Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-910-1088/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-24
Bylos Nr.: e2-910-1088/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12501-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Vitonė
Ieškovas: E. I.
Atsakovas: G. I.
Trečiasis asmuo: A. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,GF bankas“, A. L.
Advokatai: Tomas Ryzgelis, Brigita Pauliukevičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-910-1088/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12501-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.4.11

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovei E. I., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. B. ir jų atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, atsakovui G. I. ir jo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, trečiajam asmeniui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. patikslintą ieškinį atsakovui G. I. ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiojo asmens A. B. savarankiškus reikalavimus atsakovui G. I. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį A. B. dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys A. B., uždaroji akcinė bendrovė ,,GF bankas“, A. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė E. I. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu (DOK-130136, 2 failas, l. 115-123) teismo prašo:

1) Nutraukti E. I. ir G. I. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės;

2) Priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

3) Priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę – lengvąjį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1600 Eur.

4) Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise:

transporto priemonę – lengvąjį automobilį Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1000 Eur;

transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1600 Eur.

100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96

Eur, viso 2896 Eur. Viso tenkančio turto vertė 5 496 Eur.

5) Priteisti iš atsakovo 1948 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

6) Pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus:

pagal 2016 m. vasario 19 d. paskolos raštelį dėl 4900 Eur skolos iš A. L. gavimo;

pagal 2019 m. vasario 22 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) ,,GF bankas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

7) Priteisti iš atsakovo 937,95 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės

sumažėjimą.

8) Po santuokos nutraukimo palikti I. pavardę.

Atsiliepimas

2. Patikslintame ieškinyje, atsiliepimuose (DOK-35181, I failas, l. 165-175, DOK-144490, 3 failas l. 106-120, DOK-36442, 5 failas, l. 145-160) nurodė ir teismo posėdyje ieškovė bei ieškovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis paaiškino, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Šalių šeimyninis gyvenimas pradėjo blogėti nuo 2010 m. kuomet atsakovas įsteigė bendrovę. Atsakovas dažnai, beveik kasdien girtaudavo, būdavo, kad negrįždavo namo nakvoti, triukšmaudavo, dėl ko ne kartą buvo kviesta policija. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ir dėl to kilusių konfliktų šeimyninis gyvenimas tapo negalimas.

3. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, nevaldant potraukio alkoholiui, kuris šeimoje kėlė nuolatinę psichologinę įtampą, ieškovę pradėjo kamuoti nemiga, tapo sunku susikaupti. Ieškovė nesijautė saugi ne tik dėl atsakovo nuolatinių grasinimų, jautė pažeminimą, gėdos jausmą prieš artimuosius ir pažįstamus. Ieškovė dėl patirtų išgyvenimų, nepatogumų patyrė neturtinę žalą, kurią, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina 2000 Eur suma. Atsakovo reikalavimas pripažinti iškovę kalta dėl santuokos iširimo turi būti atmestas, kadangi atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų. Atmetus šį reikalavimą, atmestinas reikalavimas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4. Šalių santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams dalintinas lygiomis dalimis. Kadangi atsakovui tenkančios turto vertė yra didesnė, ieškovei priteistina kompensacija. Bylos eigoje atsakovas be ieškovės sutikimo pardavė dvi transporto priemones ir gautas lėšas pasisavino asmeninių poreikių tenkinimui. Pardavimo sutartyse nėra nurodyti jokie jų gedimai, dėl ko ieškovė nesutinka, kad automobilių pardavimo kaina yra adekvati jų rinkos vertei. Atsakovas nurodė mažesnę kainą siekiant sumažinti ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti ne ½ dalį parduotų automobilių kainos, nurodytos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartyse, o ½ dalį jų vertės, t. y. 1300 Eur ((1000+1600)/2). Nors atsakovas patikslintame priešieškinyje pakeitė reikalavimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų padalijimo tvarkos, sutikdamas su ieškovės reikalavimu jas priteisti atsakovui, tačiau atsakovo nurodyta akcijų vertė 0 Eur, yra nepagrįsta, atsakovas tyčia blogina įmonės finansinę būklę. Ieškovei priteistina iš atsakovo pusė akcijų vertės dydžio kompensacija (2896 Eur/2).

5. Atsakovo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB ,,GF bankas“ ir A. L. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas asmenines prievoles vykdė iš bendrų lėšų, todėl už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ieškovei priteistina 937,95 Eur kompensacija, t. y. ½ dalis atsakovo grąžintų kreditų bendros sumos (1500 Eur + 375,90 Eur/2).

Šalies argumentai

6. Ieškovė, ieškovės atstovas prašė tenkinti pilnai trečiojo asmens A. B. reikalavimus dėl panaudos objekto išlaikymo išlaidų priteisimo, o atsakovo pareikštus priešinius reikalavimus dėl kompensacijos už atliktus darbus atmesti.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

7. Atsakovas patikslinęs priešieškinio (DOK-21653, 5 failas, l. 113-120) reikalavimus prašo:

1) Nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės;

2) Atsakovui palikti pavardę – I., ieškovei – I.;

3) Priteisti iš ieškovės 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

4) Padalinti santuokoje įgytą turtą:

priteisti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų, akcijų vertė – 0 Eur;

priteisti iš ieškovės 1945,56 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį;

priteisti iš atsakovo ieškovei 350 Eur kompensaciją už parduotas transporto priemones;

pripažinti solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis kreditoriams UAB ,,GF bankas“ ir A. L.;

5) Priteisti iš A. B. 49465,55 Eur piniginę kompensaciją už gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus, bei naujų patalpų įrengimą.

6) Atmesti trečiojo asmens A. B. reikalavimus.

7) Priteisti iš ieškovės ir A. B. bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (DOK-19819, 1 failas, l. 70-76; DOK-143032, DOK-14032, DOK-143196 – 3 failas l. 41-66) nurodė, teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė advokatė Brigita Pauliukevičienė paaiškino, kad dėl santuokos iširimo pripažintina ieškovės kaltė, kadangi būtent ji pažeidė esmines sutuoktinių pareigas, t. y. pragyvenus per dvidešimt santuokos metų, galimai dėl romano su kitu vyru, nepaaiškinus objektyvių santuokos nutraukimo priežasčių paliko atsakovą ir sūnų (duomenys neskelbtini), išsikraustė su asmeniniais daiktais gyventi pas tėvus į pirmą namo aukštą, nenurodžius jokių motyvų. Užvedus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir atsakovui nurodžius pretenzijas į dalintiną turtą, 2020 m. vasario 1 d., ieškovė ir jos motina A. B., savavališkai pakeitė šeimos būsto spynas, neleido sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, išmetė daiktus. Ieškovė savo veiksmais pažeidė esminius santuokos, šeimos principus – gerbti, būti ištikimam, lojaliam, nepalikti šeimos narių, spręsti šeimoje iškilusias problemas, o ne jų nepaisyti. Be to, teisminio proceso paaiškėjo, kad ieškovė nuslėpė, jog atsakovas nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas, o ieškovė buvo atsakovui neištikima. Dėl to ieškovė yra kalta dėl santuokos išrimo, iš ieškovės priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

9. Santuokoje įkurta UAB (duomenys neskelbtini). Įmonė nevykdo veiklos, darbuotojų nėra, įsipareigojimai valstybei siekia apie 12 000 Eur, įmonė turto neturi arba likęs trumpalaikis menkavertis turtas. Artimiausiu metu ketinama teikti teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas sutinka, kad UAB „(duomenys neskelbtini) 100 vnt. akcijų, kurių vertė yra 0 Eur, būtų priteista atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

10. Santuokoje šalių įgytus bendros 3891,12 Eur vertės daiktus – baldus, santechnikos priemones, buities techniką, priteisti ieškovei, kadangi būste liko gyventi ieškovė, o atsakovui iš ieškovės priteisti 1945,56 Eur piniginę kompensaciją.

11. Teisminio proceso metu atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pardavė transporto priemonę BMW 530 už 400 Eur, Fiat Ducato už 300 Eur, todėl ieškovei priteistina piniginė kompensacija už ½ šio turto, t. y. 350 Eur.

12. Po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriams priteisti iš atsakovo ir ieškovės kaip solidarią prievolę, kadangi gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių patenkinimui.

13. Santuokos metu susiklostė jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo iš esmės pagerintas atsakovei A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas. Nutraukus susitarimą, iš atsakovės priteistina 49465,55 Eur piniginė kompensacija už turto pagerinimo darbus ir medžiagas. Atsakovės reikalavimas priteisti turto išlaikymo išlaidas atmestinas, kadangi jis yra nepagrįstas, pareikštas siekiant sumažinti piniginės kompensacijos dydį dėl sukurto turto objekto. Visos patirtos komunalinių mokesčių išlaidos buvo sumokėtos.

III. Trečiojo asmens A. B. savarankiški reikalavimai ir argumentai

14. Trečiasis asmuo A. B. pareiškė savarankišką reikalavimą atsakovui G. I. (DOK-130138, 2 failas, l. 105-110), prašydama priteisti iš atsakovo 5181,38 Eur skolą. Nurodė, teismo posėdyje A. B. ir jos atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis paaiškino, kad skolą sudaro už panaudos objekto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Atsakovas liko skolingas už komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi išimtinai ieškovė su atsakovu ir už kurias sumokėdavo A. B.. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl darbų vertės priteisimo nepagrįstas, kadangi tarp šalių jungtinės veiklos santykiai nesusiklostė, sutuoktiniams gyvenamojo namo dalyje buvo leista gyventi neatlygintinai panaudos pagrindais ir tik su sąlyga, kad sutuoktiniai savo lėšomis remontuos ir prižiūrės turtą.

IV. Trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, pozicija

15. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas pradėjo intensyviais girtauti po įsikėlimo gyventi į antrą aukštą, girtavo pastoviai, kas antrą dieną. Su ieškove ir atsakove buvo sutarta, kad jie įsirengs būstą ir gyvens antrame namo aukšte nemokėdami nuomos mokesčio. Prie antro aukšto įrengimo prisidėjo medžiagomis ir finansiškai. Sutuoktiniai turėjo mokėti komunalinius mokesčius, bet jų nemokėjo, mokesčius sumokėdavo A. B..

16. Trečiasis asmuo A. L. atsiliepime (DOK-155519, 3 failas, l. 103-104) nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d. šalims paskolino 4900 Eur. Negrąžintas paskolos likutis 3400 Eur. Po santuokos nutraukimo šis įsipareigojimas atsakovo ir ieškovės vykdytinas solidariai, kadangi gautos lėšos buvo panaudotos šalių šeimos poreikių patenkinimui, statybos ir įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), vykdymui.

17. Trečiasis asmuo UAB ,,GF bankas“ atsiliepimuose (DOK-30460, 1 failas, l. 145; DOK-95465, 2 failas, l. 38; DOK-137966, DOK-137970, 2 failas, l. 153-157) nurodė, kad atsakovas G. I. su banku 2019 m. vasario 22 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3 dėl 2750 Eur vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 5412,75 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. vasario 18 d., skolos likutis 3833,97 Eur. Sandoris buvo sudarytas asmeniniams poreikiams tenkinti (šį sąlyga nurodyta sutartyje), todėl bankas neprieštarauja, kad prievolė pagal nurodytą sandorį po santuokos nutraukimo liktų asmenine atsakovo prievole.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

Trečiojo asmens A. B. savarankiškas reikalavimas atmetamas. Atsakovo

priešieškinis trečiajam asmeniui su savarankišku reikalavimu tenkinamas iš dalies.

18. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas laikomasi pozicijos, kad tiek teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus, tiek atitinkamai ir įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas).

Dėl sutuoktinių kaltės

19. Byloje nustatyta, kad E. I. ir G. I. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pagrindė santuokos iširimo priežastis – besaikis atsakovo alkoholio vartojimas. Teismo posėdyje 2022 m. balandžio 26 d. ieškovė paaiškino, kad santykiai pradėjo blogėti nuo 2010 m. Tada atsakovas įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) ir nebedirbo samdomo darbo, dėl ko prasidėjo dažni išgėrinėjimai, negrįžimai naktimis namo, būdavo, kad namo negrįžta 3-4 paras. Grižęs naktį neleisdavo miegoti, garsiai žiūrėdavo televizorių, kildavo konfliktai; garsiai klausydavo muzikos automobilyje prie namų; prieš ieškovę vartojo psichologinį smurtą, kuris pasireiškė grasinimu, kad jeigu kreipsis dėl skyrybų, tai atims vaiką; atsakovas nepaisė ieškovės prašymų, dėl ko šeimyninis gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė galutinai nusprendė skirtis po 2019 m. birželio mėn. įvykusio konflikto. Byloje esančio administracinių nusižengimų registro 2020 m. gruodžio 10 d. išrašo (DOK-149477, 3 failas, l. 88-96) duomenimis, 2011 m. atsakovas baustas už vairavimą transporto priemonę būdamas neblaivus; būdamas neblaivus 2014 m. rugpjūčio 12 d pažeidė viešąją tvarką, 2015 m. balandžio 15 d. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė žalą VPK Kauno m. Centro PK budėtojų dalies laikino sulaikymo patalpai. Ieškovės teigimu, 2011 metais atsakovas būdamas neblaivus sukėlė avariją, šio fakto atsakovas nepaneigė. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje liudytoja I. B., kartu su sutuoktiniais gyvenusi vienoje namų valdoje, nurodė, kad dažnai girdėdavo šalių barnius, konfliktus, matydavo dažnus atsakovo išgėrinėjimus; dažnai atsakovas grįždavo namo girtas, būdavo konfliktiškas, ieškodavo priekabių, rodydavo agresiją, būdamas neblaivus sudaužė automobilį; liudytoja K. N. (ieškovės draugė) nurodė, kad ieškovė santuokoje nebuvo laiminga, nes atsakovas vartojo alkoholį, mažai skyrė dėmesio šeimai, ieškovė daug dirbo, viskuo rūpinosi ji viena. Liudytoja L. I. (atsakovo motina) nurodė, kad ieškovė skųsdavosi, kad atsakovas grįždavo girtas. Liudytoja N. L. (atsakovo sesuo) paaiškino, kad šalys gyveno kaip normali šeima, tik paskutiniu metu iki skyrybų pradėjo konfliktuoti, atsakovas agresyvus niekada nebuvo, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ne atsakovo sūnus sužinojo po to, kai prasidėjo skyrybų procesas, atsakovas dėl to jautėsi palūžęs, įskaudintas. Atsakovas pripažino, kad alkoholį vartojo, tačiau saikingai, smurto šeimoje nėra naudojęs. Ieškovė atsakovo reguliariam girtavimui įrodyti jokių įrodymų nepateikė. Byloje duomenų – narkologinę, priklausomybės ligų ir psichiatrinę kontrolę patvirtinančių ir pagrindžiančių ieškovės teiginius apie atsakovo besaikį, nuolatinį alkoholio vartojimą nėra. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio, įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė grindė atsakovo besaikį alkoholio vartojimą, kaip aplinkybę, susijusią su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, pažymi, kad teismui nėra abejonių dėl atsakovo alkoholio vartojimo, tačiau vartojimo intensyvumo iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti.

20. Ieškovė teigė patyrusi atsakovo agresiją, nuolatinį psichologinį smurtą, tačiau šiems teiginiams konkrečių tokio elgesio atvejus patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187, 12, 178 straipsniai). Atsakovas nepripažino, kad naudojo smurtą šeimoje. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl kilusio konflikto kvietėsi policiją, tačiau jau po to, kai buvo teisme iškelta skyrybų byla, iki tol policija nebuvo kviečiama. Byloje apklausti ieškovės liudytojai nurodė, jog atsakovas pavartojęs alkoholio kabinėdavosi, mėgindavo aiškintis santykius, kas sukeldavo tarp sutuoktinių konfliktus, tačiau šie paaiškinimai konkrečių smurto prieš ieškovę naudojimo faktų nepatvirtina. Atsakovo liudytojai nurodė priešingai, kad atsakovas agresyvus nebuvo. Ieškovė pateikė Kauno apskrities Moterų krizių centro pažymą (DOK-59275, 3 failas, l. 100), patvirtinančią, kad 2020 m. sausio 22 d. ieškovė kreipėsi į centrą dėl skyrybų proceso išgyvenamos psichologinės krizės dėl skyrybų proceso. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie kokį nors iš viso buvusį ieškovės sveikatos sutrikimą šalių santuokos metu. Nesant byloje pateiktų kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo vartotą tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu iki ieškovės ieškinio teismui padavimo 2019 m. liepos mėnesį, vien žodiniai paaiškinimai neįrodo šių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių aplinkybių. Įvertintina ir tai, kad ieškovė nuo 2010 metų neinicijavo ištuokos, o toliau gyveno su atsakovu šeimoje, įsidarbino atsakovo įsteigtoje UAB (duomenys neskelbtini), įkartu įrenginėjo šeimos būstą, 2013 metais planavo susilaukti antro vaiko. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės įvardijo atsakovo polinkį vartoti alkoholį ir dėl to kylančius konfliktus, tačiau jokių aplinkybių apie atsakovo agresiją, vartotą smurtą šeimoje ieškovė nenurodė. Šiomis aplinkybėmis atsakovo kaltė grindžiama ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus po to, kai atsakovas pateikė priešieškinį prašydamas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus apie atsakovo dalyvavimą šeimos būsto įrengime – tikslu uždirbti daugiau pinigų įsteigė įmonę ir joje dirbo, ėmė kreditus ir juo grąžino, rūpinosi statybinėmis medžiagomis, atliko būsto įrengimo darbus, neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovas nesirūpino šeima, buvo nelojalus šeimai ir tuo iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CPK 183, 185 straipsniai).

21. Atsakovas prašo kalta dėl santuokos iširimo pripažinti ieškovę. Ieškovės kaltę grindė argumentais – ieškovė susirado kitą vyrą, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą, nėra pateikta. Atsakovo nurodomas ieškovės kito vyro susiradimo faktas grįstas atsakovo žodiniais paaiškinimais, liudytojos L. I. paaiškinimais (ieškovė per krikštynas sėdėjo pusseserės vyrui ant kelių, rūsyje su juo buvo užsidariusi), tačiau, nesant patikimų ieškovės neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų, šie paaiškinimai visų byloje esančių įrodymų kontekste, vertinami kaip nepakankami konstatuoti ieškovės artimų ryšių su kitu vyru palaikymo fakto (CPK 183, 185 straipsniai).

22. Atsakovas nurodė, jog ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad tik 2019 m. spalio 14 d. iš teismo medicinos specialisto išvados tapo atsakovui žinoma, kad šalių sūnus J. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra biologinis atsakovo sūnus, o ieškovė atsakovui buvo neištikima su kitu vyru. Fakto, kad atsakovui iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme nebuvo žinoma, jog šalių sūnus (duomenys neskelbtini) yra ne jo biologinis vaikas, iš esmės neginčijo ir ieškovė, teigdama, kad ši aplinkybė buvo slepiama nuo svetimų žmonių. Iš teismo posėdyje teiktų šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimų teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas apie tai, kad jis nėra sūnaus (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas sužinojo tik skyrybų proceso metu. Akivaizdu, kad šio fakto sužinojimas įskaudino, pažemino atsakovą, sukėlė nusivylimo ieškove jausmą, atsakovas jautėsi apgautas, tačiau šis faktas, paaiškėjęs jau vykstant šalių skyrybų procesui, nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas akcentavo, jog turi būti įvertina ir ta aplinkybė, kad 2020 m. vasario 1 d. tretiesiems asmenis A. ir A. B. ar ieškovei pakeitus buto spynas, atsakovas nebuvo įleistas į gyvenamąsias patalpas, buvo išmesti jo daiktai, tačiau sutuoktinių kaltės dėl santuokos išrimo nustatymui yra vertinamos aplinkybės, buvusios iki bylos teisme iškėlimo.

23. Tiek ieškovė, tiek atsakovas rūpinosi bendru šalių gyvenimu, įrenginėjo namus, skyrybų proceso metu abu sutuoktiniai vienas kitą kaltino pažeidus sutuoktinių lygiateisiškumo, vienas kitam lojalumo, susitarimo kurti bendrą gyvenimo pagrindą teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių išimtinai vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir yra abu kalti dėl santuokos nutrūkimo, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimus atmetant, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

24. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos vienam iš sutuoktinių priteisimo, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

25. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, ieškinio, priešieškinio reikalavimai sutampa, todėl tenkinant juos abu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – I., atsakovui – I.

26. Abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl turto padalijimo

27. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba teismo sprendimo priėmimo (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnyje nustatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

28. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo (1 failas, l. 4, 12). Šalių dalintiną turtą sudaro: 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, transporto priemonės – lengvieji automobiliai Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Fiat Ducato, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuokoje įgytas atsakovo priešieškinyje nurodytas kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika). Atsakovas nurodė kreditorius A. L., UAB ,,GF bankas“.

Dėl akcijų

29. Bylos duomenimis (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas), atsakovas yra 2010 m. balandžio 29 d. aktu įsteigtos UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas. Bendrovė išleido 100 vnt. akcijų, vieneto nominalios 28,96 Eur vertė. Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovo nuomone, įmonės akcijos yra bevertės, kadangi įmonė šiuo metu turi skolų biudžetui, turimas turtas yra mažavertis, įmonėje darbuotojų nėra, todėl ketinama kelti įmonei bankroto bylą. Ieškovė su atsakovo nurodomu akcijų padalijimo būdu sutiko, tačiau nesutiko su tuo, jog akcijos yra bevertės. Atsakovo pateikti duomenys – atsakovo pajamų mokesčio deklaracija, finansinė ataskaita apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšas, bei skolų valstybės biudžetui suderinimo aktas (DOK-38038, 5 failas, l. 162-167) nesant kitų įmonės finansinę padėtį apsprendžiančių duomenų – įmonės balanso, kuriame atsispindėtų įmonės turtas, jo sudėtis, įmonės skolinių įsipareigojimų dydžiai bei jų terminai, nesudaro pakankamo pagrindo UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį vertinti sunkia ir tuo pačiu sutikti su atsakovu, kad akcijos yra bevertės (CPK 12, 176, 178 straipsnis). Tarp šalių ginčo dėl akcijų padalijimo būdo nėra, todėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistina 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vieneto nominali vertė yra 28,96 Eur, atsakovui kompensuojant ieškovei ½ jų nominalios vertės, t. y. 1448 Eur (2896 Eur (100 vnt. x 28,96 Eur) /2).

Dėl transporto priemonių

30. Ieškovė prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Toyota Avensis, vidutinės 1600 Eur rinkos vertės, o atsakovui – Fiat Ducato, vidutinės 1000 Eur rinkos vertės, BMW 530, vidutinės 1600 Eur rinkos vertės. Atsakovas sutiko su tokiu transporto priemonių padalijimu, nurodė tokią jų vertę – Toyota Avensis – 1600 Eur, Fiat Ducato – 1000 Eur, BMW 530 – 1200 Eur. Nesant tarp šalių ginčo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonė Toyota Avensis 1600 Eur vertės, atsakovui priteisiant ½ dalį jos vertės, t. y. 800 Eur.

31. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pardavė transporto priemones – BMW 530 už 400 Eur, Fiat Ducato už 300 Eur (4 failas, l. 142-143) ir sutiko ieškovei sumokėti 350 Eur kompensaciją, kurią sudaro ½ gautų pajamų už parduotą turtą (700 Eur/2). Ieškovė nesutiko su kompensacijos dydžiu ir prašė priteisti iš atsakovo pusės transporto priemonių vertės dydžio kompensaciją.

32. Transporto priemonės BMW 530 ir Fiat Ducato įgytos santuokos metu, taigi jos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį, sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas įrodymų, kad piniginės lėšos, gautos pardavus transporto priemones, buvo panaudotos šeimos interesams tenkinti, nepateikė. Taigi atsakovui kyla pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Abi šalys transporto priemonės Fiat Ducato vertę nurodė 1000 Eur. Atsakovas šią transporto priemonę pardavė už 300 Eur, kuri tą pačią dieną utilizuota kaip netinkama eksploatacijai (4 failas, l. 144). Įvertinus tai, iš atsakovo ieškovei priteistina ½ dalis gautų už transporto priemonę Fiat Ducato lėšų, t. y. 150 Eur kompensacija. Šalys nesutarė dėl transporto priemonės BMW 530 vertės – ieškovė ją vertino 1600 Eur, o atsakovas – 1200 Eur. Ieškovė pateikė skelbimus iš internetinės svetainės, pagal kuriuos parduodamo panašaus BMW 530 kaina nurodyta nuo 2300 Eur iki 1600 Eur (DOK-58172, 4 failas, l. 73). Atsakovas įrodymų šios transporto priemonės nurodomai 1200 Eur vertei pagrįsti nepateikė. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktų skelbimų datą, vertindamas, kad iki šios transporto priemonės pardavimo ji nusidėvėjo, teismas, laikydamas, kad transporto priemonės BMW 530 vertė yra 1400 Eur, sprendžia, jog atsakovas privalo kompensuoti ieškovei pusę jos vertės, t. y. 700 Eur.

33. Ieškovė turi sumokėti atsakovui 800 Eur kompensaciją, o atsakovo ieškovei mokėtina kompensacijos suma sudaro 850 Eur (700 Eur+150 Eur). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 50 Eur (850 Eur - 800 Eur) kompensacija.

Dėl kito kilnojamojo turto

34. Atsakovas prašė santuokoje įgytus namų apyvokos, buitinės technikos daiktus, bendrai įvertinęs 3891,12 Eur suma, palikti ieškovei, o jam priteisti 1945,46 Eur kompensaciją: sūpuoklės Strėva – 80 Eur, garų surinkėjas – 94,12 Eur, dujinė montuojama viryklė – 97 Eur, televizorius – 200 Eur, televizorius ir televizoriaus laikiklis – 150 Eur, šaldytuvas – 250 Eur; eurų, indaplovė – 250 Eur, skalbyklė – 100 Eur, virdulys – 20 Eur, miegamojo baldai – lova, lovos čiužinys, spintelės 2 vnt. ir komoda – 700 Eur, virtuvės baldai – 1200 Eur, vonios spintelė ir VC spintelė – 150 Eur, baldai vaiko kambaryje – 600 Eur.

35. Ieškovė nesutiko su atsakovo nurodytu turto padalijimo būdu ir daiktų vertėmis. Nurodė, kad atsižvelgiant į turto dalinimo natūra prioritetą, turtas dalintinas tarp šalių natūra. Ieškovės vertinimu, šių daiktų vertė yra 2200 Eur. Ieškovei priteistina šių daiktų už 1050 Eur, o atsakovui už 1150 Eur, atsakovui ieškovei sumokant 50 Eur kompensaciją.

36. Ieškovė dėl dalintino turto ir jo verčių nurodė, kad sūpuoklės Strėva neegzistuoja, nes buvo medinės, įrengtos 2007 metais ir per daugiau nei 10 metų supuvo, virdulys, bylos duomenimis pirktas 2008 m. (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas), neegzistuoja, nes seniai yra sugedęs, todėl šie daiktai nedalinti. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Atsakovas įrodymų, kad sūpuoklės ir virdulys realiai egzistuoja nepateikė. Ieškovės teigimu, taip pat nedalinti baldai vaiko kambaryje, kadangi groteles bei čiužinį lovai pirkosi sūnus iš savo asmeninių lėšų, o kambario baldai yra šalių dovana sūnui. Atsakovas šių daiktų įsigijimo kvitų nepateikė, ieškovės nurodomų aplinkybių neginčijo. Dėl to iš dalintino kilnojamojo turto eliminuojama daiktų už 700 Eur – neegzistuojantis turtas sūpuoklės Strėva (80 Eur), virdulys (20 Eur), bei kaip dovana vaikui baldai vaiko kambaryje (600 Eur).

37. Ieškovė nurodė, kad neįtrauktini į dalintinų daiktų sąrašą garų surinkėjas, kadangi ventiliatorius ir jo montavimo darbai (61,63 Eur) įtraukti į ekspertizės aktą, ir dujinė montuojama viryklė, kadangi ji įtraukta į UAB „Skena“ lokalinę sąmatą kaip gyvenamojo namo remonto darbai, už kuriuos kompensacijos atsakovas reikalauja iš A. B.. Vertinant šiuos argumentus, iš ekspertizės akto 18 eilutės (5 failas, l. 81) matyti, kad sąmatoje įtraukti ne garų surinkėjo, o jo montavimo darbai. Įmontuojamas dujinis paviršius šalių įgytas 2012 už 335 Eur ((DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas). Iš UAB ,,Skena“ lokalinės sąmatos 35 punkto (5 failas, l. 14) matyti, kad apskaičiuojant pagerinimo darbus į sąnaudas įtraukti dujinės viryklės montavimo darbai, tačiau į sąnaudas dujinis paviršius nėra įtrauktas. Ieškovė atsakovo nurodytų šių daiktų verčių neginčijo. Todėl garų surinkėjas 94,12 Eur vertės ir dujinė montuojama viryklė 97 Eur vertės dalintina tarp sutuoktinių.

38. Ieškovė sutinka su atsakovo nurodoma šių daiktų verte, tačiau nori, kad jie atitektų atsakovui: televizorius – 200 Eur, televizorius ir televizoriaus laikiklis – 150 Eur, skalbyklė – 100 Eur.

39. Ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis šių daiktų vertėmis ir nurodydama savo vertes: šaldytuvas – 100 Eur, indaplovė – 100 Eur, miegamojo baldai – 500 Eur, sutinka, kad šie daiktai atitektų atsakovui. Ieškovė sutinka, kad šie daiktai atitektų jai, tačiau nesutikdama su atsakovo nurodytomis vertėmis juos vertina: virtuvės baldai – 100 Eur; vonios spintelė ir VC spintelė – 50 Eur. Dėl daiktų verčių teismas sprendžia, kad turto vertė nustatytina pagal šalių nurodytų verčių vidurkį: šaldytuvas – 175 Eur, indaplovė – 175 Eur, miegamojo baldai – 600 Eur, virtuvės baldai – 1100 Eur; vonios spintelė ir VC spintelė – 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių dalintino kilnojamojo turto vertė yra 2791,12 Eur.

40. CK 3.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta atsakovo reikalavimą visus aukščiau nurodytus šalių santuokoje įgytus ir į dalintino turto masę teismo įtrauktus kilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei, o atsakovui priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovė liko gyventi buvusiame šalių šeimos būste, o kai kurie daiktai, juos demontavus gali prarasti naudingąsias savybes, todėl jie priteistini ieškovei.

41. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina:

garų surinkėjas (94,12 Eur vertės), dujinė montuojama viryklė (97 Eur vertės), televizorius su laikikliu (150 Eur vertės), indaplovė (175 Eur vertės), virtuvės baldai (1100 Eur vertės), vonios spintelė ir VC spintelė (100 Eur vertės), viso turto už 1716,12 Eur.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina:

televizorius (200 Eur vertės), šaldytuvas (175 Eur vertės), skalbyklė (100 Eur vertės), miegamojo komplektas (600 Eur vertės), viso turto už 1075 Eur.

42. Viso sutuoktinių turto bendra vertė yra 2791,12 Eur. Kadangi santuokoje įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, tai šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto kiekvienai šaliai priklausytų po 1395,56 Eur. Ieškovei priteistino santuokos metu įgyto turto vertė 1716,12 Eur, o atsakovui priteistino turto 1075 Eur. Atsižvelgiant į kiekvienai šaliai tenkančio turto vertę, atsakovui iš ieškovės priteistina 320,56 Eur dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą, t. y. už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (1395,56 Eur -1075 Eur = 320,56 Eur).

Dėl prievolių kreditoriams

43. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl prievolių, kylančių iš paskolų sutarčių, pripažinimo solidariomis prievolėmis, kadangi paskolos atsakovo imtos siekiant galimai padengti savo firmos įsiskolinimus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas asmenines prievoles A. L. ir UAB ,,GF bankas“ vykdė iš bendrų lėšų, todėl prašė už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą jai priteisti 937,95 Eur kompensaciją, t. y. ½ dalis atsakovo grąžintų kreditų bendros sumos (1500 Eur + 375,90 Eur/2).

44. Dėl prievolių kreditoriams tarp sutuoktinių kilo ginčas, todėl vadovaujantis CK 3.109 straipsniu nustatytinas prievolės pobūdis. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

45. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Todėl atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

46. Bylos duomenimis, G. I. ir A. L. 2016 m. vasario 19 d. sudarė paskolos sutartį, kuria A. L. trejų metų laikotarpiui paskolino G. I. 4900 Eur, negrąžinta paskolos suma yra 3400 Eur (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas). Atsakovas 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje paaiškino, kad pinigų skolinosi, jog nenutrūktų remonto darbai. Kreditorius A. L. atsiliepime (DOK-155519, 3 failas, l. 103-104) nurodė, kad pinigus paskolino gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), remonto darbų užbaigimui abiem sutuoktiniams, su ieškovės žinia. Paskolos sutartis sudaryta šalims gyvenant santuokoje ir galiojant turto bendrumo prezumpcijai, jos sudarymo metu šalys remontavo ir įrenginėjo būstą. Nurodytos aplinkybės vertinamos pakankamomis pripažinti, kad iš A. L. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, todėl prievolė A. L. pagal 2016 m. vasario 19 d. paskolos sutartį pripažintina bendra abiejų sutuoktinių prievole.

47. Atsakovas ir UAB ,,GF bankas“ 2019 m. vasario 22 d. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3 dėl 2750 Eur vartojimo kredito sumos, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 5412,75 Eur. Kredito grąžinimo terminas 2025 m. vasario 18 d., skolos likutis 4512 Eur. Kreditorius atsiliepime nurodė, kad vartojimo kreditas atsakovui suteiktas asmeniniams poreikiams. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad šalių bendras šeimyninis gyvenimas faktiškai nutrūko po 2019 m. birželio mėnesį įvykusio konflikto, ieškovei išsikraustant gyventi į pirmą namo aukštą pas tėvus, atsakovas nepateikė gautos paskolos panaudojimo šeimos bendrų interesų tenkinimui patvirtinančių įrodymų, prievolė UAB ,,GF bankas“ pagal 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutartį po santuokos nutraukimo paliekama asmenine atsakovo prievole. Vykdydamas vartojimo kredito sutartį, atsakovas kreditoriui iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme sumokėjo 375,90 Eur (mėnesio įmoka 75,18 Eur x 5 mėn.), todėl ieškovei ir atsakovo priteistina 187,95 Eur (375,90 Eur/2), t. y. ½ dalies dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Dėl kompensacijų priteisimo

48. Išsprendus bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalijimo klausimą, pagal sprendimo 28, 30, 40, 46 punktus atsakovas turi ieškovei sumokėti 1685,95 Eur (1448 Eur + 50 Eur + 187,95 Eur) dydžio piniginę kompensaciją, o ieškovė turi atsakovui sumokėti 320,56 Eur piniginę kompensaciją. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1365,39 Eur (1685,95 Eur - 320,56 Eur) dydžio piniginė kompensacija.

Dėl trečiojo asmens A. B. savarankiško ir atsakovo priešinio reikalavimų

49. Trečiasis asmuo A. B. prašo iš atsakovo G. I. priteisti 5181,38 Eur skolą, kurią sudaro atsakovui tenkanti mokėti ir trečiojo asmens už atsakovą sumokėtų mokesčių už šiukšlių išvežimą, elektrą ir dujas dalis. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2003 metais apsigyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Kauno švara“ už komunalinių atliekų išvežimo ir deponavimo paslaugas iš viso sumokėta 1068,75 Eur – nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėta 571,23 Eur ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario mėn. sumokėta 497,52 Eur. Gyvenamajame name gyveno dvi šeimos ir šiukšlių išvežimo paslauga naudojosi keturi asmenys, tai atsakovui tenkanti mokesčių už šiukšlių išvežimą dalis – 267,19 Eur.

50. Nurodė, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. ieškovė su atsakovu įsikėlė gyventi į gyvenamojo namo mansardinį aukštą, tačiau mokesčius už komunalines paslaugas, kuriomis naudojosi išimtinai ieškovė su atsakovu, mokėdavo A. B.. Elektros energijos ieškovė su atsakovu iki 2014 m. gruodžio 31 d. sunaudojo už 1175,47 Eur, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už 1316,87 Eur sumą. Viso elektros energijos suvartota už 2 492,34 Eur, todėl atsakovui tenkanti ½ dalis šių išlaidų sudaro 1246,17 Eur.

51. Nurodė, kad bendras dujų įvadas yra tiek namų valdoje esančiam gyvenamajam namui, tiek trečiojo asmens sūnaus gyvenamajam būstui, kuris nuo 2014 m. lapkričio mėn. pradėjo šildyti būstą dujomis ir įsirengė atskirą dujų skaitiklį. Nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovė su atsakovu suvartojo dujų už 3582,29 Eur, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. už 3753,75 Eur. Viso dujų suvartota už 7336,04 Eur, todėl atsakovui tenkanti mokesčių už dujas dalis yra 3668,02 Eur.

52. Bylos duomenimis (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. B. vardu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės su atsakovu šiame name apsigyveno 2003 metais, o nuo 2010 m. spalio 1 d. įsikėlė gyventi į gyvenamojo namo mansardinį aukštą. Teismo posėdyje 2022 m. balandžio 26 d. trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas 2010 metais įsikėlę gyventi į antrą aukštą įsirengė atskirus elektros energijos ir dujų apskaitos skaitiklius, kurių rodmenis užsirašydavo, bet ieškovė su atsakovu pagal rodmenis apskaičiuotų sumų jai nesumokėdavo, nes pastoviai neturėjo pinigų. Atsakovas neginčijo, kad visus mokesčius už gyvenamajam namui tiektas paslaugas sumokėdavo A. B. kaip namo savininkė, tačiau su jam reiškiamu reikalavimu nesutiko, argumentuodamas tuo, jog visos jo šeimai tenkančios mokėti komunalinių paslaugų išlaidos buvo sumokėtos, už suvartotą elektros energiją ir dujas pagal skaitiklių parodymus buvo atsiskaitoma su A. B. grynais, atsakovas ir ieškovė komunalinių išlaidų knygos nevedė, be to pirmame aukšte gyveno aštuoni asmenys; iki 2015 m. pas ieškovės tėvus gyveno brolis R. B., todėl jam tenkanti mokesčių už komunalinių atliekų tvarkymą dalis apskaičiuota neteisingai. Atsakovas pagrįstai kėlė reikalaujamos iš jo priteisti skolos apskaičiavimo pagrįstumo klausimą. Aplinkybę, kad R. B. išsikraustė iš ieškovės tėvų 2015 metais, 2022 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje patvirtinto ir trečiasis asmuo A. B.. Liudytoja I. B. posėdyje patvirtino, kad gyvenamojo namo pirmame aukšte nuo 2011 metų iki 2015 metų gyveno dvi šeimos – jos dviejų asmenų, ir tretieji asmenys A. ir A. B. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina trečiojo asmens A. B. vardu išrašytų sąskaitų už šiukšlių išvežimą, suvartotas dujas ir elektros energiją ir apmokėjimo faktą (DOK-130138 2 failas, l. 105, zip priedas; 3 failas, l .4-40; DOK-59304 4 failas, l. 2, zip priedas, 3 failas, l. 4-40, DOK-59304 4 failas, l. 2, zip priedas). Dėl to byloje ginčo nekilo. Tačiau tai, teismo vertinimu, nepatvirtina atsakovui reiškiamo reikalavimo, grindžiamo vienu argumentu – pastoviu pinigų neturėjimu, pagrįstumo (CPK 183, 185 straipsniai). Ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. B. pusėje esantys trečiasis asmuo A. B. bei liudytojos I. B., iš ieškovės pasakojimų žinanti K. N. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės šeimai tenkančius mokesčius A. B. sumokėdavo dėl to, kad ieškovės šeima neturėjo pinigų. Tačiau atsakovo pusėje apklausta liudytoja N. L. nurodė, kad mokesčių sumokėjimui atsakovas duodavo pinigus grynais A. B.. Liudytoja L. I. nurodė, kad sutuoktiniai sakydavę, jog vasaros sezonu sumokėdavo apie 50 Eur, o žiemos sezonu apie 300 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – duomenys apie atsakovo darbą laikotarpiu 2004-2019 metais (DOK-62506, 4 failas, l. 111-133), pažyma apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones (DOK-63028, 4 failas, l. 125-132), tai, kad tikslu daugiau uždirbti pinigų atsakovo įsteigtoje įmonėje, šalių paaiškinimu, buvo vykdoma durų gamybos veikla ir iš jos gaunamos pajamos, imtos paskolos šeimos poreikių tenkinimui grąžintos, liudytojos L. I. teikti paaiškinimai apie šalių šeimos finansinę padėtį, neteikia teismui jokio pagrindo ieškovės ir atsakovo šeimos finansinę padėtį vertinti buvus tokia, jog nebuvo finansinės galimybių apmokėti išlaidų už suvartotą energiją, dujas ir už komunalinių atliekų išvežimą. Trečiais asmuo A. B. teigė, kad ieškovė jai tenkančių sumokėti mokesčių dalį sumokės geruoju, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Bylos duomenys (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas) patvirtina, kad atsakovas iš šeimos namų (duomenys neskelbtini), buvo iškraustytas 2020 m. vasario 1 d., tačiau duomenų, jog atsakovui buvo reiškiamos skolinės pretenzijos nėra. Duomenų apie tai, kad A. B. apskritai reiškė kokias nors pretenzijas ar reikalavimus dėl skolų už komunalinius patarnavimus iki atsakovui priešieškinyje pareiškiant reikalavimą dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį pripažinimo, nėra. Visų byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų pagrindu sprendžiama, kad nėra įrodytas reiškiamo reikalavimo faktinis pagrindas, todėl trečiojo asmens A. B. savarankiškas reikalavimas atsakovui dėl skolos priteisimo atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).

53. Atsakovas pareiškė priešinį reikalavimą A. B., prašydamas priteisti jam 49465,55 Eur piniginę kompensaciją už A. B. priklausančiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus ir naujų patalpų įrengimą. Reikalaujamos priteisti kompensacijos 49465,55 Eur sumą sudaro pusė statybinėms medžiagoms išleistų lėšų – 8147,06 Eur, ir 41318,55 Eur suma už atliktus darbus. Nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas buvo pagerintas ieškovės ir atsakovo santuokos metu, bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, panaudojant ir kreditus iš banko. Tokiu būdu gyvenamojo namo mansardiniame aukšte sukurtas ir įrengtas atskiras butas. Atsakovui šiuo turtu naudotis neleidžiama, todėl A. B. privalo kompensuoti jos turto pagerinimą bei vertės sukūrimą. Materialinį reikalavimo pagrindą nurodė jungtinę veiklą reglamentuojančius CK 6.969, 6.972, 6.970 straipsnius. Trečiasis asmuo A. B. atsikerta, kad atsakovas neturi teisės reikalauti piniginės kompensacijos, kadangi sutuoktiniams antrame aukšte buvo leista įsirengti gyvenamąsias patalpas ir gyventi jose ne nuomos, o neatlygintinai panaudos pagrindu tik su sąlyga, kad šie patys savo lėšomis gyvenamąjį namą prižiūrės ir remontuos.

54. 2020 m. vasario 10 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, trečiojo asmens A. B. vardu nuosavybės teise įregistruotas vieno aukšto, 71,62 kv. m gyvenamojo ploto, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas).

55. Faktinėmis reikalavimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis atsakovas nurodė ir dėl jų byloje ginčo nėra, kad ieškovės ir atsakovo šeimai 2003 metais apsigyvenus gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvai tretieji asmenys A. ir A. B. pasiūlė sutuoktiniams įsirengti gyvenamojo namo palėpėje antrą aukštą. 2004 metais pradėti darbai. 2010 m. spalio 1 d. sutuoktiniai įsikėlė gyventi į namo mansardinį aukštą, toliau vykdė patalpų įrengimo darbus.

56. Atsakovas nurodė, kad su ieškove namo pastogės patalpoje, kurioje nebuvo suformuota jokių patalpų ir įrengta komunikacijų, savo ir ieškovės darbu bei tėvų, kitų šeimos narių, draugų pagalba įrengė šeimos būstą tam panaudodami bendras lėšas, tam tikslui gautas paskolas. Prieš pradedant statybas pastogės patalpa nebuvo apšiltinta, nebuvo šiltintas stogas. Atsakovas nurodė šeimos lėšomis ir darbu buvo atlikti darbai: apšiltintos stogo konstrukcijos, išlietas betonas grindims, išmūrytos pertvaros ir suformuoti kambariai, sumontuotos sienos gipso kartono plokštėmis, tinkuotos ir išdažytos ir sienos, lubos, išvedžiota elektros instaliacija, įrengta vandens nuotekų ir vandens tiekimo sistema, dalyje patalpų įrengtos šildomas grindys, įstatyti penki PVC langai, įdėti penki stoglangiai, apšiltintos lauko sienas, pilnai atlikta vidaus apdaila – sumontuotos grindys, suklijuotos plytelės, įstatytos kambarių ir šarvuotos lauko durys. Patalpos šildomos dujų katilu, bei židiniu. Tokiu būdu buvo suformuotos gyvenamosios patalpos jose pilnai įrengiant virtuvę, vaiko kambarį, miegamąjį, svetainę. Ginčo dėl atliktų darbų apimties nekilo.

57. 2020 m. vasario 28 d. patikslinti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys bei fiksuotos naujai suformuotas 8 patalpos: 1-12 /30 kv. m – holas virtuvė, 1-13/1,27 kv. m tualetas, 1-14/4,04 kv. m vonios patalpa, 1- 15/8.30 kv. m kambarys, 1-16/33,40 kv. m kambarys, 1-17/15,03 kv. m kambarys, 1-18/1,29 kv. m drabužinė, 1-19/13,64 kv. m pagalbinė patalpa. Visas naujai antrame aukšte suformuotų patalpų plotas sudaro 106,97 kv. m (5 failas, l. 24-47). Byloje nėra duomenų apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastrinių matavimų įregistravimą nekilnojamo turto registre.

58. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo trečiajam asmeniui reiškiamu reikalavimu neigė tiek savo prisidėjimą prie būsto įrengimo, tiek atsakovo, nurodydama, kad atsakovo indėlis į šeimos būsto sukūrimą yra nedidelis, kadangi įrengimui reikalingų medžiagų buvo pas tėvus, darbams ir medžiagoms pinigų duodavo tėvai, darbai atlikti tėvų, kitų giminaičių pagalba. Teismo posėdyje A. B. paaiškino, kad pastoviai buvo organizuojamos talkos ir taip buvo prisidėta prie patalpų įrengimo; jos gaunamos pajamos per mėnesį sudarė apie 600 Eur, santaupų neturėjo; į atliekamus darbus ir iš kur sutuoktiniai gavo pinigų darbams atlikti nesikišo, sutuoktiniai patys sprendė, kaip ir kokį remontą atlikti. Sutuoktiniams buvo leista gyventi neatlygintinai su sąlyga remontuoti ir prižiūrėti turtą, turtas yra nusidėvėjęs, todėl atsakovas kompensacijos reikalauja nepagrįstai. Trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad pats dirbo visus įrengimo darbus, buvo ieškovei dovanojęs 5000 Lt (1448 Eur), jo gaunamos pajamos iš automobilių remonto veiklos buvo didelės. Iš metinių pajamų deklaracijų (4 failas, l. 82-99) matyti, kad 2004-2010 metų laikotarpiu A. B. iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos vidutinės mėnesio pajamos sudarė apie 670 Eur. Ieškovės tėvų gautų pajamų dydžiai leidžia pagrįstai abejoti žymiu jų prisidėjimu pinigais prie statybos darbų. Ieškovės ir trečiojo asmens kviesti liudytojai I. B. nurodė, kad prie darbų prisidėjo ieškovės tėvai, duodavo pinigų; K. N. nurodė, kad patalpos įrengtos iš ieškovės algos ir jos tėvų lėšų, nemačiusi, kad darbus atliktų ieškovė ir atsakovas, padėjo įrengti ieškovės dėdė, apie sutuoktinių paimtus kreditus nieko nežinojo. Atsakovo kviesti liudytojai L. I. nurodė, kad atsakovas ir ieškovė ketino pirkti butą, bet ieškovės tėvai pasiūlė įsirengti šeimos būstą antrame aukšte. Ieškovės tėvai sakė, kad įsirengti nepadės, nes neturi pinigų; liudytoja davusi atsakovui pinigų iš banko paimtos paskoloms padengi, iš paskolų buvo perkamos medžiagos; visus darbus atliko atsakovas, ieškovės tėvus atliekant įrengimo darbus nėra mačiusi. Liudytoja N. L. paaiškino, kad ieškovės tėvai sakę, jog įrengtos patalpos bus ieškovės ir atsakovo šeimos būstas, viską įrenginėjo atsakovas, jam yra padėjęs ir liudytojos sutuoktinis, darbai buvo atliekami iš šeimos lėšų, gautų paskolų, pinigais padėjo atsakovo tėvai.

59. Atsakovo skolinimąsi iš banko patvirtina (DOK-19818, 1 failas, l. 74, zip priedas) sudarytos su Swedbank vartojimo kredito sutartys: 2006 m. sausio 16 d. Nr. 06-002602-VA, kredito suma – 10 000 Lt, (2896 Eur); 2007 m. liepos 27 d. Nr. 07-079132-VA, kredito suma 30 000 Lt (8688 Eur), 2013 m. birželio 6 d. Nr. 13-038203-GV, kredito suma 15 000 Lt (4344 Eur). Iekšovė teismo posėdyje patvirtino, kad banko kreditus grąžino atsakovas. Atsakovo darbinių pajamų gavimą laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2019 metu patvirtina Sodros pažyma (DOK-62506, 4 failas, l. 111-133). Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad buvo gaunamos pajamos iš atsakovo įsteigtos įmonės veiklos. Šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų paaiškinimai leidžia spręsti, kad sutuoktiniams įrengti patalpas finansiškai galėjo padėti ir padėjo abiejų sutuoktinių tėvai, tačiau kokio dydžio lėšos buvo suteiktos, duomenų nėra. Statybinių medžiagų už 11874,13 Eur sumą patalpų įrengimui patvirtina atsakovo pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai (DOK-143710, 3 failas, l. 49, zip priedas). UAB „Skena“ pagerinimo darbų paskaičiavimu, atlikti darbai įvertintini 24854,88 Eur (DOK-114790, 5 failas, l.1-23). Tačiau į šį paskaičiavimą nėra įtrauktos faktiškai investuotos medžiagos, kurių apmokėjimo kvitai neišlikę, šias medžiagas atsakovas įvertinęs 4420 Eur suma. Byloje paskyrus statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę, 2022 m. lapkričio 16 d. teismo statybos ekspertizės aktu nustatyta statybos darbų vertė 41318,55 Eur (DOK-141835, 5 failas, l. 60-84). Patalpose atliktų darbų vertės skaičiavimai atlikti naudojant programinę įrangą Sistela artimiausiais patvirtintais įkainiais 2019 m. spalio laikotarpiui. Trečiasis asmuo nurodė ginčijamas sąmatos pozicijas, argumentuojant tuo, jog į sąmatą įtraukti darbai, kurie nebuvo atliekami ar jų atlikimui buvo naudojamos dovanotos medžiagos, kad darbai atlikti ne vieno atsakovo, o su ieškove bendrai. Išklausius atsakovo 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje paaiškinimus dėl nurodytų trečiojo asmens argumentų, atsižvelgus į eksperto išvadoje nurodytus į sąmatą neįtrauktus darbus ir medžiagas, nepagrįstai į sąmatą įtrauktų darbų ar medžiagų nenustatyta.

60. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovas santuokos metu abiejų šalių bendru darbu, šeimos lėšomis, padedant ir šalių tėvams bei giminaičiams, statybos ūkio būdu sukūrė naujas 106,97 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas trečiojo asmens A. B. vardu įregistruoto gyvenamojo namo mansardiniame aukšte. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutuoktiniams buvo leista gyventi neatlygintinai ir tik su sąlyga, kad turtą sutuoktiniai remontuos ir prižiūrės, taip pat buvo susitarimas, kad sutuoktiniai įsirengs patalpas, o nuomos mokestis dėl to nebus imamas. Tačiau šie argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tokio susitarimo metu net neegzistavo nuomos ar panaudos objektas, tokiu objektu galintis būti turtas buvo sukurtas 2004-2019 metų laikotarpiu. Atsakovas reikalavimo teisinį pagrindą nurodė jungtinę veiklą reglamentuojančias teises normas, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina šių teisinių santykių susiformavimo. Atsakovo ir trečiojo asmens šeimos nors ir gyveno viename name, šeimos buvo atskiros. Atsakovo ir A. B. giminystės ryšiai nesieja. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas ir trečiasis asmuo A. B. būtų sudarę susitarimą, pagrindžiantį atsakovo piniginių lėšų ir darbo indėlį naujų patalpų sukūrime. Tai reiškia, kad atsakovas, net ir laikant, kad statybos ir įrengimo darbus padėjo atlikti šalių tėvai bei kiti giminaičiai ar draugai, labai žymiai prisidėjo prie trečiojo asmens nuosavybėje naujų gyvenamųjų patalpų sukūrimo neturėdamas tam teisinio pagrindo. Būdamas santuokoje su ieškove, atsakovas investavo bendrosios jungtines nuosavybės objektu esančias lėšas, pats dirbo ne vienerius metus statydamas ir įrenginėdamas šeimos būstą, kuriame su šeima gyveno. Kito būsto sutuoktiniai neįsigijo ir neketino įsigyti, kadangi ieškovės tėvų buvo pasiūlyta jį įsirengti namo mansardiniame aukšte. Tokiu būdu atsakovo šeimos būstu buvusios gyvenamos patalpos faktiškai sukurtos iš atsakovo ir ieškovės bendro, šalims priklausančio lygiomis dalimis, turto ir bendru darbu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.117 straipsnis). Tačiau prasidėjus šalių skyrybų procesui, atsakovas buvo į šeimos patalpas neįleistas, pakeistos durų spynos, išmesti prie lauko durų jo asmeniniai daiktai. Teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykius reglamentuojančio CK 6.241 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos sąlygos. Todėl vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6.240 straipsnio 4 dalimi bei teisingumo principu, sprendžiama, kad atsakovas turi teisę į piniginę kompensaciją už šeimos lėšomis ir darbu naujų 106,97 kv. m ploto patalpų antrajame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aukšte, sukūrimą (CPK 183, 185 straipsniai). Kompensacijos dydis nustatomas vadovaujantis statybos darbų vertės nustatymo ekspertizės metu nustatyta verte, kadangi ją atliekant buvo įvertintos ir medžiagos bei mechanizmai, darbai įvertinti atsakovo iš būsto iškeldinimo dienai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis visais motyvais, atsakovo reikalavimą tenkinant iš dalies atsakovui iš A. B. priteistina ½ dalis naujų patalpų sukūrimo vertės, t. y. 20660 Eur (41315,55 Eur /2) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 183, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 ir dalis).

62. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 221 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur už atskirąjį skundą, 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidos (5 failas, l. 178), viso 1259 Eur.

63. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 268 Eur žyminis mokestis, 2000 Eur už ekspertizę ir 600 Eur advokato atstovavimo išlaidos (5 failas, l. 183). Atsakovui byloje teisinė pagalba buvo teikiama reiškiant priešinius reikalavimus ir ieškovei ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais. Atsakovui atskirai neišskyrus ir nenurodžius, kiek iš 600 Eur patirta bylinėjimuisi su ieškove, o kiek su trečiuoju asmeniu, laikytina, kad jos sudaro po 300 Eur. 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovui atidėtas 860 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas.

64. Atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo pareikštų ir patenkintų reikalavimų santykį, laikant, kad patenkinta po pusę abiejų šalių pareikštų materialinių reikalavimų, tarp šalių bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

65. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais bylinėjimosi išlaidas sudaro 117 Eur žyminis mokestis, 2000 Eur advokato atstovavimo išlaidos (5 failas, l. 177), viso 2117 Eur. Trečiojo asmens reikalavimą atmetus, patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Atsakovo mokėtinas žyminis mokestis už turtinį priešinį reikalavimą sudaro 967 Eur. Atsakovo reikalavimas patenkintas 42 proc. (20660 Eur x 100 proc. / 49465,55 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš trečiojo asmens proporcingai priteistina ekspertizės atlikimo išlaidų, t. y. 840 Eur (2000 Eur x 42 proc.) ir 26 Eur (300 Eur x 42 proc.) advokato atstovavimo išlaidų, viso 966 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui buvo atidėtas 860 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, iš trečiojo asmens valstybei priteistina 406 Eur (967 Eur x 42 proc.) žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteistina 454 Eur (967 Eur - 406 Eur -107 Eur = 454 Eur) žyminio mokesčio.

66. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 41,30 Eur, kurios iš ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 13,77 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268-270, 279 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškovės ieškinį, patikslintą atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. I. palikti pavardę – I., G. I. – I.

Priteisti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

transporto priemonę Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), (1600 Eur vertės);

garų surinkėją (94,12 Eur vertės), dujinę montuojamą viryklę (97 Eur vertės), televizorių su

laikikliu (150 Eur vertės), indaplovę (175 Eur vertės), virtuvės baldus (1100 Eur vertės), vonios spintelę ir VC spintelę (100 Eur vertės), viso už 1716,12 Eur.

Priteisti G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. akcijų, kurių vieneto nominali vertė 28,96 Eur, viso 2896 Eur;

televizorių (200 Eur vertės), šaldytuvą (175 Eur vertės), skalbyklę (100 Eur vertės), miegamojo komplektą (600 Eur vertės), viso už 1075 Eur.

Prievolę UAB ,,GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, pagal 2019 m. vasario 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorį Nr. 3, negrąžinta paskolos suma santuokos nutraukimo palikti asmenine G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Prievolę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. vasario 19 d. paskolos sutartį, negrąžinta paskolos suma 3400 Eur, pripažinti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidaria prievole.

Priteisti E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1365,39 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 39 ct) kompensaciją.

Likusiose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Trečiojo asmens A. B. savarankišką reikalavimą atsakovui G. I. atmesti.

Atsakovo patikslintą priešieškinį trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. B. tenkinti iš dalies.

Priteisti G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20660 Eur (dvidešimties tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties eurų) kompensaciją ir 966 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje atsakovo G. I. patikslintą priešieškinį trečiajam asmeniu su savarankiškais reikalavimais A. B. atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 454 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 406 Eur (keturių šimtų šešių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 13,77 Eur (trylika eurų 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti valstybės įmonei Registrų centras nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylas, 2 vnt., ir patvirtintas dokumentų kopijas, 12 lapų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė