Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui L. J. P., jo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, atsakovui A. T., jo ir atsakovės A. S. T. atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams L. J. P., A. T., A. S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, be pagrindo įgyto turto pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe ir jos padalinimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, tvirtintina taikos sutartis, bylos dalis nutrauktina.

Aiškindamas LR CK 6.629 str. 2 d. įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (LR CK 1.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Pažymėtina, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra rašytinio šalių susitarimo dėl daikto pagerinimo, tai šalių ginčą nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimą pripažinti buvus sudarytą, atsižvelgiant į jį patvirtinančias faktines bylos aplinkybes.

Ieškovė teigia, kad ji su sutuoktiniu pagerino atsakovams A. T. ir A. S. T. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš lėšų, gautų 2007-03-27 pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad dalį pinigų už butą gavo iš pardavėjo grynais iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, likusią dalį 29830,86 Eur (103 000 Lt) – banko pavedimu 2007-03-27 (b. l. 129). Ieškovės sutuoktinis aplinkybių dėl lėšų gavimo už butą grynais pinigais patvirtinti negalėjo, byloje apklausti liudytojai, taip pat negalėjo nurodyti, kokia kaina realiai buvo perleistas butas. Teismas nurodo, kad niekas ginčo dėl notaro patvirtintos sutarties nekelia, tačiau byloje neesant jokių duomenų, kada galimai ieškovė gavo avansą už butą, vertintini banko pavedimu į ieškovės sąskaitą gautų pinginių lėšų panaudojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio ginčo spendimui labai svarbia laikytina aplinkybė, kad tik po buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, atsiradus piniginių lėšų, galimai buvo pagerinta nekilnojamojo turto dalis, kurioje faktiškai visą laiką gyveno sutuoktiniai, esanti (duomenys neskelbtini). Byloje jokių duomenų, kad ieškovė su sutuoktiniu disponavo tam tikru kiekiu piniginių lėšų iki 2007-03-27, nėra pateikta, tokiu aplinkybių nenurodė nei ieškovė, nei byloje jos prašymu apklausti liudytojai.

Ieškovė savo reikalavimą dėl turto pagerinimo grindžia pagal UAB „Skena“ atliktus skaičiavimus. Teismo posėdžio metu, kaip liudytojas, apklaustas skaičiavimus atlikęs asmuo A. Z. paaiškino, kad jis gavo ieškovės užsakymą, kuriame nurodyta, kokie darbai buvo atlikti. Paaiškino, kad šiuo atveju jis nevertino, kas šiuos darbus atliko, tačiau patvirtino, kad realiai jo nurodyti darbai yra atlikti. UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyti šie atlikti darbai: 1) pastogė: paaukštintos sienos pastogėje, sumontuotas vienšlaitis stogas su plienine plastifiluotos skardos danga, sumontuotas medinis denginys apšiltintas mineraline vata, sumontuotos gipskartonio pertvaros (vonios izoliuotos min. vata); 2) koridorius: pakeistos lauko durys šarvuotomis, įėjimo aikštelė pataisyta akmens masės plytelėmis; 3) virtuvė: sumontuotas dujinis katilas, lauko sienų ertmė užpildyta termoputomis; 4) kambarys: pakeistas langas plastikine vitrina, lauko sienų ertmė užpildyta termoputomis, didžioji lauko siena apdailinta dekoratyvine apdaila, sumontuota ketinė apšildymo krosnelė, pajungta į lauke sumontuotą pristatomą kaminą, lubose įrengta patalpos ventiliacija, patalpos kampe išpjauta anga į pastogę ir joje sumontuoti medžio-metalo sukti laiptai; 5) įrengtos pakabinamos lubos iš gipskartonio ant metalinio karkaso ir nudažytos emulsiniais dažais, sienos aptaisytos gipskartoniu ant metalinio karkaso ir nudažytos emulsiniais dažais, paklota laminuota grindų danga ant pagrindo iš cemento drožlių plokštės, sumontuotas plastikinis langas, plieninis radiatorius, elektros instaliacija; 6) sanmazgas: įrengtos pakabinamos lubos iš gipskartonio ant metalinio karkaso ir nudažytos emulsiniais dažais, sienos ir grindys aptaisytos keraminėmis ir akmens masės plytelėmis, sumontuotos faneruotos durys, akrilinė vonia, klozetas, chromuotas rankšluosčių džiovintuvas, karšto vandens ir nuotekų vamzdynai, elektros instaliacija; 7) kambarys: įrengtos pakabinamos lubos iš gipskartonio ant metalinio karkaso ir nudažytos emulsiniais dažais, sienos aptaisytos gipskartoniu ant metalinio karkaso ir tapetuotos, paklota kiliminė grindų danga ant pagrindo iš cemento drožlių plokštės, sumontuotos balkono plastikinės durys, plastikinis langas-vitrina, plieninis radiatorius ir kolektorinė spintelė, elektros instaliacija; 8) balkonas: suklijuota grindų danga iš akmens masės plytelių; 9) kambarys: įrengtos pakabinamos lubos ant metalinio karkaso ir nudažytos emulsiniais dažais, sienos aptaisytos gipskartoniu ant metalinio karkaso ir tapetuotos, paklota kiliminė danga ant pagrindo iš cemento drožlių plokštės, sumontuotas plastikinis langas, plieninis radiatorius, elektros instaliacija, lubose įrengta patalpos ventiliacija. Visi minėti darbai įvertinti 18125,88 Eur (t. 1, b. l. 55–62). Atkreiptinas dėmesys, kad pačių darbų niekas byloje neginčijo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui A. T. 1999-12-14 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 1176-6-99, rekonstruoti gyvenamąjį namą, įrengiant mansardą ir priestato statybą (t. 1, b. l. 153). Aiškinamajame rašte nurodyta, kad gyvenamojo namo rekonstrukcinis projektas paruoštas pagal išduotą projektavimo sąlygų sąvadą (t. 1, b. l. 157), projektavimo specialiąsias sąlygas (t. 1, b. l. 158), vadovaujantis RSN bei užsakovo pageidavimais; sklypo pietvakarinėje dalyje blokuojant prie esamo gyvenamojo namo, statomas priestatas; įėjimas numatomas iš kiemo pusės; IA numatyta svetainė – holas, virtuvė, WC bei laiptai į II aukštą; sienų konstrukcija karkasinė, apmūrijant ½ plytos ir sveikos plytos pločiu; išorės sienos tinkuojamos; esamoje gyvenamojo namo dalyje numatomas mansardos įrengimas; keičiama stogo danga – plastizoliu dengta skarda, medžio dailylentės keičiamos plastiko dailytentėmis; esamas sienų tinkas remontuojamas. 2006-01-27 atlikti kadastriniai matavimai adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro bylos 2 t., b. l. 1-30). 2006-04-19 surašytas 1-2 butų gyvenamojo namo, sodo namo, priklausinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas, kuriame nurodyta, kad rekonstruota mansarda ir priestato statyba 1A‘p, t. y. baigtas pirmas etapas (t. 2, b. l. 56). 2007-03-12 surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame komisija pripažino, kad rekonstruotas gyvenamasis namas 1A‘p, 1a‘p (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 71). 2007-12-14 atlikti kadastriniai matavimai adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro bylos 2 t., b. l. 42-58). Visi šie byloje ir Nekilnojamojo turto kadastro byloje duomenys patvirtina, kad ginčo pastato rekonstrukcija buvo baigta 2007-03-12. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos duomenis matyti, kad atsakovas A. T. atliko statybos darbus visam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. buvo statomas priestatas su mansarda, keičiamos vidinės pastato konstrukcijos, performuojant ar iš naujo suformuojant naujas patalpas, t. y. statybos darbai apėmė ne tik ieškovės su sutuoktiniu gyvenamąsias patalpas.

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad visas gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas, tačiau šioje byloje yra ginčas, ar ieškovė su sutuoktiniu prisidėjo prie nekilnojamojo turto, kuriame jie faktiškai gyveno, pagerinimo darbų savo lėšomis, gautomis pardavus butą, ir kokiu dydžiu. Darytina išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi pagrįsti, kad jos šeimos lėšomis pagerintas daiktas ir kokia apimtimi.

Jau minėta, kad duomenų, kad ieškovė su sutuoktiniu turėjo kitų, papildomų lėšų, išskyrus gautas už parduotą turtą, nėra. Šios bylos kontekste svarbi aplinkybė yra tai, kad nauji viso objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys fiksuoti 2007-02-14, fotonuotrauka dėl pastato rekonstrukcijos, kurioje matosi išorės darbai, daryta 2007-02-01. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenys laikytini oficialiais rašytiniais duomenimis pagal LR CPK 197 str. 2 d. nuostatas, todėl juose užfiksuotos aplinkybės turi didesnę įrodomąją galią, kurių liudytojų parodymais negalima paneigti. Be to, byloje pateikt duomenys, t. y. atsakovo A. T. kvitai, kuriuose fiksuotos aplinkybės dėl stogo dangos, lietvamzdžių ir kt. prekių pirkimo (t. 2, b. l. 81–90, 106–114)), 2004-09-06 sutartis Nr. 06 su UAB „Rekoras“ dėl apšiltinimo darbų (t. 2, b. l. 55), patvirtina kad buvo pirktos prekės ir paslaugos anksčiau nei 2007-03-27. Nors oficialių rašytinių duomenų negalima paneigti liudytojų parodymais, tačiau teismas nurodo, kad byloje apklausti kaip liudytojai asmenys – ieškovės sesuo, motina, bei atsakovo A. T. buvusi marti, konkrečių duomenų dėl pastogės renovacijos, laiko, kada buvo atlikti šie darbai, kainos, negalėjo tiksliai įvardyti. Minėti asmenys pateikė savo nuomonę, poziciją, kad darbai buvo atliekami ieškovės ir jos sutuoktinio galimai po buto pardavimo, tačiau konkrečių darbų, jų atliko datos, kainos ar kt. panašaus pobūdžio aplinkybių negalėjo nurodyti. Teismo vertinimu liudytojų parodymai, yra pakankamai abstraktūs, todėl negali paneigti byloje esančių rašytinių duomenų dėl pastogės renovacijos darbų atlikimo laiko.

Teismas nurodo, kad ieškovė aplinkybę, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė dėl pastato rekonstrukcijos darbų, įrodinėja teismo nutartimi dėl leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą. Minėtame teismo procesiniame dokumente nurodyta, kad pareiškėjai, prašydami išduoti teismo leidimą, nurodė, kad minėtame bute negyveno, gyveno pas tėvus, kurie sutinka, jog pareiškėjų šeima pardavus butą ir toliau gyventų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. T.; pardavus butą ketina baigti rekonstruoti gyvenamąjį namą ir po rekonstrukcijos įsirengti trijų kambarių butą; pateikė 2007-03-06 A. T. sutikimą (1 t., b. l. 47). Pastebėtina, kad nutarties priėmimo metu, gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai jau buvo baigti, be to, aplinkybę dėl rekonstrukcijos nurodė savo pareiškime patys pareiškėjai, t. y. pastato rekonstrukcijos klausimas nebuvo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo dalykas. Esant tokio pobūdžio duomenims, teismo nutartis negali patvirtinti, kad visos piniginės lėšos gautos pardavus butą, galėjo būti skirtos pastato dalies rekonstrukcijos darbams.

Byloje apklaustas kaip liudytojas, pastato renovacijos darbus prižiūrėjęs asmuo J. V. paaiškino, kad jis prižiūrėjo atliekamus renovacijos darbus, nurodė, kad 2006 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacija buvo baigta pagal projektą, renovacijos darbus atliko atsakovas A. T., visi darbai buvo atlikti. Šis asmuo paaiškino, kad renovacijos metu padarytas perdengimas, buvo įrengti laiptai į pastogę, kambariuose buvo langai, suformuoti atskiri kambariai, kurie fiksuoti atliktuose kadastriniuose matavimuose. Šis asmuo taip pat paaiškino, kad renovacijos užbaigimui nėra reikšminga ar kambariai yra visiškai įrengti, svarbu, kad būtų komunikacijų įvadai, t. y. nėra reikalaujama, kad būtų įrengta vonia, ir kt. Šis asmuo negalėjo nurodyti ar buvo grindų danga, sienos paruošos dažymui ir pan., tačiau paaiškino, kad tokio pobūdžio aplinkybės nekliudo užbaigti renovacijos darbus pagal teisės aktų reikalavimus.

Pastebėtina, kad ginčo pastato apšiltinimo darbai atlikti dar 2004 m. šias aplinkybes patvirtina 2004-09-06 sutartis Nr. 06 sudaryta tarp atsakovo A. T. ir UAB „Rekoras“ dėl apšiltinimo darbų, kurioje nurodyta darbus pradėti 2004-09-06 ir baigti 2004-09-06, darbai įvertinti 1201,92 Eur (4150 Lt) (t. 2, b. l. 55).

Įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis – nekilnojamojo turto kadastro duomenis, darytina išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė, kad prisidėjo savo šeimos piniginėmis lėšomis prie pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų bei sienų oro tarpo užpildymo (LR CPK 178 str.), todėl UAB „Skena“ nurodyti darbai už 3054,27 Eur, už sienų paaukštinimą, dengimą, stogą bei 334,48 Eur už sienų oro tarpo užpildymą laikytini neįrodytais.

Ieškovė prašo dėl langų ir durų keitimo, jai priteisti 2254,45 Eur. Ši suma detalizuojama kaip plastiko langų blokų montavimas, palangių montavimas, balkoninių durų įstatymas, šarvuotų durų įstatymas. Atsakovas A. T. sutiko tik dėl reikalavimo susijusio su šarvuotų durų įstatymu, šią sumą pervedė ieškovei ir jos sutuoktiniui. Pagal objekto, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotus kadastro duomenis matyti, kad jau 2007-02-01 buvo įrengtos plastikinės balkono durys. Palyginus 2006-01-19 ir 2007-02-01 darytose fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą, matyti, kad rekonstrukcijos metu iš kiemo pusės buvo keičiami pastato langai. Duomenų, kad po pastato rekonstrukcijos pakartotinai ieškovė su sutuoktinių keitė langus, jų faktiškai gyvenamajame būste, nėra. Esant šioms aplinkybėms teismo vertinimu byloje nėra duomenų, kad po 2007-02-01 ieškovė su sutuoktiniu iš savo lėšų būtų gerinusi gyvenamą būstą pakeisdami langus, balkono duris. Atsakovas A. T. sutinka tik dėl šarvuotų durų įrengimo, bylos nagrinėjimo metu sumokėjo šią sumą ieškovei ir jos sutuoktiniui. Duomenų, kad sumokėta suma už šarvuotas duris per maža ar pan. nėra pateikta, todėl pripažintina, atsakovas A. T. yra atsiskaitęs už durų keitimo darbus.

Ieškovė pagal UAB „Skena“ nurodytus duomenis reiškia reikalavimą dėl 2222,03 Eur dėl laiptų įrengimo. Ieškovė teismo posėdžio metu, kad su sutuoktiniu užsisakė suktų laiptų metalinę konstrukciją, už kurią sumokėjo savo šeimos lėšomis. Ieškovės sutuoktinis neigė, kad lėšos buvo šeimos, nurodė, kad už laiptus sumokėjo atsakovas A. T., tačiau duomenų, kad atsakovas A. T. būtų perdavęs šią pinigų sumą atsakovui L. J. P. nėra pateikta. Be to, byloje ieškovės prašymu apklausos liudytojos akcentavo, kad ieškovė su sutuoktiniu pirko laiptus ir jie brangiai kainavo. Byloje pateikta rangos sutartis su UAB „Garsvinė“ (t. 2, b. l. 146), kuria rangomas įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti metalinę laiptų konstrukciją, darbai įvertinti 1013,67 Eur (3500 Lt). Šioje sutartyje nėra nurodytos tikslios datos, tačiau šios sutarties pagrindu apmokėta PVM sąskaita faktūra yra 2006-08-28. Pažymėtina, kad atsakovas A. T. pripažino, kad medieną laiptams pirko ieškovė su sutuoktiniu, ir už šiuos darbus pervedė ieškovei dalį pinigų. Teismas nurodo, už laiptų įrengimą pagal UAB „Skena“ ieškovė reikalauja 2222,03 Eur, (2000 Lt) 579,24 Eur sumą atsakovas A. T. pripažino, kad šiuo metu šios lėšos yra pervestos sutuoktiniams, teismo vertinimu ieškovė pagrįstai reikalauja dar papildomai 1013,67 Eur (3500 Lt) sumos pagal apmokėtą PVM sąskaitą faktūrą už metalinės laiptų konstrukcijos įrengimą.

Ieškovė pagal UAB „Skena“ prašo priteisti 1631,97 Eur už pertvaras ir sienų aptaisymą GKP, 967,79 Eur už grindis, 1045,64 Eur lubų ir sienų apdailą, 3713,01 Eur santechnikos ir elektros darbus. Šiuos darbus ieškovė įrodinėja liudytojų parodymais, byloje esančiais kvitais. Teismas nurodo, kad pagal rekonstrukcijos aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatoma sienų konstrukcija karkasinė, apmūrijant ½ plytos ir sveikos plytos pločiu, darytina išvada, kad papildomai darbai, kaip sienų lyginimas ir kt. nebuvo numatyti rekonstrukcijos projekte. Byloje konkrečių duomenų dėl vidaus darbų nėra pateikta, byloje pateikti ieškovės kvitai patvirtina, kad buvo perkamos statybinės medžiagos, atsiskaitoma už remonto darbus (b. l. 71–79), ieškovės banko sąskaitos išrašai taip pat patvirtina, kad buvo perkama Senukų prekybos centre. Šiuo atveju ieškovės prašymu apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybes, kad ieškovė su sutuoktiniu tvarkėsi, dalį remonto darbų pripažino ir atsakovas A. T. pervesdamas piniginių lėšų dalį teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad objektyvaus pobūdžio duomenų dėl to, kokie vidaus darbai buvo atlikti baigiant rekonstrukciją nėra pateikta. Iš rekonstrukciją prižiūrėjusio asmens parodymų nustatyta, kad reikalavimų dėl vidaus patalpų įrengimo, priduodant darbus nėra, šis asmuo negalėjo nurodyti ginčo patalpos buvo paruoštos dažymui, grindys išklotos ir pan. Ieškovės prašymu apklaustos liudytojos nurodė aplinkybes susijusias vidaus remonto darbais: dažymu, tapetavimu, baldų pirkimu ir kt. Atsakovas A. T. teigia, kad visi darbai buvo apmokėti jo lėšomis.

Teismas nurodo, kad teismo posėdžio metu apklaustas A. T. patvirtina, kad visa pastato rekonstrukcija kainavo 28093,14 Eur (97 000 Lt), šias lėšas buvo sukaupęs bei dalį lėšų buvo pasiskolinęs iš banko, kurias dar 2006 m. grąžino, iki ieškovei ir sutuoktiniui parduodant butą. Iš atsakovo A. T. pateiktos namų ūkio knygos matyti, kad vien tik viso stogo dengimas, apšiltinimas ir trinkelės kainavo 28093,14 Eur (97 000 Lt), šiame rašte nurodyta prie vardo L. darbai ir prekės už 8254,17 Eur (28500 Lt) (b. l. 43–44). Šie duomenys netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė su sutuoktiniu prisidėjo prie būsto gerinimo darbų.

Atsakovas A. T. neigia, kad santechnikos ir elektros darbus apmokėjo ieškovė su sutuoktiniu. Įvertinus byloje pateiktas sutartis dėl elektros įvado pajungimo, sutartis su nauju vartotoju (t. 2, b. l. 58–80), pagrindžia aplinkybę, kad buvo pajungtas naujas įvadas, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės su sutuoktiniu faktiškai gyvenamajame būste nebuvo iš naujo vedžiojama elektra ir kt. Teismo vertinimu, patalpų apšvietimas priklauso nuo gyvenančių asmenų pageidavimų, interjero sprendimo ir kt. Kadangi ginčo byloje nėra, kad ieškovė su šeima ir toliau turėjo gyventi būste, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl teismo vertinimu labiau tikėtina, kad pagal jų pageidavimus buvo atliekami elektros išvedžiojimo darbai ir kt. Tuo tarpu atsakovo pateiktos sutartys dėl naujo vartotojo pajungimo, įrodo, kad buvo sukurtas naujas elektros vartotojas, tačiau neįrodo, kad buvo keičiamas elektros laidymas. Atsakovas A. T. taip pat nesutinka, kad ieškovė su sutuoktiniu prisidėjo prie santechnikos darbų, nes nurodo, kad santechnika buvo keičiama rekonstrukcijos metu. Teismas jau minėjo, kad rekonstrukciją prižiūrėjęs asmuo nurodė, kad rekonstrukcijos užbaigimui yra svarbu, kad būtų komunikacijų įvadai, tačiau byloje nustatyta, kad darbus susijusius su vonia, rankšluosčių šildytuvo įrengimo ir pan. atliko ieškovė, darytina išvada, kad tam tikri santechnikos darbai turėjo būti atliekami, pats atsakovas pripažindamas tam tikrus darbus taip pat įtraukė į lokalinę sąmatą tam tikrus santechnikos darbus. Kadangi duomenis apie vonios, tualeto ir pan. prekių pirkimą pateikė ieškovė, labiau tikėtina, kad santechnikos darbus, nuo įvado įrengimo atliko ieškovė iš šeimos lėšų.

Atsakovas pripažino, kad sienos buvo dažomos ieškovės ir sutuoktinio šeimos lėšomis, taip pat tapetuojama ir kt. Ieškovė pateikė kvitus kuriuose matyti, kad buvo perkamas gipskartonis, glaistas , gruntas ir pan. Teismo vertinimu tokio pobūdžio duomenys leidžia pripažinti, kad buvo lyginamos kambarių sienos, ruošiamas pagrindas kambarių dažymui ir pan. Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad byloje pateikti duomenys leidžia pripažinti, kad buvo atliekami ne tik sienų dažymo, tačiau ir sienų aptaisymo, apdailos darbai, už kuriuos ieškovė turi teisę reikalauti priteisti šias sumas iš viso 7358,41 Eur.

LR CK 6.501 str. nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. šiuo atveju ieškovė savo patirtas išlaidas grindžia UAB „Skena“ atliktu skaičiavimu, šiuos skaičiavimus siekdama pagrįsti pateikia rašytinius duomenis, kvitus bei liudytojų parodymais. Teismas nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą grindė pagal UAB „Skena“ skaičiavimus, konkrečių motyvų, kad tie skaičiavimai būtų netikslūs, klaidingi ar pan. atsakovas nenurodė, apskritai buvo neigiami atlikti darbai. Atsakovas savo ruožtu pateikė skaičiavimus, lokalinę sąmatą, sudarytą T. M., kuriuose nurodyta dalis darbų ir prekių. Teismas nurodo, kad pateiktos lokalinės sąmatos skiriasi, nurodomi skirtingi darbai, jų apimtys prekės ir pan. Kadangi atsakovo skaičiavimuose nurodyta tik dalis darbų, o teismo vertinimu atlikta darbų didesne apimtimi, todėl reikalavimo dydžio pagrįstumas vertintinas pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju ginčas vyksta tarp artimųjų, kuriuos siejo ilgalaikiai pasitikėjimo, paramos santykiai, todėl rašytinius neginčytinus duomenis pateikti yra komplikuota. Atsakovas A. T. ir ieškovė sus sutuoktiniu patvirtino kad buvo žodinis susitarimas dėl neterminuoto leidimo gyventi ginčo patalpose. Kadangi atsakovas L. J. P. buvo auginamas kaip sūnus, galimai šis turtas ateityje galėjo kada atitekti jam. Dėl šios priežasties galimai duomenys dėk atliekamų darbų ir pan. nebuvo renkami.

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Atsižvelgiant į rodymų vertinimo taisykles suformuotas kasacinio teismo, šalių siejusius tarpusavio santykius, teismo vertinimu labiau tikėtina, kad dalį lėšų ieškovė sus sutuoktiniu panaudojo atsakovams A. T. ir A. S. T. priklausiusio turto pagerinimui, t. y. bendrai 8372,08 Eur sumai, kurios dalis, vadovaujantis lygių sutuoktinių turto dalių principu, priklauso atsakovui L. J. P. Darytina išvada, kad ieškovė teismo vertinimu pagrįstai reikalauja 4186,04 Eur sumos bei sumos už šarvuotas lauko duris.

Atsakovas pripažino, kad ieškovė su sutuoktiniu galimai atliko pagerinimo darbų už 5359,09 Eur pagal gyv. Namo patalpų įrengimo statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo aktą Nr. 16021, todėl 2509 Eur sumą pervedė ieškovei. Dėl šios priežastie iš atsakovų A. T. ir A. S. T. solidariai ieškovei priteisina 1971,54 Eur suma. Minėta suma priteistina iš atsakovų solidariai, nes buvo gerinamas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė reikalavimo priteisti didesnę sumą (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio, likusi mokėtina suma buvo teismo nutartimi atidėta. Už ieškinio reikalavimus, dėl kurių šalys sudarė taikos sutartį, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 77 Eur (1200*0,03+41). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sumokėjo 60 Eur žyminio mokesčio ir sudarė taikos sutartį, jai grąžintina žyminio mokesčio suma sudarytų 40,75 Eur (77*0,75-(77-60)). Ieškovės reikalavimas atsakovams A. T. ir S. A. T. patenkintas iš dalies (30 %), todėl iš ieškovės valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudarytų 59 Eur. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina 41 Eur suma. Šalys teisminio nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, todėl kiekvieno iš sutuoktinių mokėtina žyminio mokesčio suma sudarytų 20,50 Eur. Iš atsakovo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, dėl kurio sudaryta taikos sutartis, priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio suma būtų 12,60 Eur (140*12*0,03*0,25). Darytina išvada, kad iš ieškovės valstybei priteistina 38,75 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo L. J. P. valstybei priteistina 33,10 Eur.

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 8-11), 670 Eur išlaidų už UAB „Skena“ ataskaitas (4 t., b. l. 12). Atsakovas L. J. P. pateikė duomenis, kad patyrė 1080 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 13-14). Atsakovas A. T. pateikė duomenis, kad patyrė 180 Eur išlaidas už Statybos darbų skaičiavimo ataskaitos paruošimą (3 t., b. l. 27), 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 62-63).

Ieškovės reikalavimai pareikšti trims atsakovams. Vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai, susijusios su reikalavimais L. J. P., sudaro 300 Eur, išlaidos advokato pagalbai, susijusios su reikalavimais atsakovams A. T. ir S. A. T., sudaro 600 Eur. Ieškovei su atsakovu L. J. P. sudarius taikos sutartį, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai vienam iš kito nepriteistinos. Proporcingai patenkintų (30 %) ir atmestų (70 %) reikalavimų daliai iš atsakovų A. T. ir S. A. T. ieškovei priteistina 381 Eur, atsakovams iš ieškovės – 1176 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalims vienai iš kitos priteistinos priešpriešinės sumos, siekiant išvengti šalių konflikto, galimų vykdymo išlaidų, šios priešpriešinės sumos įskaitytinos. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas už ataskaitą ir išlaidas advokatei apmokėjo atsakovas A. T., iš ieškovės atsakovui A. T. priteistina 1176 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė šioje byloje patyrė 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis protingumo principu, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Nutraukti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui L. J. P. palikti turimą pavardę – P.

Patvirtinti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L, J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį dėl turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti:

Šia sutartimi nepilnametės dukros A. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove R. P., a. k (duomenys neskelbtini).Atsakovas L. J. P., a. k (duomenys neskelbtini), įsipareigoja nuo 2015 m. liepos l d. dukrai A. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), jos išlaikymui mokėti po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskiriama nepilnametės dukros mama R. P., a. k. (duomenys neskelbtini).J. P. dalyvauja auklėjant dukrą A. A. P. Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra bet kada, nenustatant konkrečių dienų, bet iš anksto laiką derinant su R. P..Šalys šia taikos sutartimi pasidalina santuokoje įsigytą šį kilnojamąjį turtą:

automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, įregistruotą L. J. P. vardu, 1200 eurų vertės.

Odinius svetainės baldus, miegamojo lovą, čiužinį, spintą, kosmetinį staliuką, televizorių, namų kino sistemą, sofą-lovą, komodą, dulkių siurblį, svetainės kietuosius baldus, bendros 1820 eurų vertės.

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka:

automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 1998 m. laidos, 1200 eurų vertės, kurį atsakovas įsipareigoja perduoti per 5 dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos.

L. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybėn atitenka:

Odiniai svetainės baldai, miegamojo lova, čiužinys, spinta, kosmetinis staliukas, televizorius, namų kino sistema, sofa-lova, komoda, dulkių siurblys, svetainės kietieji baldai, 1820 eurų vertės;

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), neturi pretenzijų dėl šioje sutartyje dalintinų daiktų L. J. P. atitenkančios didesnės dalies ir kompensacijos nereikalauja.

Šalys šia sutartimi susitaria, jog atsakovas L. J. P. asmeniškai iš savo lėšų įsipareigoja įvykdyti prievolę kreditoriui AB Swedbank bankui pagal 2012-07-23 kreditinės kortelės sutartį, kurios pagrindu suteiktas kreditas 289,62 Eur, bei pagal 2014-12-02 AB Swedbank kredito sutartį Nr. 14-092155-GV, kuria suteiktas kreditas 579,24 Eur ir kurio negrąžintas likutis yra 382,19 Eur, ir tai yra asmeninė L. J. P. prievolė.

Ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 1971,54 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 1176 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 38,75 Eur žyminio mokesčio ir 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 33,10 Eur žyminio mokesčio ir 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. S. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 4,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.