Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-271-831/2024, pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudikas tik įrodęs, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga (jos būklę) ir aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016). Atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos jog jis nespėjo pastebėti kelkraštyje stovinčio kito keturračio ir nespėjo laiku sustoti. Tai laikytina pagrindine įvykio priežastimi. Duomenų, paneigiančių šią atsakovo poziciją dėl priežastinio ryšio, ieškovė nepateikė. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jos eismas uždraustas nebuvo, eksploatavimo reikalavimai nepažeisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal apeliacinio skundo ribas.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, draudimo bendrovei reiškiant regresinį reikalavimą ir teigiant, kad apdraustos transporto priemonės savininkas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią vairuoti draudžia teisės aktai.

17. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) (toliau – draudimo liudijimas) nurodytą transporto priemonę naudojančių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė už žalą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Pagal minėto straipsnio 2dalį, šio įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos, kai žala padaryta draudžiamąjį įvykį sukėlusiai transporto priemonei, joje esančiam turtui, kitam už žalą atsakingo transporto priemonės valdytojo turtui ir draudžiamąjį įvykį sukėlusiam vairuotojui.

19. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

20. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas, nustatyta tvarka už žalos padarymą atsakingas asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, reglamentuojantys transporto priemonių saugos klausimus, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

21. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2023 m. vasario 10 d., vienerių metų laikotarpiui apdraudė privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės: tipas – C6 traktoriai ir savaeigiai mechanizmai; markė – CAN AM MAVERICK X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę. Draudimo polisas Nr. LT23-TCA-01216167-9.

23. 2023 m. kovo 2 d. kelyje Pajevonys- Užbaliai įvykusiame eismo įvykyje buvo apgadinta kita transporto priemonė – ODES, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama D. Č.. Eismo įvykio deklaracijoje pažymėta, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei ODES, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus, o kitai transporto priemonei CAN AM , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdant. Atsakingu už šį eismo įvykį pripažintas transporto priemonės CAN AM , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas atsakovas K. V..

25. Šio įvykio nuostoliams padengti draudimo bendrovė apskaičiavo ir transporto priemonės ODES, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui A. Č. 2023 m. birželio 12 d. išmokėjo 670 Eur dydžio draudimo išmoką.

26. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. ITCA/23/003901/2 nurodyta, kad taikomas regresas į atsakovą, pagrindas – techniškai netvarkinga transporto priemonė, regreso suma – 670 Eur.

27. Ieškovė 2024 m. birželio 22 d. pateikė atsakovui pranešimą, kuriame nurodė, kad draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, jog už eismo įvykį atsakingas asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Todėl, vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, ieškovė pareikalavo, kad atsakovas iki 2023 m. liepos 7 d. grąžintų ieškovei visą sumokėtą sumą – 684,75 Eur.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iš prieš tai aptartų įrodymų nenurodyta, kaip, anot ieškovės, pasireiškė atsakovo valdomos transporto priemonės netvarkingumas, be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nukentėjusiam asmeniui išmokėjo ne 684,75 Eur, o 670 Eur. Tik teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimai patvirtina, jog eismo įvykio metu kelio danga buvo apledėjusi, todėl šiuo atveju taikytinas teisės akto imperatyvas, numatytas KET 230 straipsnyje.

29. Nuo 2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojusioje KET 230 punkto redakcijoje nurodyta, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėnesiais, taip pat kovo–lapkričio mėnesiais, jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi.

30. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

31. Ieškovė teigia, kad atsakovas vairavo techniškai netvarkingą keturratį – su vasarinėmis padangomis, kai jį naudoti draudė KET 230 straipsnis ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė teismui išvadą iš žalos atlyginimo bylos, kurioje nurodyta, kad ginčo keturračio padangos yra skirtos keturračiams dalyvauti bekelės lenktynėse, t. y. kad šios padangos skirtos sportui, o ne įprastam naudojimui. Dėl to ieškovė padarė išvadą, kad padangos nėra skirtos sniegui. Tačiau šioje išvadoje nėra nurodytas padangų tipas, kuris turi tiesioginės įtakos pažeidimo, numatyto KET 230 straipsnyje, kvalifikavimui ir, atitinkamai, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Be to, ieškovė nepateikė į bylą jokio dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kad Draudiko atstovai po eismo įvykio apžiūrėjo atsakovo transporto priemonės padangas ir nustatė jų tipą.

32. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės teiginius dėl vasarinių padangų, nurodė, kad ant jo valdomo keturračio padangų nėra jokio žymėjimo, iš kurio būtų galima nuspręsti, kad tai yra vasarinės, ar žieminės padangos. Dėl to jis kreipėsi į UAB „Moto Marine“, kuri yra oficialus tokio tipo ir kitokių keturračių bei jų dalių ir aksesuarų pardavėjas Lietuvoje, dėl informacijos suteikimo, kokios specifikacijos padangos keturračiams CAN AM X3 naudojamos žiemos metu.

33. Į šį atsakovo paklausimą UAB „Moto Marine“ atstovas A. D. 2024 m. birželio 4 d. elektroniniame rašte nurodė, kad bagių, kaip ir nurodomo tipo keturračių bei visos kitos žemės ūkio technikos padangos nėra skirstomos į žiemines ir vasarines, visos padangos yra universalios visiems sezonams.

34. Oficialiame UAB „Moto Marine“ tinklapyje (https://www.motomarine.lt/) nurodoma, kad įmonė yra oficialus BRP produktų atstovas Lietuvoje: Vandens motociklų SEA-DOO / Keturračių motociklų ir motobagių CAN-AM / Sniego motociklų SKI-DOO ir LYNX / Triračių motociklų SPYDER / UTV motociklų TRAXTER / Pakabinamų variklių EVINRUDE. Ieškovei nepaneigus UAB „Moto Marine“ pateiktų duomenų kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti šios įmonės atstovo pateikta informacija.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys paneigia ieškovės argumentus, jog eismo įvykio metu atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kadangi ji buvo su vasarinėmis padangomis.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo transporto priemonei 2023 m. vasario 10 d. išduotas techninės apžiūros talonas, kuriame nurodyta kitos apžiūros data – 2026 m. vasario 10 d., patvirtina, kad likus kelioms savaitėms iki eismo įvykio, atsakovo valdoma transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.

37. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo vairuojama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo su vasarinėmis padangomis ir techniškai netvarkinga.

38. Atsakovas nurodo, kad ieškovė netinkamai aiškina KET 230 punktą. Atsakovo nuomone, KET 230 punkte vartojamas žodžių junginys – „taip pat“ – jungia vienarūšes sakinio dalis, kurių bendras vardiklis yra vasarinių padangų eksploatavimo laikotarpis ir sąlygos.

39. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus 2016 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teikimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“ Nr. 2-3701, (toliau – Teikimas). Minėtame teikime dėl KET 230 punkto pakeitimo Susisiekimo ministerija nurodo, kad 2014 m. spalio 11 d. įsigaliojo naujos redakcijos KET, kurių 230 punkte nustatyta, jog nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Naujasis reglamentavimas taikomas visoms motorinėms transporto priemonėms (lengviesiems, krovininiams automobiliams, autobusams, visų rūšių keturračiams, triračiams, motociklams, mopedams) ir priekaboms. Nurodytu laikotarpiu šias transporto priemones būtina naudoti su žieminėmis arba universaliosiomis padangomis. Įsigaliojus naujiems KET reikalavimams, Susisiekimo ministerija sulaukė fizinių ir juridinių asmenų kreipimųsi, kuriuose nurodoma, kad naujasis reglamentavimas yra per griežtas, nelankstus, apriboja mopedų, motociklų, triračių, keturračių dalyvavimą eisme. Motociklininkus vienijančios organizacijos akcentavo, kad tam tikroms motorinėms transporto priemonėms skirtomis žieminėmis padangomis neprekiaujama Lietuvoje, pasirinkimas yra per mažas arba tokios padangos nėra gaminamos. Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į gaunamus fizinių ir juridinių asmenų nusiskundimus ir kylančias problemas, siūlo šiuo nutarimo projektu tikslinti padangų naudojimo tvarką ir numatyti lankstesnį mopedų, motociklų, triračių, visų rūšių keturračių padangų naudojimo reglamentavimą. Siūloma numatyti, kad mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius eksploatuoti su vasarinėmis padangomis draudžiama gruodžio–vasario mėn. ir nuo kovo 1 d. iki lapkričio 30 d., jeigu bent dalis važiuojamosios dalies, kuria važiuojama, yra apsnigta ar apledėjusi. Atsakant į Teisės departamento išvados 1 pastaboje pateiktus klausimus, pažymėta, kad tiriant eismo įvykius ir nustatant jų priežastis turi būti įrodoma, kad būtent vasarinių padangų naudojimo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis (ištrauka iš LR seimo interneto puslapio https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9d5c801099ee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=10oqtovhx8).

40. Kaip jau buvo minėta, KET 230 punkto pakeitimai įsigaliojo nuo 2016 m. lapkričio 4 d. (redakcija Nr. 1077, 2016-11-02, paskelbta TAR 2016-11-03). Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nurodytus ginčijamos teisės normos taikymo tikslus, darytina išvada, jog KET 230 punkto pakeitimu įstatymų leidėjas siekė, kad su vasarinėmis padangomis nurodytos motorinės transporto priemonės negali būti eksploatuojamos ne tik gruodžio – vasario mėnesiais, tačiau ir kovo – lapkričio mėnesiais, jeigu jos naudojamos judėti važiuojamąja dalimi, kurios danga yra apsnigta ar apledėjusi. Tai yra, šios normos esmė yra nustatyti, kad minėta motorinė transporto priemonė, kuri sukėlė eismo įvykį, buvo būtent su vasarinėmis padangomis. Tik nustačius, kad transporto priemonė buvo su vasarinėmis padangomis, toliau reikėtų nustatyti, ar būtent vasarinių padangų naudojimo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis.

41. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas vairavo transporto priemonę CAN AM MAVERICK X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vasarinėmis padangomis. Tai yra, ieškovė neįrodė, kad atsakovas 2023 m. kovo 2 d. pažeidė KET 230 punkto bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos grąžinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudiko teisę susigrąžinti iš už eismo įvykį kalto asmens draudimo išmoką, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nėra pateikti, todėl atsakovui turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.