Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ingos E. V. ieškinį atsakovui E. R., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (79 b.l.).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą (59-60 b.l.) siūlė ieškinio reikalavimus tenkinti. Atsakovo vengimą atvykti į teismo posėdžius bei ekspertizę, siūlė vertinti kaip vengimą būti pripažintam vaiko tėvu (30-31 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė M. V.. Gimimo įrašą liudijančiame išraše duomenų apie vaiko tėvą nėra (4 b.l.). I. E. V. augina dar du vaikus: M. V., gim. (duomenys neskelbtini) , ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (5, 6 b.l.). Ieškovė su vaikais gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (7 b.l.). M. V. nustatytas fiziologinės raidos ir kalbos išraiškos sutrikimai (9-10 b.l.). Pateiktos pažymos iš VSDFV Šiaulių skyriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės kompensacijų skyriaus patvirtina, kad ieškovė gauna vaiko išlaikymo išmoką, socialinę pašalpą, išmokas vaikams, išmoką besimokančio asmens vaiko priežiūrai, globos išmoką, bei kelių rūšių pašalpas, vidutiniškai kas mėnesį apie 750,00 Eur (11-14 b.l.). 2015-12-23 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu M. V. išlaikymui iš jos tėvo A. M. priteista po 130,00 Eur per mėnesį iki dukters pilnametystės (15-18 b.l.). VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad Inga E. V. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (19 b.l.). Savivaldybės būsto nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė gyvena savivaldybei priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (20-24 b.l.). Gyventojų registro duomenimis paskutinė atsakovo E. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Radviliškio r. (34 b.l.). 2019-10-29 teismas paskelbė atsakovo paiešką per policiją (46-47 b.l.). Policija nustatė, kad E. R. gyvena Švedijoje b(duomenys neskelbtini) (49 b.l.). Atsakovas teismui pateikė 2019-11-27 pareiškimą, kuriame nurodė, kad tėvystės nepripažįsta, o grįžęs į Lietuvą sutinka atlikti DNR tyrimą (51 b.l.). 2020-01-23 teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (57-58 b.l.), tačiau atsakovas į ją neatvyko, atsiuntė pranešimą, kad Švedijoje jam taikoma namų areštas (60 b.l.). Į teismo prašymą atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus (62 b.l.), atsakovas nereagavo. Advokato R. R. pranešimas patvirtina, kad tėvystės nustatymo ekspertizė neatlikta, nes neatvyko atsakovas E. R. (63 b.l.).

Dėl tėvystės nustatymo.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. J. T. vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės I. E. V. byloje pareikštą reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, teismas 2020-01-23 remdamasis ieškovės prašymu ir atsakovo pateiktu rašytiniu sutikimu paskyrė DNR ekspertizę, įpareigodamas ekspertus atsakyti į klausimą ar atsakovas E. R. yra M. V. tėvas. Šalys buvo įpareigotos iki 2020-03-01 nuvykti į Synlab Lietuva A. A. teismui 2020-02-10 pateikė prašymą kuriame nurodė, kad dėl Švedijoje jam taikomo namų arešto, jis negali grįžti į Lietuvą. Teismui pareikalavus pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, atsakovas jokių dokumentų nepateikė. Taigi, atsakovas teismui nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kurias būtų galima laikyti pateisinančiomis jo neatvykimą DNR ekspertizės atlikimui. Per visą civilinės bylos teisme nagrinėjimo laiką atsakovas ne kartą buvo susisiekęs su teismu jo nurodytu elektroniniu paštu, rašė, kad sutinka atlikti ekspertizę, o 2020-03-13 teisme gautame elektroniniame laiške nurodė, kad balandžio 6 išvyksta iš Švedijos ir grįžęs į Lietuvą iš karto susisieks, tačiau nei balandžio mėnesį, nei vėliau atsakovas į teismą neatvyko, nėra paskyręs savo atstovo byloje, taip pat nepalaiko ryšių ir su ieškove. Iš tokio atsakovo elgesio teismas sprendžia, kad atsakovas vengia atlikti ekspertizę, atsisako ją atlikti, taip vengia atsakomybės.

Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo institutą, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę.

CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).

Pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių paaiškinimais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2–3 dalys).

Teismo vertinimu, atsakovas be jokių svarbių priežasčių atsisakydamas atlikti DNR ekspertizę, siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra M. V. tėvas. Byloje esantys įrodymai įrodo ieškovės I. E. V. ir atsakovo E. R. tarpusavio santykius nuo 2016 m. pavasario iki vasaros pabaigos. Nors šalys nuolat kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau gyveno šalia vienas kito esančiuose butuose ir artimai bendravo. Ieškovė pripažino, kad minėtu laikotarpiu intymių santykių turėjo tik su atsakovu. Šalių santykiams nutrūkus, jau po vaiko gimimo, atsakovas per socialinį tinklapį Facebook teiravosi ieškovės ar tikrai jis vaiko tėvas, prašė atsiųsti mergaitės nuotrauką, kas patvirtina, jog šalys tikrai artimai bendravo ir atsakovas pats jaučia, kad jis yra M. V. biologinis tėvas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu.

Remiantis nurodytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja byloje esant pakankamai įrodymų patvirtinančių faktą, kad atsakovas E. R. yra ieškovės I. E. V. dukters M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl ieškinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas, tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. R. nepilnametei dukrai M. V. 150,00 Eur dydžio išlaikymą. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad nepilnametės dukters M. V. išlaikymui ji gali skirti ir skiria ne mažiau kaip po 150,00 Eur per mėnesį. Mergaitė turi specialių poreikių dėl nustatytų raidos sutrikimų ir lėtinės ligos. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, bet užtikrina ir kasdienę vaiko priežiūrą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad atsakovės nurodytos išlaidos dukters išlaikymui yra nepagrįstos ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio amžiaus vaiko poreikių (yra per didelės). Teismo nuomone, prašomas 150,00 Eur išlaikymas vaikui yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Teismas neturi duomenų apie atsakovo E. R. sveikatos problemas, išlaikytinius, turtinius įsipareigojimus, kitas svarbias aplinkybes, kurios sąlygotų nustatyti, kad šalių dalys vaiko išlaikymo prievolėje galėtų būti nevienodos. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl teismas laiko, kad atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia teikti 150,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. V.. Ši suma priteistina iš atsakovo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jos motina I. E. V. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Ieškovė prašo priteisti 4350,00 Eur įsiskolinimą už 29 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad atsakovas šiuo laikotarpiu prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prie dukters išlaikymo minėtu laikotarpiu neprisidėjo, todėl priteistinas 4350,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo lėšos nepilnamečiui vaikui yra būtinos nedelsiant, teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo leistinas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters M. V. gyvenamąją vietą su ja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnametės M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamoje vietoje (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą: 213,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 138,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) bei 251,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Teismas patyrė 11,11 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V. yra E. R. duktė.

Priteisti iš atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistino išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4350,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti ieškovę I. E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 213,00 Eur (dviejų šimtų trylikos eurų) žyminį mokestį, 251,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 11,11 Eur (vienuolikos eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimu (sumos mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.