- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-26
- Bylos Nr.
- 2S-705-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19131-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, raštinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“, atstovaujamos turto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ įgalioto asmens atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-23577-475/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“ skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys bendra Lietuvos ir Kanados įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“, antstolis M. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
A. M. P. kontoroje, remiantis Kauno m. 18-ojo Notarų biuro 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomuoju įrašu Nr. L-3094, yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/12/01200 dėl 1003030 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Hoja Electronics“ išieškotojo BĮ UAB „Besserlita“ naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė panaikinti antstolio M. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. Patvarkymą, kuriuo antstolis nutarė netenkinti skolininko turto administratoriaus prašymo grąžinti skolininkui UAB „Hoja Electronics“ 81 061,23 Lt dydžio sumą, nenustatęs tam teisinių pagrindų. Pareiškėja nurodė, kad bankų atsiskaitomose sąskaitose areštuota skolininko piniginių lėšų suma sudaro 549 666,11 Lt, o į antstolio M. P. atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 622 207,36 Lt, taip pat areštuota lengvųjų transporto priemonių, kurių vertė sudaro 34 000 Lt. Viso areštuoto skolininko turto vertė yra 1 205 873,47 Lt, kai tuo tarpu išieškotiną sumą sudaro 1 003 030 Lt. Be to, išieškotojo UAB „Besserlita“ naudai jau yra pervesta 200 000 Lt, antstolio vykdymo išlaidų – 22 000 Lt, todėl 168 843,47 Lt perteklinė areštuoto turto suma turėtų būti grąžintina pareiškėjui CPK 675 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Antstolis, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, 2014 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skoliniko skundą ir perdavė jį su vykdomąja byla toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Anstolis nurodė, kad 2014 m. liepos 28 d. antstolio pažymoje „Dėl išieškojimo iš UAB „Hoja Electronics“ ir 2014 m. rugpjūčio 25 d. antstolio patvarkyme yra aiškiai ir detaliai nurodyta antstolio išieškotina suma, suskaičiuota 6 proc. metinių palūkanų suma ir vykdymo išlaidos, t. y. 1.003.030,00 Lt skolos + 120 363,60 Lt palūkanų + 41 907,35 Lt vykdymo išlaidų, iš viso: 1 165 300,95 Lt. Areštuotų lėšų 2014 m. rugpjūčio 31 d. stoviui buvo 6 571,30 Lt daugiau, nei reikia išieškotinai sumai padengti, o 2014 m. rugsėjo 30 d. stoviui daugiau areštuotinos lėšos pagal vykdomąjį dokumentą siektų tik 1 556,15 Lt, kurios iš esmės nėra per didelės, nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Pažymėjo, kad kas mėnesį išieškotina suma tik didėja. Vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, sustabdžius vykdomąją bylą antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti ir jį areštuoti, todėl, antstolio nuomone, jis teisėtai ir pagrįstai skolininko banko sąskaitose areštavo lėšas, kurių trūko išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Be to, skolininkas UAB „Hoja Electronics“ nuo 2014 m. sausio 24 d. neteikė duomenų apie savo turtą. Antstolio nuomone, skolininkas nepagrindė savo argumento, kodėl antstolis neprivalo skaičiuoti procesinių palūkanų pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, o areštuotas lėšas grąžinti skolininkei. Dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. antstolio patvarkymo neatitikimo CPK 613 straipsnio 2 dalies reikalavimams antstolis nurodė, kad minėtame patvarkyme buvo aiškiai nurodyta – kol išieškojimas sustabdytas, procesiniai išieškojimo veiksmai neatliekami, dėl vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti kitam antstoliui sprendžia ne skolininkas, bet išieškotojas, o išieškotojas tokio nurodymo antstoliui nedavė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Hoja Electronics“ skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200 piniginių lėšų iš skolininko išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą buvo sustabdytas 2012 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2517-436/2014 ir 2013 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013. Teismas pažymėjo, kad pagal vykdomąjį dokumentą be 1 003 030 Lt skolos iš skolininko yra išieškomos ir 6 proc. metinės palūkanos. Teismas nustatė, kad viso areštuota lėšų 1 171 872,27 Lt sumai, todėl konstatavo, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. areštuotų lėšų daugiau nei reikia išieškotinai sumai areštuoti buvo 6 571,30 Lt, o 2014 m. rugsėjo 30 d. – 1 556,15 Lt. Teismas sprendė, kad minėta suma iš esmės nesudaro pagrindo teigti, kad antstolio areštuotas skolininko piniginių lėšų mastas iš esmės viršijo išieškotinos sumos dydį. Be to, teismas pažymėjo, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad po skundžiamo patvarkymo priėmimo antstolis priėmė 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. spalio 10 d. patvarkymus, kuriais panaikino areštą skolininko UAB „Hoja Electronics“ priklausantiems automobiliams, skolininko banko sąskaitoms AB SEB banke, AB Nord banke, AB Nordea banke, AB Šiaulių banke, pakeitė turto arešto mąstą ir paliko areštuotas lėšas 549 666,11 Lt, esančias vienoje ar keliose AB Šiaulių bankas sąskaitose, kitoms lėšoms, esančios AB Šiaulių bankas, areštą panaikino ir sustabdė lėšų išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200 iki išnyks išieškojimo sustabdymo pagrindai (iki bus panaikintos 2013 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 2-628-265/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl išieškojimo sustabdymo arba iki atskiro antstolio patvarkymo.
Teismas laikė nepagrįstu skundo argumentą, kad antstolis neišsprendė visų skolininko prašyme nurodytų klausimų. Teismas konstatavo, kad iš skundžiamo patvarkymo turinio matyti, kad antstolis pasisakė dėl visų UAB „Hoja Electronics“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. prašyme išdėstytų klausimų (vykdymo veiksmų kitoje teritorijoje, vykdymo veiksmų pradėjimo, dokumentų įteikimo vykdymo procese, vykdymo išlaidų dydžio, palūkanų sumos). Teismas pažymėjo, kad minėtame prašyme pareiškėja iš esmės suformulavo vieną reikalavimą - dėl 81 061,23 Lt sumos grąžinimo skolininkui, kurį skundžiamame patvarkyme antstolis išsprendė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjos motyvai dėl perteklinės arešto sumos grąžinimo CPK 675 straipsnio 2 dalies pagrindu yra nepagrįsti. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. antstolio patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjos lėšos. Per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 20 iki 2012 m. rugsėjo 26 d., kai Kauno apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimą, į antstolio M. P. depozitinę sąskaitą buvo pervesta 622 207,36 Lt ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje areštuota 549 666,11 Lt. 2012 m. vasario 26 d. antstolis M. P. 200 000 Lt pervedė BĮ UAB „Besserlita“. Viso nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. areštuota ir išieškota pareiškėjos piniginių lėšų – 1 171 872,27 Lt sumai. Apeliantės nuomone, teismo skaičiavimas dėl skolininko mokėtinų palūkanų dydžio prieštarauja CK 6.54 straipsnio nuostatoms apie įmokų paskirstymo eiliškumą ir 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl skolininko pareigos mokėti palūkanas iki visiško įvykdymo, t. y. teismas, vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, jam apskaičiuojant ir išieškant iš skolininko priteistą sumą, nesivadovavo CK 6.54 straipsnyje nustatyta skolininko įmokų vykdant prievolę paskirstymo tvarka, dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su teismo padarytomis išvadomis. Išieškotojas BĮ UAB „Besserlita“ tokių išlaidų, turėjo 1 357 Lt, išieškotojo išlaidoms visiškai atlyginti pirmiausia turi būti skiriama skolininko sumokėtų lėšų dalis. Pagal to paties CK 6.54 straipsnio nuostatas, antrąja eile skolininko sumokėtos vykdant prievolę įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą (2 dalis), o trečiąja eile – netesyboms (šioje byloje priteistiems delspinigiams) sumokėti (3 dalis). Tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo pervesta į BĮ UAB „Besserlita“ 1 357 Lt (būtinos vykdymo išlaidos), 302,80 Lt (papildomos vykdymo išlaidos). UAB „Hoja electronics“ mokėtinos pagal vykdomąjį įrašą palūkanos sudarė 3 297,60 Lt už 20 dienų laikotarpį, kuris susidarė nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. (1003 030x6%)/365d.x20d.= 3 297,63 Lt. Teismui sustabdžius išieškojimą pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą ginčijamą vykdomąjį dokumentą, įstatyminių palūkanų skaičiavimas sustabdomas iki kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir priimtas teismo sprendimas. Tokiu būdu, antstolis M. P., esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, turėjo iš pareiškėjos UAB „Hoja electronics“ disponuojamų antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių 622 207,36 Lt lėšų, 1357 Lt pervesti išieškotojo turėtoms išlaidoms atlyginti, 3297,60 Lt palūkanas ir likusi suma skiriama pagrindinei prievolei įvykdyti, kuri sudaro 1003 030 Lt. Iš to seka, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. pervedus į UAB „Besserlita“ sąskaitą 200 000 Lt, išieškotojai buvo pervestos turėtos išieškotos išlaidos, palūkanos bei skolos pagal vykdomąjį įrašą Nr. L-3094 dalis. Todėl, apeliantės nuomone, antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes areštavo daugiau turto nei išieškoma suma 163 884,84 Lt (1003030+1357+302,80 +3297,6)=1007 987,43 Lt (1 171 872,27 Lt-1 007 987,43Lt) =163 884,84 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Besserlita“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200, areštavo 1 171 873,47 Lt skolininko piniginių lėšų, iš kurių 200 000 Lt 2012 m. rugsėjo 26 d. sumokėjo išieškotojui. Antstolis, 2012 m. rugsėjo 26 d. sumokėdamas išieškotojui 200 000 Lt, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis išieškojo sumokėtus 3030 Lt notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo padarymą ir kompensaciją notarui už patikrą registre, 1357 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidų, iš viso - 4 387,00 Lt, 6 proc. metinių palūkanų nuo 1 000 000 Lt neapmokėtos vekselio sumos už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., t.y. 3 287,67 Lt (1 000 000 x 0,06:365x20) ir 192 325,63 Lt dydžio neapmokėtos vekselio sumos dalį (CK 6.54 straipsnio 4 dalis). Po antstolio atlikto mokėjimo, 2012 m. rugsėjo 26 d. liko neišieškoti 807 674,37 Lt dydžio neapmokėtos vekselio sumos dalis ir 6 proc. metinių palūkanų nuo 807 674,37 Lt dydžio neapmokėtos vekselio sumos dalies už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki pilno skolos išieškojimo. Todėl, išieškotojo nuomone, įvertinus antstolio atliktą 200 000 Lt mokėjimą, vykdomojoje byloje yra areštuoti 971 873,47 Lt skolininkės piniginių lėšų, o skolininkės prievolė pagal vykdomąjį dokumentą 2015 m. sausio 1 d. sudaro 807 674,37 Lt dydžio neapmokėtos vekselio sumos dalis ir 111 790,98 Lt (807 674,37x0,06:365x842) 6 proc. metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2012 m. rugsėjo 26 d., viso 919 465,35 Lt. Antstolio atlyginimas vykdomojoje byloje 2015 m. sausio 16 d. sudaro 40 239,55 Lt ir 4 proc. nuo 2015 m. sausio 16 d. priskaičiuotų 115 078,65 Lt, išieškotų 3287,67 Lt ir išieškomų 111 790,98 Lt palūkanų sumos, t.y. 4 603,15 Lt, iš viso - 44 842,70 Lt, dėl ko skolininko prievolė pagal vykdomąjį dokumentą 2015 m. sausio 16 dienai sudaro 964 308,05 Lt. Taigi skirtumas tarp 971 873,47 Lt areštuotų skolininko piniginių lėšų sumos ir 964 308,05 Lt skolininko prievolės sumos 2015 m. sausio 16 d. tėra 7 565,42 Lt. Išieškotojas pažymi, kad įvertinus tai, kad antstolis patyrė, ir dėl skolininko inicijuojamų ginčų nuolat patiria papildomų vykdomosios bylos administravimo išlaidų, taip pat tai, kad per einamąjį mėnesį išieškotojo naudai priskaičiuojamos 4 038,37 Lt dydžio (807 674,37x0,06:12) palūkanos, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2-628-265/2013 sustabdyta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. 2-628-265/2013, kurioje 2013 m. liepos 5 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200, 7 565,42 Lt skirtumo nebeliks anksčiau nei po dviejų mėnesių, dėl ko antstoliui vėl atsiras pareiga užtikrinti didėjančios skolininkės prievolės išieškotojui įvykdymą, t. y. nuosekliai didinti areštuoto skolininkės turto mąstą. Todėl skolininko argumentai dėl 168 843,47 Lt perteklinės areštuoto turto sumos atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Minėtos teisės normos galioja ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis).
Vykdomosios bylos Nr. 0123/12/01200 duomenimis, antstolio M. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/12/01200 pagal 2012 m. rugsėjo 6 d. Kauno m. 18-ojo Notarų biuro Vykdomąjį įrašą Nr. L-3094 dėl 1 003 030,00 Lt, kuriuos sudaro 1 000 000 Lt vekselio suma, 3 030 Lt notaro atlyginimas už vykdomojo įrašo padarymą, kompensacija notarui už patikrą registre ir 6 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo iš UAB „Hoja Electronics“ išieškotojo BĮ UAB „Besserlita“ naudai. Skundu pareiškėja prašė panaikinti antstolio M. P. 2014 m. rugpjūčio 25 d. Patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200, kuriuo antstolis nutarė netenkinti skolininko turto administratorės prašymo grąžinti skolininkui UAB „Hoja Electronics“ 81 061,23 Lt sumą. Antstoliui 2014 m. spalio 8 d. patvarkymu atsisakius skundą tenkinti ir jį perdavus kartu su vykdomąja byla teismui, Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nagrinėjamu atveju – 2012 m. rugsėjo 6 d. Kauno m. 18-ojo Notarų biuro Vykdomasis įrašas Nr. L-3094 dėl 1 003 030,00 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo išieškotojo BĮ UAB „Besserlita“ naudai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės ginčija areštuoto turto mastą, vadovaudamasi CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios numato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, pareiškėja skundžia antstolio veiksmus CPK 613 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi antstolio patvarkymo rezoliucinėje dalyje, pasak apelianto, priimtas sprendimas tik dėl vieno prašyme išdėstyto reikalavimo. Tuo tarpu atskiruoju skundu pareiškėja ginčija skundžiamą nutartį ir prašo ją panaikinti vieninteliu pagrindu – pirmosios instancijos teismui, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, nesivadovavus CK 6.54 straipsnyje nustatyta skolininko įmokų vykdant prievolę paskirstymo tvarka. Tačiau nei antstoliui pateiktame skunde dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymo, nei pareiškėjos skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl skolininko įmokų vykdant prievolę paskirstymo tvarkos. Todėl nei antstolis skundžiamu patvarkymu, nei pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su skolininkės įmokų vykdant prievolę paskirstymo tvarka. Remiantis nurodytu ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl apeliacinio skundo ribų, apeliacinis instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolininkės įmokų, vykdant prievolę, paskirstymo tvarka.
Atskiruoju skundu apeliantė ginčija ir palūkanų skaičiavimą, teigdama, jog teismui sustabdžius išieškojimą pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą ginčijamą vykdomąjį dokumentą, įstatyminių palūkanų skaičiavimas stabdomas iki kol bus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir priimtas teismo sprendimas.
Bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0123/12/01200 duomenimis nustatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus, 2012 m. rugsėjo 18 d. patvarkymo pagrindu, iki 2014 m. vasario 10 d., areštavo 622 206,16 Lt skolininko lėšų banko sąskaitose, iš kurių 200 000 Lt sumokėjo išieškotojui (vykdom. b. t. 1, l. 63-64) 2012 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo paskirstyti išieškotas lėšas vykdomoje byloje Nr. 0123/12/01200 pagrindu. Pažymėtina, kad šio patvarkymo skolininkas neskundė. Iš 2014 m. liepos 1 d. AB Šiaulių banko pažymos Nr. 01-701 matyti, jog vienoje iš skolininkui priklausančių banko sąskaitų yra areštuota 549 666,11 Lt piniginių lėšų suma (vykdom. b. t. 4, l. 33-34), taigi viso areštuota lėšų už 1 171 872,27 Lt (622 206,16 Lt+549 666,11 Lt). Nors vykdomoje byloje Nr. 0123/12/01200 piniginių lėšų iš skolininko išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą buvo sustabdytas 2012 m. rugsėjo 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2517-436/2014 ir 2013 m. liepos 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013, tačiau pažymėtina, kad sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, pagal CPK 628 straipsnio 3 dalies nuostatas turto arešto veiksmai nėra draudžiami, kaip ir nesustoja palūkanų skaičiavimas, kadangi skolininkas nėra atleidžiamas nuo pareigos grąžinti skolą.
Antstolis 2014 m. rugsėjo 30 d. paskaičiavo, kad iš skolininko išieškotinas lėšas sudaro: 1003 030 Lt skola, 125 378,75 Lt palūkanos, 41 907,35 Lt vykdymo išlaidos – iš viso 1 170 316,10 Lt. Nors atskiruoju skundu skolininkas ginčija paskaičiuotą palūkanų sumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame skunde dėl antstolio veiksmų tokių argumentų nenurodyta. Be to, ginčo dėl palūkanų dydžio nesprendė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Įvertinus areštuotą turtą ir 2014 m. rugsėjo 30 dienai išieškotinas lėšas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad areštuota skolininko lėšų suma tik nežymiai viršija išieškotiną sumą, kas iš esmės nesudaro pagrindo teigti, kad antstolio areštuotas skolininko piniginių lėšų mastas iš esmės viršijo išieškotiną sumą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Be to, iš vykdomosios bylos matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-7196 buvo pakeistas skolininko areštuoto turto mastas, paliekant areštuotas tik 546 666,11 Lt skolininkui priklausančias lėšas (vydom. b. t. 4, l. 162).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų fakto, panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirtajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.