Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-06-28 · Civilinė byla Nr. e2S-595-252/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-28Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
e2S-595-252/2016
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01789-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
Z. T.
Atsakovas
A. B.

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-595-252/2016Jurgita Činginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01789-2015-3Procesinio sprendimo kategorija:(S)3.1.7.1.2; 3.3.1.6; 3.3.1.14; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. T. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo civilinėje byloje Nr. e2-59-921/2016 pagal ieškovo Z. T. ieškinį atsakovui A. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu priėmė ieškovo Z. T. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą A. B. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti jo paskleistus, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę bei orumą duomenis tokia forma, t.y. patalpinant skelbimą visuomenės informavimo priemonėje, kitoje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai bei grąžino ieškovui 23 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriame prašė atidėti 250 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nes jis neturi nuolatinio darbo, norint sumokėti visą žyminį mokestį, reiktų pinigus skolintis arba parduoti turimą turtą, o tai užtruktų. Neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo būtų užkirstas kelias ieškovui visa apimti užtikrinti teisę į teismą kreiptis teisminės gynybos.

Gavęs apeliacinį ieškovo skundą, Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi apeliantui Z. T. nustatė 7 dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, sumokėti likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 250 Eur, už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti duomenis, patvirtinančius ieškovo sunkią turtinę padėtį. Nurodo, kad apeliantas nepateikė duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį bei negalėjimą sumokėti žyminio mokesčio.

Apeliantas Z. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti Z. T. iki sprendimo (nutarties) priėmimo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nesant duomenų apie ieškovo sunkią padėtį, prašymas dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo negali būti tenkinamas. Ieškovas prašyme nurodė, kad yra bedarbis, šią aplinkybę teismas galėjo savo iniciatyva nustatyti, todėl nėra aišku, kokius įrodymus, pagrindžiančius šią aplinkybę ieškovas turėtų pateikti. Ieškovas taip pat nurodė, kad turi nekilnojamojo turto, tačiau jo realizavimas užtruktų, o apeliacinį skundą reikia pateikti per 30 dienų, be to Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjamas ieškovės A. T. apeliacinis skundas dėl Utenos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kurioje sprendžiamas ir turto padalinimo klausimas. Kol nėra išnagrinėta byla ieškovas neturi galimybės parduoti dalies jam priklausančio turto, tam, kad sumokėtų žyminį mokestį. Teismui atidėjus dalies žyminio mokesčio mokėjimą, bei galimai priėmus ieškovui nepalankų sprendimą ieškovo atžvilgiu, iš ieškovo bus išieškomos bylinėjimosi išlaidos, todėl nei šalių, nei valstybės interesai nenukentės.

Atskirasis skundas netenkinamas, Utenos rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie nagrinėjamos bylos

Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašą apie apelianto turimą nekilnojamąjį turtą. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį, visumą, kas atsisakius pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos apelianto naujai pateiktą įrodymą būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 306 str. 3 d. numatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, ar ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su ieškinio pateikimo diena, apeliacinio skundo pateikimo metu pasikeitė, ar pagerėjo, ar apeliantui atsirado galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo ar atleidimo klausimą. Tai reiškia, kad teismas sprendžia klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo ne bendrai visoje civilinėje byloje, bet tiek priimat ieškinį, tiek priimant apeliacinį skundą atskirai, kitaip būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53/2008). Tuo aspektu žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio normos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta.

Ieškovas pateikdamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių abiejų šių sąlygų buvimą, taip pat nepasinaudojo nutartyje dėl apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo, teismo pasiūlymu juos pateikti, kad teismas iš pateiktų įrodymų galėtų įvertinti jo turtinę padėtį bei jos pokyčius laiko perspektyvoje. Iš prie atskirojo skundo pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ir 4/63 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įkeistas, o žemės sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjamas apeliacinis skundas pagal pareiškėjo sutuoktinės A. T. apeliacinį skundą santuokos nutraukimo byloje, todėl nėra aišku kada ir koks bus priimtas galutinis sprendimas ir kaip teismas padalins pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtą. Apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu apelianto teikti Nekilnojamojo turto išrašai neleidžia pilnai įvertinti jo turtinės padėties, o tuo labiau konstatuoti, kad šis turtas garantuos, jog apeliantas bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį apeliacinio skundo atmetimo atveju.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti panašūs dokumentai. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantas objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti jo turtinę padėtį kaip sunkią, nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka būtent prašymą dėl jo atidėjimo reiškiančiam asmeniui (CPK 84 str., 178 str.), todėl teismas pagrįstai nurodė apeliantui arba pateikti įrodymus patvirtinančius sunkią jo padėtį arba sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėtų nustatyti aplinkybę, kad apeliantas niekur nedirba, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginamas viešas interesas, todėl teismas neprivalo būti aktyvus ir rinkti įrodymus už ieškovą, be to apeliantas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, jam yra žinoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, be tai yra tik viena iš aplinkybių, kurią jis turi įrodyti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas 2016 m. balandžio 13 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutarties reikalavimams įvykdyti.

Teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui Z. T. terminą iki 2016-07-11 įskaitytinai sumokėti likusią nesumokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimties eurų), už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti duomenis, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį Utenos rajono apylinkės teismui.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė