Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nerijaus Meilučio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. O. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-913-877/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei G. O. A. dėl skolos priteisimo, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovės 2 904,85 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 97,92 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 68,00 Eur žyminį mokestį, 51,43 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 2,55 Eur už duomenų gavimą. Patikslintais ieškinio reikalavimais ieškovė prašė priteisti 2 895,17 Eur skolą už suteiktas paslaugas bei 97,72 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji tiekia šilumą buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui bei šilumos energiją karšto vandens ruošimui atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas yra neatsiskaičiusi nuo 2011 m. sausio 1 d. Sutartis su atsakove sudaryta 1995 m. sausio 11 d., jai tenkančios apmokėti šilumos kiekis apskaičiuotas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodą Nr. 1, C variantą.

Atsakovė G. O. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove jokios sutarties nėra sudariusi, pateiktoje į bylą sutartyje ji nėra pasirašiusi. Šilto vandens ji nenaudoja nuo 2010 m. gegužės mėn. ir apie tai informavo ieškovę. Be to, nuo blokados 1991 m. laiptinėje buvo atjungtas įrenginys, numatytas namo projekte, kuris yra jos buto sienoje, o jos butas gauna mažiau šilumos, genda pamatai.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės G. O. A. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai priteisė 2 895,17 Eur skolą už tiektą šilumą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., 97,72 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121,98 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybės naudai priteisė 6,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau teismas laikė, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčo skolos susidarymo laikotarpiu buvo sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

Teismas nustatė, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), skaičiuojant mokesčius yra taikomas 2011 m. liepos 18 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-187 patvirtintas šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas Nr. 1, C variantas. Tuo tarpu atsakovė buvo ne kartą informuota apie šilumos paskirstymo metodus, mokesčių skaičiavimo teisinį pagrindą ir tvarką, karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, šilumos ir karšto vandens įrenginių rekonstravimo tvarką, o taip pat jai buvo nurodyta jos pareiga kas mėnesį deklaruoti karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis ir jų nedeklaravimo pasekmės.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jos butui buvo tiekiama šilumos energija. Atsakovė nesutiko su jai priskaičiuota skola. Teismas įvertinęs, kad už patalpoms tiektą šilumos energiją bendraturčiai moka proporcingai jų turimam plotui, sprendė, kad net ir nustačius, jog atsakovės nurodytas radiatorius yra atjungtas, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neteisingai paskirsto įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą į namą tiekiamą šilumą.

Teismas vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. vasario mėn. išvada Nr. R2-(T), kurioje nustatyta, kad ieškovės taikomas šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas NR. 1, C variantas yra labiausiai atitinkantis pastate įrengtas šilumos tiekimo ir jos apskaitos sistemas, ir kurioje komisija, patikrinusi duomenis apie šilumos kiekio priskyrimą atsakovei, pažeidimų nenustatė.

Teismas nurodė, kad atsakovės bute nėra įrengta karšto vandens skaitiklių rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemos, atsakovės butas nėra atjungtas nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens cirkuliacijos sistemos, todėl sprendė, kad jai, kaip karšto vandens vartotojai, įtvirtinta pareiga laiku atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas bei kas mėnesį pateikti karšto vandens tiekėjui karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenis.

Teismas taip pat sprendė, kad atsakovei laiku nedeklaravus karšto vandens skaitiklio rodmenų, ieškovė turi teisę jos suvartoto karšto vandens kiekį apskaičiuoti pagal vandens vartojimo normatyvus. Be to, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pateiktų apskaičiavimų teisingumu, kadangi komisijos atlikti ir išvadoje pateikti kontroliniai 2015 m. spalio mėn. apskaičiavimai visiškai atitinka ieškovės pateiktus apskaičiavimas. Tuo tarpu įrodymų, kad ieškovės nurodytos sumos už tiektą šilumą ir karštą vandenį atsakovei priskaičiuotos neteisingai ar, kad jos yra sumokėtos, pateikta nebuvo.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. O. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; įpareigoti ieškovę paruošti reikalingą informaciją dėl ekspertizės skyrimo dėl jai padarytos žalos dydžio nustatymo; įpareigoti teismą nustatyti jai 60 dienų terminą atsiliepimui pateikti; ieškovės pateiktą sutartį laikyti negaliojančia nuo 1993 metų; nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo dėl šališkumo, bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį teismą; įpareigoti ieškovę pateikti teismui visus jos ieškovei rašytus raštus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas vykdė antikonstitucinę veiklą, priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo buvo ginami paslaugų teikėjo, o ne vartotojo (jos) interesai, be to, vadovavosi teisės aktais, kurie prieštarauja Konstitucijai.

Susidariusi skola paskaičiuota nepagrįstai, kadangi ji nuo 2010 m. gegužės mėn. yra atsisakiusi karšto vandens ir jo nenaudoja.

Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ji patyrė maždaug 7 241,00 Eur turtinę žalą, kuri gali būti žymiai didesnė, ką turėjo nustatyti kvalifikuoti nepriklausomi ekspertai, tačiau pirmosios instancijos teismas neskyrė eksperto, dėl ko byla nebuvo išsamiai išnagrinėta.

Ieškovės nurodyta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis su ja sudaryta nebuvo.

Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės G. O. A. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas (ne)sudarymas ir/ar galiojimas jokios teisinės reikšmės ginčo išsprendimui neturi, kadangi tarp šalių susiklosčius šilumos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, juos reglamentuoja bei atsakovės prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas įtvirtina standartinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sąlygos.

Atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui karšto vandens tiekimas faktiškai nėra nutrauktas, be to, butas nėra teisės aktų nustatyta tvarka atjungtas ir nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens cirkuliacijos sistemos, todėl atsakovei, kaip karšto vandens vartotojai, įtvirtinta pareiga laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei kas mėnesį pateikti karšto vandens tiekėjui karšto vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų rodmenis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė skunde išdėstė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir įpareigoti ieškovę pateikti ekspertizės skyrimui reikalingą medžiagą.

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nagrinėjamu atveju apeliantė, pateikdama prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė jokių argumentų, kurie įgalintų spręsti, kad yra būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinus dėl bylos aplinkybių, o atsakovė materialių reikalavimų ieškovės atžvilgiu nėra pareiškusi, taip pat įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl skolos už teiktą šiluminę energiją

Byloje nustatyta, kad AB „Kauno energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. 108 pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso atsakovei G. O. A.. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį atsakovės butui tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Atsakovė naudojo ieškovės tiekiamą šilumos energiją savo buitinėms reikmėms, todėl jai atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį sutarties bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir tarifais. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.

Šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (ŠŪĮ 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre; šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad į pastatą ieškovė tiekė šilumos energiją, atsakovė, nors ir nėra sudariusi šilumos patalpoms šildyti pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, ją vartojo (kaip ir kiti namo gyventojai), todėl turėjo įstatymu nustatytą pareigą atsiskaityti už teiktas paslaugas pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas (ŠŪĮ 12 straipsnio 1, 2 dalys, CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Dėl to rašytinės sutarties nesudarymo faktas nelemia šilumos energijos vartotojo atleidimo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos sumokėti už tiektą namui šilumos energiją.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, jog teismas atmetė ir visiškai nenagrinėjo atsakovės procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu išsakytų argumentų, dėl ieškovės nesąžiningumo, taip pat ignoravo aplinkybę, jog ji-apeliantė nuo 2010 m. gegužės mėn. yra atsisakiusi karšto vandens ir jo nenaudoja.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės butas nustatyta tvarka nėra atjungtas nuo bendros daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens cirkuliacijos sistemos, atsakovės bute nėra įrengta karšto vandens skaitiklių rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistema, todėl pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovei, nedeklaravus karšto vandens skaitiklio rodmenų, prievolė atsiskaityti už tiektą karštą vandenį kyla Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka – vandens kiekis apskaičiuojamas pagal vandens vartojimo normatyvus (Taisyklių 235.4 papunktis).

Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog dėl šildymo prietaiso bendrose patalpose išmontavimo jos butui teikiama nekokybiška šildymo paslauga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, kuriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), turėjo užtikrinti, kad name esantys šilumos energijos tiekimo tinklai (įrenginiai) būtų tinkami naudoti, esant kitų bendraturčių neteisėtiems veiksmams, ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju, teigdama, kad jai-atsakovei yra padaryta žala, apeliantė nesiima procesinių priemonių ginti savo pažeistas teises, o įrodinėjimo naštą dėl galimai kitų bendraturčių neteisėtų veiksmų siekia perkelti šilumos energijos tiekėjui. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisės normų taikymui ir aiškinimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei priskaičiuotus delspinigius.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, tuo tarpu apeliaciniame skunde išreikšti prašymai nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją bei dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą yra išspręsti pirmosios instancijos teisme, naujų argumentų teikdama pakartotinius prašymu atsakovė nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.