Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė tiekia šilumą buto ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui bei šilumos energiją karšto vandens ruošimui atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini). Atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas yra neatsiskaičiusi nuo 2011 m. sausio 1 d. Sutartis su atsakove sudaryta 1995 m. sausio 11 d.

Atsakovei tenkančios apmokėti šilumos kiekis apskaičiuotas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodą Nr. 1, C variantą..

2016 m. lapkričio 7 d. teisme gautu pareiškimu (DOK – 27116) ieškovė patikslino ieškinį, nurodydama, kad buvo nustatyta, kad atsakovės bute nėra įrengta ieškovei AB „Kauno energija“ priklausančio karšto vandens skaitiklio, todėl atsakovei per klaidą paskaičiuotas 9,68 Eur mokestis už karšto vandens skaitiklio aptarnavimą. Dėl šios priežasties mažina savo reikalavimą ir prašo priteisti 2895,17 Eur skolą už suteiktas paslaugas bei 97,72 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

Atsakovei G. O. A. nuosavybės teise priklauso 50,08 kv. m. bendro ploto butas Nr. 108 daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 16 b. l.). Atsakovė šiuo adresu deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo1989-01-05 (1 t. 15 b.l.). Ieškovė šiam daugiabučiam namui, o taip pat ir ieškovės butui, centralizuotai tiekia šilumą. Patalpų, atjungtų nuo centralizuotos šilumos tiekimo nėra, ieškovės teigimu, karšto vandens cirkuliacija teisėtai yra atjungta butui Nr. 53.

Iš ieškovės buto apyvartos žiniaraščių už butui (duomenys neskelbtini)šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2016-03-01 priskaičiuota 1772 Eur (1 t. 17-18 b.l.), už energiją vandens pašildymui laikotarpiu nuo 2011-02-01 iki 2016-03-01 priskaičiuota 1123,17 Eur (1 t. 19-20 b.l.), o atsakovei laiku neatsiskaičius, priskaičiuota 97,72 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (1 t. 109- 110 b.l.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad su ieškove už jai pateiktą šilumos energiją atsiskaitė.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už šilumos energiją – ieškovė teigia, kad atsakovė yra jai skolinga, o atsakovė nurodo neturinti prievolės ieškovei mokėti už šilumos energijos paslaugas.

Ieškovė į bylą pateikė 1995 m. sausio 11 d. Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, tačiau buto savininkė O.G. A. sutarties nėra pasirašiusi.

Civilinio kodekso 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita“; Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo (red. Nr. IX-1565) 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad: „Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas“; Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 27 p., kuris nustato, kad: „Standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų“. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 buvo patvirtintos šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, vėliau nuo 2012-10-01 įsigaliojo bei šį teisės aktą pakeitė Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Sutarčių standartinės sąlygos pastato buto savininką apibrėžia kaip juridinį arba fizinį asmenį, kuriam nuosavybės, bendrosios nuosavybės teise arba patikėjimo teise priklauso butas, ir kuriam bendros nuosavybės teise priklauso pastato šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiai. Sutarčių standartinių sąlygų 11 p. nustato, kad: „Šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 p. nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties pagal individualia aptartas sąlygas“. Sutarčių standartinių sąlygų aprašo 5 punkte nustatyta, jog sutartis pagal Sutarčių standartinių sąlygų aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Sutarčių standartinių sąlygų aprašo 6 punkte nustatyta, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis.

Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau yra laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės ginčo skolos susidarymo laikotarpiu buvo sudaryta šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Ieškovė reikalavimą sumokėti skolą grindžia tiek 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, tiek ir CK 6.383 straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pastatui adresu (duomenys neskelbtini) (bt. 51 -130), skaičiuojant mokesčius taikomas 2011-07-18 VKEKK nutarimu Nr. O3-187 patvirtintas šilumos paskirstymo šildymui ir karštam vandeniui metodas Nr. 1, C variantas. Pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (Qš+Qkv), o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis (Qš). Šilumos apskaitos prietaisu šildymui (Qš) išmatuotas šilumos kiekis paskirstomas proporcingai patalpų plotui, kadangi pastate patalpų aukščiai yra vienodi. Šildymo sezono metu iš įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu (Qš+Qkv) išmatuoto šilumos kiekio išminusuojamas šilumos apskaitos prietaisu šildymui (Qš) išmatuotas šilumos kiekis ir taip gauname šilumos kiekis reikalingas karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Nešildymo sezono metu: įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu išmatuotas šilumos kiekis (Qš+Qkv) yra paskirstomas karštam vandeniui paruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pastato vartotojams šilumos kiekis karštam vandeniui paskaičiuojamas pagal karšto vandens apskaitos prietaisų butuose rodmenis padauginus iš šilumos sąnaudų normatyvo karštam vandeniui paruošti (Karšto vandens kaina 2013-02-22 VKEKK nutarimu Nr. O3-44), arba taikant karšto vandens normatyvą - normatyvinį karšto vandens kiekį kubais padauginus iš šilumos sąnaudų normatyvo karštam vandeniui paruošti. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti yra paskirstomas dalinant iš butų skaičiaus, kadangi pastate įrengta vienoda karšto vandens tiekimo sistema.

Pažymėtina, jog ieškovė ne kartą informavo atsakovę apie šilumos paskirstymo metodus, mokesčių skaičiavimo teisinį pagrindą ir tvarką, karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, šilumos ir karšto vandens įrenginių rekonstravimo tvarką, nurodė atsakovės pareigą kas mėnesį deklaruoti karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis ir jų nedeklaravimo pasekmes, ragino vykdyti įstatymuose ir taisyklėse numatytas pareigas ir t. t. (1 t. 79, 82, 85, 88, 92, 94, 98, 100, 114 b.l.).

Valstybinė energetikos inspekcija sprendžia eksploatacinio ir techninio pobūdžio klausimus, kurie susiję su matavimo ir energijos apskaitos prietaisais, nagrinėdama ginčus tarp energetikos įmonių ir vartotojų. 2017 m. sausio 5 d. išvadoje Dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo Nr. 2R-86 Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos nurodė, kad šalims nekeliant klausimo dėl šilumos ir karšto vandens prietaisų rodmenų ir šių prietaisų gedimo, ji negali duoti kitiems subjektams nurodymų perskaičiuoti už energiją apskaičiuotų mokesčių (1 t. 165- 167 b.l.).

Atsakovė nesutinka su jai priskaičiuota skola, tačiau aplinkybės, kad jos butui buvo tiekiama šilumos energija, neginčija. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad bendro naudojimo patalpose atjungtas šildymo įrenginys, tačiau jokių įrodymų apie tai teismui nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės minimas radiatorius yra bendro naudojimo patalpose, todėl tuo atveju nėra šildoma visiems bendraturčiams priklausanti bendrojo naudojimo patalpa – laiptinė, o ne išimtinai atsakovės patalpos. Įvertinus, kad už patalpoms patiektą šilumos energiją bendraturčiai moka proporcingai jų turimam plotui, net ir nustačius, kad minėtas prietaisas yra atjungtas, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neteisingai paskirsto įvadiniu apskaitos prietaisu išmatuotą į namą patiektą šilumą.