Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams E. K. ir V. S. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S. prašo atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 ir priimti naują sprendimą ieškinį V. S. atžvilgiu atmesti, taip pat atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atsakovas nurodė, kad teismo sprendimas buvo priimtas be jo žinios, jo neinformavus apie užvestą bylą CPK nustatyta tvarka, nesuteikus teisės pateikti atsiliepimą į ieškinį ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Bylos nagrinėjimo metu ir priimant teismo sprendimą V. S. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, aktyviai susirašinėjo su LR Teisingumo ministerija, todėl apie jo buvimo vietą žinojo tiek kalinimo įstaigos įskaitos skyrius, tiek LR Teisingumo ministerija. Atsakovas mano, kad teismas nesiėmė priemonių bent pabandyti nustatyti jo buvimo vietą, nes būtų iš karto paaiškėję, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Praveniškių PN-AK. Išvadą, kad atsakovas gali būti įkalinimo įstaigoje, buvo galima padaryti ir dėl to, kad jis buvo nuteistas už nusikaltimą, kurio pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 buvo pareikštas ieškinys. Atsakovas mano, kad byla išnagrinėta neteisingai, neišsiaiškinus visų esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės. Ieškinys šioje byloje buvo pateiktas dėl automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, transportavimo ir saugojimo išlaidų, tačiau atsakovas nėra šio automobilio savininkas ar valdytojas. Civilinė byla buvo išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant ir netgi be jo žinios, apie priimtą teismo sprendimą jis sužinojo tik 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje, gavęs iš teismo sprendimo kopiją. Kadangi dėl teisinių žinių trūkumo jis pats nesugebėjo parengti prašymo dėl proceso atnaujinimo, jis skubiai kreipėsi į VGTPT dėl advokato jam paskyrimo ir 2022-03-24 VGTPT Kauno skyriaus sprendimu Nr.(8.2Mr)TP-22-T-495-2975 atsakovui buvo paskirtas advokatas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo surašytas nepraėjus 3 mėnesiams nuo valstybinės teisinės pagalbos paskyrimo.

Ieškovas atsiliepime prašė atsisakyti atnaujinti procesą, o atnaujinus atsakovo prašymą priimti naują sprendimą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-5738-522/2021 palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį, ką patvirtina ir kartu su prašymu pateikti dokumentai, todėl minėtas trijų mėnesių terminas baigėsi vėliausiai 2022 m. balandžio 1 d. Termino praleidimą lėmė nepakankamai atidus ir rūpestingas atsakovo elgesys, nes prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą jis pateikė tik 2022 m. vasario 14 d., o iki to laiko nesiėmė jokių veiksmų. Akivaizdu, kad atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę inicijuoti proceso atnaujinimą nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytos atsakovo delsimo imtis veiksmų dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo priežastys, todėl minėtas terminas neatnaujintinas. Teismui nusprendus atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, ieškovas mano, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ieškinį V. S. atžvilgiu atmesti. Muitinės departamentui buvo priteistos minėto automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos kaip nusikalstamos veikos, kurią įvykdė V. S. veikdamas organizuota grupe kartu su E. K., padarymo priemonės administravimo išlaidos, todėl šiuo atveju teisiškai reikšminga kas įvykdė nusikalstamą veiką, o ne kas buvo automobilio savininkas ar valdytojas. Be to, minėto automobilio sulaikymo metu jį vairavo būtent V. S., taigi, priešingai nei nurodo atsakovas, jis ir buvo šio automobilio valdytojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atnaujinti procesą atsisakytina.

Dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-119/2014). Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas nurodo, kad apie 2021 m. rugpjūčio 31 d. priimtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 sužinojo 2021 m. gruodžio mėnesį gavęs teismo sprendimo kopiją. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis 2021 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo kopijos išdavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 2022 m. vasario 14 d. atsakovas pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2022 m. kovo 24 d. sprendimu nutarė teikti antrinę teisinę pagalbą V. S. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme. Prašymas dėl proceso atnaujinimo surašytas nepraėjus 3 mėnesiams nuo valstybinės teisinės pagalbos V. S. paskyrimo, teismui pateiktas 2022 m. gegužės 10 d. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, civilinėje byloje procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Dėl proceso atnaujinimo

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; kt.). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo.

EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-125/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 ir kt.).

Atsakovas mano, kad byla išnagrinėta neteisingai, neišsiaiškinus visų esminių aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės. Ieškinys šioje byloje buvo pateiktas dėl automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, transportavimo ir saugojimo išlaidų, tačiau atsakovas nėra šio automobilio savininkas ar valdytojas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendime nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-315/2016, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-453/2018 iš dalies pakeitė, atsakovas E. K. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) – dėl 2014-01-22 epizodo (nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe su atsakovu V. S.), taip pat 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) – dėl 2014-04-28 epizodo (nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe su R. V.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, o atsakovas V. S. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda) ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) – dėl 2014 m. sausio 22 d. epizodo (nusikalstama veika padaryta veikiant organizuota grupe su atsakovu E. K.) ir nuteistas laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismas minėtame 2016 m. sausio 22 d. nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai E. K. ir V. S. nusikalstamas veikas (2014 m. sausio 22 d. epizodas) įvykdė veikdami organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Muitinės pareigūnai, atsakovų E. K. ir V. S. atžvilgiu vykdydami ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, požymius, Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio poste, J. Basanavičiaus g. 2, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., 2014 m. sausio 22 d. atlikę Lazdijų r. sav., kelio 135 Lazdijai-Seinai 9-ame kilometre sulaikyto automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), detalų muitinį tikrinimą, įvykio vietos apžiūros metu padarė šio automobilio, taip pat šiuo automobiliu neteisėtai gabentos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių poėmį bei perdavė saugojimui į Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamo muitinės sandėlio saugojimo vietas. Minėtas automobilis nuo jo pristatymo į saugojimo vietą 2014 m. sausio 23 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio įsiteisėjimo bei jo įvykdymo saugotas ir apskaitytas Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriaus administruojamame muitinės sandėlyje.

Atsižvelgiant į tai, neturi teisinės reikšmės atsakovo V. S. argumentai apie tai, kad jis nėra automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabentos narkotinės medžiagos, savininkas ar valdytojas. Kaip matyti, iš aukščiau aptarto Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio automobilis Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo konfiskuotas vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis kaip nusikalstamos veikos įrankis, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Atsakovas vairavo automobilį, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, ir buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje (kontrabanda) ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Ieškovas padengė sulaikyto (paimto) automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo iš sulaikymo (poėmio) vietos į jo saugojimo vietą ir jo atlygintinio saugojimo laikotarpio kaštus, ir iš viso patyrė 1747,44 Eur išlaidų (žalos). Muitinės departamentui buvo priteistos minėto automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos kaip nusikalstamos veikos, kurią įvykdė V. S. veikdamas organizuota grupe kartu su E. K., padarymo priemonės administravimo išlaidos. Sutiktina su Muitinės departamento atsiliepime išdėstyta pozicija, kad teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kas įvykdė nusikalstamą veiką, o ne kas buvo automobilio savininkas ar valdytojas. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, jis ir buvo šio automobilio valdytojas nusikalstamos veikos padarymo metu.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2022 m. birželio 3 d. Nr. (12.33 Mr) PT-4483 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti atsakovui V. S. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atmesti atsakovo V. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. 2-5738-522/2021.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.