Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. L. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 20 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra maža, nuteistasis stengiasi elgtis tinkamai, laikytis nustatytos tvarkos, stebima pakankama nuteistojo motyvacija darbinėje veikloje, iš gaunamo atlygio pragyvena, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau nedalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologo konsultacijose. Komisija vienareikšmiai nenurodo, jo nuteistasis nuosekliai ir sistemingai valdo nusikalstamo elgesio riziką.

V. L. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 11 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 10 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. iš tiesų yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dirba. Vis tik teismas pažymi, jog šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmė atliekantis nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu, nesuteikdamas prioriteto atskiriems bausmės atlikimo laikotarpiams.

Nors pagal „OASys“ metodiką V. L. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar vyrauja dinaminiai kriminogenini veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar turi koreguoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo elgesyje, kaip minėta, vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškiniųir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kai tuo tarpu apsauginis veiksnys yra nustatytas tik vienas – šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, ir jis nėra atsveriantis nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, o tai neleidžia teismui spręsti apie pilnavertišką nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija, net ir stebimų teigiamų pokyčių kontekste. Akcentuotina ir tai, jog žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kol kas dar stebimą itin trumpą laiką ir atsižvelgiant į tai, dar negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Teismas vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atkreipia dėmesį, jog toks pokytis nebuvo nuoseklus. Ši išvada grindžiama tuo, jog V. L. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra padaręs vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka (duomenys neskelbtini) Drausmine tvarka nuteistasis buvo nubaustas jau praėjus ilgam laikui nuo bausmės atlikimo pradžios, gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuolatinai teigiamas ir nuoseklus. Kartu pažymėtina ir tai, kad ir Komisija spręsdama dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nebuvo vienareikšmiai nusprendusi, jog nuteistojo pataisos procesas šiuo metu jau yra užtikrinantis, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals, priešingai Komisija pasisakė, jog šiuo metu negalima vienareikšmiai teigti, kad nuteistasis, nuosekliai ir sistemingai valdo nusikalstamo elgesio riziką, tokiam vertinimui pritaria ir teismas. Kaip atskleista Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nesilaikė Komisijos rekomendacijų – nedalyvavo jokiose pozityvaus užimtumo priemonėse, per rekomendacinį laikotarpį nedalyvavo psichologo konsultacijose. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį nesiekiantį aktyviai įsitraukti į savo paties pataisos procesą, nors nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia itin opias problemines sritis susijusias su vidinių impulsų kontrolės stoka, kurie galėtų būti koreguojami būtent ir vykdant Komisijos rekomendacijas. Taigi, šiuo atveju vien tik aplinkybė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, be kitų objektyvių, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymą, reikalinga atsižvelgti ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, o nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai teigiamų nuteistojo iniciatyvų trūkumas atskleidžia tai, jog akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis dar nėra įvykęs ir nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.