- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-2301-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14707-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- Z. V., "Ellora LTD"
- Atsakovas
- "Baltic arms", M. M.
- Trečiasis asmuo
- "FF lizingas"
- Kategorijos
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Z. V. ir „Ellora” Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir „Ellora“ Ltd. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir M. M. dėl reikalavimų teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Z. V. ir „Ellora“ Ltd pateikė ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo momento M. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, stabdyti išieškojimo vykdymą UAB „Baltic Arms“ naudai iš „Ellora“ Ltd pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017, iš Z. V. pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus civilinėse bylose Nr. 2-429-466/2017, Nr. B2-420-413/2017, Nr. e2-1405/2017, Nr. A2-1821-577/2016, Nr. B2-420-413/2017, Nr. 2-1049-480/2016, Nr. 2-825-257/2016.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2022 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovams nustatė terminą trūkumams pašalinti. Nustatė, kad ieškovai nėra sumokėję žyminio mokesčio, išaiškino jo apskaičiavimo tvarką ir už pareikštą reikalavimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti – sumokėti 188 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad ieškovai trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukia BUAB „FF lizingas“, kuri Juridinių asmenų registro duomenimis yra pasibaigusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro bei išaiškino ieškovams, kad kaip juridinis asmuo ieškovų trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė nebeegzistuoja. Teismas išaiškino, kad ieškovai negali būti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kadangi pagal teismų praktikos išaiškinimus būtent bankroto ir restruktūrizavimo bylose nurodyti asmenys CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. situacijose, kai ieškovas (vadovas, kreditorius ir pan.) reiškia reikalavimus (turtinius/neturtinius) bankrutuojančiai įmonei arba ginčijami sandoriai, kurių šalimi buvo betarpiškai pati bankrutuojanti įmonė ir pan. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovai ginčija reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurios šalimi nebuvo bankrutuojanti įmonė, minėta teisės norma netaikytina, o aplinkybė, kad ginčijama sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė į bankrutavusią bendrovę, nekeičia situacijos vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1255-855/2022).
Šalies argumentai
3. Šalindami trūkumus ieškovai pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo ir dalyko bei pagrindo pakeitimo. Nurodė, kad atsakovu yra traukiamas BUAB „FF lizingas“, pareiškiant reikalavimus dėl šio juridinio asmens valdymo organo (kreditorių susirinkimo) nutarimų, todėl prašo ieškinio trūkumus, nurodytus teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje, laikyti pašalintais. Taip pat reiškia reikalavimus: 1) atnaujinti terminą pateikti reikalavimams dėl pripažinimo negaliojančias nuo jų priėmimo momento 2014 m. liepos 8 d. BUAB „FF Lizingas“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 dėl UAB „Baltic Arms“ išrinkimo BUAB „FF Lizingas“ kreditorių susirinkimo pirmininku ir nutarimą Nr. 4.3.1 dėl UAB „Baltic Arms“ išrinkimo BUAB „FF Lizingas“ kreditorių komiteto nariu ir pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais nuo priėmimo momento; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo pasirašymo momento 2020 m. gegužės 15 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic Arms“ teisių perleidimo dalis, kuriomis UAB „Baltic Arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į Z. V. ir „Ellora“ Ltd. pagal šios sutarties priede nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus. Nurodo, kad pripažinus negaliojančia nuo pasirašymo momento M. M. ir UAB „Baltic Arms“ 2013 m. lapkričio 21 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, atsakovas UAB „Baltic Arms“ netektų teisės būti BUAB „FF Lizingas“ kreditoriumi ir įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui atsirastų pagrindas tenkinti kitus ieškovų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą, o ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovai nepašalino teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje nustatytų trūkumų.
6. Nurodė, kad dar nustatydamas trūkumus konstatavo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „FF lizingas“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei išaiškino ieškovams, kad kaip juridinis asmuo ieškovų trečiuoju asmeniu įtraukta bendrovė nebeegzistuoja. Tuo tarpu teikdami papildymą ir šalindami trūkumus ieškovai BUAB „FF lizingas“ nurodo nebe trečiuoju asmeniu, bet atsakovu (atitinkamai reiškia reikalavimus šiam asmeniui). Pažymėjo, kad toks procesinės padėties pakeitimas teisinės situacijos nekeičia, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro, išregistravimo iš juridinio asmens registro momentas reiškia juridinio asmens pabaigą, o juridinis asmuo nuo jo išregistravimo nustoja teisiškai egzistuoti bei praranda visus juridinio asmens požymius, nurodytus CK 2.33 straipsnio 1 dalyje. Todėl padarė išvadą, kad atsakovas BUAB „FF lizingas“ yra pasibaigęs ir nuo išregistravimo momento nebegali būti bylos šalimi.
7. Teismas pažymėjo, kad šalindami trūkumus ieškovai taip pat pareiškė reikalavimus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų bankroto procese, pripažinimo negaliojančiais, kas iš esmės reiškia pasibaigusio asmens bankroto procedūrų tęstinumą. Pažymėjo, kad pagal teismų praktikos išaiškinimus galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti išregistruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens išregistravimą ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus juridinių asmenų registre, be to, tokių reikalavimų patenkinimas nesukeltų ieškovams jokių materialinių teisinių padarinių. Todėl ieškovų ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Nurodė, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas pagrindas ieškovams buvo išaiškintas nutartyje, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Nustatė, kad ieškovai šalindami trūkumus nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovai pašalino nustatytą trūkumą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantas (ieškovas) Z. V. prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. teismas nepasisakė dėl ieškovų reikalavimo dalies, kuria ieškinys papildomas reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Aplinkybė, jog BUAB „FF Lizingas“ išregistruotas ir Juridinių asmenų registro, neatima iš ieškovų teisės ginčyti ieškinyje nurodytais pagrindais sutartį, turinčią teisinę reikšmę ieškovų teisėms ir pareigoms;
9.2. papildžius ieškinį reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasirašymo momento ieškovai CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Papildžius ieškinį minėtu reikalavimu, ginčijama sutartis, kurios viena iš šalių buvo bankrutuojanti įmonė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti ir vertinti šias aplinkybes iš naujo;
9.3. nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kadangi dar neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai teismas grąžino ieškovams ieškinio egzempliorius su priedais. Ši aplinkybė pagrindžia teisėjos suinteresuotumą nenagrinėti bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
4. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą, o ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
5. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).
6. Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis). Šis ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, 2022 m. liepos 15 d. nutartimi nustatė, kad pateiktas ieškinys turi trūkumų, t. y. nesumokėtas žyminis mokestis už pareikštą neturtinį reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat trečiuoju asmeniu įtraukta išregistruota dėl bankroto pasibaigusi įmonė. Taip pat teismas išaiškino, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas, kadangi ieškovai ginčija reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kurios šalimi nebuvo bankrutuojanti įmonė.
8. Ieškovai teikė ieškinio dalyko ir pagrindo papildymą, prašydami laikyti, jog ieškinio trūkumai pašalinti. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog ieškovai trūkumų nepašalino, todėl atsisakė priimti ieškovų ieškinį.
9. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovai atskirajame skunde nurodo, jog ieškinys papildytas reikalavimu dėl BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, todėl jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantų teiginiu neturi pagrindo sutikti.
10. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, jog procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
11. Reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką.
12. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokios aplinkybės, kurioms esant į teismą besikreipiantis asmuo nėra saistomas pareigos sumokėti žyminį mokestį, yra išdėstytos CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje išvardyti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai yra skirti palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams), asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), taip pat su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-859-464/2021).
13. Ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad ginčijant BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimas yra reiškiamas bankrutavusiai įmonei, todėl jie yra atleisti nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame nurodyta, kad bankroto ar restruktūrizavimo bylose nuo žyminio mokesčio yra visiškai atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys. Grįsdami savo poziciją, ieškovai nurodo, kad, nors UAB „FF lizingas“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tai neatima iš ieškovų teisės ginčyti Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovų nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ieškovus nuo pareigos mokėti už ieškinį žyminį mokestį vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, jog jame nurodyti asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio yra atleidžiamos bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).
15. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1857/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014; kt.). Kartu teismų praktikoje detalizuota, kad ši teisės norma yra skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-116-370/2019, 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-16-943/2021).
16. Ieškovų nuomonė, jog papildžius ieškinį reikalavimu pripažinti negaliojančiomis BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, kuriomis UAB „Baltic arms“ buvo perleistos UAB „FF Lizingas“ reikalavimo teisės ieškovų atžvilgiu, ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, yra subjektyvaus pobūdžio. Įvertinęs ieškovų argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovai tokiu reikalavimu papildė ieškinį, nekeičia vertinimo, jog ieškovai turi pareigą mokėti už neturtinį ieškinio reikalavimą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 15 d. nutartyje apskaičiuotą ir nurodytą sumokėti žyminį mokestį. Teikiant ieškovų nurodomą ieškinio papildymą, nėra suformuluota jokių reikalavimų, susijusių su UAB „FF Lizingas“ skolinių įsipareigojimų ieškovams priteisimu, todėl ieškinio patenkinimas šiuo atveju nenulems jokių naujų UAB „FF Lizingas“ prievolių ieškovams atsiradimo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu ieškovai nurodo ginčijantys Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios viena iš šalių buvo BUAB „FF lizingas“, nekeičia situacijos dėl prievolės sumokėti žyminį mokestį, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata nėra taikoma tokiems reikalavimams, kurie, nors ir yra tam tikru būdu susiję su bankroto procesu, nesukelia bankrutuojančiam asmeniui turtinių prievolių ieškovų atžvilgiu.
17. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nesumokėto žyminio mokesčio trūkumas nepašalintas, apeliantai nepaneigė savo pareigos nagrinėjamu atveju sumokėti žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovams.
18. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė ieškinio papildymą atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nors apeliantai prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, tačiau argumentų dėl to neišskiria, akcentuodami tik tai, jog ginčydami 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartį yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliantams nenurodant jokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl atsisakyto priimti ieškinio papildymo nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 21 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apelianto nurodomų pažeidimų nenustatė. Teismas laiko, kad, viena vertus, neturi teisinės reikšmės pačios skundžiamos nutarties turiniui aplinkybė, jog buvo grąžinti ieškovams priedai neįsiteisėjus skundžiamai nutarčiai. Kita vertus, toks procesinis veiksmas nereiškia ir sprendusios ieškinio priėmimo klausimą bei priėmusios procesinius sprendimus teisėjos suinteresuotumo nenagrinėti civilinės bylos, kaip kad nurodo apeliantai. Matyti, jog ieškinio egzempliorius su priedais ieškovams grąžintas priėmus skundžiamą nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams neištaisius nustatytų trūkumų. Taigi apeliantų argumentai dėl suinteresuotumo nenagrinėti civilinės bylos laikytini nepagrįstais subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais.
20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir ieškovų ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino ieškovams. Ieškovų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantų atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.