Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 20 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 metų 4 mėnesių 24 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, stebimos rizikos mažėjimo bei valdymo tendencijos. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje keturis kartus paskatintas. Nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo - nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios įsidarbino ir iki šiol motyvuotai dirba pataisos namuose. Nuteistasis iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus įsiskolinimus. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: įgyta profesinė kvalifikacija; teigiama darbinė motyvacija; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei tokiais būdais stengiasi valdyti riziką pakartotinai nusikalsti.

V. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 9 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 11 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 10 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus pažeidęs nustatytą vidaus tvarką, iš kurių vieną kartą baustas drausmine tvarka, keturis kartus skatintas, neturi patvirtintos gyvenamosios vietos, pataisos įstaigoje dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, minimaliai palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. L. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog V. L. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, iš kurių vieną kartą baustas drausmine tvarka (2021 m. balandžio 30 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą), keturis kartus skatintas. Vertinant tai, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką V. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, egzistuoja statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – būdingas teisės pažeidimų modelis (dėl teisės aktų pažeidimų esant apsvaigus nuo alkoholio); turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti santykiai su artimaisiais; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus nužudymas, padarymą, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, socialinius ryšius palaiko su seserimi, pas ją ketiną gyventi, tačiau nepateiktą tai patvirtinančių dokumentų. Sūnus yra įvykdytos nusikalstamos veikos bendrininkas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę kitame įstaigos sektoriuje. Nuteistasis neslepia, kad santykiai su sūnumi yra pakankamai sudėtingi ir tikrai nėra artimi. Iki įkalinimo nuteistasis įgijęs specialų vidurinį išsilavinimą, tačiau buvo bedarbis. Pataisos namuose nuteistasis nesimoko, darbo atsisakęs nebuvo. Nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su lošimu ar kitokiu kompulsyviu elgesiu. Išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas po bausmės atlikimo ir tuo pačiu esamų finansinių įsipareigojimų vykdymas, kadangi pagal esamą situaciją perspektyvos padengti turimus įsiskolinimus artimiausiu laikotarpiu laikytinos ganėtinai menkomis. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai bei tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai sukūrė situacijas palankias nusikalsti. Pokalbio metu nurodė, kad „suprato savo klaidas“ todėl nepasiduos pašalinei įtakai ir ateityje vengs situacijų, kurios sudarytų galimybę nusikalsti. Nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos kilusioms pasekmės. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis buvo lemiamas veiksnys lėmęs smurtinio elgesio apraiškas. Pokalbio metu stebimos neigiamos nuostatos alkoholio vartojimo atžvilgiu ir tai, jog asmuo suvokia alkoholio vartojimo žalą ne tik konkrečiam asmeniui, tačiau ir jo aplinkai. Nuteistojo emocinė gerovė vertintina nevienareikšmiškai. Interesų ratas pakankamai siauras, socialiniai ryšiai su laisvėje esančiais artimaisiais menki. Savivertė vidutiniška, geba įvardint tas savybes, kurių savyje nemėgsta, tačiau stokoja kritiškumo tiek savo, tiek savo veiksmų atžvilgiu. Nors ir neišsako nerimo dėl bausmės atlikimo, tačiau turi tam tikrų intraverto bruožų. Emocinės gerovės ypatumai yra iš dalies susiję su nusikalstamo elgesio raiška (destruktyvus elgesys nukreipiamas į kitus asmenis). Kalbėdamas apie nusikalstamą veiką tvirtina, kad jo veiksmai ir elgesys yra „tik reakcija“ į aplinkos stimuliaciją. Auka nužudyta, tačiau kokios priežastys lėmė tokį elgesį pats nuteistasis paaiškinti negali, nes teigia daugelio detalių neatsimenantis. Šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, apgalvoja savo veiksmus. Nesugebėjo atskirti tų sričių, kurios yra probleminės, neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, dėl to dabar gailisi. Pakartotinio vertinimo metu geba atpažinti priežastis paskatinusias jį nusikalsti, supranta, kad turėjo problemų, tačiau motyvacija jas spręsti nėra labai aukšta. Teigiamo socialinio statuso ir savo vertingumo stiprinimas, dedant pastangas grąžinti prarastą aplinkos socialinį pasitikėjimą, tinkamas savo galimybių vertinimas, poreikių suvokimas, problemų identifikavimas ir konstruktyvūs jų sprendimo būdai gali mažinti teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, tačiau manytina, kad pasiekti šiems rezultatams būtų reikalingas intensyvesnis tikslinių intervencinių priemonių taikymas nuteistojo atžvilgiu.

Iš pateiktos pažymos apie gautus vykdomuosius raštus, nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti – 46 207,18 Eur, išskaičiuota – 1 453,56 Eur. Iš pateiktos pažymos apie dalyvavimą užimtume, nustatyta, kad nuteistasis nėra dalyvavęs jokioje veikloje, nerodo iniciatyvos, neišsako pageidavimų ar priežasčių, dėl kurių nedalyvauja jokioje veikloje. Nuteistojo bendravimo su resocializacijos specialistais organizuojančiais užsiėmimus nėra, todėl nėra duomenų apie nuteistojo asmenybę ar motyvaciją užsiimti pozityvia veikla ar siekti pokyčių mažinančių nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. L. neatliktos bausmės dalis (4 metai 4 mėnesių 24 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. L. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje 2022 m. birželio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.