėdėjo po dešine puse prie pirmo staliuko, paskui jis buvo priėjęs prie jų išgerti. Kai jis buvo išėjęs iš terasos, nukentėjusysis, jam atrodo, buvo išėjęs prie savo stalo, negali pasakyti konkrečiai. Iš baro išėjo kartu su V. ir P., jie nieko nešnekėjo, kas ten nutiko, dar juos policijos pareigūnai buvo sustabdę, davė prasipūsti, po to išsiskirstė. Įvykio metu jis buvo išgėręs.

8. Liudytojas D. D. teisme 2025 m. rugpjūčio 25 d. parodė, kad praėjusiais metais jis atvažiavo į barą atsigerti alaus, sėdėjo vyrai, baliavojo, Ž. Š. norėjo draugą „(duomenys neskelbtini)“ užstoti prieš P., nes draugas norėjo paprašyti cigaretės, o P. pasiuto, tipo, ką neturi savo cigarečių, atsistojo ir pradėjo muštis. Iš pradžių davė į veido sritį su rankomis, buvo gal 4 smūgiai, Ž. Š. nuo smūgių nuvirto skersai ant nugaros, šalia jo, sėdinčio ant kaladės, paskui Ž. Š. pradėjo iš kojos spardyti. Ž. Š. mušė tik vienas žmogus - E. P., jis su abejomis rankomis ir paskui su abejomis kojomis spardė Ž. Š.. Sudavė į šonkaulius, į galvą norėjo spirti, bet jis apgynė - spėjo uždėti ranką ant galvos, pačiam ranka buvo mėlyna. Gal kokius 10 smūgių matė, nes paskui jis buvo išėjęs į baro vidų, grįžęs rado Ž. Š. gulintį ant žemės. A. V. tik buvo, bet nieko nedarė. Terasoje buvo keturi stalai. Kai kilo konfliktas, penki asmenys: A. V., E. P., Ž. Š., „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo prie vieno stalo – įėjus pro duris pirmo kairėje pusėje. P., V. ir Š. ant vieno suolo sėdėjo, jie sėdėjo ta tvarka, kaip nurodė. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ irgi sėdėjo ant suoliuko, „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo priešais P.. Jis sėdėjo prie kito stalo – įėjus pirmas po dešine puse. Tarp minėtų stalų buvo pusantro metro atstumas. V., sėdėdamas tarp P. ir Š., bandė sutrukdyti - traukė į šoną, kad nelįstų P., ir „(duomenys neskelbtini)“ bandė sutvardyti, už rankų griebė, apkabino P. rankas, šis buvo pablūdęs kaip velnias, alkoholis viską daro. Nuvirto tik vienas - Ž. Š.. Nepasakys, kiek kartų spardė, jau metai laiko praėjo. Jis dar buvo į vidų įėjęs į barą, paskui, kai atėjo, stalas, prie kurio jis sėdėjo, ir kaladės buvo išvartyti. Iki jam išeinant stalai buvo savo vietose. Kai jis išėjo pas barmenę nusipirkti cigarečių, jau konfliktas buvo kilęs, bet buvo truputį apsiraminę. Iki jam išeinant, buvo smūgiuojama kojomis, Ž. Š. gulėjo. Kur ten E. P. atitrauksi, šis už jį per dvi galvas aukštesnis, stambesnis. Kai jis pirmą kartą davė parodymus, jis iš po policijos ėjo į „(duomenys neskelbtini)“, nes jam buvo 39 temperatūra, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo nedarbingumą. Dėl buvusios beveik 39 temperatūros, nebelabai ką pamena. Kai antrą kartą jis davė parodymus, jį iš darbo išvežė, jam iš karto prasideda nervinis. Jis nemelavo nieko, tiesą sakė. Š. vartėsi, ir stalas ant jo buvo mėtomas, ir kaladės mėtomos ant jo. Mėtė E. P., nes kai jis atėjo į terasą, viskas buvo išvartyta, o Ž. Š. gulėjo ant žemės su sulaužytais šonkauliais ir vos pakvėpavo. Nematė tiksliai, kad trenkė su stalu, čia tik tokia išvada, nes buvo išvartyta. Šių aplinkybių jis nenurodė anksčiau, nes primą kartą buvo susirgęs, dėl to ir neatsiminė. Tą dalyką atsimena, kad buvo išvartytas stalas, ir išmėtytos kaladės, nes jam pats Ž. Š. sakė. Po tos dienos nei karto nebuvo susitikęs A. V.. Ž. Š. bandė gintis su rankomis, bandė smūgiuoti E. P., nelabai pavyko, neblaivus buvo. E. P. pats pirmas puolė, Ž. Š. bandė apginti draugą. E. P. pirmiausia puolė ant Ž. Š.. Jis neprisimena tiksliai, kas sudavė pirmą smūgį, nes jis buvo nusisukęs, nes prie kito stalo sėdėjo, kai atsisuko, matė, kad E. P. pirmas davė smūgį, Ž. Š. tik už rankos, jam atrodo, timptelėjo. Įvykio aplinkybes labiau prisimena teisme, iš pirmų tų parodymų (duomenys neskelbtini), jis tada sirgo, jam buvo temperatūra. Antrą kartą buvo apklaustas Purienuose, tada buvo iš darbo atvežtas. Gal jis tada apklaustas Purienuose, sumaišė, kad spyrė ir šviesus, ir tamsus vyras, nes jį iš darbo atvežė švogeris, jam nervinis gaunasi. Jis gal blogai pasakė, jam nedavė nieko tyrėja perskaityti, kai surašė protokolą. Anksčiau E. P. jis nepažinojo, pirmą kartą matė. Jis nematė, ar Ž. Š. krito ant kaladžių, ant stalo, tuo metu buvo viduje. Įvykio metu jis buvo išgėręs porą bokalų, iš vakaro nebuvo gėręs. Iki įvykio V. ir P. jis nepažinojo. Ž. Š. yra jo pažįstamas. Jis buvo nusisukęs, nematė kaltinamojo E. P. nurodyto Ž. Š. smūgio E. P.. Jis nematė, kad nuo žemės būtų keliamas E. P.. Kai jis išėjo nusipirkti cigarečių, terasoje liko P. ir Ž. Š., V. su „(duomenys neskelbtini)“ buvo baro viduje, nebe terasoje. Paskui „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo P. išvesti, kai iškvietė apsaugą. V. negrįžo į terasą. 2025 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu liudytojas D. D. parodė, kad visada sakė tiesą, apklausiamas tyrėjų irgi sakė tiesą. Dėl streso skiriasi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. V. buvo su E. P.. Ž. Š. nuvirto prie jo, jis visko gerai nematė, ką A. V. daugiau ten darė, nes buvo išėjęs į lauką. Nieko jis ant A. nesako. Pareigūnės nesakė, kad V. daužė, mušė, buvo žmogus, bet jis nedaug mušė.

8.1. Liudytojas D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 16 d., parodė, kad dienos tiksliai nepamena, buvo rugpjūčio mėnesis, pamena, kad sekmadienis, gal rugpjūčio 25 diena, tikslaus laiko taip pat nepamenu, atėjo į barą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo vienas. Kai atėjo, pamatė lauke prie staliuko sėdintį pažįstamą Ž. Š., prie staliuko sėdėjo keturi arba penki vyrai, tiksliai nepamena, iš jų pažinojo tik Ž.. Jis priėjo prie Ž., pasisveikino ir atsisėdo prie šalia esančio staliuko, kaip suprato, Ž. buvo jau nemažai išgėręs alkoholio. Po kurio laiko išgirdo prie Ž. staliuko triukšmą, kaip suprato, visi tarpusavyje sukonfliktavo, atsisuko ir pamatė, kad nuo staliuko atsistojo du vyrai, kurių nepažįsta, ar juos atpažintų nežino, pamena kad vienas buvo šviesių plaukų, o kitas tamsių, jie galėjo būti apie 40 metų amžiaus. Šviesių plaukų vyras užsimojo ranka, kuria nepamena, ir trenkė Ž., po to šis nuvirto ant žemės prie jo kojų, minėti vyrai abu pradėjo jį spardyti kojomis, jis ištiesė ranką ties Ž. galvą, kad į ją nepataikytų. Kai baro darbuotoja sušaukė, kad iškvietė apsaugą, minėti vyrai iš baro pasišalino. Po kurio laiko atvažiavo GMP ir policija, kas juos iškvietė, nežino. Kol atvyko GMP, Ž. gulėjo ant žemės buvo sąmoningas, bet sunkiai orientavosi aplinkoje. Prie staliuko jis sėdėjo vienas. Kiek žino, Ž. išsivežė į ligoninę, šiam buvo lūžę šonkauliai, po šio įvykio Ž. sutikęs daugiau nebuvo (1 t., b. l. 135–138).

8.2. Liudytojas D. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 11 d., parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos nepasakys, tačiau galėjo būti 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, jis vienas atėjo į barą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. Tame bare prie lauko staliuko sėdėjo jam pažįstamas asmuo Ž. Š., šalia šio prie to pačio stalo sėdėjo keturi ar penki vyrai. Jis sudėjo prie gretimais stovinčio stalo, todėl aiškiai matė, kaip prie Ž. Š. sėdintys asmenys pradėjo žodiškai konfliktuoti su Ž.. Matė, kaip aukštas vyras, šviesių plaukų, atsistojo ir stovinčiam Ž. smogė kumščiu į veido sritį, kiek kartų smogė nepastebėjo, po suduoto smūgio Ž. nukrito ant žemės, šalia jo kojų. Kiek pamena, Ž. niekam jokių smūgių nesudavė. Paskui matė, kaip šviesių plaukų ir tamsių plaukų vyrai (ką šie abu vilkėjo nepasakys, nepamena), abu priėję prie nukritusio Ž., spardė Ž. kojomis, kiek kiekvienas spyrė kartų nepasakys, tačiau tikrai smūgių buvo daugiau nei keturi kartai. Tamsus vyras spyrė mažiau kartų nei tas šviesus, tiksliai nepasakys, tačiau daugiau nei 2 kartus. Kai šie abu pradėjo spardyti Ž., jis, sėdėdamas ant suolo, pridėjo savo dešinės rankos kumštį prie Ž. kaktos srities, kad jam nepataikytų spyriai į galvos sritį. Jam į ranką buvo pataikyti du spyriai į išorinę dešinės rankos plaštaką, dėl to pretenzijų neturi, skausmo pajuto. Abu vyrai Ž. spardė apie 5-6 minutes. Visi spyriai buvo į Ž. šonkaulius. Spardė Ž. pakaitomis, pirmą spyrį atliko šviesus vyras, paskui šis atsitraukė, tada priėjo tamsių plaukų vyras irgi spyrė ir tai kartojosi keletą kartų. Spyriai matėsi, kad buvo labai stiprūs. Barmenė iškvietė apsaugą, šie, kai tai išgirdo, iš karto atsitraukė nuo Ž. ir pasišalino iš baro (1 t., b. l. 139–142).

9. Liudytoja A. J. teisme parodė, kad yra vyresnioji tyrėja. Liudytojo D. D. apklausą prisimena. Apklausos metu sveikata jis nesiskundė, tik minėjo, kad labai nenori vaikščioti po teismus. Jei ji būtų mačiusi, kad asmeniui tikrai reikalinga medicininė pagalba ir jis nesavas, tai apklausos tikrai nebūtų vykdžiusi, būtų iškvietusi medikus ar kažkas panašaus, tikrai nepastebėjo, kad jis serga. Tuo metu, kai apklausinėjo, mano, kad jis sakė tiesą, nes jis labai aiškiai išdėstė, kad sėdėjo šalia, gretimai suoliuko ir aiškiai matė, kaip įtariamasis P., pirmas lyg tai, jei teisingai prisimena, sudavė smūgius Š., paskui Š. nukrito ant žemės po suduoto smūgio, kad jie abu pradėjo jį spardyti, o D. dar minėjo, kad kažkaip uždėjo šalia ranką, kad nepataikytų tie smūgiai, spyriai šiam į galvą, kad jis matė konkrečiai, nes buvo šalia, o spardė šonkaulius, jei gerai atsimena, į viršutinę kūno dalį. D. D. buvo apklausos protokolas pateiktas susipažinti, protokolas buvo padėtas, ar jis skaitė tuo metu, ji dabar negali pasakyti, nepamena. Asmuo pasirašo protokolą, kad perskaitė, tai jis turėjo perskaityti.

10. Liudytoja I. L. (buvusi V.) teisme parodė, kad kažkiek pamena D. D. apklausą, nes buvo pakankamai senai. Tikrai nepamena, kad būtų D. D. sakęs, kad kažkaip blogai jaučiasi ir, kiek pamena, neatrodė, kad jis blogai jaustųsi, kai buvo pas ją atvykęs į apklausą. Neatrodė, kad jis serga, nes jei taip būtų, būtų tikriausiai paklaususi ir pasiūlius pagalbą, galbūt, greitosios, jei tai būtų reikalinga. D. nurodė ganėtinai konkrečias aplinkybes, tik, kiek pamena, nepažinojo tų asmenų. D. buvo pateikta susipažinti su jo apklausos protokolo turiniu, jis pasirašė, kad perskaitė. Tikrai asmuo neišsakė jokių pastabų, kad parodymai būtų užfiksuoti ne taip, kaip jis sakė. Ji visada paklausia bent porą kartų apklausiamų asmenų, ar tikrai viskas teisinga. D. D. nenurodė tokių aplinkybių, kad būtų kažkas netikslu. Nepamena, ar liudytojas apklausos metu kosėjo. Mano, kad tikrai nebuvo jokių aplinkybių, trukdančių asmeniui duoti parodymus, nes visada įvertina asmens savijautą. Asmuo nebuvo susijaudinęs, atrodė viskas normaliai. D. D. teigė, kad pakankamai tą įvykį matė, kad buvo du asmenys, kurių nepažįsta, kurie vieną asmenį mušė. Nepamena, ką jis konkrečiai nurodė apklausoje, nes buvo pakankamai senai, bet ką jis nurodė, tą ji surašė.

11. Specialistas Henrikas Daujotas teisme parodė, kad tvirtina specialisto išvadoje pateiktas išvadas. Tyrimas buvo pradėtas 2024 m. rugsėjo 11 d., pagal tyrėjos pateiktą užduotį atlikti tyrimą iš pateiktų medicininių dokumentų, nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą. Pats nukentėjęs atvykęs apžiūrai nebuvo. Buvo pateikta ligos istorija iš Respublikinės Šiaulių ligoninės ir remiantis būtent tais medicininiais dokumentais buvo surašyta specialisto išvada, pateikti atsakymai į užduotyje pateiktus klausimus. Užduotyje buvo pateiktos įvykio aplinkybės, kad Ž. Š. konflikto metu sumušė galimai pažįstami asmenys, tai apie jokius griuvimus nebuvo nurodyta. O objektyviai, iš medicininių dokumentų yra nustatyti šonkaulių lūžiai kairėje ir dešinėje, tai vienkartiniam griuvimui tikrai yra nebūdinga, kadangi yra skirtingose kūno srityse - skirtingose krūtinės ląstos pusėse, todėl buvo išvada pateikta, kad labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. „Tiesioginių trauminių poveikių pasekoje“ reiškia asmeniui suduotus smūgius kito asmens rankomis, kojomis, kitais bukais paviršiais. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, buvo atliktas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nustatyti šonkaulių lūžiai, ten nebuvo detalizuota, ar iš priekio, ar iš nugaros lūžę tie šonkauliai, tiesiog įvardintas jų skaičius ir kokia pusė, apžiūrint gydytojui, jis konstatavo, kad palpuojant krūtinės ląstą dešinėje, ties pažasties vidurio linija čiuopiama poodinė emfizema, kaip oras susikaupęs, ir skausmingumas, t. y. ties pažasties riba, dešinėje krūtinės ląstos pusėje, tarp nugaros ir krūtinės priekinio paviršiaus, t. y. šone. Pateiktoje ligos istorijoje, sužalojimai buvo nustatyti atlikus rentgeno tyrimus tik krūtinės ląstoje, būtent minėti lūžiai, daugiau išoriškai jokio sužalojimo nėra užfiksuota. Specialistui parodžius foto nuotraukas Nr. 4 ir 5, padarytas įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 70–71), į klausimą ar nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ant jo užvirtus stalui, suolui, specialistas atsakė, jog, jei pats suolas, jo svoris toks, kad sulaužyti nespaudžiant, tai mažai tikėtina. Stalas, jei pats virto ant krūtinės ląstos ir buvo spaudžiama, tai yra toks mechanizmas, kad spaudimo metu, iš priekio pavyzdžiui, krūtinės ląstos nugarinės pusės šonkauliai gali lūžti, teoriškai toks mechanizmas yra įmanomas šonkaulių lūžio. Dėl kaladės dydžio, diametro, jam nėra žinoma, konkrečiai atsakyti, kiek ir kur, kaip, tai yra teoriniai dalykai. Kur dešinėje lūžę šonkauliai, būtent V-XI, tai suduoti smūgiai dešinėje, į šoną. Iš priekio, tokių žinių nėra, kad suduota. Vieną smūgį suduodant, taip nebūna, kad nuo smūgių šonkauliai lūžtų ir vienoje ir kitoje pusėje. Kaip minėjo, su spaudimu krūtinės ląstos, tada gali lūžti vienoje ir kitoje pusėje, bet suduodant smūgį į priekį, tai šonuose taip nelūžta vienu smūgiu. Dešinėje yra lūžę V-XI šonkauliai, 7 šonkauliai pagal tą liniją, priklauso koks kaladės kraštas, čia turi būti, be abejonės, ribotas paviršius, tai apima 6-7 šonkaulių plotį, tai negali pasakyti, bet kur yra ribotas atsikišęs paviršius, tai jis visada yra toks objektas į kurį atsitrenkus galima susilaužyti, šiuo atveju, šonkaulius. Kokia ilgio juosta lūžimo susidarė, priklauso nuo žmogaus, koks yra jo ūgis, čia yra teorinis dalykas. Medicininiuose dokumentuose niekada nebūna tokių duomenų apie ilgį, lūžiai, tiesiog įvardinti šonkauliai, kurie lūžę. Kairėje pusėje yra trys šonkauliai lūžę, t. y. dvigubai mažesnis plotas trauminio poveikio. 6-7 šonkaulių lūžimai, dažniausiai tai yra ne nuo smūgių kumščiais, nes paprastai teoriškai pagal plotą 2-3 šonkaulių lūžis yra būdinga kumščiu sudavus, kadangi čia yra 6-7 šonkauliai lūžę, tai dažniausiai būna spiriant. Jei į nukentėjusįjį buvo smūgiuota alkūne, pagal plotą, tai dešinėje pusėje 7 šonkaulių alkūnė tokio ploto neapims, kitoje pusėje – 3 šonkauliai, vėlgi nuo smūgio, ar kampo priklauso, pilnai negalima atmesti, bet dažniausiai būna tie 3 šonkauliai apima kaip ir smūgius kumščiais, aišku, galima ir spiriant. Išvadoje, būtent 4 p. yra nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasekoje, t. y. ne mažiau dviejų, o daugiau, į tą pačią kūno sritį gali būti suduoti trys, penki ir 10 smūgių. Objektyviai nėra duomenų, kad buvo suduota daugiau negu du smūgiai, bet jų gali būti, yra dvi vietos sužalojimo, tai ne mažiau dviejų pasekoje, o ar į tą pačią vietą suduota buvo vienas, du, ar daugiau smūgių, tai objektyviai negali pasakyti.

12. 2024 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus I-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės Enrikos Pranckaitytės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad š. m. rugpjūčio 25 d. dirbant kartu su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėju Aurimu Andruliu, apie 10.29 val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad „prieš 20 min. bare vyko muštynės. Trys smurtautojai spardė vieną vyrą. Trenkė į galvą. Vyrui 50 m. Galimai šonkauliai lūžę, sutrenkta galva. Smurtautojai pasišalinę. Laukia bare „(duomenys neskelbtini)“. Apie 10.44 val. pagal gautą iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje buvo GMP automobilis, kuriame GMP darbuotojai suteikinėjo pirmąją pagalbą nukentėjusiajam Ž. Š.. Su nukentėjusiuoju nepavyko pabendrauti ir pasitikrinti neblaivumo dėl jo fizinės būklės. Ž. Š. išsivežė GMP. Pabendravus su pranešėja D. Š., ši paaiškino, kad bare 3 vyrai išgertuvių metu sukonfliktavo ir sumušė pažįstamą vyriškį bei pasišalino. Taip pat nurodė jų požymius. Apvažiavus šalimais esančias gatves, šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėti požymius atitinkantys asmenys, sėdintys ant suoliuko. Pabendravus su asmenimis nustatyta, kad tai akivaizdžiai neblaivūs A. V., kuriam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0184, patikros sertifikato Nr. 2139050, galioja nuo 2024 m. gegužės 9 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., nustatytas 2,44% neblaivumas, E. P., kuriam nustatytas 2,50% neblaivumas, ir V. S., kuriam nustatytas 2,66% neblaivumas. Visi jie paaiškino, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami iš senų laikų. Kad sėdint jiems visiems bare prie stalo Ž. Š. pradėjo konfliktuoti ir trenkė kumščiu vieną kartą į lūpą E. P.. To pasėkoje kilo tarp dviejų asmenų muštynės. A. V. teigimu, kad bandydamas padėti draugui E. P., taip pat įsivėlė į konfliktą. V. S. paaiškino, kad į konfliktą nesivėlė. Nustačius įtariamuosius buvo grįžta atgal į įvykio vietą ir pabendrauta su įvykį mačiusiu liudininku D. D., pastarasis paaiškino, kad matė kaip į barą atėjo nukentėjusysis, atsisėdo prie stalo ir po kiek laiko prie jo stalo atsisėdo A. V. ir E. P.. D. D. paaiškino, kad nuo pat pradžių vyriškiams prisėdus prie Ž. Š. šie dėl nepaaiškinamų priežasčių pradėjo konfliktuoti. D. D. nuėjęs prie baro užsisakyti dar vieno gėrimo, pareinant prie stalo pastebėjo, kad tarp minėtų vyriškių vyksta muštynės. Dėl savo girtumo, kurie asmenys mušė Ž. Š. negalėjo paaiškinti, taip pat negalėjo pasakyti kas pradėjo muštynes, nes buvo nuėjęs nuo savo stalo. Pabendravus su baro darbuotoja, pastaroji paaiškino, kad baro veikla nebuvo nutrūkusi, nei muštynių metu, nei po jų. Pabendravus su kitais bare esančiais klientais, šie teigė, kad muštynių nematė. Baro darbuotojai D. Š. paliktas dokumentas dėl vaizdo įrašų pateikimų. D. Š. negalėjo peržiūrėti kamerų, nes prieigas turi tik direktorius, o su juo susisiekti darbuotojai nepavyko (1 t., b. l. 32–35).

13. 2024 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK vyriausiojo tyrėjo Dariaus Petrylos tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės telefonu gautas slaugytojos B. pranešimas, kad GMP 11.05 val. pristatė Ž. Š., kuriam girtumas nenustatytas, nes neišpūtė, jam nustatyti dauginiai šonkaulių lūžiai ir trauminis hemoneumotoroksas, paguldytas į traumatologijos skyrių (1 t., b. l. 36).

14. 2024 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos – lauko terasos, esančio bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Terasoje nufotografuoti mediniai stalai ir suolai, medžio rastų kaladės, skirtos sėdėti (1 t., b. l. 64–71).

15. 2024 m. gruodžio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota kaip nukentėjusysis Ž. Š. davė parodymus apie įvykio eigą, juos susiedamas su įvykio vieta. Užėjus į baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vidų nukentėjusysis Ž. Š. nurodė įvykio vietą, t. y. lauko terasą, kurioje matomi keturi mediniai stalai su suolais. Nutekėjusysis Ž. Š. nurodė vietą, kurioje vyko žodinis konfliktas su E. P. ir A. V., vietą nurodė nuo įėjimo į lauko terasą durų iki vietos kur vyko konfliktas ir paaiškino, kad po įvykusio žodinio konflikto su E. P., jis nusisuko nuo E. P. ir ėjo link staliuko, prie kurio norėjo atsisėsti. Eidamas pajuto smūgį į nugaros viršutinę dalį. Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusysis Ž. Š. negalėjo nurodyti kokioje konkrečiai vietoje pajuto smūgį į nugaros sritį, taip pat negalėjo nurodyti kuo buvo jam suduotas smūgis į nugaros sritį. Po to, nukentėjusysis nurodė vietą, kur po smūgio nukritęs gulėjo, Ž. Š. paaiškina, kad gulėjo veidu į žemę rankomis užsidengęs galvą. Taip pat paaiškino, kad gulėdamas veidu į žemę ir dengdamas rankomis galvą, pajuto spyrius į šonų sritį. Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis negalėjo nurodyti į kurias konkrečiai kūno vietas ir kiek kartų jam buvo spirta. Paaiškina, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, bei galėjo būti praradęs sąmonę. Sudaryta įvykio schema, fotografuota (1 t., b. l. 74–82).

16. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 9 d. nukentėjusysis Ž. Š. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino E. P. kaip vyrą, kuris buvo bare (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tai yra tas pats aukštas šviesus vyras, kuris jį sumušė ir spardė jį į šonus (1 t., b. l. 83–89).

17. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 13 d. nukentėjusysis Ž. Š. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino A. V. kaip vyrą, kuris buvo bare (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tai yra tas pats vyras, t. y. V., kuris jį sumušė bare kartu su E. P., spardė jį į šonus (1 t., b. l. 90–97).

18. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog 2024 m. lapkričio 11 d. liudytojas D. D. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino E. P. kaip vyrą, kuris buvo bare (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tai yra tas pats aukštas šviesus vyras, kuris smogė į veido sritį Ž. Š. ir spardė jį kojomis (1 t., b. l. 98–104).

19. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 30 d. liudytojas D. D. iš jam pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino A. V. kaip vyrą, kuris buvo bare (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, spardė gulintį ant žemės tarp suolų Ž. Š. (1 t., b. l. 105–110).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1008/2024(04) nurodyta, kad: Ž. Š. nustatyti sužalojimai: dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžiai su oro ir skysčio susikaupimu krūtinplėvių ertmėse; Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku; Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais paviršiais; Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; Ž. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų; Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 161–162).

21. 2024 m. spalio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo „2024/08/25_10:23:19_37067245816.mp3“ apžiūra. Įrašo trukmė 00:01:11 min. Pokalbio turinys: 112: 112. Pranešėja: Laba diena. 112: Laba diena, kas nutiko? Pranešėja: Čia norėjom, kad į barą (duomenys neskelbtini) iškviesti greitąją, nes žmogų sumušo. 112: Vyrą, moterį? Pranešėja: Vyrą. 112: Prieš kiek laiko? Pranešėja: Prieš kokį gal 20 minučių. 112: O, tie užpuolikai pasišalino? Pranešėja: Taip, pasišalino. Ir apsaugą išsikvietėm, bet, kad ta apsauga atvažiavo už pusvalandžio tiktai. 112: O, kiek tų smurtautojų buvo? Pranešėja: 3. 112: O, vyras, kuriam greitosios reikia, kokio amžiaus? Pranešėja: Netoli apie 50 kažkurtai. 112: Kas sužalota, kas matosi? Pranešėja: Čia matyt bus šonkauliai išlaužti, iš kojos jam į galvą spyrė, oi nežinau. 112: Nekraujuoja? Pranešėja: Nepastebėjau. 112: O, jisai dabar bare, viduje? Pranešėja: Taip, viduje yra, viduj. 112: O, kaip baras vadinasi? Pranešėja: ,, (duomenys neskelbtini)“, čia (duomenys neskelbtini), prie (nesuprantamas žodis) kelias, (duomenys neskelbtini). 112: Jūsų vardas, pavardė kas praneša? Pranešėja: D. Š., barmenė. 112: Supratau, laukite tada tarnybų, bus perduota. Pranešėja: Gerai (1 t., b. l. 165–169).

22. Iš 2024 m. lapkričio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta policijos pareigūnų nešiojamomis kūno kameromis užfiksuotų vaido įrašų apžiūra. Atidarius failą ,,PSS-20240825-104403UTC“, įrašo trukmė 03:44 min., matyti, kad pareigūnas lauke bendrauja su moterimi, kuri stovi prie gėlių kioskelio. Moteris pasako: ,,čia už to pastato stotelėje, prie degalinės“. Pareigūnas prieina prie greitosios medicinos pagalbos tarnybinio automobilio, klausia kur nukentėjusysis, girdisi, kai kažkas pasako ,,trise jie buvo, trise, ir stambus“. Pareigūnė klausia moters kaip jie buvo apsirengę, moteris atsako: ,,vienas be maikės, kitas su rožine-orandžine, bordine maike, čia dabar dar buvo, va toje stotelėje“. Matyti, kad nukentėjusįjį apžiūri medikai tarnybiniame automobilyje. Girdisi, kaip pareigūnas klausia dėl ko čia viskas įvyko, girdisi, kaip vyras, vilkintis juodus džinsus, ant džinsų diržas su metaliniai elementais, bei tamsiai pilkos spalvos marškinėlius (veido nesimato), pasako, kad iš vietinių žino tiek, kad vienas iš asmenų, kurie sumušo nukentėjusįjį yra taksisto brolis ir abu nesenai grįžo iš kalėjimo. Girdisi, kaip medikai nukentėjusiojo klausia asmens duomenų ir kur asmuo gyvena. Medikė pasako pareigūnams, kad nukentėjusysis yra Ž. Š.. Pareigūnai pasako, kad vyksta ieškoti tų asmenų. Atidarius failą ,,PSS-20240825-104442UTC“, įrašo trukmė 21:43 min. matyti, kaip iš baro išeina vyras, kuris pasako, kad asmenys turėtų būti link (duomenys neskelbtini) stotelėje, vieno asmens pavardė V.. Vyras pasako, kad nukentėjusįjį mušė viduje. Girdisi, kaip medikai klausia Ž. asmens duomenų, pareigūnas klausia medikės ar jis visą laiką taip sunkiai kalba, medikė atsako, kad gali būti nuo sumušimo, medikė apčiupinėjo lūžių nesijaučia (matyti kaip medikė ranka rodo ant savo šonkaulių). Pareigūnas klausia ar su kojomis ar rankomis Š. buvo mušamas asmenų, matyti, kaip vyras pasakoja ,,atsisėsti, žinai tas rastas, iš to sakė, kad suolas apverstas“. pareigūnas pasako, kad nieko netvarkytų bare. Matyti, kaip pareigūnai vyksta ieškoti asmenų. Matyti, kaip pareigūnai klausia asmens kaip buvo apsirengę, moteris vilkinti juodus džinsus ir juodos spalvos marškinėlius su užrašu „Puma“ pasako, jog vienas asmuo su megztiniu tamsiu ir šviesia juosta, kitas su raudonu megztiniu stambesnis, o kitas „maike bordine“. Pareigūnai klausia ar jie sužaloti, gal kraują ant jų matė, moteris pasako, kad ne. Pareigūnai išlipa iš automobilio ir prieina prie ant suoliuko sėdinčių trijų asmenų. Asmuo, vilkintis bordo maikutę, yra V. S., violetinį megztuką - E. P., megztinį baltomis, pilkomis ir juodomis juostomis - A. V.. Pareigūnas pasako, kad pakalbins po vieną asmenį, pasikviečia ir klausia kas ten bare atsitiko, girdisi kaip atsako ,,čia du daužytojai“, pareigūnas klausia ten tas, A. V. atsako rodydamas ranka į P. - ,,daužė, mušosi“, P. pasako, kad praskėlė lūpą jam. Pareigūnas klausia nuo ko viskas prasidėjo, vyras pasako ,,atsistojo ir kaip davė jam kraujai pradėjo bėgti iš burnos“. Pareigūnas pasako: ,,jūs davėt, jau nepagailėdami“, A. V. ir P. atsako: ,,be grąžos, be grąžos“. Pareigūnas klausia ar gražu trys ant vieno, S. pasako: ,,kokie trys?“. A. V., pasako rodydamas į S., kad šio nebuvo. Pareigūnas pasako, kad jiems pasakojo, jog bare trise buvo, P. atsako, kad ne. Pareigūnas klausia A. V. ar draugui padėjai, pastarasis atsako: ,,nu taigi jį daužė“, pareigūnas pasako, kad reikia apskaičiuoti savo jėgas, V. pareigūnui atsako: ,,dabar tavo draugui daužytų ar tu neužstotum? Nieko blogo nepadarė, pareiškimą neparašė jisai. Jisai 100 procentų nerašys.“ Pareigūnas klausia ar V. pažįsta nukentėjusįjį. A. V. atsako, taip. V. pasakoja, kad nukentėjusysis atsistojo ir rodydamas ranka sako, kad pradėjo duot draugui. Pareigūnas klausia ar baro darbuotojai tą patį pasakys, V., kad taip ir pamini, jog bare buvo žmonių. V. pasako, kad Ž. Š. yra jų draugas nuo vaikystės. A. V. pasako, kad nukentėjusysis pats pirmas davė E. P., dėl kokių priežasčių jis nesuprato. Pareigūnui V. S. pasako, kad bare buvo, tačiau jis nedalyvavo muštynėse. V. S. aiškina pareigūnui, kad yra išgėręs, bet rankų neprikišo, pasako, kad atsisako šiuo metu pasitikrinti blaivumą. V. P. pasako savo asmens duomenis pareigūnei. Matyti, kad pareigūnai tikrina blaivumus ir surašo duomenis. Pareigūnas klausia ar vyrai visą naktį vartojo alkoholį, P. atsako, kad nuo ryto. Pareigūnas klausia S. kaip viskas buvo bare, S. pasako: ,,jis prisikabino“. Pareigūnas klausia ar V. pažįsta nukentėjusįjį nuo seno, jis atsako, kad labai senai. S. pasako Š. prisikabino prie jo (rodo ranka į P. ir V. pusę), pradėjo šnekėt ir paskui prasidėjo. Pareigūnas klausia dėl ko viskas įvyko, S. pasako, kad dėl senų bėdų. P. priėjęs prie pareigūnų rodo praskeltą lūpą, pareigūnas pasiūlo medikų pagalbą, tačiau P. atsisako. S. pasakoja, kad Š. pravarde ,, (duomenys neskelbtini)“ visą gyvenimą tame bare būdavo ir būdavo papiktintas. Pareigūnas klausia katras iš malkos Š. uždavė, P. pasako, kad nežino. P. pasako, kad jis atsistojo pasisveikino su Š., ir jam trenkė į veidą. P. pasako: ,,trenkė man, trenkiau atgal ir sudaužiau, viskas“. V. pasako, kad Š. pirma davė P.. Atidarius failą ,,PSS-20240825-104959UTC“, įrašo trukmė 16:21 min., papildomos reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui negauta. Atidarius failą ,,PSS-20240825-111246UTC“, įrašo trukmė 01:49 min., D. D. pasakoja, kad išėjo nusipirkti bokalo, kai prasidėjo konfliktas. Taip pat pasako: ,,dar kišau ranką, kad jam neduotų į galvą“. Pareigūnas klausia ar vienas trenkė ar abudu, D. atsako ,,tas plikas“, pareigūnas pasitikslina ar tas aukštesnis (E. P.). Pareigūnas klausia apie asmenį kuris apsirengęs dryžuotai (A. V.), D. D. atsako ,,nežinau, aš prie baro laukiau, kol man paduos, aš laikiau kol bokalą atneš, o jie čia davėsi“. Pareigūnas užsirašo D. kontaktinius duomenis. Pareigūnas pasitikslindamas klausia D. D. ,,raudonas nieko nedarė, tas plikas pradėjo, susiginčijo su tuo“. D. D. patvirtina, kad pareigūnas suprato teisingai (1 t., b. l. 170–175).

23. Iš akistatos protokolo matyti, jog 2025 m. vasario 5 d. į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis Ž. Š. ir įtariamasis E. P.. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą: „Ar įvykio dieną 2024 m. rugpjūčio 25 d. tarp jūsų ir E. P. įvyko žodinis konfliktas?“ atsakė: „Taip, įvyko konfliktas, dėl kokių priežasčių įvyko tarp jų konfliktas, nepamena dėl apsvaigimo nuo alkoholio“ Į klausimą įtariamajam E. P.: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?“, šis atsakė, jog girdėjo, sutinka, jis nepamena ar tarp jo ir Ž. įvyko žodinis konfliktas, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, jis tą dieną buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio“. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą: „Kokioje konkrečiai vietoje ir kuo E. P. prieš jus smurtavo 2024 m. rugpjūčio 25 d.?“, atsakė: „Bare, tikslaus adreso nepasakys, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), esantis prie centrinės aikštės. Konfliktas vyko lauko terasoje, esančioje bare. Konfliktas vyko jiems sėdint prie stalo (kuris yra antras po dešine nuo išėjimo). Jis nepamena tiksliai dėl girtumo, žino, kad jis su E. sukonfliktavo žodiškai ir jie susistumdė sėdėdami prie stalo, daugiau nelabai ką pamena. Žino, kad kažkokiu metu nukrito ant žemės tarp suoliukų, nuo smūgio į nugarą, kas sudavė nematė. Šalia jo sėdėjo E. ir daug kitų jam nepažįstamų asmenų“. Įtariamasis E. P. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?, atsakė: „Girdėjo, nesutinka, smūgių nebuvo“. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą „Ar E. P. vienas prieš jus atliko smurtinius veiksmus 2024 m. rugpjūčio 25 d.?, atsakė, jog: „Nežino, jis nieko nematė“. E. P. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?“, atsakė: „Girdėjo, sutinka“. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą: „Ar po įvykio 2024 m. rugpjūčio 25 d. jums buvo padaryti kokie nors sužalojimai, ar atsirado kokių žymių?“, atsakė, kad: „Jam buvo sulaužyti 10 šonkaulių, gydėsi ligoninėje 7 dienas, paskui 3 mėnesius buvo reabilitacijoje. Įtariamasis E. P. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?“, atsakė: „Girdėjo“. Įtariamasis E. P. į klausimą: „Ar po įvykio buvote susitikęs su Ž. Š., ar davėte Ž. Š. pinigus ir už ką jam davėte?, atsakė: „Su Ž. po įvykio buvo susitikę, jis Ž. padavė 200 eurų iš žmogiškosios pusės“. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos E. P. duotus parodymus ar su jais sutinkate?, atsakė: „Girdėjo, E. maždaug po savaitės nuo įvykio jam padavė mieste 200 eurų (grynais 2 kupiūros po 100 eurų). Šis jam davė 200 eurų ant vaistų, jie buvo po įvykio susitaikę mieste“. Nukentėjusysis Ž. Š. į klausimą: „Ar jūs atlikote kokius nors smurtinius veiksmus E. P. atžvilgiu?, atsakė: „Taip, jis pirmas pradėjo konfliktą, jis šiam vieną kartą ranka trenkė į veido sritį“. E. P. atsakė: „Jis tiksliai aplinkybių nepamena dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau žino, kad jis pirmas iš nugaros pusės gavo smūgį į kairės pusės apatinę lūpą, kas jam sudavė negali pasakyti, šalia jo sėdėjo asmuo, kurio nepažįsta ir neatpažintų. Iš kitos pusės, lygtais iš kairės pusės, šalia sėdėjo prie stalo Ž. Š.. Negali pasakyti ar nuo suduoto smūgio jam į lūpą jis nukrito ant žemės, nes viskas įvyko labai greitai ir buvo apsvaigęs stipriai nuo alkoholio“. Į gynėjo advokato Vidmanto Skabursko klausimą: „Kas ankščiau prisėdo prie stalo?“, Ž. Š. atsakė, jog „Jis buvo bare, kai atėjo E. P. su A. V., jie prisėdo prie to pačio stalo, prie kurio jis sėdėjo“. E. P. atsakė: „Ž. Š. sėdėjo prie stalo, kai jis su A. V. atėjo į barą“. Į gynėjo V. Skabursko klausimą: „Kiek galėjo susėsti prie stalo?“, Ž. Š. atsakė: „Prie stalo buvo nemažiau 6 asmenys“. E. P. atsakė: „Galėjo sėdėti 6 asmenys“. Į gynėjo V. Skabursko klausimą: „Ar po to, kai nukritote nuo suolo dalyvavote toliau konflikte su bent kuom?“, E. P. atsakė: „Ne, išėjau iš baro kartu su V., pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“ (pavardės nežino)“. Ž. Š. atsakė, jog „Daugiau su niekuo nekonfliktavo, jį iš karto išvežė į ligoninę (2 t., b. l. 85–89).

24. Iš akistatos protokolo matyti, jog 2025 m. vasario 5 d. į akistatą buvo suvesti nukentėjusysis Ž. Š. ir įtariamasis A. V.. Nukentėjusysis Ž. Š., į klausimą: „Kokioje konkrečiai vietoje ir kuo A. V. prieš jus smurtavo 2024 m. rugpjūčio 25 d.?“, atsakė: „Bare, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini). Ar A. smurtavo prieš jį, nežino, nematė. Kas jį spardė ar daužė bare, negali pasakyti, nes stovėdamas žodiškai sukonfliktavo su E. P., šalia E. per du stalus lygtais nepamena tiksliai, dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs. Jam nusisukus nuo E., pajuto smūgį į nugaros sritį, po ko, nukrito ant žemės tarp suolų ir juto smūgius į abiejų pusių šonus. Kas jį spardė nematė, buvo užsidengęs galvą rankomis, tačiau smūgius į šonus juto vienas po kito, iš vienos pusės ir iš kitos. A. V. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?“, atsakė, jog „girdėjo, jis buvo toliau, sėdėjo prie stalo, Š. nelietė. Matė, Š. su P. sėdėdami pradėjo muštis, jis išėjo iš baro“. Ž. Š. į klausimą: „Ar A. V. vienas prieš jus atliko smurtinius veiksmus 2024 m. rugpjūčio 25 d.?, atsakė: „Nežino, jis nieko nematė“. A. V. į klausimą: „Ar girdėjote akistatos nukentėjusiojo Ž. Š. duotus parodymus ar su jais sutinkate?“, atsakė, jog „girdėjo, nesutinka, nes jis šio nelietė“. Ž. Š. į klausimą: „Ar po įvykio 2024 m. rugpjūčio 25 d. jums buvo padaryti kokie nors sužalojimų ar atsirado kokių žymių?“, atsakė: „Jam buvo sulaužyti 10 šonkaulių, gydėsi ligoninėje 7 dienas, paskui 3 mėnesius buvo reabilitacijoje“ (2 t., b. l. 140–143).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

25. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

26. Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama E. P. ir A. V. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

27. Pažymėtina, jog kaltinamųjų parodymai apie byloje tiriamo įvykio eigą ir jų pozicija kaltės klausimu tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Kaltinamasis E. P. pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai - jis niekam jokių smūgių nesudavė, paaiškino, kad, jam atsistojus, kažkas iš galo smogė kumščiu jam į kairės pusės lūpą, pradėjo bėgti kraujas jam iš lūpos, jis sukdamasis net nežiūrėdamas užsimojo smogti, tačiau niekam nepataikė, o nukrito ant suoliuko. Tame bare pradėjo stumdytis, ant jo kažkoks asmuo užkrito, ir jie abu nukrito ant žemės, po stalu. Taip pat stalas nuvirto šalia jo, jam kliudė į petį. Tam asmeniui, kuris buvo ant jo užvirtęs, taip pat turėjo kliūti, kai virto stalas, tačiau nematė kur. Matė, kad visi asmenys stumdėsi, bandė vienas kitam smogti, tačiau nepataikė (Nuosprendžio 3.1 p.). Papildomai apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, E. P. nurodė, jog pagal pareikštą įtarimą kaltu pripažįsta, tačiau dėl jam nustatyto apsvaigimo nuo alkoholio, įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena dėl girtumo (Nuosprendžio 3.2 p.). Teisiamojo posėdžio metu E. P. teigė, jog kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai, duodamas parodymus dėl įvykio aplinkybių pirmo teismo posėdžio metu teigė, jog, kai stojosi išeiti, jis pajuto smūgį iš galo į lūpą, jautė, kad ji buvo prakirsta, sukdamasis į kairę pajuto antrą smūgį į veidą ir tada užsimojo kumščiu kažkam trenkti atgal, negali įvardinti kam, nes buvo labai girtas. Jis nematė, kas sudavė jam smūgius. Nežino, ar jis kam nors kumščiu pataikė, ar alkūne ir nuvirto tada atsisukęs. Jis su Ž. Š. nuvirto ant suoliuko, į kairę pusę, paskui po stalu, ten užkrito dar kažkas ant jų, prasidėjo stumdymaisi visokie, grumtynės vyko, ten daug buvo žmonių, negali paaiškinti, kas vyko toliau. Jis nuvirto dėl girtumo, nebeišlaikęs pusiausvyros. Virto ant už nugaros buvusio kito stalo suolų ir po tuo stalu nukrito, suolas, stalas užsivertė ar užvertė jį, nežino, užkrito dar kažkoks žmogus ant viršaus. Atsimena, kad A. V. ir V. S. ištiesė jam ranką, jis atsistojo nuo žemės ir jie išėjo iš baro. Kad A. V. trenktų, ar darytų kažką, jis to nematė. Jis nepamena, ar sudavė nukentėjusiajam smūgius, gal atsigulęs sutrenkė, gal kažkas kitas sutrenkė. Visi kiti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti krentant ant suoliuko ir užvirtus stalui, nes jis tiek kartų nukentėjusiajam tikrai netrenkė. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu papildomai E. P. parodė, kad pajutęs smūgį jis pasakė: „ar tu durnas, ką čia darai, man praskėlei lūpą“, tada Ž. Š. jam dar kartą trenkė. Ž. Š. virto ant šono, tada jis užvirto ant viršaus dar. Jie virto ant tų kaladžių, ir tas stalas, ar keliantis, ar nuo jų užvirto ant jų. Jis nukentėjusiojo nespardė, gal rankom, alkūnėm trenkė jam, gali būti, jis to nepamena tiksliai, gal kartą, du, penkis, gal dešimt kartų, bet, kad spardė, mėtė kalades, stalus, kaip teigė liudytojas D. D., nesutinka. Tų smūgių gal jis viršijo daugiau, jis negali jų įvardinti, bet A. V. ir V. S. išvis nieko nedarė (Nuosprendžio 3 p.).

28. Kaltinamasis A. V. nuo tyrimo pradžios kaltės nepripažino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ryto metu blaivūs kartu V. S. atėjo į barą, ten jis matė, kad Ž. Š. atsistojo ir kumščiu lygtais kairės rankos smogė vieną kartą E. į veido sritį. Matė, kad E. atsistojęs Š. smogė kažkur, nepasakys kur konkrečiai, matė, kaip tarp jų vyko grumtynės, jie abu krito kelis kartus ir vėl stojosi ir tarpusavyje mušėsi. Matė, kad Š. buvo nukritęs ant stalo, kur kokius smūgius atliko E. Š. negali pasakyti. Pats nebuvo prie jų priėjęs ir jokių smūgių nesudavė Ž.. Kai jie nustojo muštis, jis su V. išėjo iš baro, paskui už 2 min. iš galo prie jų pribėgo E. P. ir jie kartu nuėjo atsisėsti ant suoliuko, kai atvyko policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad Š. pats trenkė E. į veidą ir pradėjo konfliktą, jis pasakė, kad pats nedalyvavo muštynėse tarp Š. ir E. (Nuosprendžio 4.1 p.). Teisme kaltinamasis A. V. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo taip pat neigė. Nurodė, kad, kaip sakė E., jie grįžo iš Šiaulių, iš klubo, su taksi, įėjo į barą, ten būdamas matė kaip Ž. Š. atsistojo, davė į lūpą E. P., praskėlė, kraujuoti pradėjo, ir jie pradėjo muštis tarpusavyje, vartytis nugriuvę, o kiek kas smūgių sudavė, nežino, nematė. Nuvirto stalas, gal kelmai. Jis nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė, nesikišo, nepadėjo draugui, nieko negynė. Jis su V. S. pakėlė už rankos E. P. ir išėjo (Nuosprendžio 4 p.). Nors apklausų metu A. V. kategoriškai neigė dalyvavęs muštynėse su nukentėjusiuoju Ž. Š., tačiau iš vaizdo įrašų, esančių byloje, matyti, jog iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams A. V. pripažino dalyvavęs sumušant Ž. Š. – atsakydamas į policijos pareigūno klausimą A. V., ar padėjo draugui, pastarasis atsakė: ,,nu taigi jį daužė; dabar tavo draugui daužytų ar tu neužstotum?“, o pareigūnui pasakius: ,,jūs davėt, jau nepagailėdami“, A. V. ir P. atsako: ,,be grąžos, be grąžos“. O kai pareigūnas klausė, ar gražu trys ant vieno, S. pasakė: ,,kokie trys?“, A. V., pasakė rodydamas į S., kad šio nebuvo (Nuosprendžio 22 p.).

29. Nukentėjusysis Ž. Š. proceso metu detalių konflikto ir įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Apklaustas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 4 d., Ž. Š. nurodė prisimenantis, kad norėjo stotis ir pajuto, kad jau guli ant žemės, jį išsivežė GMP į ligoninę (Nuosprendžio 5.1 p.). Apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 9 d. nukentėjusysis Ž. Š. patikslino, jog, kilus konfliktui su E., kurio pavardės nežino, jis kažkokiu momentu nusisuko nuo E. ir pajuto stiprų smūgį iš nugaros į viršutinę kūno dalį, po kurio jis nukrito veidu į žemę. Gulėdamas ant žemės užsidengė galvą ir juto, kad jį spardo į abejus šonus, kas jį spardė negali pasakyti. Kiek laiko jį spardė negali pasakyti, greičiausiai buvo praradęs sąmonę, nes pamena, kaip atsibudo Šiaulių Respublikinėje ligoninėje. Žino, kad kitas asmuo, kuris jį kartu su E. sumušė įvykio dieną bare, yra A. N., kurį jis pažįsta iš matymo (Nuosprendžio 5.2 p.). Vėliau, apklaustas papildomai 2024 m. gruodžio 13 d., nukentėjusysis Ž. Š. pakartojo, kad jis priėjęs prie V. ir E. bandė užstoti kažkokį asmenį ir jie su E. apsižodžiavo. V. stovėjo šalia E., tuo metu, kai jis nusisuko nuo jų po žodinio konflikto ir ėjo atgal atsisėsti ant suoliuko, kai pajuto stiprų smūgį į nugarą, kas jam sudavė ir kuom negali pasakyti. Paskui nukrito ant žemės tarp suolų ir užsidengė rankomis galvą, juto, kad jį spardo į šonus, kiek smūgių buvo, negali pasakyti, tačiau smūgių buvo daug, taip pat negali pasakyti kiek asmenų jį spardė, nes nematė ir buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (Nuosprendžio 5.3 p.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, jog nukentėjusysis Ž. Š. atpažino E. P. ir A. V. kaip asmenis, kurie kartu jį sumušė bare, spardė į šonus (Nuosprendžio 16, 17 p.). Tuo tarpu teisme nukentėjusysis nurodė, kad ant grindų atsidūrė iš po smūgio, kai jis sudavė E. P., šis jam atgal smogė, nežino kur pataikė, ar į veidą, ar į galvą, ir jie nuvirto. Nežino, kur smūgis buvo suduotas, ar į krūtinę, ar į veidą. Po jo suduoto smūgio, jis nieko neatsimena. Jis virto tiesiai ant tų kaladžių, ar ant to suolo, jam iškarto pradėjo skaudėti krūtinę, trūkti oro. Nežino, ar kaltinamasis A. V. sudavė jam kokius smūgius, kai jis nukrito ant pilvo, užsidengė galvą ir viskas, ten staigiai viskas įvyko. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi. Jis nieko nematė, tik juto smūgius. Kad sudavė kažkas, tai tikrai sudavė - į abu šonus kliuvo. Šonkaulius galėjo susilaužyti krisdamas ant kaladžių, ant suolo. Nuo smūgio taip negalėjo jam būti. Ką prisiminė, tą pasakė, staigiai viskas įvyko, buvo girtas, neprisimena, pats puolė pirmas, jokių pretenzijų neturi, pats kaltas. E. P. davė jam 200 eurų, atsiprašė jo, pretenzijų neturi (Nuosprendžio 5 p.). Pažymėtina, jog nukentėjusiojo Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus papildo liudytojo D. D. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu - pirmosios apklausos metu liudytojas parodė, jog, išgirdęs konfliktuojant, atsisuko ir pamatė, kad nuo staliuko atsistojo du vyrai, kurių nepažįsta, pamena kad vienas buvo šviesių plaukų, o kitas tamsių, jie galėjo būti apie 40 metų amžiaus. Šviesių plaukų vyras užsimojo ranka, kuria nepamena, ir trenkė Ž., po to šis nuvirto ant žemės prie jo kojų, minėti vyrai abu pradėjo šį spardyti kojomis, jis ištiesė ranką ties Ž. galvą, kad į ją nepataikytų (Nuosprendžio 8.1 p.); o, apklaustas papildomai, liudytojas D. D. paantrino, jog jis sudėjo prie gretimais stovinčio stalo, todėl aiškiai matė, kaip prie Ž. Š. sėdintys asmenys pradėjo žodiškai konfliktuoti su Ž.. Matė, kaip aukštas vyras, šviesių plaukų, atsistojo ir stovinčiam Ž. smogė kumščiu į veido sritį, kiek kartų smogė nepastebėjo, po suduoto smūgio Ž. nukrito ant žemės, šalia jo kojų. Kiek pamena, Ž. niekam jokių smūgių nesudavė. Paskui matė, kaip šviesių plaukų ir tamsių plaukų vyrai, abu priėję prie nukritusio Ž., spardė Ž. kojomis, kiek kiekvienas spyrė kartų nepasakys, tačiau tikrai smūgių buvo daugiau nei keturi kartai. Tamsus vyras spyrė mažiau kartų nei tas šviesus, tiksliai nepasakys, tačiau daugiau nei 2 kartus. Kai šie abu pradėjo spardyti Ž., jis, sėdėdamas ant suolo, pridėjo savo dešinės rankos kumštį prie Ž. kaktos srities, kad jam nepataikytų spyriai į galvos sritį. Jam į ranką buvo pataikyti du spyriai į išorinę dešinės rankos plaštaką. Abu vyrai Ž. spardė apie 5-6 minutes. Visi spyriai buvo į Ž. šonkaulius. Spardė Ž. pakaitomis, pirmą spyrį atliko šviesus vyras, paskui šis atsitraukė, tada priėjo tamsių plaukų vyras irgi spyrė ir tai kartojosi keletą kartų. Spyriai matėsi, kad buvo labai stiprūs (Nuosprendžio 8.2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas D. D. dar ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino E. P. kaip aukštą šviesų vyrą, apie kurį jis davė parodymus, kuris smogė į veido sritį Ž. Š. ir spardė šį kojomis, bei A. V. kaip vyrą, kuris spardė gulintį ant žemės tarp suolų Ž. Š. (Nuosprendžio 18, 19 p.). Teismas, įvertinęs aptartus išsamius, nuoseklius liudytojo D. D. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka nukentėjusiojo Ž. Š. paaiškinimus bei kitą bylos medžiagą - specialisto išvadą (Nuosprendžio 20 p.), kurią specialistas Henrikas Daujotas patvirtino teismo posėdžio metu bei davė išsamius paaiškinimus teisme (Nuosprendžio 11 p.); liudytojų A. J., I. L. parodymus (Nuosprendžio 9, 10 p.); parodymų patikrinimo vietoje protokolą (Nuosprendžio 15 p.) bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų turinį (Nuosprendžio 16–19 p.), sprendžia, jog, nors A. V. nuo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė sudavęs bet kokius smūgius nukentėjusiajam, vis tik abiejų kaltinamųjų - A. V. ir E. P. kaltė bendrais veiksmais kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudojus smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. Š., t. y. sudavus tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam Ž. Š. ir tuo bendrais veiksmais padarius nukentėjusiajam sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, įrodyta visiškai. Liudytojas D. D. teisme bandė paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus aiškius parodymus, jog jis matė kaip A. V. spardė gulintį ant žemės tarp suolų Ž. Š., pasiteisindamas patirtu stresu bei liga, tačiau teismas liudytojo D. D. parodymus teisme, jog Ž. Š. mušė tik vienas žmogus – E. P., vertina kaip melagingus, siekiant padėti kaltinamajam A. V. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, jog liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes parodymus davė net tris kartus (buvo du kartus – 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. apklaustas liudytoju, o 2024 m. gruodžio 30 d. atliko A. V. atpažinimą iš jam pateiktų nuotraukų), kurių metu iš esmės atkartodamas savo pirminius parodymus patvirtindavo matęs kaip abu kaltinamieji smūgiavo nukentėjusiajam. Matyti, kad liudytojas D. D. savo parodymus procese pakeitė tik apklausiamas teisme. Pastebėtina, kad liudytojas D. D. akivaizdžiai vengė būti apklaustas teisme – į 2025 m. gegužės 6 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. teismo posėdžius neatvyko, o teismo posėdyje buvo apklaustas tik atvesdinus su policijos pagalba (nagrinėjant šią bylą atvesdinimas jam skirtas tris kartus). Nepagrįstais laikytini liudytojo D. D. teiginiai, jog liga ir stresas jam sukliudė duoti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad 2024 m. rugsėjo16 d. D. D. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 189), kas neabejotinai neįtakoja asmens sugebėjimo suvokti savo duodamų parodymų prasmę, o remiantis tyrėjų A. J. ir I. L. (buv. V.) parodymais teisme, jų atliktų apklausų metu D. D. sveikata nesiskundė, neatrodė sergantis ar susijaudinęs.

30. Kaip minėta, kaltinamasis E. P. apklausiamas teisme nurodė, kad kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai, tačiau, kaip matyti, tuo pačiu teigė, jog nukentėjusiajam Ž. Š. smūgius galėjo suduoti kažkokie kiti asmenys, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam krentant ant suoliuko ir ant jo užvirtus jam pačiam (E. P.) bei stalui. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais kaltinamojo E. P. argumentais. Byloje gautoje specialisto išvadoje, atsakant į klausimą kokiu būdu ir kuo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam Ž. Š. bei ar padaryti sužalojimai būdingi kritimo/griuvimo traumai, pateikta išvada, jog labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais paviršiais (Nuosprendžio 20 p.). Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas Henrikas Daujotas patikslino, jog „tiesioginių trauminių poveikių pasekoje“ reiškia asmeniui suduotus smūgius kito asmens rankomis, kojomis, kitais bukais paviršiais; paaiškino, kad Ž. Š. nustatyti šonkaulių lūžiai kairėje ir dešinėje, t. y. skirtingose krūtinės ląstos pusėse, o tai vienkartiniam griuvimui tikrai yra nebūdinga. Taip pat specialistas patikslino, jog mažai tikėtina, kad šonkauliai būtų sulaužyti užvirtus suolui, stalui, šių nespaudžiant; vienoje pusėje nustatyti net 6-7 šonkaulių lūžimai, kas leidžia manyti, jog buvo smūgiuota kojomis (Nuosprendžio 11 p.). Teismas įvertinęs išsamius argumentuotus specialisto Henrikas Daujotas paaiškinimus teisme, neturi pagrindo abejoti šio specialisto pateiktos išvados pagrįstumu, todėl, darydamas išvadas šioje byloje remiasi ja visa apimtimi. Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog byloje suriktais duomenimis, pašalinus abejones dėl liudytojo D. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, šioje byloje įrodyta, jog, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamieji E. P. ir A. V., kilus žodiniam konfliktui su Ž. Š., bendrais veiksmais, tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių (pastaba, remiantis specialisto išvada – ne mažiau negu du) nukentėjusiajam Ž. Š., į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė Ž. Š. sužalojimus - dešinės krūtinės ląstos pusės V-XI, kairės pusės IX-XI šonkaulių lūžius su oro skysčio susikaupimu krūtinplėvių ertmėse, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Abiejų kaltinamųjų veiksmai – smūgių sudavimas nukentėjusiajam sąlygojo neteisėtų padarinių – nukentėjusiajam Ž. Š. nustatytų sužalojimų, sudarančių nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, atsiradimą, todėl E. P. ir A. V. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmių skyrimas

31. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

32. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33. Kaltinamųjų E. P. ir A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog nors E. P. teisme nurodė kaltę pripažįstantis ir besigailintis, tačiau tuo pačiu duodamas parodymus teisme apie įvykio aplinkybes siekė sušvelninti savo atsakomybę teigdamas, jog nukentėjusiajam Ž. Š. smūgius galėjo suduoti kažkokie kiti asmenys, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jam krentant ant suoliuko ir ant jo užvirtus jam pačiam (E. P.) bei stalui, dėl ko jo prisipažinimas laikytinas deklaratyviu, nenuoširdžiu, todėl nepripažintina jo atžvilgiu esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas 10 kartų, tarp kurių ir už nusikalstamas veikas, susijusius su smurto panaudojimu, todėl, teismo vertinimu jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai laikytina dar viena jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

34. Kaltinamieji E. P. ir A. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia.

35. Kaltinamasis E. P. veikos padarymo metu buvo teistas 10 kartų, tarp kurių ir už nusikalstamas veikas, susijusius su smurto panaudojimu, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas 11 kartų (2 t., b. l. 5–23; 3 t., b. l. 23–56; 4 t., b. l. 68–75), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 24–31), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 32–34), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Nustatytos trys kaltinamojo E. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį E. P., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų bausmių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam E. P. gali būti pasiekti tik paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant didesnį nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis, nesiekiant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

36. Kadangi E. P. šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė iki 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su pagal 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, patikslintą 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeistą 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutine 2 metų 6 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme, prie pastarosios bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė E. P. skirtina laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas pagal 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, patikslintą 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeistą 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, atliktas ir įskaitytas bausmės laikas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis E. P. anksčiau teistas daug kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą, t. y. sprendžia, jog nėra pagrindo E. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Bausmės pradžia E. P. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 17 d. Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2025 m. spalio 17 d. E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 90–93), pakeistina į suėmimą, kuris taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

37. Kaltinamasis A. V. anksčiau buvo teistas 6 kartus, tačiau išnykus teistumui laikomas neteistu (2 t., b. l. 97–109), nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 110–111), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis, registravosi Užimtumo tarnyboje, nuosprendžio priėmimo metu yra dirbantis (2 t., b. l. 112–115). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Nustatytos dvi kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgdamas į A. V. padarytą nusikalstamą veiką bei jį charakterizuojančius duomenis sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytas didesnis už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės minimalų dydį, nesiekiant šios bausmės vidurkio (BK 48 str. 2.). A. V. intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau parinktini įpareigojimai, kurie padėtų kontroliuoti nuteistąjį ir darytų teigiamus pokyčius jo elgsenoje.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų ir kiti klausimai

38. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje yra pareiškusi 653,29 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam Ž. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 54–61; 3 t., b. l. 147–150; 4 t., b. l. 22–27). Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 57), nukentėjusiajam Ž. Š. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamųjų E. P. ir A. V. bendrais kaltais tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 653,29 Eur priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. P. ir A. V.. Taip pat iš kaltinamųjų priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos – 653,29 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

39. 2025 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Artūro Dževečkos nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. P. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, Nr.: LT697300010124365521, vertė: 653,29 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446 Eur. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. Turto saugotojas: AB „Swedbank“ įmonės kodas 112029651, adresas Konstitucijos pr. 20A, LT- 03502, Vilnius (2 t., b. l. 184–187). 2025 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Artūro Dževečkos nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms „Artea“, AB banko sąskaitoje, Nr.: LT697189900585724027, vertė: 653,29 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: leidžiama asmeniui disponuoti kiekvieną kalendorinį mėnesį 446 Eur. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 446,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. kovo 14 d. iki 2025 m. rugsėjo 13 d. Turto saugotojas: AB „Artea“ įmonės kodas 112025254, Tilžės g. 149, Šiauliai (2 t., b. l. 188–191). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pratęsti laikinų nuosavybės teisės apribojimų terminai 3 (trims) mėnesiams, terminus skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 13 d. (3 t., b. l. 193–194). Teisme gautas VĮ „Registrų centras“ 2025 m. rugsėjo 12 d. pranešimas apie turto arešto akto išregistravimą iš turto arešto aktų registro, nurodant, jog E. P. vardu sąskaita Nr.: LT697300010124365521, AB „Swedbank“, uždaryta (4 t., b. l. 17–19). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo E. P. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas. Kaltinamojo A. V. turtui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki visiško civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisto civilinio ieškinio patenkinimo. Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo A. V. turtui vykdytina skubiai, po nuosprendžio paskelbimo nuosprendžio nuorašas nedelsiant išsiųstinas Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. APD-2025-10663 nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje E. P. gynėjos advokatės L. Musteikienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 631,25 Eur išlaidos (4 t., b. l. 76–82). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. APD-2025-11008 nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje A. V. gynėjo advokato V. Kairio suteiktos antrinės teisinės pagalbos patirtos 606,25 Eur išlaidos (4 t., b. l. 96–100). Kaltinamiesiems E. P. ir A. V. gynėjai advokatai buvo būtini ir jiems buvo paskirti teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų nuostatomis, šio proceso kaltinamieji paveikti negalėjo. E. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje duomenų apie kaltinamųjų realiai turimą turtą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų E. P. ir A. V. nepriteistinos.

42. Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 144–147), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

43. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas, 1 vnt., esantis voke prie bylos antro tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, E. P. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, patikslintu 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeistu 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, ir E. P. paskirti galutinę 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į E. P. galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal 2025 m. balandžio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, kuris buvo patikslintas 2025 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, pakeistas 2025 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, atliktą ir įskaitytą bausmę.

Bausmės pradžią E. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 17 d.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2025 m. spalio 17 d. E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, kurį taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. V. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkinti visiškai - Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai solidariai iš E. P. ir A. V. priteisti 653,29 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 29 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 653,29 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti 2025 m. kovo 14 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Artūro Dževečkos nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. P. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, Nr.: LT697300010124365521, vertė: 653,29 Eur.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro Artūro Dževečkos 2025 m. kovo 14 d. nutarimu skirtą, 2025 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pratęstą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. turtui - piniginėms lėšoms, esančioms „Artea“, AB banko sąskaitoje, Nr.: LT697189900585724027, vertė: 653,29 Eur, palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginimo, nekeičiant nustatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų.

Nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo A. V. turtui vykdytina skubiai, nuosprendžio nuorašus nedelsiant išsiųsti Turto arešto aktų registrui ir Akcinei bendrovei „Artea“.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. P. ir A. V. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, 1 vnt., esantį voke prie bylos antro tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

A. V. išaiškinti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Renata Maziliauskienė