Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-4081-918/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-09
Bylos Nr.
e2YT-4081-918/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
UAB „Ekinta“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ekinta“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bublys, BKU „Centro taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Ekinta“ antstoliui Andriui Bubliui pateiktu 2021 m. gruodžio 29 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2021 m. gruodžio 20 d. „Patvarkymą dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-21-42-16796 dalyje dėl „2021-11-19 d. el. paštu gautos informacijos iš AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618” nepateikimo“, ir įpareigoti antstolį pateikti „2021-11-19 d. el. paštu gautą informaciją iš AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618”. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į antstolį, prašydama pateikti „2021-11-19 d. el. paštu gautą informaciją iš AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618“. Antstolis patvarkymu atmetė pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad prašomos draudimo žalos bylos Nr. GT/21/001618 nėra galimybės pateikti, kadangi AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje antstoliui suteikė elektroninę prieigą susipažinti su žalos byla nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktos žalos bylos buvo reikalinga tik pasitikslinti informaciją, kokio dydžio išmoka yra paskirtas išmokėti dėl žalos atlyginimo, visa žalos bylos nebuvo pridėta prie vykdomųjų bylų Nr. 0042/21/00715 ir Nr. 0042/21/00716. Pareiškėja mano, kad toks motyvas nėra pagrįstas, nes CPK 643 str. 2 p. nustatyta, kad skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą, todėl šią skolininkės teisę antstolis pažeidė. Duomenų, kad pareiškėjos prašoma pateikti žalos byla būtų pripažinta dokumentais, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą, nėra. Kadangi įstatymų leidėjas nenumato, kad paraleliai su vykdomąja byla egzistuotų skolininkei neprieinama ir nežinoma vykdomoji byla ar vykdomosios bylos dalis, juo labiau tokia reikšminga medžiaga, kuri apsprendžia turto arešto mastą, tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę susipažinti su gauta informacija apie žalos bylą.

Antstolis 2021 m. gruodžio 31 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą Nr. S-21-42-17364 pareiškėjos skundą atmetė ir kartu su vykdomųjų bylų Nr. 0042/21/00715 ir Nr. 0042/21/00716 skaitmeninėmis kopijomis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos teisė susipažinti su vykdomąja byla nepažeidžiama, visa informacija skolininkei apie atliekamus procesinius veiksmus byloje teikiama. Pareiškėjos atstovė Vilija Ramonienė buvo atvykusi į antstolio kontorą, kur jai buvo suteikta galimybė susipažinti su vykdomosiomis bylomis. Pareiškėjos reikalavimo nėra galimybės tenkinti, t. y. prašomos draudimo žalos bylos Nr. GT/21/001618 nėra galimybės pateikti, kadangi žalos byla nėra pridėta prie vykdomųjų bylų medžiagos. Be to, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje antstoliui suteikė tik elektroninę prieigą susipažinti su žalos byla nuo 2022 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktos žalos bylos buvo reikalinga tik patikslinti informaciją, kokio dydžio išmoka yra paskirta išmokėti dėl žalos atlyginimo, visa žalos byla nebuvo pridėta prie vykdomųjų bylų, todėl antstolis neturi galimybės pateikti tokios informacijos, kurios vykdomojoje byloje nėra. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja yra nukentėjusioji draudiminėje byloje, antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis į AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir susipažinti su jos atžvilgiu vedama draudimine byla.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BKU „Centro taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Justino Stasiškio, atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, ir skirti pareiškėjai iki 500,00 Eur baudą už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą skundą vykdomojoje byloje, pusę šios sumos sumokant suinteresuotam asmeniui BKU „Centro taupomoji kasa“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus J. S. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo ir pareiškėja sudarė kredito sutartį Nr. P13/00066, kuri, pareiškėjai nevykdant įsipareigojimų, buvo nutraukta. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį dokumentą, kuris perduotas antstoliui vykdyti. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau 2019 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2444-262/2019 bei 2020 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-208-781/2020 pareiškėjos ieškinį atmetė. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja pateikė nepagrįstą ir nemotyvuotą skundą dėl antstolio veiksmų siekdama vilkinti turto pardavimo procesą. Pažymėjo, kad nuo vykdomojo dokumento išdavimo dienos, t. y. beveik 4,5 metų, pareiškėja skolos nepadengė, o visi veiksmai tiek civilinėje byloje, tiek vykdomosiose bylose yra nukreipti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymi, kad pareiškėja turi teisę gauti informaciją apie draudimo žalos bylą tiesiogiai iš draudimo bendrovės. Suinteresuotas asmuo, įvertinęs pareiškėjos elgesį viso skolos išieškojimo proceso metu, mano, kad pareiškėja toliau vilkina išieškojimo iš turto procedūrą teikdama nemotyvuotus procesinius dokumentus vykdomojoje byloje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja skundą pateikė nesąžiningai, siekdama ne apginti neva jos pažeistas teises, bet trukdyti turto pardavimui.

2022 m. vasario 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. kovo 7 d. 10.00 val. Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus. Procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. kovo 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra imperatyviais reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, bet kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdomojoje byloje Nr. 0042/21/00715 vykdo notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DB-6420 dėl 472,35 Eur delspinigių (skolos), 50 513,02 Eur palūkanų (skolos), 215 697,56 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Ekinta“ išieškotojos BKU „Centro taupomoji kasa“, naudai. Antstolis 2021 m. gruodžio 24 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-42-5934 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (el. c. b. I t. 36-37 l.). 2021 m. gegužės 25 d. turto arešto aktu Nr. S-21-42-5961 antstolis areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, turto arešto mastas – 267 149,69 Eur (el. c. b. I t. 35-40 l.). 2021 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-21-42-5965 antstolis nurodė AAS „BTA Insurance Company“: 1) skubiai informuoti antstolį, ar buvo paskaičiuota ir paskirta draudimo išmoka UAB „Ekinta“, jei taip, kokio dydžio, kokiais pagrindais ir kada; 2) areštuoti skolininkei UAB „Ekinta“ priklausančias reikalavimo teises (mokėtinas lėšas) sustabdant jų išmokėjimą iki atskiro antstolio nurodymo; 3) nustatytu arešto mastą – 267 149,69 Eur (el. c. b. I t. 42-43 l.).

AAS „BTA Insurance Company“ raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad yra įregistruotos dvi žalos bylos Nr. GT/21/001618 ir Nr. ITD/21/000206, kurių draudėju yra UAB „Ekinta“, išmokos nėra apskaičiuotos galutinai ir nėra išmokėtos (el. c. b. I t. 44 l.).

2021 m. spalio 28 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-42-13201 antstolis įpareigojo AAS „BTA Insurance Company“: 1) informuoti, ar šiai dienai jau yra paskaičiuota ir priskirta draudimo išmoka UAB „Ekinta“, jei ne, pateikti to priežastis; 2) pateikti visą informaciją, susijusią su padaryta turto žala ir atliktu turtui padarytos žalos vertinimu (el. c. b. I t. 63-64 l.).

2021 m. gruodžio 1 d. patvarkymu dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. S-21-42-15806 antstolis pakeitė 2021 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. S-21-42-5965 nustatant, kad areštuojamas skolininkei UAB „Ekinta“ priklausančios reikalavimo teisės (mokėtinos lėšos), sustabdant jų išmokėjimą iš AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, nustatant arešto mastą – 569 753,07 Eur (el. c. b. I t. 139-140 l.).

2021 m. gruodžio 3 d. patvarkymu dėl lėšų išmokėjimo sustabdymo (pakeičiantis 2021-12-01 patvarkymą Nr. S-21-42-16285) antstolis nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. el. paštu gauta informacija iš AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618, todėl atsižvelgiant į tai, antstolis pakeitė 2021-12-01 patvarkymą Nr. S-21-42-15806 nustatant, kad areštuojamas skolininkei UAB „Ekinta“ priklausančios reikalavimo teisės (mokėtinos lėšos), sustabdant jų išmokėjimą iš AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje, nustatant arešto mastą – 285 551,09 Eur (el. c. b. I t. 152-152 l.).

2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėja pateikė antstoliui pareiškimą, kuriuo prašė antstolio atsiųsti 2021 m. lapkričio 19 d. el. paštu gautą informaciją iš AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618 (el. c. b. II t. 22 l.). 2021 m. gruodžio 20 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-42-16796 antstolis nurodė, kad prašomos draudimo žalos bylos Nr. GT/21/001618 nėra galimybės pateikti, kadangi AAS „BTA Insurnce Company“ filialas Lietuvoje antstoliui suteikė elektroninę prieigą susipažinti su žalos byla nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d. (el. c. b. II t. 29-30 l.).

CPK 643 straipsnio 2 punkte numatyta, kad skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Pareiškėja akcentuoja, kad antstolis neleido susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, t. y. iš AAS „BTA Insurance Company“ gauta medžiaga draudimo žalos byloje Nr. GT/21/001618. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nenustatyta, kad antstolis nesudarė galimybės susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ar medžiagos dalimi. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis būtų gavęs kokius nors dokumentus (jų kopijas) iš draudiko ir šiuos dokumentus (jų kopijas) būtų priėmęs į vykdomąją bylą. Byloje nepaneigta antstolio pozicija, kad jam buvo suteikta galimybė peržiūrėti draudimo žalos byloje Nr. GT/21/001618 esančius duomenis ribotą laiką per suteiktą elektroninę prieigą. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolis turėjo techninę galimybę šios draudimo žalos medžiagą (jos ištraukas) kopijuoti ir kopijas pridėti prie vykdomosios bylos medžiagos. Teismo įsitikinimu, vykdomojoje byloje nesančių dokumentų, nepaisant to, kad išieškojimą vykdančiam antstoliui yra žinomas jų turinys, nėra pagrindo laikyti vykdomosios bylos medžiaga. Pabrėžtina, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolį pateikti dokumentus, kurių nėra antstolio dispozicijoje, yra neįmanomas įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, kad teismas negali įpareigoti antstolio leisti susipažinti vykdymo proceso šalims su duomenimis, kurių nėra vykdomojoje byloje, taip pat negali įpareigoti antstolį tokius duomenis išreikalauti, kadangi išieškojimą vykdo antstolis ir būtent antstolis turi spręsti, kokius konkrečius vykdymo veiksmus reikia atlikti. Pareiškėjai reikiamus duomenis iš kitų asmenų, atsižvelgiant dar ir tai, kad draudimo byloje pareiškėja yra nukentėjusioji ir pati turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką.

Skolininkės subjektyvus vertinimas, kad antstolis nepateikia duomenų, kurių nėra vykdomojoje byloje, savaime neįrodo, kad antstolis, atsisakydamas pateikti duomenis, kurių neturi, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti 2021 m. gruodžio 21 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo dalyje dėl „2021-11-19 d. el. paštu gautos informacijos iš AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje apie draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618“ nepateikimo“ nepagrįstu ir neteisėtu.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja gali tiesiogiai kreiptis į draudimo žalos bylą Nr. GT/21/001618 administruojantį subjektą dėl susipažinimo su draudimo žalos bylos medžiaga.

Suinteresuotas asmuo BKU „Centro taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. S., atsiliepime į skundą prašo skirti pareiškėjai UAB „Ekinta“ 500,00 Eur baudą už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą skundą vykdomojoje byloje, pusę šios sumos sumokant suinteresuotam asmeniui.

Teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesines teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja skundą pateikė neturėdama tikslo ginti teises, kurios pareiškėjos subjektyviai įvertintos kaip pažeistos. Tokio kreipimosi į teismą negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „Ekinta“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė