Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-921/2016 pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovui A. B. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. T. Utenos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: pripažinti tikrovės neatitinkančiais bei ieškovo garbę ir orumą žeminančiais atsakovo teiginį „Tu – pedofilas“; įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskelbtus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, duomenis tokia forma, t.y. patalpinant skelbimą visuomenės informavimo priemonėje bei priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-356/2015 dėl ieškovo santuokos nutraukimo. Atsakovas teismo posėdžio metu, po parodymų davimo, be jokios pateisinamos priežasties ir neturėdamas jokių pagrįstų duomenų ieškovui pasakė: „Tu - pedofilas“. Ieškovo vertinimu, atsakovas tokiais pasisakymais viešai girdint kitiems asmenims, buvusiems teismo posėdžių salėje, įžeidė ieškovą, paniekino jo garbę ir orumą bei pažemino jį kitų žmonių akivaizdoje. Taip pat pakirto pasitikėjimą juo ir sumenkino jo reputaciją. Ieškovas prašė pripažinti nurodytus atsakovo teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą bei atlyginti ieškovo patirtą 10 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovas negali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kadangi teisės aktų nuostatos, numatančios imunitetą nuo civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo įžeidimo, liudytojams netaikomos. Be to, ieškovą įžeidžiantis teiginys buvo pasakytas pasibaigus atsakovo, kaip liudytojo, apklausai. Ieškovas 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą priimti ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia forma, t.y. patalpinant skelbimą visuomenės informavimo priemonėje, kurio turinys yra šis: „Paneigimas: 2015 m. gegužės 7 d. Utenos rajono apylinkės teisme A. B. paskleista informacija apie Z. T., kad „Jis yra pedofilas“ neatitinka tikrovės“, atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti bei ieškovui grąžinti 75 proc. už nurodytą reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą A. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis ir šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Z. T. atsakovui A. B. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir nusprendė grąžinti ieškovui Z. T. 23 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. spalio 8 d. Teismas nustatė, kad civilinės bylos Nr. 2-11-356/2015 pagal A. T. ieškinį Z. T. dėl santuokos nutraukimo ir kt. nagrinėjimo metu atsakovas buvo apklaustas todėl, kad ieškovas nurodė, kad jis yra jo sutuoktinės meilužis. Išklausius 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad A. B. po apklausos, tačiau dar vykstant teismo posėdžiui, nurodė jog „...tai aš tą žmogų galiu irgi bet kokiu vardu pavadinti, taip išeina? Tai pedofilas jūs esate tada“. Ieškovas būtent dėl šių teiginių kreipėsi į teismą. Teismas sprendė, kad CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostata suteikia imunitetą liudytojui nuo civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo įžeidimo, bet nesuteikia imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą (BK 154 straipsnis), nepagarbą teismui (BK 232 straipsnis), melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnis) ir kitas panašias veikas, padaromas teismo posėdžio metu žodžiu ar raštu teikiant kokius nors duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teiginys buvo pasakytas teismo posėdžio metu atsakovą apklausiant nagrinėjamoje byloje liudytoju, ieškovo ieškinį atsakovui atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti Z. T. dalies, t.y. 250 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, kad tik baudžiamajame procese liudytojui taikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą kurioje, gali būti sprendžiamas ir žalos atlyginimo klausimas, o civiliniame procese liudytojas, davęs priesaiką, už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, apelianto nuomone, padarė prieštaringas išvadas. Apylinkės teismas pasisakęs dėl skirtingo liudytojo parodymų davimo kvalifikavimo baudžiamajame ir civiliniame procesuose, taip pat ignoravęs aplinkybę, kad atsakovo, kaip liudytojo, apklausa jau buvo pasibaigusi, visiškai nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė CK 2.24 straipsnio 9 dalies nuostatas ir tokiu būdu suteikė atsakovui imunitetą nuo civilinės atsakomybės dėl garbės ir orumo įžeidimo. Mano, kad byloje yra visos sąlygos dėl ieškovo garbės ir orumo gynimo pagal CK 2.24 straipsnį, nes 2015-05-17 teismo posėdžių salėje Nr. 2 atsakovas 16 val. 33 min. paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, kad jis yra pedofilas, t.y. padarė sunkų nusikaltimą – tvirkino mažametį vaiką ir pan., dėl ko tokiam asmeniui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokios atsakovo paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės ir žemina pastarojo garbę bei orumą. Todėl apylinkės teismas turėjo atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir spręsti dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, davęs priesaiką sakyti byloje tik tiesą, pasibaigus jo apklausai, ir teismui pasiūlius palikti teismo posėdžio salę, sustojęs prie įėjimo į teismo posėdžių salę, paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kad ieškovas yra pedofilas. Mano, kad pasibaigus liudytojo apklausai jo nurodytos aplinkybės ir išsakyti teiginiai, neturintys ryšio su nagrinėjama byla, nepaisant to, kad jie pasakyti teismo posėdžio metu, negali būti vertinami kaip teismo proceso dalyvio teismo posėdžio metu pasakytos kalbos, už kurias nėra taikomos garbės ir orumo gynimo nuostatos. Ieškovas apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su garbės ir orumo gynimu bei CK 2.24 straipsnio normos taikymu. Pabrėžia, kad kasacinės instancijos teismas nėra pasisakęs, kad asmuo teismo posėdžio salėje apklaustas liudytoju per apklausą ir/ar po jos gali skleisti tikrovės neatitinkančias bei garbę ir orumą žeminančias žinias (duomenis ir informaciją) ir išvengti bet kokios atsakomybės už tokius savo neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad atsakovas yra pedagogas, kuriam taikomos didesnio rūpestingumo, atsargaus ir tinkamo elgesio reikalavimai. Apylinkės teismas, nepagrįstai atsisakęs atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę deliktinę atsakomybę, neturtinės žalos atlyginimo klausimo iš viso nesprendė. Ieškovo nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą. Tai pat neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių ir kurios nėra privalomas teismo precedentas, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta ((duomenys neskelbtini) straipsnis).Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo Z. T. garbės ir orumo pažeidimo klausimas. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad Utenos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-356/2015 dėl ieškovo santuokos nutraukimo. Byla nagrinėta uždarame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismui pateiktu garso įrašu nustatyta, kad 2015 m. gegužės 7 d. Utenos rajono apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas buvo apklaustas atsakovas A. B.. Jis teikė parodymus apie jo santykius su ieškovo tuometine žmona. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad tikrovės neatitinkantis ir jo garbę bei orumą įžeidžiantis teiginys buvo išsakytas pasibaigus A. B., kaip liudytojo apklausai, kai teismui pasiūlius palikti teismo posėdžio salę, atsakovas sustojo prie įėjimo į ją, ir ieškovui pasakė „Tu – pedofilas“. Todėl apelianto vertinimu A. B. atžvilgiu CK 2.24 straipsnio 9 dalies norma, negali būti taikoma. Ginčo, kad ieškovo nurodytas teiginys buvo A. B. išsakytas teismo posėdžio metu byloje nėra. Tačiau nors tokio turinio, pats savaime iš konteksto išimtas, teiginys gali sudaryti itin neigiamą įspūdį ir žeisti konkretų asmenį, tačiau CK 2.24 straipsnio prasme jis negali būti vertinamas atsietai tiek nuo bendro minėto proceso dalyvio viso pasisakymo turinio, tiek nuo pačios įvykio situacijos. Garso įrašas patvirtina, kad teismo posėdžio, vykusio Utenos rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 7 d. metu, kur vyko civilinės bylos pagal ieškovės A. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo su Z. T. nagrinėjimas buvo nuspręsta į teismo posėdį iškviesti liudytoju A. B.. Z. T. šį asmenį įvardijo kaip A. T. meilužį. A. B., teikė parodymus teisme iš esmės apie savo santykius su ieškovo tuometine žmona. Po apklausos, teisėjai nurodžius, kad proceso dalyviai klausimų jam neturi ir jis gali eiti, liudytojas tęsė savo pasisakymą, t.y. teismui dėstė nuomonę, kad jo atžvilgiu nepagrįstus kaltinimus išsakęs asmuo turėtų būti patrauktas atsakomybėn bei akcentavo, kad tokia situacija kenkia jo dalykinei reputacijai, nes jis dirba pedagoginį darbą ir dalyvavo savivaldos rinkimuose. Bylą nagrinėjanti teisėja išaiškino, kad tai nėra aptariamos bylos nagrinėjimo dalykas, o atsakovas dėl, jo nuomone, pažeistų teisių turėtų kreiptis teisinės pagalbos į profesionalius teisininkus. Atsakovas, tęsdamas pasisakymą išsakė tokį teiginį: “Aš tą žmogų galiu irgi bet kokiu vardu pavadinti, taip išeina? Tai jūs pedofilas tada“. Apeliantas tvirtina, kad tokiu teiginiu, neturinčiu ryšio su nagrinėjama byla, buvo paskleistos apie ieškovą tikrovės neatitinkančios žinios, kad jis yra pedofilas, t.y. padarė sunkų nusikaltimą – tvirkino mažametį vaiką ir pan., dėl ko tokiam asmeniui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija sutikti negali. Aptariamas teiginys, kurį apeliantas įvardija kaip įžeidžiantį, bendrame atsakovo pasisakymo teismo posėdžio metu, kontekste, patvirtina, kad tai tebuvo hipotetinio pobūdžio pastaba, nenukreipta tiesiogiai įžeisti konkretų asmenį. T.y. ieškovui nurodžius, kad atsakovas yra galimas žmonos meilužis ir šiam apie tai davus parodymus teisme, buvo išsakyta hipotetinio ir palyginamojo pobūdžio pastaba, kad ir jis (atsakovas, civilinėje byloje Nr. 2-11-356/2015 turintis liudytojo statusą) gali bet kaip pavadinti ieškovą. Asmens, kurio pareigos, susijusios su nepilnamečių asmenų auklėjimu ir mokymu bei visuomeninė veikla, kuriai nepriekaištinga reputacija yra reikšminga, reakcija, reikalaujant atsakomybės už jo įtraukimą į civilinės bylos procesą bei išsakyta pastaba etikos požiūriu nebuvo tinkama, tačiau bendrame kontekste negali būti vertinama kaip duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme. Ieškovo subjektyvus tokios pastabos vertinimas ir tolimesnis interpretavimas – kad jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, nėra pagrįstas bylos duomenimis, todėl atmestinas.Kita vertus, kaip pagrįstai pasisakė apylinkės teismas CK 2. 24 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtintas absoliutus imunitetas civilinei atsakomybei už tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą, paskleidimą teismo posėdyje. Ši teisės norma taikoma teismo proceso dalyviams. Teismo procesas suprantamas kaip bylos aplinkybių tyrimas ir tai apima teismo posėdžiuose sakomas kalbas bei byloje teikiamus rašytinius pasisakymus. Šiuo atveju įstatymų leidėjas nenumato, kad ši norma taikytina tik teikiant konkrečiam proceso dalyviui paaiškinimus, t.y. jo apklausos metu, bet pakankamai aiškiai apibrėžia, kad CK 2.24 straipsnio normos dėl asmens garbės ir orumo gynimo netaikytinos proceso dalyviams už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas. Nagrinėjamu atveju, teismo posėdis A. B. kalbos metu, nebuvo pasibaigęs. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas šią normą aiškino ir taikė plečiamai atmestini kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo ar taikė ją netinkamai.Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.