Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šiuo atveju susipažinus su teismui pateiktais duomenimis – Socialinio tyrimo išvada, Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, protokolu, nuteistojo asmens byla, teismas sprendžia, jog tvirtinti pateiktas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nuteistojo vertinimui yra aktualios BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir pagal jas nuteistasis jau yra atlikęs privalomai atliktiną bausmės dalį, kas sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Vertinant materialųjį pagrindą lygtiniam paleidimui, nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri fiksuojama jau nuo 2023 m. vasario 18 d., tai yra jo nusikalstamo elgesio riziką vertinant paskutinius keturis kartus. Nuteistojo elgesys (pozityvios nuteistojo iniciatyvos tiek vykdant individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tiek ir dalyvaujant pozityvaus užimtumo priemonėse) atskleidžia akivaizdžias pastangas žemos nusikalstamo elgesio rizikos išlaikymui, stebimas žemos nusikalstamo elgesio rizikos stabilumas. Teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, įvertina nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir šiuo atveju konstatuoja, kad nuteistasis pataisos proceso metu dėjo maksimalias pastangas keisti savo nusikalstamo elgesio raišką.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad, kaip minėta, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nustatytas kaip atitinkantis žemą. Nuteistajam atlikus didelės žalos rizikos analizės atranką, nebuvo nustatyti grėsmės visuomenei ar pačiam asmeniui požymiai, todėl išsami analizė nebuvo atliekama. Vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu, svarbu akcentuoti, kad rizika išliko žema, turėjo mažėjimo tendencijų, kadangi ilgą laiką buvo fiksuojamas jos nuoseklus valdymas, nes asmuo motyvuotai dirba ir dengia vykdomuosius patvarkymus iš gaunamo atlyginimo, taip pat atlieka savarankiškas įmokas, baigė eilę elgesio korekcijos užsiėmimų, mokėsi, įgijo profesiją, dalyvauja pozityviame užimtume, t. y. nuosekliai įsitraukia į resocializacijos procesą. Pastaruoju metu asmuo dalyvavo ir baigė psichokorekcijos programą ,,Tik tu ir aš“, koregavo kriminogeninį veiksnį ,,piktnaudžiavimas alkoholiu“. Nors po atlikto vertinimo nuteistojo elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai), jie yra nuosekliai valdomi. Nuteistasis aktyviai dalyvavo finansinio raštingumo tobulinimo veiklose, įskaitant paskaitas su Lietuvos antstolių rūmų atstovėmis, domėjosi skolų grąžinimo naujovėmis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baigė vidurinį išsilavinimą ir įgijo plytelių klojėjo specialybę. Nuo 2022 m. spalio 5 d. jis sėkmingai įsidarbino ir iki šiol dirba. Be to, pateikė pažymą apie galimą įsidarbinimą, kas rodo jo pastangas užtikrinti stabilų pragyvenimo šaltinį po lygtinio paleidimo. Nuteistojo elgesyje vyraujantis dinaminis kriminogeninis veiksnys – lėšų valdymo sunkumai – gali būti užtikrintas nuoseklia darbine veikla po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vertinant dinaminį kriminogeninį veiksnį – buvo ar yra įtakojamas asocialios grupės – pažymėtina, kad stebimos kryptingos nuteistojo pastangos atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos bei neigiamai charakterizuojančių asmenų, aktyviai įsitraukiant į pozityvias, socialiai priimtinas veiklas. Tiesioginių sąsajų tarp nuteistojo ryšių su artimaisiais bei jo nusikalstamo elgesio raiškos nestebima. Nuteistasis palaiko glaudžius santykius su šeima, bendrauja su broliu, seserimis ir turi artimą ryšį su teta. Taip pat laukiamas šeimos pagausėjimas, ir nurodyti veiksniai, spręstina, jog veikia kaip stiprūs apsauginiai veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio pasikartojimo riziką. Tikėtina, kad šiltų santykių su artimaisiais puoselėjimas galėtų būti viena iš sričių, padėsiančių nuteistajam lengviau integruotis visuomenėje bei rinktis socialius elgesio būdus nenusikalstant. Be kita ko, pakartotinio vertinimo metu stebimos nuteistojo pastangos spręsti ir kitas problemines sritis, aktyviai dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo programose. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir disciplinuotas, nėra fiksuojama pakartotinių pažeidimų.

Kaip minėta, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, už pavyzdingą elgesį bei darbą skatintas 18 kartų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra disciplinuotas: laikosi režimo reikalavimų bei įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo pradžios metu, tai yra 2016 m. kovo 14 d., buvo 2 kartus pažeidęs įstaigos tvarką, tačiau nuobauda panaikinta prieš terminą, dėl gero elgesio. Apibendrinant, nuteistasis parodė aiškius elgesio pokyčius, vengia destruktyvios aplinkos, aktyviai dirba ir laikosi nustatytų reikalavimų. Jo kriminogeniniai veiksniai yra sėkmingai valdomi, o teigiami pokyčiai darbinėje ir socialinėje veikloje leidžia prognozuoti sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Dėl šių aplinkybių teismas gali pagrįstai manyti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam nustatyta apsauginių kriminogeninių veiksnių gausa: deklaruota, užtikrinta gyvenamoji vieta laisvėje, teigiamos nuostatos darbinei veiklai, lėšų tvarkymas ir pajamos; palaikantys asmeniniais ryšiai, motyvacija teigiamais būdais integruotis į visuomenę (aktyvus pozityvaus užimtumo priemonių lankymas), kurie neabejotinai turės įtakos jo elgesiui paleistam lygtinai, tai yra skatins jį laikytis įstatymų ir pakartotinai nenusikalsti.

Nuteistojo nuosekliai vykdomos teigiamos iniciatyvos, pastangos, darbinė veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, aplinkybė, kad išvykęs į trumpalaikes išvykas, grįžta laiku, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Visi aptarti duomenys neabejotinai leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir įtikinanti bei leidžia konstatuoti, kad nuteistojo tolimesnis pataisos procesas gali vykti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Įvertinus visus aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog nuteistojo T. L. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra nuoseklus ir pozityvus, taip pat įtikinantis, kad nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais, o jo tolimesnis pataisos procesas gali būti vykdomas taikant lygtinį paleidimą. Tačiau teismas atkreipia ir nuteistojo dėmesį, jog lygtinio paleidimo taikymas nėra savitikslis, tai iš esmės institutas tapatus bausmės atlikimui, tik lengvesnėmis sąlygomis, suteikiant nuteistam asmeniui galimybę užsitikrinti sėkmingesnę reintegraciją į visuomenę, bet kartu iš nuteistojo reikalaujantis įstatymų ir probacijos sąlygų nepažeidžiančio, pavyzdingo elgesio, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo taikymas gali būti panaikintas, o asmuo pasiunčiamas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindai nuteistojo T. L. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą ir patvirtina Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. LK-N-1.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. LK-N-1 taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.