Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nuo 1989-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) anglų kalbos mokytoja. Iš pradžių bendravo su visais normaliai, tačiau ilgainiui ėmė ryškėti jos noras vadovauti, reiškėsi nepasitenkinimas daugeliu dalykų. Prieš pora metų atsakovė ėmė save vadinti Mokyklos mokytojų profsąjungos pirmininke, nors profesinė sąjunga mokykloje nebuvo įkurta, ir pradėjo rašyti nepagrįstus skundus. Pirmieji skundai buvo parašyti mokyklos direktorei. Reikalavimai buvo įvairūs, o iš tiesų atsakovė siekė viskam vadovauti ir viską tikrinti. Vėliau atsakovė ėmė rašyti nepagrįstus skundus, skųsdama savo kolegas. Negavusi norimos informacijos iš ataskaitos iš direktorės, ėmė skųstis kitoms institucijoms: Švietimo ministerijai, Ginčų komisijai, Vilniaus švietimo skyriui, Darbo inspekcijai, Seimo kontrolieriams. Šioms institucijoms ištyrus ir atmetus atsakovės skundus, ji kreipėsi su pareiškimu į policiją, apkaltindama kolegas – ieškovus J. K., N. K., A. Š. – nebūtais dalykais, dėl to Vilniaus miesto penktame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovų teigimu, atsakovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams teikė melagingus parodymus, taip sukeldama nepatogumus, pažeisdama ieškovų garbę ir orumą, dėl to ieškovai patyrė neturtinę žalą, netgi pablogėjo jų sveikata, teko kreiptis į medikus. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dėl atsakovės rašomų skundų mokykloje nuolat lankosi įvairios komisijos, dėl to jaučiama įtampa kolektyve, nes niekas nežino, ką tirs ir ko ieškos. Per pusantrų metų parašyta apie 200 skundų, vien direktorei ir Mokyklos tarybai jų buvo apie 90. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovai kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2014-08-07 nutarime nustatė, kad veikoje įžiūrimi nusikaltimų, numatytų BK 154, 155 straipsniuose, požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų neatliekamas, nes tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka. Ieškovai privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, tačiau šis buvo grąžintas, nurodant kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Ieškinyje teigiama, kad pagrindas teigti, jog atsakovės veiksmai yra netinkami, yra tai, kad nė karto nė vienas skundas nebuvo tenkintas, visi jie atmesti arba palikti nenagrinėti, o skunduose pateikti duomenys yra klaidingi, žeminantys ieškovų garbę ir orumą. Ieškinyje pabrėžta, kad svarbu yra tai, jog atsakovės veiksmai yra tęstiniai, dėl to ieškovų sveikatai daroma tęstinė žala. Be to, atsakovė veikia tyčiniais, sąmoningais ir piktybiniais veiksmais, siekdama žalos ieškovams. Asmeninių neturtinių teisių bei kitų vertybių pažeidimas, kai tai daroma iš savanaudiškų paskatų, siekiant įskaudinti kitą asmenį, yra aplinkybės, lemiančios didesnį pažeidimo sunkumą ir neturtinės žalos, o kartu ir jos piniginės kompensacijos mastą. Pasak ieškovų, dėl to jie pagrįstai reikalauja iš atsakovės neturtinės žalos dėl sugriauto jų sklandaus gyvenimo atlyginimo.

Atsakovė G. Š. taip pat yra Vilniaus švietimo profesinės sąjungos padalinio, veikiančio (duomenys neskelbtini), pirmininkė (T.1, b. l. 22-24, 25, 26, 35, 36-38).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, kaip (duomenys neskelbtini) profesinės organizacijos pirmininkė, taip pat kartu su profesinės sąjungos komiteto nariais ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės ir savivaldybės institucijas, keldama su Mokyklos veikla susijusius klausimus. (T. 1, b. l. 39-41, 42-43, 74-96). Tam tikruose pareiškimuose, skunduose nurodytos ir su ieškovais susijusios aplinkybės (T. 1, b. l. 50, 52, 85-86, 126-128, 132, 134, 135-137, 138, 155-156).

Ieškovai 2014-07-15 kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą dėl atsakovės G. Š. veiksmų, žeminančių jų garbę ir orumą. 2014-08-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad dėl veikų, numatytų BK 154, 155 straipsniuose, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka (T. 1, b. l. 9-10).

Ieškovai 2015-03-12 padavė civilinį ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismo proceso metu du kartus tikslino (T. 1, b. l. 157-160, 165-167, 183-189).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, remdamiesi tuo, kad atsakovė G. Š., teikdama skundus, pareiškimus įvairioms institucijoms, paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovų garbę ir orumą, prašo priteisti iš atsakovės kiekvienam ieškovui po 1449 Eur neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 183-189).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-09 nutartimi antrą kartą nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams šalinti, nurodydamas, jog ieškovai turi konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kokiuose konkrečiuose skunduose, kokie tikrovės neatitinkantys duomenys apie kiekvieną iš ieškovų paskleisti, individualizuoti kiekvieno iš ieškovų patirtą neturtinę žalą (T. 1, b. l. 165-167).

Esant tokiai procesinei situacijai, teismas dėl ieškovų reikalavimų pasisako tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus, kurie atitinka leistinumo reikalavimus. Ieškovų argumentų, kuriems pagrįsti nepridėta atitinkamų skundų, pareiškimų, nors, ieškovų teigimu, juose yra jų garbę ir orumą žeminančių duomenų, teismas nevertina.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl asmens garbės ir orumo gynimo būdų pasisakyta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises: 1) prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; 2) teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; 3) priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo apginti jų garbę bei orumą, prašydami priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją asmens garbė ir orumas ginami nustačius tokių sąlygų visumą: 1) duomenų paskleidimą; 2) faktą, kad duomenys yra apie ieškovą; 3) paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei; 4) faktą, kad paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovai teigia, jog atsakovė duomenis, pažeidžiančius jų garbę ir orumą, paskleidė rašydama skundus, pareiškimus Mokyklos direktorei, valstybės, savivaldybės institucijoms, policijai.

Kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose yra pasisakyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Dėl to teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad žinios yra paskleistos kreipimesi (pareiškime) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar pareiškimas buvo sąžiningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas), ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas bei pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006; 2012-07-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenų, ginčo šalių paaiškinimų teismo posėdyje analizė, teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo šalių konfliktiški santykiai tęsiasi ilgą laiką.

Ieškovė J. K. nurodė, kad jos garbę ir orumą pažeidžiantys duomenys paskleisti: 2013-04-05 pareiškime Mokyklos tarybos pirmininkei ir Etikos komisijos pirmininkei, kuriame atsakovė ieškovę apkaltino netinkamu elgesiu, neva pažeidžiančiu neaišku kokius etikos principus; 2013-07-01 Proteste (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė, kaip netinkamą ieškovės elgesį, įvardijo Konstitucijos suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl nesiliaujančio išpuolikiško jos elgesio; 2014-01-16 tarnybiniame pranešime Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui, kuriame atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi kompetencijos teikti su mokyklos reikalais susijusių raštų mokyklos darbuotojams, nors tokio draudimo niekur nėra įtvirtinto; 2014-06-12 rašte (duomenys neskelbtini), kuriame, ieškovės teigimu, matyti akivaizdžiai neadekvatus atsakovės elgesys ir priešiškumas ieškovės ir kitų mokyklos mokytojų atžvilgiu; 2014-06-16 skunde Europos komisijai, Žmogaus teisių stebėjimo institutui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui atsakovė siekė inicijuoti ieškovės kvalifikacijos patikrinimą, kuris net nėra susijęs su skundo pagrindu; atsakovė ieškovės atžvilgiu bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tačiau 2013-10-22 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vienareikšmiškai nurodyta, kad tam nėra jokio pagrindo.

Ieškovės įvardytas 2013-04-05 pareiškimas Mokyklos tarybos pirmininkei ir Etikos komisijos pirmininkei nepateiktas į bylą, todėl teismas negali dėl jo pasisakyti. Jau minėta, kad 2013-07-01 protestas (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 97-98) neišverstas į valstybinę kalbą, todėl jis nevertintinas (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Ieškovės nurodyto 2014-06-12 rašto (duomenys neskelbtini) taip pat nėra byloje, todėl dėl jo nepasisakytina.

Dėl 2014-01-16 tarnybinio pranešimo Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui pažymėtina tai, kad šiuo pranešimu (duomenys neskelbtini) profesinė organizacija kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas dėl Mokyklos direktorės veiklos (T. 1, b. l. 138-139, 150-154). Aptariamame panešime ieškovės pavardė paminėta, skundžiantis dėl Mokyklos direktorės neveikimo, neatsakant į profesinės sąjungos 2013-07-03 tarnybinį pranešimą dėl tam tikrų mokytojų (tarp jų – ieškovų J. K. ir A. Š.) elgesio. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad 2014-01-16 tarnybinį pranešimą teikusi atsakovė nesąžiningai naudojosi teise kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas.

Dėl 2014-06-16 skundo Europos komisijai, Žmogaus teisių stebėjimo institutui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui pažymėtina tai, kad ieškovė J. K. jame paminėta sąraše asmenų, dėl kurių prašoma patikrinti, ar jie turi atitinkamą kvalifikaciją dirbti su pradinukais (T. 1, b. l. 126-128). Pažymėtina, kad šis skundas pasirašytas ne tik atsakovės, kaip (duomenys neskelbtini) profesinės organizacijos pirmininkės, bet ir komiteto narių. Šio skundo turinio analizė neteikia pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad šiuo skundu atsakovė siekė inicijuoti ieškovės kvalifikacijos patikrinimą. Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad nurodytas skundas paduotas, siekiant ginti vienos iš profesinės organizacijos narių teises, kurios, profesinės organizacijos nuomone, buvo pažeidžiamos, ribojant mokytojos A. U. teisę dirbti pradinėse klasėse. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo daryti išvados, kad, pasirašydama aptariamą skundą, atsakovė nesąžiningai naudojosi teise kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, dėl, jos manymu, pažeidžiamų profesinės organizacijos nario teisių gynimo.

Ieškovė N. K. nurodė, kad jos garbę ir orumą pažeidžiantys duomenys paskleisti: 2013-02-12 pareiškime, kuriame atsakovė kelia nepagrįstą abejonę ieškovės veiksmais; 2013-07-01 proteste (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė apkaltino ieškovę nepagarbiu elgesiu ir veiksmais, kurių nebuvo; 2014-01-16 tarnybiniame pranešime Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui, kuriame atsakovė kaltina ieškovę kelis kartus viešai išsakius įžeidžiančią frazę, nors to nebuvo.

2013-02-12 pareiškimo, kuriuo remiasi ieškovė, nėra byloje, todėl teismas negali dėl jo pasisakyti. Jau nurodyta, kad 2013-07-01 protestas (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 97-98) neišverstas į valstybinę kalbą, todėl jis nevertintinas (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

2014-01-16 tarnybiniame pranešime Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui, minėta, skundžiamasi Mokyklos direktorės neveikimu, nereaguojant į profesinės organizacijos tarnybinį pranešimą dėl tam tikrų mokytojų, tarp jų – ieškovės N. K. elgesio (T. 1, b. l. 139, 150-154). Atsakovė, pasirašydama šį pranešimą, išsakė savo, kaip profesinės organizacijos pirmininkės, poziciją, kad 2013-12-05 ieškovė N. K. per mokytojų tarybos posėdį išsakinėjo grubias replikas vienos iš profesinės sąjungos narių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad 2014-01-16 tarnybinį pranešimą teikusi atsakovė nesąžiningai naudojosi teise kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, dėl, jos manymu, pažeidžiamų profesinės sąjungos narių teisių.

Ieškovo A. Š. nurodyta, kad jo garbę ir orumą pažeidžiantys duomenys paskelbti: 2014-01-16 tarnybiniame pranešime Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui, kuriame atsakovė nurodė, kad ieškovo vadovaujamas būrelis nevyksta, tačiau tai yra visiškai nepagrįstas teiginys; taip pat ieškovas apkaltintas pinigų už būrelį pasisavinimu; 2014-02-10 tarnybiniame pranešime Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto departamento direktoriui, Švietimo skyriaus vedėjui ir (duomenys neskelbtini) direktorei atsakovė melagingai apkaltino ieškovą parašų rinkimu.

2014-01-16 tarnybiniame pranešime Seimo kontrolieriui bei Švietimo ir mokslo departamento direktoriui (duomenys neskelbtini) profesinės organizacijos nariai iškėlė tam tikrus Mokyklos veiklos klausimus, tarp jų nurodė ir tai, kad kai kurie mokytojai (taip pat ir ieškovas A. Š.) neveda būrelių (T. 1, b. l. 151). Atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis aptariamame pranešime buvo nurodytas faktas, kad ieškovas neveda būrelių. Tačiau šiuo atveju pažymėtina tai, kad pirmiau įvardytas faktas nurodytas tarnybiniame pranešime, adresuotame tam tikroms valstybės institucijoms, atsakovei, kaip profesinės organizacijos narei, keliant klausimą, susijusį su Mokyklos, kurioje veikia profesinė organizacija, veikla. Šiame tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovų, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip žinių paskleidimo fakto. Nesutiktina su ieškovu, kad aptariamame tarnybiniame pranešime jis apkaltintas pinigų už būrelius pasisavinimu. Tokių teiginių šiame pranešime nėra.

Dėl ieškovo argumentų, kad atsakovė melagingai apkaltino jį parašų rinkimu, pažymėtina tai, jog, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, ieškovas pripažino, jog rinko parašus dėl atsakovės vadovaujamos profesinės organizacijos veiklos, tik akcentavo, kad nedarė neleistino poveikio tam, jog žmonės pasirašytų (2015-12-01 teismo posėdžio garso įrašas 01:46:30-02:05:54). Parašų rinkimo faktą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, yra pagrindas teigti, kad atsakovė, pasirašydama ginčo pareiškimą policijai, neturėdama teisinių žinių, sąžiningai galvojo, jog policija yra ta valstybės institucija, į kurią beliko kreiptis, siekiant apginti, atsakovės nuomone, ignoruojamus ir pažeidžiamus (duomenys neskelbtini) veikiančios profesinės sąjungos narių interesus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir patys ieškovai policiją laikė ta įstaiga, į kurią galima kreiptis, siekiant apginti savo teises, kurias, ieškovų teigimu, pažeidinėja atsakovė, nuolat rašydama nepagrįstus skundus įvairioms valstybės institucijoms: 2014-07-15 ieškovai kreipėsi su pareiškimu dėl garbės ir orumo gynimo į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą (T. 1, b. l. 9-10, 48-49).

Ieškovai nurodo, kad ginčo pareiškime policijai atsakovė apkaltino ieškovus nebūtais dalykais, teikė melagingus parodymus.

Ieškovų argumentai, kad dėl atsakovės nuolat rašomų skundų Mokykloje lankosi įvairios komisijos, dėl to kolektyve nuolat jaučiama įtampa, nes niekas nežino, ką tirs ir ko ieškos, taip pat yra nekonkretūs, tuo tarpu pareiškus reikalavimą ginti pažeistus garbę ir orumą, turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokie atsakovo paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą.

Ieškovė G. K. nurodė, kad jos garbė ir orumas pažeisti: 2013-10-24 pranešimu Švietimo ir mokslo ministerijai, kuriame atsakovė apkaltino ieškovę nepagrįstais teiginiais, kurių ši nėra sakiusi, ir tai nutinka ne pirmą kartą; 2013-11-05 tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė inicijuoti susitikimą su ieškove, nors tokie susitikimai ne tik žemina ieškovę, verčia abejoti jos kompetencija, bet ir dėl nuolatinio streso kenkia sveikatai; 2014-01-16 tarnybiniu pranešimu Seimo kontrolieriui bei Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui, kuriame atsakovė kvestionavo ieškovės darbo Mokykloje teisėtumą, neturėdama tam jokios teisės, bei šmeižia neteisėtai gavus lėšas už sąžiningą darbą; 2014-03-10 prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto departamentui bei Mokyklos direktorei, kuriame apkaltino ieškovę veiksmais, kurių ji nepadarė, be to prašė atleisti ieškovę iš darbo; 2015-04-27 paklausimu Švietimo ir mokslo ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui, kuriuo atsakovė kvestionavo ieškovės teisę gauti išeitinę išmoką ir taip pažemino ieškovę prieš mokyklos bendruomenę.

2013-10-24 pranešime Švietimo ir mokslo ministerijai, pateiktame atsakovės, kaip (duomenys neskelbtini) profesinės organizacijos pirmininkės, skundžiantis dėl Mokykloje veikiančios profesinės sąjungos narių teisių pažeidinėjimo, be kita ko, nurodyta, jog 2013-10-30 vykusiame susirinkime ieškovė G. K. prašneko apie profsąjungos narių psichikos sutrikimus, tačiau Mokyklos vadovybė į tokius faktus nereaguoja (T. 2, b. l. 134).

Atsakovė paaiškino, kad dėl ieškovės G. K. priėmimo į darbą teisėtumo profesinės sąjungos nariai ėmė aiškintis dėl to, jog tuo metu Mokykloje buvo sudėtinga finansinė situacija, todėl buvo svarbu žinoti, ar teisėtai priimta į darbą mokytoja pensininkė, buvusi Mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Siekis išsiaiškinti kolektyvo nario priėmimo į darbą teisėtumo klausimą negali būti vertinamas kaip nesąžiningas kreipimasis į kompetentingą valstybės instituciją.

Trečiasis asmuo Vilniaus švietimo profesinė sąjunga pateikė įrodymus, kad turėjo 600 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme (T. 2, b. l. 180-182).