Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad šventė gimtadienį. Viso buvo aštuoni svečiai, tarp jų S. S., R. B., D. L., E. L., P. L., o K. M. tą vakarą nebuvo. Tą vakarą daug išgėrė. Tarp jo ir N. L. įvyko nedidelis konfliktas dėl to kas kokiame kalėjime sėdėjo, kas daugiau sėdėjo. Jie apsistumdė lauke, tačiau juos išskyrė ir N. L. nuėjo į kitą namą. Jis pats išlydėjo draugus namo ir nuėjo pasikalbėti su N. L., pasiaiškinti, kodėl konfliktas įvyko ir kame esmė buvo, kadangi šventė buvo jo, o N. L. atvyko nekviestas, sukėlė konfliktą, dėl kurio visi išsiskirstė namo. Visi svečiai buvo išvykę, likęs tik jis su tėvu ir N. L.. Kai nuėjo prie N. L., tėvas prie krosnies rūkė. N. L. rado gulintį ant lovos, jį pažadino. N. atsisėdo, o besistodamas nuo lovos sudavė jam į šoną. Tada jis pats jam sudavė du kartus į veidą, ranka apėmė kaklą ir ėmė smaugti. Nužudyti nenorėjo, norėjo tik prismaugti, kad žmogus atsijungtų, kad konfliktą išspręsti kitą dieną, nes matė, kad pokalbis neįvyks. Smaugė ant grindų, kadangi abu nuo lovos nuslydo. Tėvas tuo metu pasižiūrėti nebuvo atėjęs. Kai N. L. nustojo spardytis, jis išėjo į lauką parūkyti. Jis nebuvo įsitikinęs, kad N. negyvas. Tėvas tuo metu jau lauke buvo. Pats grįžo į vidų, patikrino, kad N. nejuda, ieškojo pulso, bet pulso nerado. Pasižiūrėjo kad nekvėpuoja. Išėjęs į lauką, ten rūkančiam tėvui pasakė, kad nekvėpuoja, nejuda, paklausė „gal mirė?“. Tada tėvas nuėjo pasižiūrėti. Išėjęs tėvas pasakė, kad nekvėpuoja. Neatsimena, ar tėvo, ar jo mintis buvo, kad į Nemuną nugabenti ir atsikratyti kūnu. Tėvas atvarė karutį. N. L. abu išnešė iš namo, įkėlė į karutį ir vežė link Nemuno. Vežant N. L. iškrito porą kartų. Tada nusprendė, kad reikia virve prisirišti ir žeme nutempti, nes su karučiu buvo sunku stumti, pastoviai virto. Abu grįžo namo pusiaukelėje palikę N. L. kūną, pasiėmė iš ūkinių pastatų virvę ir grįžo, pririšo prie kojų virvę ir tempė link Nemuno. Kartu su tėvu N. L. vilko žeme. Nuo kojų virvė nusinėrė, nuslydo, tada jie jį apsupo virve per pažastis ir taip nutempė iki Nemuno. Ten nurišo virvę ir įrideno į vandenį. Neatsimena ar jis vienas, ar kartu su tėvu rideno Į Nemuną. Nuo smaugimo momento iki atvilkimo iki Nemuno praėjo ilgas laiko tarpas, nes Nemunas nuo namų yra už maždaug kilometro. N. L. jie vilko apie valandą laiko. Pareidami surinko rūbus, iš kurių, žeme bevelkant N. L., jis išsivilko. Velkant už kojų pirma nusivilko marškinėliai ir virvė nuo kojų nusmuko, ar kojinės liko ant kojų – negali pasakyti. Vėliau rišo virvę per pažastis, krūtinę ir tada velkant nusmuko kelnės bei apatiniai. N. L. batai buvo likę namie. Gyvybinius ženklus tikrino tik namie, o kol tempė, N. L. gyvybės ženklų nerodė. Negali pasakyti kaip pas N. L. burnoje atsirado kojinė, gali būti, kad jis ją įkišo, bet neatsimena. Pakartotinai prie Nemuno gyvybės ženklų neieškojo, kadangi per valandą jų nematė. Ar tėvas lietė N. – neatsimena. Grįždami paėmė karutį. Grįžus namo tėvas N. rūbus ir daiktus sudegino, o karutį pastatė į vietą. N. L. buvo atvažiavęs dviračiu, tačiau jis jo nelietė. Tuo vakaras ir pasibaigė. Ar skambino G. M. – negali atsakyti, neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, prisipažįsta, kad užsmaugė N. L., tačiau nesutinka, kad jie dviese nužudė bejėgiškos būklės žmogų, kadangi tikėjo, kad jį nužudė vienas namuose, ir manė, kad gabena ir į Nemuną atsikratyti įmetė jau lavoną. Kodėl išmetė lavoną – negali atsakyti, tikriausiai dėl girtumo ir kilusios panikos, atsakomybės baimės. Su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka visa apimtimi.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad sūnaus T. draugai susirinko švęsti gimtadienį ir jie vis buvo. Visi išgėrė, o jis nuėjo miegoti ir nežino, kodėl jie ten susibarė. Po kiek laiko atėjo N. L. ir atsigulė į lovą prie lango, o jis pats atsikėlė ir nuėjo prie krosnies parūkyti. Berūkant, atėjo sūnus T.. Apie ką šnekėjosi nelabai atsimena, kadangi nelabai buvo dar prasiblaivęs. Kažką sūnus lyg ir sakė, bet neatsimena ką, galvojo aiškinsis. Neatsimena, ar T. sakė, kad eina ,,užknekcyti N. L.“. Kai tik išgirdo, kad jie aiškinsis, galvojo jog pasimuš ir viskas, todėl iškart išėjo į lauką, nes jis nemėgsta muštynių. Sūnaus nebandė sustabdyti. Nematė kaip T. smaugė N. L.. Atėjęs lauke sūnus pasakė, kad užsmaugė N.. Tą pasakymą suprato, kad N. L. nebegyvas. Kodėl nekvietė medikų – negali atsakyti. Jis pats netikrino gyvas ar ne. Nei jis, nei sūnus medicininio išsilavinimo neturi, kad nustatytų tiksliai. Kartu su sūnumi išnešė N. L. į lauką ir įdėjo į jo atsivežtą karutį. Nešdamas negirdėjo N. L. nei kvėpavimo, nei kitų garsų, bet jis sušalęs ar sustingęs dar nebuvo. Išnešė jį su marškinėliais ir kelnėmis, be batų, o ar buvo su kojinėm – neatsimena, apie tai, kad N. gali sušalti negalvojo. Kurio iš jų buvo mintis įmesti N. L. į Nemuną – neatsimena. Iki upės yra apie 1 kilometrą. N. L. įsodino į karutį, bet kaip vežant jis iškrisdavo – neatsimena. Vėliau abu su sūnumi grįžo, pasiėmė virvę ir pririšę N. L. tempė abu su sūnumi žeme. Prie Nemuno atrišo virvę ir įrideno nuo stataus kranto į upę, kuris įrideno – nepamena. Prie Nemuno, kai rišo virvę, N. L. jau buvo sušalęs. Tuo metu buvo minusinė temperatūra, per ledus nutempę paleido į vandenį, nes ledų Nemune jau nebuvo, tik ant kranto. Kas N. sukišo į burną kojinę nežino, jis jos nekišo. Nešant ir įmetant į upę jo burnoje kojinės nematė. N. rūbus ir batus, daiktus įmetė į krosnį ir sudegino. N. L. dviratį nakties metu nustūmė į N. L. namus, kadangi abu su sūnum nusprendė, kad N. reikia atsikratyt, tai ir dviračiu reikėjo. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą padėdamas atsikratyti kūnu, tačiau nesutinka, kad jis nužudė N. L.. Savo veiksmus vertina blogai, nukentėjusiųjų atsiprašė, sutinka atlyginti civilinius ieškinius, dalį jo jau sumokėjo artimieji.

Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti V. L. parodymai, kad N. L. nužudė T. L., o jis tik padėjo nužudytojo kūną karučiu nuvežti ir įmesti į Nemuno upę. 2016-03-05 vakare jo sodyboje T. L. šventė gimtadienį su savo draugais ir pusbroliais. Vėliau į sodybą atvyko N. L. ir G. A. su sugyventine. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl detaliai įvykių ir jų sekos nurodyti negali. Išgertuvėms nepasibaigus jis nuėjo miegoti. Jokių konfliktų tarp išgertuvių dalyvių nematė. Po vidurnakčio, galėjo būti 2 val., į namą, kuriame miegojo, atėjo ir miegoti atsigulė N. L.. Drabužių šis nenusirengė, tik nusiavė aulinius guminius batus. Maždaug po 5-10 min. atėjo T. L. ir pakvietė jį į virtuvę parūkyti. Jiems abiem būnant virtuvėje T. L. pasakė „aš jį užknakcysiu“ ir nuėjo prie miegančio N. L.. Jis pasiliko virtuvėje. Matė, kad T. L. rankomis užspaudė N. L. kaklą ir jį „dusino“. N. L. spardėsi, inkštė, girgždėjo lova. T. L. rankomis smaugė N. L. daugiau nei minutę, kol N. L. nustojo priešintis. Tada T. L. paleido N. L. ir pasakė „jau viskas, negyvas“. Abu ėmė tartis, kur paslėpti lavoną, kaip imituoti, kad mirusysis dingo išėjęs į namus. Nusprendė N. L. kūną įkelti į karutį ir nuvežę įmesti į Nemuno upę. Jis iš ūkinio pastato prie namo atvarė karutį. Tada su T. L. išnešė N. L. iš namo ir įkėlė į karutį. N. L. vežė karučiu, po to vilko šį žeme, pririšę prie kojų virvę. Velkant N. L., šis išsinėrė iš drabužių. Į upę N. L. įmetė visiškai nuogą. N. L. drabužius ir batus sudegino, siekdami sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Tuo pačiu tikslu išvalė karučio vonelę ir sudegino skudurą (t. 2, b. l. 123-124).

Be pačių kaltinamųjų T. L. ir V. L. prisipažinimų bei paaiškinimų, jų kaltė nužudžius N. L., tai yra neteisėtai tyčia atėmus jam gyvybę, yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, daiktiniais, rašytiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusysis J. L., parodė, kad yra žuvusiojo tėtis, kaltinamuosius pažįsta, yra kaimynai, jokių pykčių nebuvo. Apie patį įvykį nieko nežino, tik kad jo sūnus N. L. dirbo miške, o T. L. atvažiavo švęsti gimtadienio ir jie visi susibūrė, gėrė. Sekmadienį grįžo iš (duomenys neskelbtini) į kaimą ir pamatė stovintį dviratį, dviratis buvo pastatytas kultūringai. Tai jam sukėlė įtarimų, kadangi jei sūnus būtų grįžęs girtas dviračiu, taip nebūtų pastatęs, todėl kilo įtarimai, kur dingęs sūnus. Nuvažiavo pas V. L., kuris tylėjo. Prašė kaimynų, draugų, visi vaikščiojo po mišką ir ieškojo. Nusinešė pas V. L. butelį, galvojo, kad išgėręs ką nors papasakos, bet V. L. nieko nesakė. Antrą vakarą vėl ieškojo, bet niekur nerado. Pirmadienio rytą 7 val. paskambino jam su žmona telefonu ir pasakė, jog tai T. L. pasakė ,,N. padėjau pavėsin, o pats važiuoju Kaunan nusižudyti“. Jis paskambino policijai ir budintis atsiuntė ekipažą, važiavo pas V. L., ten T. nebuvo, apžiūrėjo kambarius, aplink laukus ir V. sakė, kad jis ten ieškojo, sakė nevargt. Paskui policija pasakė, kad sūnaus nebeturi, suprato, kad V. prisipažino.

Dėl civilinio ieškinio: Civilinį ieškinį teikė bendrai su žmona, jį palaiko. Prašo 30 000 eurų neturtinės žalos dėl sūnaus netekties. Sūnus turėjo vaiką, kurio motina Londone, N. vaiką augino Lietuvoje, bute (duomenys neskelbtini). Dabar anūkas gyvena su kita močiute. Su žmona taip pat patyrė 230 eurų nuostolį dėl kuro, giesmininkų, duobkasių. Jokių dokumentų neturi. Iš valstybės gavo 300 eurų laidojimo pašalpą.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad kaltinamieji yra jų kaimynai. Apie įvykį nieko nežino, buvo (duomenys neskelbtini). Tik paskui sužinojo, kad sūnaus nėra. Kitą dieną paskambino V. L., nes žinojo, kad sūnus N. buvo gimtadienyje. Sūnus nebuvo konfliktiškas žmogus, tik kartais girtas būdavo neramus. Nežino kaip sūnus su T. L. sugyveno, su V. L. sutarė.

Dėl civilinio ieškinio: prašo 30 000 eurų neturtinės žalos, nes vaiko gyvybė dar ir ne tiek kainuoja. Turtinė žala 2559,52 eur. Iš tos sumos nėra išminusuota gauta laidojimo pašalpa. Be to, dar V. L. artimieji davė 600 eurų, todėl tokia suma reikia mažinti civilinį ieškinį. Morge 500 eur sumokėjo už karstą, gėles, todėl V. L. sesuo davė 600 eurų, ji pervedė į sąskaitą už turtinę žalą.

Civilinio ieškovo atstovė VSDFV Alytaus skyriaus V. J. parodė, kad pagal teisės aktais nustatytą tvarką, sprendimą dėl Našlaičio pensijos skyrimo, gali priimti vienas vyriausiasis specialistas. Pagal nustatytą vidinę tvarką, vyriausieji specialistai gali priimti sprendimą mokėti Našlaičio pensiją. Tik po to pereina kontrolę, bet sprendimą priima ir pasirašo vyriausiasis specialistas. Yra 2016-08-24 vyriausiosios specialistės J. T. sprendimas mokėti mirusiojo sūnui E. L. našlaičio pensiją ir ji bus mokama nuo 2016-03-06 iki 2022-04-30. Tai yra sprendimas, kuris priimamas kitų dokumentų pagrindu ir jis turi teisinę galią. Našlaičio pensija mokama kas mėnesį, po 76.32 Eur. Turi duomenis, kad šiuo metu našlaičio globėja pripažinta T. K., ji yra paskirta Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Vaiko laikinos globos nustatymo tėvų prašymu. E. L. gyvena pas globėją (duomenys neskelbtini). Globėja paskirta nuo 2015-01-02 iki vaiko E. L. motinos V. Š. grįžimo į Lietuvos Respubliką, nes ji yra išvykusi. Našlaičio pensijos pinigų suma pervedama vaikui, vaiko vardu yra sąskaita. Našlaičių pensija priklauso nuo Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, kuri šiuo metu yra 112 ir pagal einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Jeigu įstatymais keičiamas Valstybinės socialinės pensijos bazinis dydis ir einamųjų draudžiamosios pajamos metų tai automatiškai pagal formulę perskaičiuojama Našlaičių pensija. Tai yra fiksuota nuo įstatymo. Iš esmės, jeigu keičiasi įstatymais nustatyti dydžiai, tai keičiasi Našlaičių pensijos dydis. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti.

Liudytojas P. L. parodė, kad dalyvavo savo pusbrolio T. L. gimtadienio šventėje. Atvažiavo vakare, prisijungė prie T., S., R., U. ir V.. Atvažiavo jis, jo brolis D., ir E.. Jiems atvažiavus N. L. nebuvo, jis atvažiavo vėliau su G., kiek žino, N. nebuvo kviestas. N. atvyko išgėręs. Prieš jiems atvažiuojant U. nuėjo miegoti. Po kurio laiko atvažiavo G., N. ir R.. Kai išvažiavo G. ir R. liko tik N. L., V. nuėjo miegoti į kitą pastatą. T. liko su jais ir jie visi kartu buvo pastate kur šventė. T. ir N. L. truputį susiginčijo dėl kalėjimo. Jie abu buvo apsvaigę. N. su T. susipyko dėl kalėjimo, nors T. ir N. kartu bausmės neatlikinėjo, T. sėdėjęs Anglijos kalėjime, o N. – Lietuvos kalėjime ir, rodos, jie dėl to susiginčijo. T. L. išgėręs nebūna labai agresyvus, jis buvo ramesnis, norintis bendrauti. Jokių grasinimų negirdėjo. Jie pasiginčijo, apsiramino ir išėjo į lauką parūkyti ir tada išgirdo, kad jie lauke mušasi. E. ir R. išbėgo į lauką išskirti, o S. buvo kartu su jais lauke išėjęs. Pats su D. liko namo viduje, nematė, kad T. su N. suduotų smūgius. Jo brolis, R. ir S. T. ir N. išskyrė ir nuvedė į atskiras puses, kad nusiramintų. T. ir N. nusiramino, susitaikė ir tada svečiai pradėjo tvarkytis ir po 15-20 min., nutarė važiuoti namo. Jau buvo po vidurnakčio. Susitvarkė ir namo išvažiavo jis, E. ir D. su viena mašina, o R., U. ir S. su kita mašina. Tuose namuose liko T. su N. ir V., kuris buvo nuėjęs miegoti į kitą namą. V. buvo nuėjęs miegoti, jis konflikto nematė. Jiems išvažiuojant namo, N. ir T. buvo nuėję ir rūkė prie lauko durų pastato, į kurį nuėjo miegoti V.. V. namo viduje miegojo. Kai T. ir V. stovėjo ir rūkė, konfliktas jau buvo pasibaigęs ir tada jie išvažiavo namo. E. dar nuėjo ir T. pasiūlė važiuoti kartu su jais namo, bet jis atsisakė, kodėl atsisakė – nežino. Po T. ir N. apsistumdymo, nesimatė, kad jie būtų kruvini ar susižaloję, jie buvo pargriuvę ant žemės, tai buvo murzini. Po visų tų įvykių su V. L. apie įvykio aplinkybes nekalbėjo, nes nebuvo susitikę.

Ekspertas L. U. duotą savo išvadą (t. 2, b. l. 4-8) pilnai patvirtino ir parodė, kad per visą tą laiką, kol N. L. buvo velkamas, vežamas, galėjo būti be sąmonės, bet būti gyvybingas, kadangi papildomas tyrimas konkrečiai rodo, kad širdies veikla buvo, kadangi į inkstą pateko diatomėjos, kurios gali į inkstą patekti tik tuo momentu, kai veikia širdis, kai nesustojus kraujotaka. Garantuoja, kad N. L. į vandenį buvo įmestas gyvas. Jei dar plautyje būtų rasta diatomėjų, tai būtų klausimas, 50 ant 50 procentų, bet kadangi ir inkstuose buvo rasta diatomėjų, tai yra 100 procentinė garantija, kad N. L. į vandenį buvo įmestas gyvas. Pirmiausia turėjo patekti į plaučius, o po to krauju pernešama į inkstą. Jei N. L. būtų įmestas į vandenį negyvas, tai inkste nebūtų rasta diatomėjų ir pleištakaulio ančio skysčio nuosėdų preparatuose.

Dėl kitų sužalojimų mušant ar smaugiant sunku atsakyti, kadangi mirusysis buvo stipriai paveiktas puvimo, todėl buvo konstatuotos tik dvi žaizdos, bet po atliktų tyrimų nustatyta, kad jos galėjo būti ir pomirtiniai sužalojimai, kalba eina apie nugaros sužalojimus, kitų sužalojimų nustatyti buvo neįmanoma. Puvimo laipsnis nenustatinėjamas. Buvo lavoniniai reiškiniai, vidaus organai nebuvo stipriai paveikti, buvo tik oda ir kai kuriose vietos paodis, vidaus organai nebuvo paveikti iki tokio lygio. Burnos kamšalas buvo nepilnai uždaręs kvėpavimo takus, kadangi, jis buvo tik burnos ertmėje, todėl vanduo galėjo patekti, pačių bronchų kamšalas nesiekė. Vanduo paketo į viršutinius kvėpavimo takus nebūtinai per burną, kai yra kamšalas burnoje žmogui nesudėtinga įkvėpti ir per nosį, todėl vandenį N. L. galėjo įkvėpti ir per nosį.

Liudytojas D. L. parodė, kad N. L. pats asmeniškai nepažinojo. 2016 m. kovo 5 d. dalyvavo T. L. gimtadienyje. Į gimtadienį atvežė ir N. L.. Toje šventėje T. ir N. L. susiginčijo, neatsimena konflikto priežasties, tema dėl kalėjimų. Jie buvo išgėrę, balius tęsėsi iki vidurnakčio. T. ir N. susiginčijo ir išėjo į lauką parūkyti, o paskui išgirdo, kad jie mušasi. R. ir E. išėjo juos išskirti, o pats nesikišo, matė tik truputį per langą. Kad jie suduotų vienas kitam smūgius – to nematė, nes buvo tamsu. T. ir N. išskyrė vieną nuo kito, jie nusiramino ir tada susitaikė. Nebuvo lauke ir nėjo klausti ką jie ten kalbėjo. Išvažiuojant matė T. ir N. stovinčius lauke ir rūkančius prie kito namo galo, prie kito namo, nei vyko gimtadienis. Kodėl N. L. liko ir nevažiavo į namus – nežino. T. L. išgėręs nebūdavo agresyvus.

Liudytojas R. B. parodė, kad T. L. jo draugas nuo vaikystės. 2016-03-05 su drauge U. į (duomenys neskelbtini) kaimą, į sodybą, atvyko švęsti 25-tojo T. L. gimtadienio. Buvo jis, T. L., S. S., D. L., P. L. ir E. L., ir kartu šventė gimtadienį. Po kiek laiko, atvažiavo N. L., R. B., G. A.. N. L. atvažiavo dviračiu, o R. ir G. - mašina. Kartu visi baliavojo, jis su E. L. sėdėjo viduje ir išgirdo, kad lauke vyksta kažkoks konfliktas, nuėjo į lauką. T. L. ir N. L. konfliktavo lauke. Nežino, ko jie nepasidalino ir ko susiginčijo. Abu buvo išgėrę, bet nepadauginę. Nematė, kad jie suduotų vienas kitam smūgius, nes buvo viduje, o kai išėjo į lauką T. ir N. jau buvo išskirti. Randų ir kraujo ant jų nematė. Jie juos išskyrė ir daugiau jie nekonfliktavo, išsiskyrė, parūkė draugiškai ir tada jie išvažiavo namo, taip buvo po vidurnakčio iki 1 val. nakties. Sodyboje liko T. L., N. L. ir V. L., o visi kiti išvažiavo. Išvažiuojant N. ir T. buvo lauke ir rūkė, bet jau konflikto nebuvo, viskas buvo pasibaigę. Kodėl N. nevažiavo namo – nežino. Kad N. dingo, sužinojo tik po kelių dienų. Apie T. gali pasakyti, kad su juo konfliktų neturėjęs, nei karto nematė ir su kitais, kad būtų agresyvus. Kodėl, taip T. pasielgė – nežino, kokia to priežastis – negali pasakyti. Po įvykio nekalbėjo nei su T., nei V., apie tai kas ten atsitiko.

Liudytojas S. S. parodė, kad dalyvavo pas T. L. gimtadienyje. Balius vyko (duomenys neskelbtini) kaime. Šventė gimtadienį, atvyko N. L., G. A. ir R. B.. Švenčiant įvyko konfliktas, T. L. ir N. L. susiginčijo. Neatsimena dėl ko įvyko konfliktas. Tai buvo žodinis konfliktas, kurį pradėjo N. L.. N. L. prie stalo darkėsi rankomis, kalbėjo, koks jis kietas kameroje buvo ir tada su T. L. susiginčijo. T. ir N. į lauką išėjo parūkyti, ar santykių aiškintis. Kai jis pats išėjo į lauką, N. ir T. abudu rūkė, apsižodžiavo, kuris pirmas smūgį sudavė – nežino, neatsimena. Pasikvietė pagalbos, kad padėtų juos išskirti. Padėjo R. B. ir E. L.. 10 min. bėgyje jie visi išvažiavo pas jį namo, tai buvo vidurnaktį. Namo išvažiavo dėl konflikto, nors vaišių ir gėrimų dar buvo likę. T. ir N. ten liko. T. L. išgėręs agresyvus nebūdavo. Trečiadienį ar ketvirtadienį, kai brolį pasikvietė apklausai, sužinojo, kad tą vakarą dingo N. L.. Kokia pirma mintis buvo dėl jo dingimo – nežino, galvojo užgėrė arba per mergas. Kad, N. gali būti įmestas į Nemuną, apie tai jam sakė mama ar brolis, sakė, kad ten važiavo gaisrininkai su valtimi, įtarė, kad N. gali būti Nemune. Kalbėjosi su T. L. kitą dieną, bet jis nieko nesakė, atrodė, kad viskas gerai, tik sveikata T. buvo prasta. Kodėl T. užmušė žmogų – negali pasakyti. Apie nelaimę su V. L. nėra kalbėjęs.

Vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, pagarsinami ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo S. S. parodymai, kad 2016-03-05 vakare V. L. sodyboje šventė T. L. gimtadienį. Apie 23 val., tikslaus laiko neprisimena, nekviesti atvyko G. A. su drauge ir N. L.. Pastarasis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke ir juodos spalvos kelnėms, avėjo tamsiai žalios spalvos aulinius batus. Maždaug po valandos G. A. ir R. B. išvyko, o N. L. pasiliko. Tolesnių išgertuvių metu N. L. pradėjo „darkytis“, rankomis mosikuoti ir aiškinti, kiek sėdėjo kalėjime, kokias aukštas pozicijas ten užėmė. Dėl kilo ginčas tarp N. L. ir T. L.. Netrukus abu išėjo į lauką, o jis išėjo jiems iš paskos. Lauke N. L. ir T. L. ėmė muštis. N. L. smogė ranka T. L., tačiau nematė, ar smūgį suduoti pavyko. Tada N. L. ir T. L. kibo vienas kitam į atlapus, abu susistumdė ir nugriuvo. E. L. atitraukė N. L., o jis su R. B. laikė T. L.. Abu muštynėse dalyvavę vaikinai buvo labai įpykę. Netrukus po šių muštynių jis ir kiti svečiai iš sodybos išvyko. Neatsimena, ar išvykstant N. L. buvo prie namo, ar kažkur nuėjęs. Sodyboje pasiliko ir T. L.. Po išgertuvių T. L. jam sakė, kad svečiams išvykus dar išgėrė alkoholio, parūkė ir nuėjo miegoti. Sakė, kad N. L. iš V. L. sodybos išėjo namo. Apie N. L. dingimą jis sužinojo 2016-03-09. Su tuo susijusių aplinkybių nežino (t. 1, b. l. 118).

Liudytojas G. M. parodė, kad 2016-03-05 nedalyvavo T. L. gimtadienyje. Sužinojo, kad ten vyko T. gimtadienis ir, kad po gimtadienio dingo N. L.. Jam trečiadienį po 01.15 val. paskambino T., kuris buvo išgėręs, ir pasakė, ,,padėjau N. pavėsin“, tada jis paklausė, kaip čia suprasti, T. atsakė ,,nužudžiau ir pats sau galą pasidarysiu“. Neklausė kaip viskas atsitiko, nes T. tai pasakęs padėjo ragelį. N. L. pažinojo, buvo jo draugas. Jis ir su T., ir su N. draugai. Kaip tarp jų kilo konfliktas – nežino, N. L. su T. L. apsibardavo kai išgėrę būdavo, o kad muštųsi – taip nėra buvę. 2016 m. kovo 5 d. N. L. buvo pas jį atvažiavęs, truputėlį vaišinosi, po 21 val. N. iš jo išvyko. N. namo išvežė pažįstamas draugas. N. nesiruošė eiti į T. gimtadienį, nežino, ar jis buvo kviestas į tą gimtadienį. Pats irgi nesiruošė į T. L. gimtadienį, jo nekvietė. N. jam buvo kalbėjęs apie savižudybę, sakė, kad ,,nusibodo gyventi, pasidarysiu galą, niekas neras manęs“, o dėl ko taip sakė – nežino. Apie savižudybę, N. kalbėjo įvykio išvakarėse. Kai sužinojo, kad N. dingo, pasidarė neramu dėl tų jo kalbų. Apie N. išsakytas mintis apie savižudybę sakė jo tėvams. Po N. L. dingimo su T. apie tai nekalbėjo.

Be to, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais:

2016-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad V. L. gyvenama sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), susideda iš dviejų gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų. Šiaurės vakarų pusėje stovi medinis geltonai dažytas gyvenamasis namas. Į pietų pusę nuo šio namo yra ūkiniai pastatai. Žiūrint nuo namo, dešiniau yra kitas medinis gyvenamasis namas su mūriniu priestatu, kuriame gyvena V. L.. Priešais V. L. gyvenamą namą stovi kluonas, dešiniau – tvartas. Apžiūrint geltonai dažytą gyvenamąjį namą aplinka rasta tvarkinga. Kitame name, kuriame gyvena V. L., apžiūrėtos virtuvės ir gyvenamojo kambario patalpos. Gyvenamajame kambaryje ant kėdės rasti drabužiai. Ant sofos-lovos užkloto krašto rasta rudos spalvos dėmė. Ant grindų, 17 cm nuo sofos-lovos krašto rasta nežymi pailgos formos rudos spalvos apie 7x2 cm dydžio dėmė. Virtuvėje atidarius krosnies pakuros dureles tarp pelenų matomi galimai sudegusios virvės fragmentai. Kluone rastas vienratis karutis žalios spalvos vamzdžio rėmu, juodos spalvos plastmasinėmis rankenomis, ant rėmo varžtais pritvirtinta metalinė pilkos spalvos vonele. Karutis sausas, jo vonelės paviršius švarus, matosi keli įrėžimai aštriais paviršiais. Užpakalinėje karučio dalyje esantys varžtų paviršiai, kuriais vonelė tvirtinama prie rėmo, drėgni. Karučio ratas yra karučio priekyje, juodos spalvos guminė padanga apkibusi žemėmis iš abiejų pusių. Namo kieme tarp V. L. namo ir tvarto - kluono pietvakarių kryptimi matomas dviejų vėžių lauko keliukas. Apie 24 m atstumu nuo tvarto - kluono galo keliukas įsijungia į kitą lauko keliuką. Šio keliuko vėžės išoriniame pakraštyje, ties vieta, kur išvedus menamą liniją nuo sodybos vedančios kairės vėžės, ji susikirstų su aplink sodybą vedančia išorine lauko keliuko vėže, matoma išbarstytų pelenų krūva - apie 1,32 m ilgio ir apie 0,45 m pločio, kurioje rastos 8 metalinės detalės. Toliau einant keliuku apie 900 m, pasibaigus proskynai ir miškeliui, prieinama Nemuno upė. Apžiūros metu paimta: pinigai monetomis 2,25 eurų sumai, lovos užklotas, pelenai iš krosnies pakuros su galimai sudegusios virvės fragmentais, metalinės detalės iš pelenų krūvos, pelenų krūva nuo lauko keliuko, konteineris su kraujo pavyzdžiu, juodos-pilkos spalvų striukė, karutis (t. 1, b. l. 21-34).

2016-08-03 nutarimas grąžinti daiktus patvirtina, kad pinigai monetomis 2,25 eurų sumai, lovos užklotas, juodos-pilkos spalvų striukė, karutis buvo perduoti V. L. (t. 2, b. l. 32-33).

2016-03-10 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant grindų, rūbų ir kitų daiktų rastos kraujo dėmės. Kambaryje prie lovos ant grindų rastas mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericson“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), gausiai krauju suteptas sąsiuvinis, kuriame ranka užrašyta „n. aš“. Iš įvykio vietos paimtas mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericson“ su SIM kortele, akumuliatoriumi bei įkrovikliu, sąsiuvinis, rašiklis, striukė, megztinis, batai, kelnės, dryžuoti marškinėliai (t. 1, b. l. 37-50).

2016-08-03 kvitas patvirtina, kad mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericson“ su SIM kortele, akumuliatoriumi bei įkrovikliu, sąsiuvinis, rašiklis, striukė, megztinis, batai, kelnės, dryžuoti marškinėliai perduoti saugoti Alytaus a. VPK Aptarnavimo skyriui (t. 2, b. l. 29).

2016-03-21 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad buvo paimtas T. L. kraujo pavyzdys (t. 1, b. l. 132-133).

2016-08-03 kvitas patvirtina, kad T. L. kraujo pavyzdys perduotas saugoti Alytaus a. VPK Aptarnavimo skyriui (t. 2, b. l. 29)

2016-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Nemuno upės pakrantėje, apie 5 metrų atstumu nuo kranto, vandens augmenijoje rastas vyriškos lyties lavonas. Kūnas be rūbų, maždaug 165-175 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus. Burnoje įkišta juodos spalvos medžiaginė kojinė. Kūnas irimo stadijoje, matomi odos puvimo židiniai (t. 1, b. l. 57-61).

2016-05-02 lavono parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad J. L. atpažino mirusįjį kaip N. L. (t. 1, b. l. 62-64).

2016-07-13 teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 137/2016(06) patvirtina, kad N. L. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos, uždarius kvėpavimo takus vandeniu. Į tai nurodo ryškus plaučių išsipūtimas, taškinės kraujosruvos po išoriniu širdies dangalu, po plautine krūtinplėve, diatomėjų radimas inksto ir plaučio mineralizato nuosėdų ir pleištakaulio ančio skysčio nuosėdų preparatuose. Atliekant lavono tyrimą rastos ovalo formos žaizdos nugaros kairėje ir juosmens kairėje; tikėtina, kad jos galėjo būti padarytos po mirties. Ant N. L. kūno kovos ir savigynos pėdsakų nekonstatuota. Lavono šlapime rasta 3,46% etilo alkoholio, tulžyje - 2,58% etilo alkoholio. N. L. į Nemuno upę pateko gyvas; į tai nurodo diatomėjų radimas inksto ir plaučio mineralizato nuosėdų ir pleištakaulio ančio skysčio nuosėdų preparatuose. Mirtis galėjo įvykti 2016-03-06, tačiau konkrečiau nustatyti mirties laiką nėra galimybės (t. 2, b. l. 4-6).

2016-03-16 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 275/2016 (06) patvirtina, kad ant T. L. kūno kovai ir savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 10).

2016-05-06 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-655 (16), 11-823(16) patvirtina, kad tirti pateiktame pakete su užrašu „Sudegusios virvės likučiai išimti iš pečiaus“ yra rudos spalvos trapių dalelių, sudarytų iš termiškai pakitusių natūralių celiuliozinių pluoštų. Yra tikimybė, kad šios dalelės yra sudegusios virvės likučiai. Pakete su užrašu „Sudegusios virvės likučiai išimti iš pečiaus“ pateiktoje masėje taip pat yra baltos ir juodos spalvų trikotažo, kurio pluoštinėje sudėtyje yra cheminių pluoštų, dalelių. Toks trikotažas naudojamas viršutinių ir apatinių drabužių gaminiams. Tirti pateiktuose pelenuose, paimtuose nuo kelio, rastos dvi metalinės kniedės su išlikusiais medvilnės pluoštais. Šios kniedės su išlikusiais medvilnės pluoštais yra iš viršutinių drabužių (pvz. striukių, kelnių ir t.t.). Pakete su užrašu „Sudegusios virvės likučiai išimti iš pečiaus“ ir pelenų masėje iš krosnies rastos dvi apvalios įpresuojamos 8 mm skersmens metalinės akutės. Tokios metalinės akutės yra naudojamos drabužiuose, avalynėje, galanterijos gaminiuose. Pelenuose nuo kelio ir iš krosnies rasti išsilydę metalo gabaliukai, neturintys konkretaus gaminio požymių. Tirti pateiktuose pelenuose, paimtuose nuo kelio, rastas apdegęs ir apsilydęs polivinilchloridinio plastiko gabaliukas. Tikėtina, kad šis plastiko gabaliukas yra sudegintų botų plastikas. Tirti pateikta viena metalinė detalė, paimta iš pelenų nuo kelio, yra žiebtuvėlio metalinė galvutė su užrašu „Aofa“ (t. 2, b. l. 15-21).

2016-05-19 kvitas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu nuo kelio paimti pelenai, sudegusios virvės fragmentai, metalinės detalės, iš krosnies pakuros paimti pelenai perduoti saugoti Alytaus a. VPK Aptarnavimo skyriui (t. 2, b. l. 27).

2016-05-30 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir jo priedai patvirtina, kad mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. L., perduota informacija:

• 2016-04-26 (pokalbio įrašo Nr. 133) telefoninio pokalbio metu V. L. R., galimai nužudytojo broliui R. L., nurodo, kad kūną įmetė į Nemuną, tvirtina nematęs kaip buvo „užsmaugtas“ N. L., gal miegantį pasmaugė, jis tik padėjo „nutįsti“ į Nemuną, įvykio metu buvo neblaivus (t. 1, b. l. 168-170);

• 2016-05-01 (pokalbio Nr. 159) telefoninio pokalbio su nenustatytu asmeniu metu V. L. teigia neatsimenantis, kad į burną (N. L.) jis ar T. L. būtų "sugrūdę" kojinę (t. 1, b. l. 168-171);

• 2016-05-03 (pokalbio Nr. 185) telefoninio pokalbio metu V. L. R., galimai nužudytojo broliui R. L., nurodo, kad virtuvėje sėdėjo prie pečiaus, girdėjo kaip braškėjo lova, nesikišo, nežino ar miegantį užsmaugė; nežino, kam jisai (T. L.) jį (N. L.) nurengė, taip pat teigia neprisimenantis arba nematęs, kad ką nors būtų į burną (N. L.) įkišę; apie N. L. mirtį sužinojo būdamas virtuvėje, kai apie tai jam pranešė iš kambario atėjęs T. L. (t. 1, b. l. 168-174).

2016-09-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140(1448)-IS1-4839 patvirtina, kad ant pateiktų tirti daiktų, paimtų iš apžiūrimų vietų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), rasti ir nustatyti tik T. L. genotipas ir DNR, kiti asmenys, kuriems galimai priklausytų rasti ant daiktų kraujo pėdsakai ir DNR, nėra galimybės atsakyti (t. 3, b. l. 99-103).

2016-09-21 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3600)-IS1-4990 patvirtina, kad asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, rastų ant tampono su nuoplova, lovatiesės, paimtų 2016-03-10 apžiūrint įvyko vietą (duomenys neskelbtini), T. L. dešiniojo bato, kairiojo bato, paimtų 2016-03-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) bei vyro kraujo, rasto ant T. L. kelnių, kairiojo bato, genotipas sutampa su N. L. genotipu. Ant T. L. kelnių, paimtų 216-03-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti asmens DNR ir kraujas, kuris nepriklauso N. L. (t. 3, b. l. 95-96).

Tokia veikos kvalifikacija buvo paremta tuo, kad N. L. mirties priežastis konstatuota ne dėl T. L. suduotų smūgių ir smaugimo, o dėl mechaninės asfikcijos, kvėpavimo takams prisipildžius vandens, kadangi lavono plaučiuose ir inkstuose aptiktos diatomėjos, kas leido ekspertams daryti neginčytiną išvadą, jog N. L. į Nemuną buvo įmestas dar būdamas gyvas, tačiau galimai praradęs sąmonę (teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 137/2016(06)).

Viena iš būtinų sąlygų kvalifikuoti veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies bet kokį punktą – kaltinamojo suvokimas jam inkriminuoto sudėties požymio. Taigi, padarytos veikos kvalifikacija pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas, reikalauja tiek bejėgiškos būklės, tiek ir tyčinės kaltės nustatymo ne tik paties gyvybės atėmimo atžvilgiu, bet ir suvokimo, kad nužudomas būtent bejėgiškos būklės asmuo. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą tik tada, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad tokia N. L. nužudymo kvalifikacija teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino, kad kaltinamiesiems be pagrindo inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas veiką kvalifikuojantis požymis „tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų“.

Šios baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad konfliktą, pasireiškusį fizinio smurto vartojimu, tai yra mažiausiai dviejų smūgių į veidą sudavimu, kaklo apkabinimu rankomis, suspaudimu ir smaugimu, nugabenimu iki Nemuno ir įmetimu į vandenį, galiausiai pasibaigusį N. L. gyvybės atėmimu pradėjo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis T. L.. Tai jis pasižadino ant lovos miegojusį N. L., sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, apėmė ranka kaklą ir ėmė smaugti. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis T. L. kartu su prie jo daromų tyčinių veiksmų prisidėjusiu tėvu, kaltinamuoju V. L., bendrais veiksmais, veždami karučiu bei vilkdami žeme, nugabeno N. L. iki Nemuno ir įmetė į vandenį. Įvykus mechaninei asfikcijai dėl kvėpavimo takų uždarymo vandeniu N. L. mirė. Įmesdami sumuštą, prismaugtą ir nuogą N. L. į Nemuną, esant beveik neigiamai aplinkos temperatūrai (nusikaltimas padarytas 2016-03-06), kaltinamieji suprato, kad jie savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti ir to siekė, todėl nužudymą, kolegijos nuomone, jie padarė tiesiogine tyčia. N. L. mirtis, tai abiejų kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų rezultatas ir pasekmė.

Kaltinamųjų aiškinimas, kad jie į Nemuną N. L. įmetė manydami, jog jis nebegyvas – nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, teismo medicinos specialisto išvada nenuginčijamai patvirtina, kad N. L. į Nemuną buvo įmestas gyvas, nes mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos dėl kvėpavimo takų uždarymo vandeniu. Be to, įvykio vietos apžiūros protokolas parvirtina, kad nužudytojo N. L. burnoje buvo rasta įkišta juodos spalvos medžiaginė kojinė. Tai leidžia manyti, kad gabenamas iki Nemuno N. L. bandė šauktis pagalbos ar išduoti kokius kitus garsus ir taip priešintis, bet buvo užtildytas. Tokios galimybės neatmetė bei nepaneigė ir patys kaltinamieji teigdami, jog nepamena kur, kodėl, kada ir kuris iš jų įkišo kojinę į burną N. L..

Vis tik teismas pripažįsta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamieji visą bylos nagrinėjimo metu neigė supratę, kad gabena dar gyvo N. L. kūną ir įmesdami į Nemuną taip jį nužudė, vis tik nuo pat pirmosios apklausos T. ir V. L. pripažino savo visus veiksmus, išdėstė esmines to vakaro aplinkybes, leidusius pareigūnams išaiškinti įvykio aplinkybes, konkrečius kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus, atliktus su N. L., jo gabenimo iki Nemuno eigą. Kad nuoširdžiai gailisi įrodo ir tai, jog nagrinėjant bylą teisme ir būnant V. L. laisvėje, jam pačiam neišgalint, kaltinamųjų artimieji stengėsi padėti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, be to, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrai bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Apklausų metu kaltinamieji nurodė, kad buvo girti ir patvirtino, kad tai turėjo įtakos tam, ką padarė. Įvertinus ir tai, kad kaltinamieji tą vakarą girtavo, kad jokių akivaizdžių priežasčių vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį nebuvo, darytina išvada, kad būtent kaltinamųjų apsvaigimas nuo alkoholio lėmė nusikaltimo padarymą. Nusikalstama kaltinamųjų padaryta veika priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tyčia.

Kaltinamasis T. L. iki suėmimo dirbo, Lietuvoje anksčiau neteistas, teistas Anglijoje (t. 2, b. l. 45-50), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 51), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 55), psichiatrinio ir narkologinio gydymo įstaigose neregistruotas (t. 2, b. l. 61, 65), taigi nėra pagrindo abejoti asmens pakaltinamumu.