Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1025-324/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
e2A-1025-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00026-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
I. K.
Civilinė byla Nr. e2A-1025-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00026-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 388,50 Eur negrąžintą kreditą, 20,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.), 18,09 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (388,50 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), 106,62 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.), 18,09 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 388,50 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (517,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 15 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 985878098, kuria ieškovė atsakovei suteikė 700 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti nustatytu terminu ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 139,52 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18,09 proc.) ir 83,11 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu, 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu sutartį nutraukė nuo 2021 m. sausio 5 d.. Atsakovė yra skolinga ieškovei 388,50 Eur vartojimo kreditą ir 20,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Taip pat iš atsakovės priteistinos 18,09 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą kredito sumą (388,50 Eur), skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), t. y. ne daugiau kaip už 238 dienas ir ne daugiau kaip 45,83 Eur. Be to, priteistinas 106,62 Eur tarpininkavimo mokestis (be nuolaidos), 1,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanos, skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.), 18,09 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (388,50 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (517,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 985878098 bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatas dėl numatyto palūkanų skaičiavimo termino iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, 5.3.1 ir 5.3.2 punktų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu. Priteisė ieškovei iš atsakovės 388,50 Eur negrąžintą kreditą; 20,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.); 22,67 Eur tarpininkavimo mokestį; 1,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.), 24,89 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo 2021 m. kovo 1 d. iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) (jei kreditas būtų grąžintas po 2021 m. rugpjūčio 31 d.), o tuo atveju, jei kreditas būtų grąžintas anksčiau nei 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 18,09 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus kaip mokėjimo (pelno) palūkanas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. kovo 31 d. – nuo 199,91 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – nuo 167,24 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – nuo 134,78 Eur; nuo 2021 m. birželio 30 d. – nuo 101,83 Eur; 2021 m. liepos 31 d. – nuo 68,39 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 34,44 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino ieškovei visos kredito sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 388,5 Eur negrąžintą kreditą; 20,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, 1,74 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugsėjo 1 d.) iki sutarties nutraukimo dienos, 24,89 Eur (17,46 + 3,95 + 3,48) negautas pajamas (nuostolius) nuo 2021 m. kovo 1 d. iki sutarties termino pabaigos, o tuo atveju, jei kreditas būtų grąžintas anksčiau nei 2021 m. rugpjūčio 31 d., ieškovei priteisė 18,09 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kaip mokėjimo (pelno) palūkanas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. kovo 31 d. – nuo 199,91 Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – nuo 167,24 Eur; 2021 m. gegužės 31 d. – nuo 134,78 Eur; nuo 2021 m. birželio 30 d. – nuo 101,83 Eur; 2021 m. liepos 31 d. – nuo 68,39 Eur ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. – nuo 34,44 Eur.

6. Teismas vertino, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų reiškia ne ką kitą, kaip taikymą papildomo mokesčio už sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Vertino, jog komentuojamos sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas EOS KSI Slovensko s.r.o. prieš J. D. ir M. D. byloje C-448/17).

7. Teismas sprendė, jog sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos (5.3.1-5.3.2 punktai), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento). Pažymėjo, jog sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma – 83,11 Eur, yra aiški ir atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį (83,11 Eur) reikės sumokėti grąžinant kreditą, tuo labiau, kad tik tokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo įtrauktas nurodant bendrą atsakovės mokėtiną vartojimo kredito sumą. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, lieka galioti nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimo ir taikymo taisyklėmis (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė tik tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose.

8. Teismas konstatavo, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis (sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino (180 d.). Teismas sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas palūkanų apskaičiavimo terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokios sutartinės nuostatos laikomos nesąžiningos bei negaliojančios nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktų nuostatas dėl numatyto palūkanų skaičiavimo termino iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 18,09 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (388,50 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.); Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 215 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas ir joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.

9.2. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (139,52 Eur) buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

9.3. Ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Ieškovė, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

9.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra ieškovės negautos pajamos (nuostoliai).

9.5. Naujausioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nurodoma, kad yra aišku, iki kada suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas bei nurodoma, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1404-513/2020, civilinėje byloje akcentavo, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo skolininkui netinkamai ją vykdant planuotos gauti pelno palūkanos iki sutartyje nustatytos sutarties termino pabaigos tampa negautomis pajamomis, t. y. pajamomis, kurias kreditorius tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, taip yra realizuojamas lūkesčių principas. Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 925,93 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo būti patenkintas. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1404-513/2020). Aukštesnės instancijos teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1412-253/2020, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1879-580/2020; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1427-459/2020).

Motyvuojamoji dalis

9.6. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, ieškovei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K985878098, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 700 Eur vartojimo kreditą 24 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą 922,63 Eur vartojimo kredito kainą. Sutartyje buvo numatyta, kad paskolos gavėjo mokama palūkanų suma sudaro 139,52 Eur, tarpininkavimo mokestis – 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos, tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos sudaro 201,67 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida 118,56 Eur, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida 83,11 Eur, metinė palūkanų norma – 18,09 proc. Visas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2021 m. sausio 5 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

15. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama jai iš atsakovės priteisti 18,09 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (388,50 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. rugpjūčio 31 d., teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

16. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šios sprendimo dalies nepagrįstumo.

17. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą ginčijamoje sprendimo dalyje pagrįstai tenkindamas iš dalies, apskaičiavo konkrečią 20,97 Eur nuostolių (negautų pajamų) sumą, paskaičiuotą taikant sutartinę 18,09 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (388,50 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 5 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.), bei procentinę išraišką – 18,09 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 18,09 procentų metinę palūkanų normą nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdęs sutartį. Fiksuota sumos dalis taikytina, nes už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos negautas pajamas (nuostolius) galima tiksliai apskaičiuoti.

26. Teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti, jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent tokio dydžio pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai ieškovė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai buvo priteista. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

27. Pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

29. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Konkrečiai – žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

30. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 5 d. sprendimu pripažino neteisėtais ir pažeidžiančiais CK 6.200 straipsnyje įtvirtintas teisės normas atsakovės veiksmus, nevykdant 2019 m. rugpjūčio 12 d. vartojimo kredito sutarties Nr. Nr. K985878098, t. y. nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (388,50 Eur) iki vartojimo sutarties pabaigos (2021 m. rugpjūčio 31 d.), rėmėsi sutartyje nurodyta palūkanų norma.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas skaičiuoti negautas pajamas neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, nes ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma nepagrindžia ir neįrodo nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumo ir jų dydžio. Toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas dėl ieškovės skundžiamos sprendimo dalies dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo priėmė teisingą sprendimą.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir jo parengimą (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė