Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-716-1132/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: 1-716-1132/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00023-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis: V. P.

Kategorijos

1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-716-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00023-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,kaltinamajam V. P., jo gynėjui advokatui Edmundui Mikučiauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarosiose akcinėse bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. gruodžio 24 d. – 2014 m. balandžio 24 d. laikotarpyje, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje, adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“, būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (su vėlesnėmis redakcijomis) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 64 punktą ir bendrovės dokumente „Apskaitos politika“, patvirtintame bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 05-05 (2005 m. rugsėjo 7 d.) įtvirtintas nuostatas, kur 2.5. skyriaus „Inventorizacija“ 2.5.1. poskyryje „Bendroji dalis“ 6 punkte nurodyta: „Bendrovės vadovas (direktorius) ir buhalterė įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su Bendrovės buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“ būdamas atsakingas už bendrovės turto ir įsipareigojimų inventorizavimą pažeidė:

1) BAĮ 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 20 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis“, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 20 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, kadangi neišsaugojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5;

2) 2008 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. X-1633 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalį, kurioje nurodyta, kad „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punktą (pagal vėlesnes redakcijas 7 punktą), jog „subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis“, nes neorganizavo ir neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų inventorizacijų už 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.

Taip aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Proceso dalyvių parodymai bei bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai ir daiktiniai įrodymai

2024 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (6 t., b. l. 8–9).

2020 m. gruodžio 4 d. ir 2021 m. spalio 13 d. teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis V. P., kurio parodymai pasikeitus teismo sudėčiai ir bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, proceso dalyviams sutinkant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 5 dalimi buvo pagarsinti, parodė, kad su parneriais (duomenys neskelbtini) įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sugalvojo pastatyti daugiabutį namą ir 12 gyvenamųjų namų. 2009 m. (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad reikia bankrutuoti. Jis pasakė – ne, kadangi žmonės buvo sudarę sutartis, sumokėję pinigus avansu, todėl jiems reikia parduoti butus. 2009–2010 m. gale, (duomenys neskelbtini) į viską spjovė ir paliko visus įsipareigojimus bankui ir pirkėjams. Jis (V. P.) šią įmonę perėmė, paliko tą pačią buhalterę, jos padėjėją ir nuo 2010 m. iki 2014 m. buvo šios įmonės direktorius. Jis organizavo statybų pabaigą iki namo pridavimo inspekcijai, tačiau (duomenys neskelbtini) banko administratorius, jam padedant, pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ puolimą ir prasidėjo Sodros bei mokesčių inspekcijos patikrinimai. Buvo tikrinama įmonės buhalterinė apskaita. Buhalterės po keletą kartų ruošė pažymas minėtoms institucijoms ir jokių trūkumų nebuvo nustatyta. 2013 m. į šį projektą investavo 1 200 000 Lt savo pinigų ir baigė statyti objektą, įvykdė įsipareigojimus, tačiau jam neleido statyti 12 gyvenamųjų namų, kurie būtų atpirkę projektą, todėl teko skelbti įmonės bankrotą. Vyko apie 18 teismų, po kurių buvo nustatyta, kad įmonės bankrotas nebuvo tyčinis ir nekilo jokių įtarimų, kad būtų blogai vedama buhalterinė apskaita ir visus dokumentus pateikė tinkamai. Tuomet (duomenys neskelbtini) organizuota grupė pasiskundė prokuratūrai, kad yra kažkas blogai vedama. Buhalterinę apskaitą vedė V. K. kompiuteriu pagal buhalterijos programą „Būtent“, o už dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas jis (V. P.). Su 2005 m. rugsėjo 7 d. direktoriaus įsakymu dėl buhalterinės apskaitos vedimo nebuvo susipažinęs. Jis nežinojo, kad turi būti atliekama inventorizacija, tačiau įmonė turto neturėjo ir neturėjo ką inventorizuoti. Turėjo tik žoliapjovę. Visi įsipareigojimai buvo įvykdyti, nes be banko leidimo jie negalėjo parduoti nei vieno buto. Specialisto išvada – dirbtinė, nes buhalteriją galima vesti dviem būdais. Kasos pajamų orderiai ir kiti reikalaujami dokumentai buvo surašyti taip, kaip liepė bankroto administratorius ir tinkamai įteikti bankroto administratoriui. Kur yra ilgalaikio turto apskaitos kortelė, žino buhalterė (4 t., b. l. 75–79, 171–172).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K., kurios parodymai pasikeitus teismo sudėčiai ir bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, proceso dalyviams sutinkant, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi buvo pagarsinti, parodė, kad dirbo buhaltere įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko įmonės buhalterinės apskaitos vedimo funkcijas. Kaltinamasis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kasos pajamų orderiai buvo įvesti į programą, atspausdinti ir įtraukti į apskaitą. Kodėl jų nėra, nežino. Inventorizavimo tvarka įmonėje nebuvo nustatyta ir nebuvo atliekama inventorizacija, kadangi ilgalaikio ir trumpalaikio turto įmonėje nebuvo. Buvo žoliapjovė, baldai ir kitos smulkmenos. Nors įmonė privalėjo tai daryti, tačiau nebuvo būtinybės kasmet daryti inventorizacijos, kadangi buvo buhalterinė programa, įvairios lentelės, pagal kurias buvo galima daryti finansines ataskaitas, likučius ir skolas su tais pačiais duomenimis, todėl nematė prasmės atlikti dvigubą darbą. Paskutinė inventorizacija buvo atlikta 2009 m. ir nuo tada inventorizacijų nebeatlikinėjo. Kadangi yra kitų visa tai įrodančių dokumentų, ji per 20 darbo metų iš mokesčių inspekcijos nebuvo gavusi jokių pastabų dėl netinkamo inventorizavimo ir apskaitos. 2005 m. rugsėjo 7 d. direktoriaus įsakymą dėl inventorizacijos atlikimo žinojo, tačiau įmonės vadovui apie jį užsiminusi nebuvo ir nesakė, kad reikia atlikti inventorizacijas. Ilgalaikio turto apskaitos korteles pildydavo pagal buhalterinę programą. Nuotėkų valymo įrenginį įmonė pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių nuotėkų valymo įrenginį įtraukė į ilgalaikį turtą ir užvedė kortelę Nr. 5. Paskui išsiaiškino, kad minėtas įrenginys bus naudojamas nebaigtame statyti daugiabutyje, todėl nebuvo laikytinas įmonės turtu. Po pakeitimų ji pamiršo kortelę Nr. 5 anuliuoti ir tai suprato, kai užsivedė kortelę Nr. 6 ir kortelę Nr. 7. Tada kortelę Nr. 5 anuliavo, atspausdino ir ištrynė iš programos, t. y. „išdelytino“, tačiau galėjo pasilikti numeris ir atrodyti, kad kažko trūksta, buvo paprasčiausia klaida. Popieriniame kortelės variante ji buvo užrašiusi „anuliuota“ ir kortelę įdėjo prie anuliuotų dokumentų. Įmonėje nebuvo kasininko ir nebuvo paskirtas žmogus už buhalterinių dokumentų saugojimą, todėl už tai buvo atsakingas direktorius. Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi įmonės patalpose, o kas lietė buhalterinę apskaitą – pas ją (V. K.). Ji suruošė dokumentus bankroto administratoriui, supildė dokumentų perdavimo aktą ir visi dokumentai buvo tinkamai perduoti bankroto administratoriui. Po bankroto paskelbimo, pateiktų dokumentų neatgavo. Visus dokumentus ji turi kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje „Būtent“ ir pagal visus turimus dokumentus buvo galima nustatyti įmonės ūkinę finansinę veiklą (4 t., b. l. 75–79; 5 t., b. l. 5–13, 16–26, 28–33, 47–52).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Ž. J., kurios parodymai pasikeitus teismo sudėčiai ir bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, proceso dalyviams sutinkant, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi buvo pagarsinti, parodė, kad buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas pagal pateiktus dokumentus. Tyrimui buvo nepateikti į kasos knygą įtraukti du kasos pajamų orderiai – 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118 ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128, tačiau jie buvo pateikti vėliau ir buvo apskaityti teisingai. Į įmonės apskaitą taip pat neįtraukti kasos pajamų orderiai – VA Nr. 33, VA Nr. 136 ir 137, kasos išlaidų orderiai Nr. 122 ir 298, 5 PVM sąskaitos faktūros – VAI 0000126, VAI 0000151, VAI 0000152, VAI 0001138, VAI 0001823. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės dokumentus negalima buvo nustatyti, ar šie į apskaitą neįtraukti dokumentai buvo surašyti, o, jei buvo surašyti, tai koks jų turinys ir kaip jie galėtų keisti įmonės turtą ir įsipareigojimus. Taip pat nebuvo pateikta ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5, kurioje kaupiami duomenys apie ilgalaikio turto įsigijimo savikainą, duomenys apie to turto paruošimą naudoti ir jo eksploatavimo išlaidos, todėl negalima buvo nustatyti, koks ilgalaikis turtas buvo naudotas, kiek laiko naudotas įmonės veikloje ir kaip tai galėtų keisti bendrovės turimą turtą. Taip įmonės pateiktų dokumentų, nebuvo dokumentų, kurie įrodytų, kad ši kortelė buvo anuliuota. Buvo atsiradusi kortelė Nr. 6, tačiau nėra duomenų, kad kortelėje Nr. 6 galėjo būti apskaityti valymo įrengimai. Be to, buvo nustatyta, kad atskaitingo asmens, V. P. avansinėse apyskaitose už 2011–2013 m. konstatuoti prieštaringi duomenys. 2011 m. gruodžio 31 d. nurodyta sukauptų antišlaidžių suma, o 2012 m. sausio 1 d. jau fiksuotas pinigų likutis, 2012 m. gruodžio 31 d. fiksuoti antišlaidžiai, o 2013 m. sausio 1 d. nefiksuota nei antišlaidžių, nei likučio. Pardavus automobilį ir vejapjovę, įmonės atskaitoje neapskaitytos 2 PVM sąskaitos–faktūros, taip pat VMI mokestinio patikrinimo metu gautos pajamos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą tik 2014 m. sausio 16 d., kai bendrovė veiklos jau nevykdė. Šioms pajamoms uždirbti patirtos išlaidos nefiksuotos. Kadangi bendrovės apskaitos duomenys inventorizacijos duomenimis nepatvirtinti, negalima sakyti, kad bendrovės pateiktos ataskaitos teisingai parodo bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus. Jeigu nėra pateikti inventorizacijos dokumentai, tačiau yra pateikiami kiti dokumentai, kuriuose esančius duomenis patikrinus su registruose esančiais duomenimis viskas sutampa ir galima nustatyti įmonės finansinę atskaitomybę, tuomet jokių problemų nėra ir yra tiesiog fiksuojamas taisyklių pažeidimas dėl inventorizavimo. Šiuo atveju buvo nustatyti apskaitos neatitikimai – trūko PVM sąskaitų–faktūrų, kasos orderių, ilgalaikio turto kortelės, kitų dokumentų ir neatitiko avansinėje apyskaitoje nurodyti likučiai, taigi buvo nustatyta visa eilė neatitikimų ir todėl buvo padaryta išvada, kad yra reikalinga inventorizacija, kuri patvirtintų, kokie likučiai buvo iš tiesų (4 t., b. l. 126–130, 156–157; 5 t., b. l. 5–13, 16–26, 28–33, 47–52).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atliktas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už 2009 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 16 d. įmonės veiklos laikotarpį. Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes <...> – neišsaugodama kasos pajamų orderių 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118 ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128; ilgalaikio turto apskaitos kortelių Nr. 5 ir 6; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų už 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus, jei inventorizacijos buvo atliktos; <...> nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalies ir Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 20 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatomis. Nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 straipsnio 10 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 7 punkto reikalavimais, jei turto ir įsipareigojimų inventorizacijos už 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus atliktos nebuvo. Dėl tyrimo metu nustatytų neatitikimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita negali būti laikoma: 1) tinkama, objektyvia ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnyje „Reikalavimai apskaitos informacijai“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsniu „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą nuostatomis“, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Nuo 2010 m. gruodžio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo V. P., tiriamuoju laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė V. K. (1 t., b. l. 146–198).

Iš 2020 m. vasario 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad V. K. pateikė papildomus dokumentus. Paaiškino, kad ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5 buhalterinėje programoje nerado, todėl greičiausiai per klaidą praleido eilės numerį (3 t., b. l. 84–87).

Iš 2020 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistė Ž. J. pateikė išvadą, kad <...> 2020 m. sausio 29 d. apklausos metu bei pareiškimuose prie 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų nurodytos faktinės aplinkybės iš dalies keičia 2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiuoju ir šeštuoju klausimais. Įvertinus papildomai pateiktus dokumentus bei liudytojos V. K. nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, nes: <...> neišsaugojus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą įtrauktų dviejų kasos pajamų orderių: 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118, kuriuo fiksuotas 376,48 Lt (109,04 Eur) priėmimas į kasą iš T. V. ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128, kuriuo fiksuotas 725,63 Lt (210,16 Eur) priėmimas į kasą iš Z. J. L. ir V. L.; ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų už 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus, jei inventorizacijos buvo atliktos arba jeigu jos nebuvo atliekamos; <...> nesivadovauta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 ir 2 dalies nuostatomis, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 20 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies nuostatomis (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės); Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 7 punkto reikalavimais, jog subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Dėl tyrimo metu nustatytų neatitikimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita negali būti laikoma: 1) tinkama, objektyvia ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio Reikalavimai apskaitos informacijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (3 t., b. l. 121–126).

Iš 2020 m. birželio 4 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad specialistė Ž. J. paaiškino, jog tyrimui pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politika, patvirtinta bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m. rugsėjo 7 d.), bendrovės antspaudu ir parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti), kurioje numatyta inventorizacijos atlikimo ir rezultatų pateikimo tvarka, tačiau dokumentiniam tyrimui nepateikti jokie atliktų inventorizacijų dokumentai už 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 metus.“ Šiame dokumente „Apskaitos politika“ įtvirtintos šios nuostatos:

2.3. skyriaus Atsakomybės delegavimas 2.3.1. poskyrio Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimo (atskirai iki metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po to) tvarka ir atsakingi asmenys 3 punkte (12 psl.) nurodyta: „atsakingus už apskaitos dokumentų ir registrų saugojimą darbuotojus savo įsakymu skiria Bendrovės vadovas (direktorius). Priedas: įsakymas Nr. 05-07 (2005 09 07)“. Įsakymas Nr. 05-07 (2005 m. rugsėjo 7 d.) tyrimui nepateiktas.

2.5. skyriaus Inventorizacija 2.5.1. poskyryje Bendroji dalis 6 punkte (14 psl.) nurodyta: „Bendrovės vadovas (direktorius) ir buhalterė įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su Bendrovės buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“, t. y. dokumente nenustatyta tvarka, įpareigojanti buhalterę savarankiškai (be direktoriaus įsakymo ir/ar nurodymo) organizuoti ir atlikti bendrovės turto bei įsipareigojimų inventorizacijas. Kitų dokumentų, įpareigojančių buhalterę savarankiškai (be direktoriaus įsakymo ir/ar nurodymo) organizuoti ir atlikti bendrovės turto bei įsipareigojimų inventorizacijas, dokumentiniam tyrimui pateikta nebuvo (3 t., b. l. 127–132).

Iš 2020 m. liepos 22 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad specialistė Ž. J. paaiškino, jog atsižvelgiant į įtariamojo V. P. parodymus ir kas išdėstyta išvadoje, įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, būtų galima nustatyti pagal įmonės apskaitos registruose fiksuotus duomenis, jei apskaitos registrai būtų sudaryti teisingai ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Atlikto dokumentinio tyrimo metu (2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenys nepagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijų rezultatais, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 7 punkte nurodyta, kad subjektai, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visą turtą ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Dokumentiniam tyrimui buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politika, patvirtinta bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 05-05 (2005 m. rugsėjo 7 d.), bendrovės antspaudu ir parašu (pasirašiusio asmens vardas, pavardė nenurodyti), kurioje numatyta inventorizacijos atlikimo ir rezultatų pateikimo tvarka; skyriaus Inventorizacija 2.5.1. poskyryje Bendroji dalis 6 punkte (14 psl.) nurodyta: „Bendrovės vadovas (direktorius) ir buhalterė įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su Bendrovės buhalteriu – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“.

Atlikto dokumentinio tyrimo metu (2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo (apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp įmonės turto ir įsipareigojimų) ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes: 1) į kasos knygą įtraukti, tačiau tyrimui nepateikti du kasos pajamų orderiai: 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118, kuriuo fiksuotas 376,48 Lt (109,04 Eur) priėmimas į kasą iš T. V. ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128, kuriuo fiksuotas 725,63 Lt (210,16 Eur) priėmimas į kasą iš Z. J. L. ir V. L., todėl negalima nustatyti, ar nurodyti dokumentai teisingai atvaizduoti įmonės buhalterinėje apskaitoje; 2) tyrimui nepateikti ir į įmonės apskaitą neįtraukti kasos pajamų orderiai: VA Nr. 33, VA Nr. 136, VA Nr. 137; kasos išlaidų orderiai Nr.: 122 ir 298; PVM sąskaitos faktūros numeriais: VAI 0000126, VAI 0000151, VAI 0000152, VAI 0001138, VAI 0001823, todėl negalima nustatyti, ar nurodyti apskaitos dokumentai buvo surašyti, jei taip, tai kokios ūkinės operacijos juose įformintos; 3) tyrimui nepateikta Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5, todėl negalima nustatyti kada ir koks turtas bei kokia verte buvo įtrauktas į įmonės apskaitą; 4) tyrimui nepateiktos A. S. avansinės apyskaitos su pajamas ir išlaidas pateisinančiais dokumentais už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010-2011 m., V. K. – už 2009 m. sausio–gegužės ir rugpjūčio–gruodžio mėn. bei 2010-2011 m., o V. P. už 2010 m., todėl negalima nustatyti, ar teisingai ir pagrįstai įmonės apskaitoje fiksuoti duomenys apie atskaitingiems asmenims išmokėtas ir jų panaudotas pinigines lėšas; 5) įmonės apskaitoje neapskaitytos pajamos pagal dvi išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas prekių pardavimas: 2009 m. birželio 5 d. Nr. VAI 0000030 ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. VAI 0000732, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio tyrimo (pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 2014 m. sausio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) metu nustatyta neapskaitytų pajamų suma į įmonės apskaitą įtraukta nesavalaikiai – ne 2012 m., o 2014 m.; 6) dėl tyrimo metu nustatytų neatitikimų įmonės apskaita (taip pat ir sudaryti suvestiniai registrai) negali būti laikoma: 1) tinkama, objektyvia ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip nustatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnyje Reikalavimai apskaitos informacijai, o sudarytos finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai neparodo įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, pinigų srautų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 4 straipsnio Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas 1 dalyje įtvirtintos nuostatos (3 t., b. l. 133–136).

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad specialistė Ž. J. paaiškino, jog į kasos knygą įtraukus, tačiau dokumentiniam tyrimui nepateikus kasos pajamų orderių Nr. 118 ir Nr. 128, negalima nustatyti, už ką buvo gauti pinigai ir patikrinti, ar teisingai įmonės buhalterinėje apskaitoje nurodytų dokumentų pagrindu atvaizduotos ūkinės operacijos, susijusios su turto (pinigų, pirkėjų įsiskolinimų, atsargų, prekių, skirtų perparduoti) ir įsipareigojimų pokyčiais. Jei ūkinės operacijos įmonės apskaitoje atvaizduotos neteisingai, tai iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Neišsaugojus ilgalaikio turto apskaitos kortelės negalima nustatyti, kada ir koks ilgalaikis turtas bei kokia verte buvo įtrauktas į apskaitą ir naudojamas įmonės veikloje. Pažymėtina, kad ilgalaikio turto įsigijimo savikaina ne visada sutampa su turto pirkimo sąskaitoje nurodyta kaina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos politikos 25 psl., 43 punkte nurodyta, kad turto įsigijimo savikainos dydis gali būti koreguojamas atsižvelgiant į turto atvežimo, projektavimo, montavimo darbų, išbandymo, paruošimo naudoti išlaidas, kt. Neišsaugojus ilgalaikio turto apskaitos kortelės, negalima nustatyti, koks ilgalaikis turtas joje buvo apskaitytas, kiek laiko šis ilgalaikis turtas buvo naudojamas įmonės veikloje, koks apskaičiuotas ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir kokia yra ilgalaikio turto likutinė vertė konkrečiai datai, t. y. neišsaugojus ilgalaikio turto apskaitos kortelės iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto dydžio ir struktūros.

Teisės aktuose (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 3 straipsnis Pagrindinės šio įstatymo sąvokos; 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 2 punkto Taisyklėse vartojamos sąvokos) nurodyta, kad: „inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis“. Atlikto dokumentinio tyrimo dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos metu buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo neatitikimai teisės aktų reikalavimams, todėl neatlikus bendrovėje inventorizacijų už 2010, 2011, 2012, 2013 metus, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nuosavas kapitalas apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp bendrovės turimo turto ir įsipareigojimų. Nesant galimybės iš dalies nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, taip pat iš dalies negalima nustatyti nuosavo kapitalo dydžio ir struktūros.

Specialisto išvados dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 4, 5, 6, 7, 8 lentelėse, 7–12 lapuose atlikta bendrovės ekonominės veiklos analizė pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ pateiktas finansinės atskaitomybės ataskaitas. Tyrimo metu, vertinant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyti neatitikimai teisės aktų reikalavimams, aprašyti specialisto išvados 33–39 ir 47–53 lapuose: tyrimui nepateikta Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5. Neišsaugojus ilgalaikio turto apskaitos kortelės negalima nustatyti, kada ir koks ilgalaikis turtas bei kokia verte buvo įtrauktas į apskaitą ir naudojamas įmonės veikloje. Taip pat negalima nustatyti, koks apskaičiuotas ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir kokia yra ilgalaikio turto likutinė vertė konkrečiai datai, t. y. neišsaugojus ilgalaikio turto apskaitos kortelės iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto dydžio ir struktūros; tyrimui nepateikti ir į įmonės apskaitą neįtraukti kasos pajamų orderiai: VA Nr. 33, VA Nr. 136, VA Nr. 137; kasos išlaidų orderiai Nr.: 122 ir 298; PVM sąskaitos faktūros, numeriais: VAI 0000126, VAI 0000151, VAI 0000152, VAI 0001138, VAI 0001823, todėl negalima nustatyti, ar nurodyti apskaitos dokumentai buvo surašyti. Jei nurodyti apskaitos dokumentai buvo surašyti, tačiau neišsaugoti ir neįtraukti į įmonės apskaitą, tai negalima nustatyti, kokios ūkinės operacijos juose įformintos, ir todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros; tyrimui nepateiktos A. S. avansinės apyskaitos su pajamas ir išlaidas pateisinančiais dokumentais už 2009 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2010–2011 m., V. K. – už 2009 m. sausio–gegužės ir rugpjūčio–gruodžio mėn. bei 2010–2011 m., o V. P. už 2010 m. Nesant nurodytų atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų, negalima nustatyti, ar teisingai ir pagrįstai įmonės apskaitoje fiksuoti duomenys apie atskaitingiems asmenims išmokėtas ir jų panaudotas pinigines lėšas, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Pažymėtina, kad specialisto išvados 34–35 lapuose ir 14 priede prie 2019 m. lapkričio 26 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, jog V. P. avansinėse apyskaitose 2011–2013 m. fiksuoti prieštaringi duomenys apie atskaitingo asmens patirtas išlaidas.

1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (redakcija 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 50 punkte nurodyta: „inventorizuojant skolas bankams, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui, fondams, pirkėjams, tiekėjams, atsakingiems asmenims, akcininkams, įmonės darbuotojams ir kitiems kreditoriams, patikslinama skolos suma, jos atsiradimo data. Analogiškai inventorizuojamos skolos įmonei (biudžeto, fondų, pirkėjų, atsakingų asmenų, akcininkų, darbuotojų, kitų skolininkų), taip pat nustatomos beviltiškos skolos“. Įmonės apskaitoje neapskaitytos pajamos pagal dvi išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas prekių pardavimas: 2009 m. birželio 5 d. Nr. VAI 0000030 ir 2011 m. rugsėjo 30 d. Nr. VAI 0000732, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto mokestinio tyrimo (pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą 2014 m. sausio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) metu nustatyta neapskaitytų pajamų suma į įmonės apskaitą įtraukta nesavalaikiai – ne 2012 m., o 2014 m. Į apskaitą (savalaikiai) neįtraukus pajamų, buvo iškreipti apskaitos duomenys, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės turto dydžio ir struktūros.

Dokumentinio tymo metu pagal nustatytų neatitikimų visumą (ne atskirus neatitikimus), padaryta išvada, kad bendrovės apskaita (taip pat ir sudaryti suvestiniai registrai, kurių pagrindu suformuotos finansinės ataskaitos, pateiktos valstybės įmonei „Registrų centrui“) negali būti laikoma: 1) tinkama, objektyvia ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4 straipsnio Reikalavimai apskaitos informacijai, o sudarytos finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai neparodo įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų, pinigų srautų kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 4 straipsnio Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.

Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus (taip pat ir prašymo priedus) negalima nustatyti, ar į ilgalaikio turto sąrašą įtrauktas visas įmonės veikloje naudotas ilgalaikis turtas, o ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 5 buvo apskaitytas būtent nuotėkų valymo įrenginys, kurio pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas 2009 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra OME Nr. 0002213. Tyrimo metu, pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nenustatyta duomenų, kad nuotėkų valymo įrenginys buvo apskaitytas kaip ilgalaikis turtas, o vėliau perkeltas į nebaigtos statybos vertę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 18 straipsnio Klaidų taisymas 4 punkto nuostatomis: „klaidos apskaitos registruose, pastebėtos iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, gali būti taisomos perbraukiant klaidingą tekstą ir skaičių taip, kad būtų galima juos perskaityti, ir įrašant teisingą skaičių ar tekstą arba surašant buhalterinę pažymą. Šalia ištaisyto įrašo pasirašo taisomą dokumentą pasirašę asmenys ir nurodoma taisymo data. Klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinių finansinių ataskaitų sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant buhalterinę pažymą“ (redakcija galiojo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. X-1679 iki 2012 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XI-1988). Tuo atveju, kai į ūkio subjekto buhalterinę apskaitą įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, tai dokumentų numeracijos nuoseklumo pažeidimas neturi įtakos galimybei nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 2013 m. spalio 31 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (2014 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) 8 straipsnio Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo 2 punkto nuostatomis: „pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, ir įrodymai, kad civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai“ (redakcija galiojo nuo 2012 m. kovo 1 d. pagal 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1867 iki 2015 m. gruodžio 31 d., panaikinta 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-1962). Valstybės įmonei „Registrų centrui“ pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys, sudarytas 2013 m. spalio 29 d. datai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633) 15 straipsnio Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo principai 10 dalies nuostatomis: „apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“. 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (redakcija 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkte nurodyta: „įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą“. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacija už 2013 m., turėjo būti atlikta prieš sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, t. y. iki 2013 m. spalio 29 d. Tokiu būdu 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo organizuoti įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizaciją už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. spalio 29 d. (iki finansinių ataskaitų sudarymo) (4 t., b. l. 17–21).

Iš buhalterinės apskaitos dokumentų nustatyta, kad teismui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus – avanso apyskaitos, atskaitingų asmenų apyvartos žiniaraščiai, sąskaitos. Iš pateiktų avansinių apyskaitų matyti, kad neatitikimai, sutikrinus su kitais dokumentais, pašalinti, pateikti 2012 m. rugpjūčio 31 d. pajamų orderis Nr. 118 ir 2013 m. sausio 17 d. pajamų orderis Nr. 128, patvirtina, kad jie apskaityti teisingai, pateikta ilgalaikio turto kortelė Nr. 6 (4 t., b. l. 84–122, 134–145; 5 t., b. l. 35–44).

Iš „(duomenys neskelbtini)“, akcinės bendrovės išrašų nustatyta, kad bankas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (5 t., b. l. 104–132).

Iš 2024 m. vasario 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo atliktas informacinių technologijų bei apskaitos ir finansų ekspertiniai tyrimai ir konstatuota:

Žemesnės instancijos teismas

1) tyrimui pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ yra suformuoti/apskaityti kasos pajamų orderiai 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118 ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128. Juose apskaityta ši informacija. Pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. kasos pajamų orderį VA Nr. 118 T. V., kaip pirkėjas, pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą VAI Nr. 0001241 sumokėjo 376,48 Lt, kuri išrašyta T. V. už komunalines paslaugas (elektros energiją, sunaudotą vandenį, nuotekas). Pagal 2013 m. sausio 17 d. kasos pajamų orderį VA Nr. 128 Z. J. L. ir V. L., kaip pirkėjai, pagal 2012 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI Nr. 0000982 sumokėjo 162,88 Lt, 2012 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI Nr. 0001034 sumokėjo 211,59 Lt, 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI Nr. 0001085 sumokėjo 213,09 Lt, 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI Nr. 0001134 sumokėjo 138,07 Lt, iš viso – 725,36 Lt. PVM sąskaitos faktūros VAI Nr. 0000982, 0001034, 0001085, 0001134 yra įvestos programoje „Būtent“ ir išrašytos Z. J. L. ir V. L. už įvairias komunalines paslaugas (liftų aptarnavimo mokestis, statybinių atliekų išvežimas, bendro naudojimo elektra, žolės pjovimas, garažo elektra, sunaudotas vanduo, nuotekos, šalto vandens pardavimo kaina, buitinės suskystintos dujos, elektros energija). Iš esamų buhalterinių duomenų (apskaitos programos „Būtent“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos bei susijusių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų) galima nustatyti kasos pajamų orderiais 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118 ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128 apskaitomų ūkinių operacijų tapatumą ir turinį, bei nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą;

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ ilgalaikio turto kortelė su inventoriniu numeriu Nr. 5 nepateikiama/neapskaityta. Ekspertas neturi galimybės nustatyti, koks ilgalaikis turtas galėjo būti apskaitomas Ilgalaikio turto kortelėje Nr. 5 ir ar iš viso apskaitoje buvo naudojama tokia kortelė. Apskaitos programos „Būtent“ duomenyse (faile FINANS 2014-05-06.xlsx) nenurodytas ilgalaikio turto vienetas, kuris galimai buvo apskaitomas ilgalaikio turto kortelėje Nr. 5, o vėliau buvo ištrintas;

3) apskaitos programoje „Būtent“ kasos pajamų orderiai: 2010 m. kovo 9 d. VA Nr. 33, 2013 m. balandžio 18 d. VA Nr. 136, 2013 m. balandžio 17 d. VA Nr. 137 neįtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2013 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderis Nr. 137 buvo įvestas į programą (INP_TIME) 2013 m. balandžio 18 d. 10.10 val., modifikuotas (MOD_TIME) 2013 m. balandžio 18 d. 10.11 val., ištrintas (DEL_TIME) 2013 m. balandžio 18 d. 10.17 val. Kasos pajamų orderiai VA Nr. 33 ir VA Nr. 136 nebuvo apskaityti programoje. Apskaitos programoje „Būtent“ kasos išlaidų orderiai: 2010 m. kovo 9 d. Nr. 122 ir 2012 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 298 neįtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 298 įvestas (INP_TIME) 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12 val., modifikuotas (MOD_TIME) 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12.03 val., ištrintas (DEL TIME) 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12.05 val. 2010 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 122 nebuvo įtrauktas į programos registrus. Tikėtina, kad 2010 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 122 nebuvo įtrauktas į apskaitą, nes ūkinės operacijos buvo apskaitytos 2010 m. kovo 17 d. kasos pajamų orderiu Nr. 121. Jeigu apmokėjimas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas Nr. 0000106, 0000107 buvo įformintas kasos išlaidų orderiu Nr. 298, tai šis kasos išlaidų orderis neturėtų būti įtraukiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes mokėjimą atliko atskaitingas asmuo. Apskaitos programoje „Būtent“ pardavimo PVM sąskaitos faktūros VAI0000126, VAI0000151, VAI0000152, VAI0001138, VAI0001823 nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Pagal pardavimo PVM sąskaitas faktūras 2009 m. birželio 5 d. VAI 0000030 ir 2011 m. rugsėjo 30 d. VAI 0000732 pardavimo pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitytos, nes: 1) pagal 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000030 buvo perleistas automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt A. S.. Automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“ buvo įsigytas už 43 700 Lt, nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 19 079,88 Lt, parduotas už 10 000 Lt ir likusi 14 620,12 Lt suma nurašyta į nuostolį; 2) pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000732 buvo perleista vejapjovė „Stiga Turbo 53S BW Combi+(B&S625)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 125,63 Lt iš jų pardavimo kaina 930,27 Lt, PVM 195,36 Lt. Vejapjovė „Stiga Turbo 53S BW Combi+(B&S625)“ buvo įsigyta už 1365,87 Lt, nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 435,60 Lt ir perleista už 930,27 Lt be PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleisdama vejapjovę neuždirbo pelno ir nepatyrė nuostolio.

Buhalteriniai įrašai pagal 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000030 programoje „Būtent“ užregistruoti 2009 m. birželio 26 d. Failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ duomenimis keletas įrašų buvo modifikuoti 2006 m. birželio 26 d. ir 2020 m. vasario 10 d. Buhalteriniai įrašai pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000732 programoje „Būtent“ užregistruoti 2011 m. spalio 6 d.. Failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ duomenimis keletas įrašų buvo modifikuoti (MOD TIME) ar ištrinti (DEL TIME) 2011 m. spalio 6 d;

4) apskaitos programos „Būtent“ duomenimis, atskaitingiems asmenims A. S., V. K., V. P., buvo išmokėta 407 025,37 Lt suma. A. S. avanso apyskaitų duomenimis atskaitingo asmens skola laikotarpio pradžioje buvo 9,64 Lt, per 2011–2013 metus išmokėta iš kasos 34 853,57 Lt. V. K. avanso apyskaitoje nėra avanso likučio laikotarpio pradžiai, per 2011–2013 metus iš kasos išmokėta 4 945,05 Lt. V. P. avanso apyskaitoje nėra avanso likučio laikotarpio pradžiai, per 2011–2013 metus atskaitingam asmeniui išmokėta 367 226,75 Lt, iš jų 364 325,78 Lt išmokėti iš bendrovės kasos, 2 900,97 Lt gauti sudengiant skolas ar išankstinius mokėjimus su tiekėjais ar kitas skolas. Apskaitos programos „Būtent buhalterinių sąskaitų 24351 „Atskaitingi asmenys S.“, 24352 „Atskaitingi asmenys K.“, 24353 „Atskaitingi asmenys P.“ ir avanso apyskaitų duomenimis atskaitingi asmenys gautas pinigines lėšas panaudojo mokėjimams atlikti: A. S. iš viso panaudojo 34 863,21 Lt; V. K. iš viso panaudojo 4 945,05 Lt; V. P. iš viso panaudojo 367 226,75 Lt. Tyrimui pateiktos V. P. 2013 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitos Nr. 13 išlaidos, nepagrįstos apskaitos dokumentais, sudaro 1 317,17 Lt. Kitos V. P. ar kitų atskaitingų asmenų avanso apyskaitos su dokumentais tyrimui nepateiktos. Kadangi prie ekspertiniam tyrimui pateiktos 2013 metų atskaitingo asmens V. P. avanso apyskaitos nepridėti visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tai nesilaikyta „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto ir Lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies;

5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 28 d. į programą „Būtent“ įvedė įrašus, susijusius su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatais: apskaitytos 17 603 Lt papildomos pajamos, 3 697 Lt pardavimo PVM, ir su pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos: 17 603 Lt mokėtinas darbo užmokestis, 2 640 Lt gyventojų pajamų mokestis; 7 037 Lt mokėtinos socialinio draudimo įmokos. Įrašai programoje „Būtent“ atlikti vadovaujantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) aktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ programoje „Būtent“ nėra įvesta buhalterinių įrašų, susijusių su galimu piniginių lėšų gavimu ir pajamų uždirbimu, atlikus fizinio asmens buto apdailos/remonto darbus bei atskirai nėra įvesta sąnaudų, susijusių su buto apdailos/remonto darbais;

6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 16 d. buvo vedama atsargų apskaita iš kurios galima nustatyti, kas ir pagal kokius apskaitos dokumentus buvo įtraukta į bendrovės atsargas;

Žemesnės instancijos teismas

7) vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto reikalavimais, 2010 m. gruodžio 24 d.–2014 m. balandžio 24 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti metines (ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą) ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijas. Inventorizacijos paprastai atliekamos metų pabaigoje (ne anksčiau birželio mėnesio) iki kitų metų balandžio 30 d. (metinių finansinių ataskaitų sudarymo dienos). Iš programos „Būtent“ Inventorizacijos aprašų duomenimis galėjo būti atliktos ilgalaikio materialaus turto (2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. dienos duomenimis), ilgalaikio nematerialaus turto (2007 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis), nebaigtų vykdyti sutarčių (2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis), pirktų prekių, skirtų perparduoti (2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis) inventorizacijos, tačiau programoje „Būtent“ nėra duomenų, atitinkančių inventorizavimo aprašus: turto pavadinimus, kiekius, sumas, faktiškai rastą turto likutį. Tarp ekspertiniam tyrimui pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. inventorizacijos dokumentų. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko 2010–2014 m. metinių (ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą) ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, žaliavų, medžiagų, prekių, pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos, nebaigtų remonto darbų, nebaigtos statybos, kitų atsargų, investicijų, vertybinių popierių, grynųjų pinigų, gautinų skolų, mokėtinų skolų inventorizacijų, tai buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkto reikalavimų. Iš tvarkomos ir ekspertiniam tyrimui pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013–2014 m. buhalterinės apskaitos nenustatyta tokių neatitikimų (teisės aktų nesilaikymo atvejų), dėl kurių nebūtų galima nustatyti ūkinių operacijų turinio, todėl nepateikti inventorizacijos aprašai netrukdo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

8) pagal tyrimui pateiktus 2010–2014 m. apskaitos programos „Būtent“ duomenis galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą;

9) apskaitos programa „Būtent“ leidžia taisyti ir ištrinti buhalterinės apskaitos duomenis (dokumentus), tačiau pakeisti ar ištrinti įrašai yra saugomi programos duomenų bazėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programos „Būtent“ finansinių duomenų faile „FINANS 2014-05-06.xlsx“ lauke „DEL_TIME“ nurodoma data ir laikas, kuomet buhalterinis įrašas buvo ištrintas. Ištrinti įrašai pažymėti pilka spalva – žiūrėti failą „FINANS 2014-05-06.xlsx“. Ištrintų įrašų skaičius – 116 529. Esant visiems duomenims apie ištrintas ir neištrintas ūkines operacijas galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, jos turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.;

Žemesnės instancijos teismas

10) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programą „Būtent“ įtrauktų apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių ir išrašytų PVM sąskaitų–faktūrų) numeracija nebuvo nuosekli;

11) iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ programos „Būtent“ galima nustatyti, kada buvo koreguoti (laukas „MOD_TIME“, „MOD_USER“), sukurti (laukas „INP_TIME“, „INP_USER“), ištrinti (laukas DEL_TIME, „DEL_USER“) įrašai ir dokumentai. Taip pat duomenų bazės lentelėse yra kiti laukai, rodantys duomenų naudojimą, pvz. „LOCK_TIME“, „LOCK_USER“ rodo duomenų užrakinimą, apsaugojimą nuo pakeitimų; „PRINT_TIME“, „PRINT_USER“ – spausdinimą, tačiau pastarasis laukas PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų ir bendroje „FINANS 2014-05-06.xlsx“ lentelėje yra tuščias. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos programoje „Būtent“ failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ duomenimis po 2014 m. balandžio 24 d. buvo sukurti 62 įrašai (iš failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ atrinkta pagal lauką INP_TIME – įvedimo laikas), koreguoti 33 įrašai (iš failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ atrinkta pagal lauką MOD_TIME – modifikavimo laikas) ir ištrinti 26 įrašai (iš failo „FINANS 2014-05-06.xlsx“ atrinkta pagal lauką DEL_TIME – ištrynimo laikas);

12) faile „FINANS 2014-05-06.xlsx“ yra unikalus identifikacinis numeris (laukas „FINANS_ID“), kuris didėja chronologine tvarka pagal įrašų įvedimo datą („INP_TIME“), tačiau šiame identifikatoriuje yra praleistų numerių. „FINANS_ID“ reikšmės kinta nuo 27 iki 184 378, viso išsaugota įrašų – 137 127, tad praleistas 47 251 įrašas. Faile “FINANS 2014-05-06.xlsx” didžiausias praleistas „FINANS_ID“ numeris yra 54 868, kuris pagal įvedimo datą būtų 2011 m. sausio 7 d., tad po 2011 m. sausio 7 d. įrašų ID numeris yra nuoseklus ir tie įrašai nėra panaikinti. Tai, kad trūksta tam tikrų įrašų iš laikotarpio nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2011 m. sausio 7 d. gali būti paaiškinama apskaitos programos veikimu: panaudojus apskaitos programos duomenų bazės valdymo sistemos „FoxPro“ komandą „COMPACT“ neaktualūs (jau ištrinti) įrašai iš duomenų bazės pašalinami, tokiu būdu suspaudžiami duomenų bazės failai;

13) tarp ekspertiniam tyrimui pateiktų dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. inventorizacijos dokumentų. Jei nebuvo atliekamos metinės turto, įsipareigojimų inventorizacijos, tai nesilaikyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto. Dėl teisės aktų nesilaikymo atvejų, neatliekant metinių inventorizacijų, galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir struktūrą;

14) Pagal 2009 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000030 už automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“ perleidimą gauta 10 000 Lt pajamų. Bendrovės 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje pardavimo pajamos sudaro 1 376 613,47 Lt, kitos veiklos sąnaudos 14 620,12 Lt. Taigi finansinės ataskaitos eilutėje „Kitos veiklos sąnaudos“ nurodomas tik automobilio perleidimo nuostolis 14 620,12 Lt, tad ši suma laikytina reikšminga, nes tiesiogiai atsispindi 2009 metų pelno (nuostolio) ataskaitoje. Pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sąskaitą faktūrą VAI 0000732 buvo perleista vejapjovė „Stiga Turbo 53S BW Combi+(B&S625)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 125,63 Lt, iš jų pardavimo kaina 930,27 Lt, PVM 195,36 Lt. Vejapjovė „Stiga Turbo 53S BW Combi+(B&S625) buvo įsigyta už 1 365,87 Lt, nurašytas sukauptas nusidėvėjimas 435,60 Lt ir perleista už 930,27 Lt be PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pardavimo pajamos – 2 844 636,37 Lt, kitos veiklos pajamos – 7 500 Lt, tad pajamų pagal sąskaitą VAI 0000732 suma nelaikytina reikšminga. Taigi, programoje „Būtent“ 2014 m. sausio 16 d. apskaitytos 17 603 Lt papildomos pajamos, 3 697 Lt pardavimo PVM, 17 603 Lt mokėtinas darbo užmokestis, 2 640 Lt gyventojų pajamų mokestis, 7 037 Lt mokėtinos socialinio draudimo įmokos, kurios pagal Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. sausio 16 d. pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AU 13-2 nebuvo apskaitytos 2012 metais. 2012 metais neapskaityta 17 603 Lt suma sudaro 0,91 proc. metinių bendrovės pajamų. Vertinant kiekybiniu kriterijumi ši suma nepriskirtina reikšmingoms;

15) baudžiamosios bylos medžiagoje (3 t., b. l. 21–29) pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo asmens V. P. avanso apyskaitų likučiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje nesutampa. Bylos nagrinėjimo teisimajame posėdyje metu pateiktos avanso apyskaitos (4 t., b. l. 84–145), kurių pradžios ir pabaigos likučiai sutapo, o apyvartos atitiko apskaitos programos „Būtent“ duomenis;

16) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tvarkomą apskaitos programoje „Būtent“ neįtraukti: 1) kasos pajamų orderiai 2010 m. kovo 9 d. VA Nr. 33, 2013 m. balandžio 18 d. VA Nr. 136, 2013 m. balandžio 17 d. VA Nr. 137; 2) kasos išlaidų orderiai 2010 m. kovo 9 d. Nr. 122, 2012 m. rugpjūčio 16 d. Nr. 298; 3) PVM sąskaitos faktūros VAI 0000126, VAI 0000151, VAI 0000152, VAI 0001138, VAI 0001823. Kasos pajamų orderiai 2010 m. kovo 9 d. VA Nr. 33, 2013 m. balandžio 18 d. VA Nr. 136, 2013 m. balandžio 17 d. VA Nr. 137 galėjo būti neįtraukti nes: 1) pagal 2010 m. kovo 9 d. kasos pajamų orderį VA Nr. 33 pinigai nebuvo sumokėti, tai tokia ūkinė operacija neturėtų būti įtraukiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrus; 2) pagal 2013 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderį VA Nr. 138 užpajamuota pinigų suma iš G. P. ir J. P. iš dalies atitinka ūkines operacijas, kurios buvo apskaitomos orderiais VA 136, 137: PVM sąskaitų faktūrų 2013 m. sausio 31 d. Nr. 0001558 – 654,23 Lt; 2013 m. vasario 28 d. Nr. 0001615 – 424,09 Lt; 2013 m. kovo 29 d. Nr. 0001675 – 285,48 Lt apmokėjimas, avanso sumokėjimas 2 367,20 Lt (1 083,61 Lt skiriasi avanso suma 345,81 – 2 367,20 Lt). 2010 m. kovo 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 122 neįtrauktas į apskaitą, nes ūkinės operacijos buvo apskaitytos 2010 m. kovo 17 d. kasos pajamų orderiu Nr. 121. 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 298 neįtrauktas į apskaitą, nes tikėtina, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo atskaitingas asmuo V. P.. Faile „FINANS 2014-05-06.xlsx“ kasos išlaidų orderis Nr. 298 yra ištrintas: įvestas „INP_TIME“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12 val., modifikuotas „MOD_TIME“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12.03 val., ištrintas „DEL_TIME“ 2012 m. rugpjūčio 16 d. 12.05 val. Nustatyti, kodėl neapskaitytos šios PVM sąskaitos faktūros nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti sugadinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (5 t., b. l. 147–194).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados dėl kaltės

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trijų alternatyvių veikų padarymą – buhalterinės apskaitos netvarkymą, aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai šios veikos sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius.

Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas pirma laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; ūkio subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką.

Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kita vertus, teismų praktikoje konstatuota ir tai, kad jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, galima kalbėti apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019, 2K-203-495/2021 ir kt.).

V. P. kaltės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nepripažino ir parodė, kad visa buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, naudota buhalterinė programa „Būtent“, kurioje išsaugotos visos finansinės operacijos. Už buhalterinių dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas direktorius. Bankroto administratoriui perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Nežinojo, kad reikia atlikti inventorizaciją, tačiau bendrovėje nebuvo ilgalaikio turto, todėl nebuvo ką inventorizuoti. Bendrovės buhalterinius dokumentus eilę kartų tikrino kompetentingos institucijos ir jokių pažeidimų nenustatė, bendrovės bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos V. K. parodymai, kad visos finansinės operacijos atsispindėjo buhalterinėje programoje „Būtent“, su kuria aptariamu laikotarpiu dirbo. Bankroto administratoriui buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5 buvo suformuota per klaidą. Įsigijus nuotėkų valymo įrenginius juos įtraukė į ilgalaikį turtą ir suformavo kortelę Nr. 5, tačiau paaiškėjus, kad šis turtas nėra ilgalaikis, jį perkėlė į nebaigtos statybos sąskaitą, tačiau programoje pamiršo anuliuoti ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 5. Tą padarė praėjus kuriam laikui, tačiau numeracijos nepakeitė. Anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5 tikrai nesunaikino, ji buvo pridėta prie buhalterinės apskaitos dokumentų ir perduota bankroto administratoriui. Dėl kokių priežasčių šios anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės nėra – nežino. Bendrovės direktoriaus įsakymu buvo pavesta atlikti ilgalaikio turto inventorizacijas, tačiau naujam bendrovės direktoriui V. P. to nesakė. Be to, bendrovė turto neturėjo, nebuvo ką inventorizuoti, o iš kitų apskaitos dokumentų buvo galima suformuoti šiuos duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Ž. J. palaikė pateiktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad dėl to, jog nebuvo išsaugota UAB „(duomenys neskelbtini)“ anuliuota ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5 ir nebuvo organizuojama bei atliekama bendrovės inventorizacija 2010–2013 m., iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad specialisto išvadoje, be kita ko, buvo nurodyta, jog nebuvo išsaugoti bendrovės kasos pajamų orderiai: 2012 m. rugpjūčio 31 d. VA Nr. 118, kuriuo fiksuotas 376,48 Lt (109,04 Eur) priėmimas į kasą iš T. V. ir 2013 m. sausio 17 d. VA Nr. 128, kuriuo fiksuotas 725,63 Lt (210,16 Eur) priėmimas į kasą iš Z. J. L. ir V. L. Visgi bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti šie paminėti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl atitinkamai buvo patikslintas kaltinimas iš jo pašalinant aplinkybes dėl kasos pajamų orderių VA Nr. 118 ir 128 neišsaugojimo ir teismas dėl to plačiau nepasisako. Prašymas patikslinti kaltinimą buvo įteiktas proceso dalyviams, jiems suteikta laiko pasirengti gynybai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek ir liudytoja V. K. laikėsi pozicijos, kad buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ yra išsaugoti visi ūkinių įvykių duomenys, tačiau atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo metu, buvo vertinami tik bankroto administratoriaus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo tarpu buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ atvaizduoti ūkinių įvykių duomenys vertinami nebuvo. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistė Ž. J., nurodydama, kad vertino tik jai pateiktus dokumentus, todėl pakomentuoti buhalterinės apskaitos programoje esančių duomenų negali.

Šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudotoje buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ buvo visi aktualūs duomenys tiriamuoju 2010 m. gruodžio 24 d. – 2014 m. balandžio 24 d. laikotarpiu, o ne nustatyti galimus neatitikimus su bankroto administratoriui ir specialistei pateiktais finansiniais dokumentais. Taigi, tos aplinkybės, kad buhalterinės apskaitos programoje esantys duomenys galimai galėjo nesutapti su dokumentais, kuriais disponavo bankroto administratorius, o vėliau ir specialistė, ar esant neaiškumams dėl atitinkamų ūkinių įvykių atvaizdavimo, savaime nepatvirtina, kad tokių dokumentų apskritai programoje nebuvo.

Kaip minėta, teismas skyrė informacinių technologijų bei apskaitos ir finansų ekspertizę, pateikiant tiek bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, tiek buhalterinės apskaitos programą „Būtent“, tiek ir papildomai teisme gautus duomenis. Be kitų klausimų, ekspertų buvo klausiama ar pateiktoje bendrovės apskaitos programoje suformuota / įtraukta į apskaitą ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5; jei taip, koks turtas ir kokia verte apskaitytas; ar dėl neatliktų inventorizacijų galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą; ar pagal pateiktus programos duomenis galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rezultatus, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą V. P. vadovavimo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki 2014 m. balandžio 24 d.

Iš ekspertizės akto išvados antruoju klausimu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „Būtent“ ilgalaikio turto kortelė Nr. 5 nepateikiama / neapskaityta. Ekspertas neturi galimybės nustatyti, koks ilgalaikis turtas galėjo būti apskaitomas ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 5 ir ar iš viso apskaitoje buvo naudojama tokia kortelė. Apskaitos programos „Būtent“ duomenyse nenurodytas ilgalaikio turto vienetas, kuris galimai buvo apskaitomas ilgalaikio turto kortelėje Nr. 5, o vėliau buvo ištrintas. Tuo tarpu iš ekspertizės akto išvados septintuoju klausimu matyti, kad iš tvarkomos ir ekspertiniam tyrimui pateiktos bendrovės 2013–2014 m. buhalterinės apskaitos nenustatyta tokių neatitikimų (teisės aktų nesilaikymo atvejų), dėl kurių nebūtų galima nustatyti ūkinių operacijų turinio, todėl nepateikti inventorizacijos aprašai netrukdo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o iš ekspertizės akto aštuntuoju klausimu matyti, kad pagal tyrimui pateiktus 2010–2014 m. apskaitos programos „Būtent“ duomenis galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Kaip matyti, anuliuota ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5 neišsaugota, nors už šio dokumento išsaugojimą atsakingas būtent bendrovės vadovas. Atlikus ekspertizę taip pat nebuvo nustatyta koks turtas buvo apskaitytas ilgalaikio turto apskaitos kortelėje Nr. 5. Nors ekspertizės atlikimo metu nustatyta, jog ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. 5 programoje neapskaityta, tačiau svarbu ir tai, kad dėl buhalterinės apskaitos programos „Būtent“ specifikos, programoje trūksta dalies anuliuotų buhalterinių dokumentų, nes pati programa pašalina neaktualius duomenis. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų liudytojos V. K. nurodytas aplinkybes, kad į ilgalaikio turto apskaitos kortelę Nr. 5 buvo įtraukti nuotėkų valymo įrenginiai, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad tai nėra ilgalaikis turtas, ši kortelė buvo anuliuota ir dėl apskaitos klaidos taisymo liko nepanaudota. Tokius liudytojos V. K. teiginius iš dalies patvirtina byloje esantys buhalterinės apskaitos duomenys, jog nuotėkų valymo įrenginiai įsigyti 2009 m. spalio 7 d., tuo tarpu į nebaigtos statybos buhalterinę sąskaitą nuotėkų valymo įrenginiai įtraukti 2010 m. gruodžio 10 d. Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad V. P. parodė, jog šios anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5 nėra matęs, tuo tarpu liudytoja V. K. parodė, kad ši kortelė buvo sudaryta ir anuliuota ne V. P. vadovavimo laikotarpiu. Tas buvo padaryta iki 2010 m. gruodžio 10 d., tuo tarpu V. P. bendrovės vadovu yra nuo 2010 m. gruodžio 14 d. Nustačius, kad kaltinamasis V. P. ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5 suformavimo ir anuliavimo metu nebuvo bendrovės vadovas, todėl jis nėra atsakingas už iki jo paskyrimo atliktus veiksmus, todėl V. P., dalyje dėl anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5 neišsaugojimo, išteisintinas.

Kaip jau minėta, bendrovėje nebuvo organizuojama ir atliekama inventorizacija 2010 – 2013 m., ir tai sąlygojo buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Atlikus ekspertizę matyti, kad buhalterinėje apskaitos programoje „Būtent“ buvo rasti ir ištirti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie nebuvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad nepateikti inventorizacijos aprašai netrukdo nustatyti bendrovės 2010–2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o pagal tyrimui pateiktus 2010–2014 m. apskaitos programos „Būtent“ duomenis galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2014 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Taigi nors V. P. neorganizavo inventorizacijos atlikimo 2010 – 2013 m., dėl ko buvo pažeisti buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau nustačius, kad dėl to nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės, V. P. išteisintinas.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus teismas sprendžia, kad nesurinkta pakankamų bei abejonių nekeliančių V. P. kaltę patvirtinančių įrodymų dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas kaltinime nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neišsaugojo anuliuotos ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 5, dėl ko iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo tarpu aplinkybė, jog kaltinime nurodytu laiku V. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas kaltinime nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų neorganizavo ir neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010–2013 m. inventorizacijos, netrukdo nustatyti bendrovės 2010–2014 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teismas daro išvadą, kad V. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. P. išteisintinas, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kiti klausimai

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktiniai diskai su informacinių technologijų ekspertinio tyrimo priedais ir apskaitos ir finansų ekspertinio tyrimo priedais, saugomi baudžiamojoje byloje (5 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, išreikalauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyriaus Archyvo poskyrio pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. laikino perdavimo naudotis aktą Nr. 24-6-4 (5 t., b. l. 96–98, 6 t., bylos galinis viršelis), saugomus Kauno apylinkės teismo daiktinių įrodymų saugykloje, grąžintini Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyriaus Archyvo poskyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kompaktinius diskus su informacinių technologijų ekspertinio tyrimo priedais ir apskaitos ir finansų ekspertinio tyrimo priedais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, išreikalautus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyriaus Archyvo poskyrio pagal 2023 m. rugsėjo 13 d. laikino perdavimo naudotis aktą Nr. 24-6-4, saugomus Kauno apylinkės teismo daiktinių įrodymų saugykloje, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos dokumentų skyriaus Archyvo poskyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė