Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 483-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 483-ioji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. J. 361,08 Eur skolą, kurią sudaro atsakovo nesumokėtas garažų bendrijos nario mokestis už 2009 - 2015 metus, 176,92 Eur dydžio delspinigius už pareigos mokėti mokesčius nevykdymą, 6,15 Eur žemės mokesčio delspinigius. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso garažo boksas Nr. 59, tačiau jis nuo 2009 m. ignoruoja savo, kaip bendrijos nario ir bendraturčio pareigą, nustatytą CK 4.76 straipsnyje. Pažymėjo, kad V. J. niekada nedalyvavo bendrijos narių susirinkimuose ir niekada nėra siūlęs, kad Bendrijos nariai skirtų lėšų ne tik būtinoms bendrijos veiklos priemonėms, bet ir bendrijos dokumentų dauginimui, išsiuntinėjimui kiekvienam bendrijos nariui. Skolininkas savo narystės bendrijoje ir jos paskaičiuotų pagal boksų plotus rinkliavų neginčija.Atsakovas V. J. pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad bendrija nepateikia įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimo dydį ir klaidingai ieškinyje nurodo, kad atsakovas neginčija apskaičiuotos rinkliavos dydžio. Bendrija nevykdo savo pareigų, numatytų Daugiaubučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, t.y. pareigos teikti išsamią informaciją apie bendrijos sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, nepateikia parengtos veiklos metinės ataskaitos. Nurodė, kad ne kartą prašė dokumentų iš bendrijos, tačiau juos buvo atsisakyta pateikti, kas yra neteisėta. Ieškinyje ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas niekada neprašė minėtų dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas daliai reikalavimų yra praleidęs ir 5 metų senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. J. ieškovės 483-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, naudai 286,20 Eur skolą, 20,70 Eur delspinigių ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią dalį ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 9 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir periodinių išmokų išieškojimo. Ieškinys pareikštas dėl mokesčių (nario mokesčio) išreikalavimo už 2009 - 2015 metus, tai yra už septynis metus. Ieškinys pareikštas 2016 m. sausio 21 d. Todėl ieškinio senaties termino ribose yra reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtus mokesčius už 2011 - 2015 metus. Pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą skola už nurodytą laikotarpį sudaro 286,20 Eur. Pagrindas kitiems reikalavimams - nesumokėtam nario mokesčiui už 2009 ir 2010 metus netenkinti yra ieškinio senaties termino praleidimas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir ieškovas nenurodė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo pažeistoji teisė neginama (Civilinio kodekso 1.131 str. nuostatos). Teismas nenustatė, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių;Pagal Civilinio kodekso 1.125 str. 6 dalį ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125, 1.126 str, Civilinio kodekso 6.71 str. nuostatomis, LR Įstatymu Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, LR Vyriausybės nutarimu 1996 m. spalio 4 d. Nr.1161, iš atsakovo priteisiama ieškovui 20,70 Eur delspinigių (už šešis mėnesius, skaičiuojant už nesumokėtą 286,20 Eur sumą). Kita dalis ieškinio dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį, viršijantį 6 mėnesius, pripažįstama nepagrįsta ir netenkinama;Atsakovo prieštaravimai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu pripažįstami nepagrįstais. Pareiga atsiskaityti atsakovui kyla iš Įstatymų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Kadangi tai yra atlygintinos paslaugos, atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal nustatyta tvarka patvirtintus įkainius bei mokėti kitus mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl dokumentų nepateikimo nesuteikia pagrindo netenkinti ieškinio ar pripažinti nepagrįstais ieškovės reikalavimus remiantis vien atsakovo nurodytais motyvais ir argumentais. Bendrijos priimti sprendimai yra galiojantys, nėra duomenų apie tai, kad šie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais, todėl privalomi bendrijos nariams ir bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas V. J. pateiktu apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas ir ieškinį atmesti visa apimtimi (b. .l. 125-133). Nurodė šiuos argumentus:Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, nors ieškovas ieškinio visiškai nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Teismas neišsamiai ištyrė įrodymus byloje ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo teikiami dokumentai turėjo esminių trūkumų, neleidusių nustatyti, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta;Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiga mokėti nario mokestį ar kitas išlaidas yra absoliuti. Formuojant tokią praktiką, būtų įteisinta bendrijos teisė absoliučiai niekuo nepagrįsti savo patiriamų išlaidų ir per nario mokestį ar kitas rinkliavas reikalauti iš bendrijos narių dengti netgi skolas, advokatų išlaidas, be jokio pagrindo įdarbintų asmenų darbo užmokesčius ir pan.;Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su ieškovo 20136 m. biudžetu, kuriuo ieškovas taip pat tariamai grindė savo reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Byloje kilo daug neaiškumų ir dėl ieškovo 2014 m. biudžeto, tačiau šie klausimai teismo nebuvo ištirti, nors yra tiesiogiai susiję su ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumu;Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovo reikalaujamą sumą už atitinkamus laikotarpius, turėjo patikrinti visų prašomų priteisti sumų pagrįstumą, kadangi atsakovas pateikė svarius argumentus, kodėl ieškovo teikiami įrodymai nepripažintini pagrįstais ir įrodančiais ieškovo ieškinio dalyką. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad ieškovo teikiami dokumentai neva įrodantys prašomos priteisti sumos dydį yra nepagrįsti, visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo, kokie yra bendrijos tikslai, kad mokesčiai turi būti sąžiningi, pagrįsti, o ne tiesiog konstanta.Ieškovė 483-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog didžiąja dalimi apeliantas kelia ne teisėtumo, o ekonominio tikslingumo problemas, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nebuvo reikšti jokie prašymai, todėl diskutuoti dėl apelianto teiginių nėra procesinio pagrindo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vykdė savo kaip bendraturčio pareigas, be to, apeliantas bendrijos veikloje visiškai nedalyvauja, jokių pasiūlymų bendrai gerovei sukurti neteikia, o siekia tik parazituoti kitų bendraturčių sąskaita, apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Bylos duomenimis, atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso 16.47 kv.m. ploto garažo patalpos Nr.59 (boksas), esančios 483-iojoje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 361,08 Eur skolą, kurią sudaro atsakovo nesumokėtas garažų bendrijos nario mokestis už 2009 - 2015 metus, 176,92 Eur dydžio delspinigius už pareigos mokėti mokesčius nevykdymą, 6,15 Eur žemės mokesčio delspinigius, kadangi atsakovas nuo 2009 m. ignoruoja savo, kaip bendrijos nario ir bendraturčio pareigą, nustatytą CK 4.76 straipsnyje.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. J. ieškovės 483-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, naudai 286,20 Eur skolą, 20,70 Eur delspinigių ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią dalį ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmetė. Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad pareiga atsiskaityti atsakovui kyla iš įstatymų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Kadangi tai yra atlygintinos paslaugos, atsakovui tenka pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal nustatyta tvarka patvirtintus įkainius bei mokėti kitus mokesčius, susijusius su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu. Bendrijos priimti sprendimai yra galiojantys, nėra duomenų apie tai, kad šie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais, todėl privalomi bendrijos nariams ir bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams.

10. Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, nors ieškovas ieškinio visiškai nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Pasak apelianto, teismas neišsamiai ištyrė įrodymus byloje ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo teikiami dokumentai turėjo esminių trūkumų, neleidusių nustatyti, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta. Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

11. Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).

12.Taip pat pažymėtina, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015, ir kt.). Pažymėtina, kad teismas, inter alia, turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą.

13.Susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu matyti, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi Civilinio kodekso nuostatomis, 483-iosios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatais, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovo įsiskolinimo dydį ir jo paskaičiavimą (b. l. 64-94), todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliantui taip pat nurodytina, jog pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vieno ar kito apelianto minimo įrodymo, ar dėl jo nepasisakė skundžiamame sprendime, nereiškia, jog šie įrodymai apskritai nebuvo vertinami.

14.Iš apelianto pateikto apeliacinio skundų argumentų matyti, kad pateiktu skundu apeliantas iš esmės apeliuoja į pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Apelianto teigimu, jo pareiga mokėti nario mokestį ar kitas išlaidas nėra, ieškovės reikalavimai priteisti atitinkamas sumas iš atsakovo yra nepagrįsti, be to, teismas netyrė ir nevertino įrodymų, susijusių su 2013 m. ir 2014 m. ieškovės biudžetu, nors šie klausimai yra tiesiogiai susiję su ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio pagrįstumu. Apelianto skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.

15.Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. J. yra 483-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narys ir nuosavybės teise valdo 16.47 kv.m. ploto garažo boksą Nr. 59. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo: 1) tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus; 2) teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; 3) vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo; taip pat vykdyti kitas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas pareigas. Konstatuotina, jog atsakovas, būdamas ieškovės bendrijos nariu ir bendraturčiu su kitais garažų savininkais, privalo apmokėti savo garažo ir bendro turto išlaikymo išlaidas, apmokėti išlaidas jam išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

16. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apelianto skundo teiginius, jog byloje nėra pateikta informacija, koks yra Bendrijos statinių bendras plotas, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, kiek Bendrijoje yra iš viso narių, kaip ir kokią metodiką taikant kiekvienam iš Bendrijos narių yra apskaičiuojamas nario mokestis. Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovės visuotinių susirinkimų protokolai ir sprendimai, atsakovo skolos apskaičiavimo dokumentai ir lentelės, duomenys apie Bendrijos biudžetą skirtingais metais, ieškovės revizinės komisijos 2012-05-21 aktas ir kt.) pagrindžia prašomų priteisti iš atsakovo mokesčių pagrįstumą bei jų skaičiavimą (b. l. 64-94).

17. Be to, iš byloje esančio ieškovės rašto apeliantui V. J. matyti, jog ieškovė nesudarė atsakovui kliūčių susipažinti su visais bendrijos dokumentais ir/ar gauti šių dokumentų kopijas, kadangi kvietė atvykti ir su jais susipažinti (b. l. 51), todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog Bendrija nesuteikė jam informacijos apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir pan. Negana to, tiek iš ieškovės pateiktų Bendrijos susirinkimo protokolų, tiek ir pačios ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas nedalyvavo Bendrijos veikloje, t.y. nedalyvavo organizuojamuose susirinkimuose, neteikė pasiūlymų ir pan. Konstatuotina, jog nesutikimą su Bendrijos mokesčiais atsakovas iš esmės pareiškė tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

18. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010;2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

19. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą nepakeistą.

20. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.