Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-38368-984/2025 pagal pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. B. ir išieškotoja Ž. L. (Z. L.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo V. L. nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

21. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų (ne)priėmimo ir išreikalavimo

23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktais įrodymais, sprendžia, kad šie įrodymai (išskyrus duomenys apie būsto nuomą ir išlaidas už komunalines paslaugas) nelaikytini naujais, nes jie jau yra pateikti byloje kartu su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktais procesiniais dokumentais (DOK-131336), apeliacinės instancijos teismui yra prieinami elektroninės civilinės bylos duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl pakartotinis jų pateikimas apeliaciniame procese yra perteklinis veiksmas, taigi, juos atsisakoma priimti. Tuo tarpu pareiškėjo pateikti duomenys apie būsto nuomą ir išlaidas už komunalines paslaugas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjas nepaaiškino, kokias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina ar paneigia pateikti duomenys, todėl juos taip pat atsisakoma priimti.

25. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo įpareigoti antstolę I. B. pateikti bankinių pavedimų (2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. nurašymų numeriais) kopijas, nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas kopijas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

26. Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo dėl įrodymų išreikalavimo motyvus, sprendžia, kad pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu į skundą 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikti rašytinius įrodymus (DOK-131336), tarp kurių yra jo prašomi išreikalauti 2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymai, kuriais buvo nurašytos pareiškėjo piniginės lėšos. Šie pareiškėjo pateikti įrodymai buvo priimti teisėjos 2025 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija. Be to, į bylą yra pateikta vykdomoji byla Nr. 0011/25/00948, kurioje yra visi antstolio procesiniai dokumentai, priimti vykdant priverstinį išieškojimą, tarp jų ir nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje pateiktų įrodymų pakanka skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pagal pareiškėjo atskirojo skundo argumentus.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų

28. Pareiškėjo nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi grindžiamas tuo, kad, antstolė I. B., vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4353-869/2025 dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, iš pareiškėjo 2025 m. gegužės mėnesį du kartus nurašė 1 003,33 Eur sumą (viso 2 006,66 Eur), iš kurios tik 703,33 Eur sumą grąžino pareiškėjui, antstolė taip pat du kartus apskaičiavo vykdymo išlaidas, tokiu būdu susidarė 354,50 Eur permoka, kurios pareiškėjui ji nepagrįstai negrąžino. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo skundo dėl antstolio veiksmų, padarė nepagrįstas išvadas. Neteisingos teismo nutarties priėmimą lėmė ir netinkamas jo pateikto įrodymo – 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymo, kuriuo iš pareiškėjo sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, nurašytos 1 003,33 Eur piniginės lėšos – vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.

29. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas atskirajame skunde, skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytą faktinę aplinkybę, jog vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4353-869/2025 dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, iš pareiškėjo sąskaitų bankuose 1 003,33 Eur piniginės lėšos buvo priverstinai nurašytos du kartus (2025 m. gegužės 12 d. ir 2025 m. gegužės 21 d.), taip bendroje sumoje priverstinai nurašant 2 006,66 Eur pinigines lėšas. Antstolė paaiškino, kad taip atsitiko todėl, kad buvo areštuotos visos pareiškėjo sąskaitos bankuose. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, įvertino vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, visus byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų ir pareiškėjo pateiktą 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo iš pareiškėjo sąskaitos, esančios UAB „Paysera LT“, nurašytos 1 003,33 Eur piniginės lėšos.

30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2025 m. gegužės 19 d. pareiškėjui į sąskaitą banke buvo grąžintos 703,33 Eur piniginės lėšos ir 2025 m. liepos 10 d. iš pareiškėjo sąskaitos banke priverstinai buvo nurašytos 1,99 Eur piniginės lėšos. Tokiu būdu antstolės žinioje liko 1 305,32 Eur iš pareiškėjo priverstinai nurašytų lėšų (2 006,66 + 1,99 – 703,33), o ne 1 303,33 Eur, kaip kad skaičiavimuose nurodė pareiškėjas.

31. Tiek antstolė 2025 m. rugpjūčio 25 d. Nr. S-25-11-25275 patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose išsamiai išdėstė pareiškėjo skolos padengimo iš priverstinai nurašytų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad 1 305,32 Eur suma buvo paskirstyta dengiant išlaikymo įsiskolinimą, kuris dėl pareiškėjo vengimo teikti vaikui išlaikymą pradėjo formuotis nuo 2025 m. vasario mėnesio (išieškotojai buvo pervesta 1 095,99 Eur suma, iš kurios padengta 327 Eur išlaikymo periodinė išmoka už gegužės mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas už balandį – 327 Eur, už kovą – 327 Eur, dalis įsiskolinimo už vasarį – 114,99 Eur), taip pat dengiant antstolio būtinąsias išlaidas – 64,16 Eur, antstolio atlygį – 142,92 Eur ir pašto išlaidas – 2,25 Eur.

32. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad antstolė vykdė 794 Eur išlaikymo įsiskolinimo (už vasarį – 140 Eur, už kovą ir balandį – po 327 Eur), 327 Eur per mėnesį fiksuoto mokėjimo nuo 2025 m. gegužės 1 d., taip pat 209,33 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą. Pareiškėjas neneigia tiek antstolės, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad prievolės teikti vaikui laikiną išlaikymą jis gera valia nevykdė ir nei vienos išlaikymo įmokos neatliko, tame tarpe ir už gegužės mėnesį. Todėl pareiškėjas skaičiavimuose nepagrįstai nurodė tik 1 003,33 Eur išieškomą sumą, kadangi išieškoma suma, įskaitant 327 Eur išlaikymo periodinę išmoką už gegužės mėnesį, buvo 1 330,33 Eur, o paskirsčius priverstinai nurašytą 1 305,32 Eur sumą, pareiškėjas dar liko skolingas 25,01 Eur išlaikymo įsiskolinimo už vasario mėnesį.

33. Taip pat tiek antstolė 2025 m. rugpjūčio 25 d. Nr. S-25-11-25275 patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose detaliai aprašė 209,33 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimą, atliktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš antstolės 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymo Nr. S-25-11-14081 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad vykdymo išlaidos sudarė: 64,16 Eur – būtinosios vykdymo išlaidos, 142,92 Eur – atlygis antstolei ir 2,25 Eur – pašto išlaidos. Tokio pat dydžio vykdymo išlaidos nurodytos ir antstolės 2025 m. gegužės 20 d. patvarkyme Nr. S-25-11-15296 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

34. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 120.7. papunkčiu, vykdomojoje byloje pagal laikinąsias apsaugos priemones būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 40 Eur. Patvarkymo surašymo metu (2025 m. gegužės mėnesį) galiojo 1,604 vartojimo kainų indeksas sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti. Indeksavus minėtą sumą, gaunama 64,16 Eur suma. Tai išieškotojos Ž. L. apmokėtos bylos administravimo išlaidos, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko (šiuo atveju pareiškėjo). Atlygis antstoliui buvo apskaičiuotas nuo 794 Eur įsiskolinimo sumos už vasario (140 Eur), kovo (327 Eur) ir balandžio (327 Eur) mėnesius. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.6. papunkčiu, nuo 794 Eur skolos sumos buvo apskaičiuotas 18 procentų atlygis antstolei, kas sudarė 142,92 Eur. Taigi, 209,33 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimas visiškai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Antstolė atskirajame skunde nurodė, kad už gegužės mėnesį atlygio ir jokių papildomų išlaidų pareiškėjui neskaičiavo.

35. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįstas vykdomosios bylos duomenimis, todėl neteisingas. Kaip minėta, antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje sudarė 209,33 Eur (64,14 + 142,92 + 2,25), o ne 356,75 Eur (64,16 + 142,92 + 145,17 + 4,50), kaip kad nurodyta pareiškėjo skaičiavimuose. Pareiškėjo skaičiavimuose nurodomą 145,17 Eur sumą, manytina, sudaro 142,92 Eur atlygis antstolei ir 2,25 Eur pašto išlaidos, šias sumas bendrai sudėjus. Pareiškėjas skaičiavimuose nepaaiškino, dėl kokios priežasties du kartus atlygį antstolei paskaičiavo po 142,92 Eur ir nurodė papildomas 4,50 Eur dydžio pašto išlaidas. Tokių išlaidų antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavime nėra. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad antstolė du kartus apskaičiavo vykdymo išlaidas.

36. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad antstolė jam nepateikė vykdomojoje byloje atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo, paneigia paties pareiškėjo pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu į skundą 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikti rašytiniai įrodymai (DOK-131336). Iš jų matyti, kad antstolė jam elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, 2025 m. gegužės 9 d. siuntė 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymą Nr. S-25-11-14081 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo (209,33 Eur sumai). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kilus abejonių dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo jis kreipė į antstolę dėl papildomos informacijos suteikimo, apskaičiuotų vykdymo išlaidų detalizavimo ar pagrindimo, o antstolė tokių duomenų jam nepateikė.

37. CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4353-869/2025, kuria pareiškėjas buvo įpareigotas teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. L., mokamą periodinėmis išmokomis po 327 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Minėtoje nutartyje buvo nurodytas skubus vykdymas, todėl antstolė nesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą pareiškėjui (skolininkui vykdymo procese).

38. Iš paties pareiškėjo pirmosios instancijos teismui su atsiliepimu į skundą 2025 m. rugsėjo 8 d. pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-131336) matyti, kad antstolė jam elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, 2025 m. gegužės 9 d. siuntė tos pačios dienos antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-11-14006, kuriame buvo nurodytos skolininko teisės ir prievolės, tuo tarpu pareiškėjas atskirojo skundo argumentų, kad jam antstolė telefonu ir žodžiu nesuteikė jokios informacijos apie rekvizitus ir mokėjimo tvarką, nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

39. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma apie jo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta 2025 m. vasario 17 d., išieškotoja į antstolę kreipėsi tik 2025 m. gegužės 6 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo nutarties priėmimo, tuo tarpu pareiškėjas per tą laiką gera valia nei vienos išlaikymo įmokos nepilnamečiam vaikui neatliko.

40. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė antstolės neteisėtų veiksmų, kadangi priverstinai nurašytas lėšas ji paskirstė tinkamai, vykdymo išlaidas apskaičiavo teisingai, jokia permoka nesusidarė, todėl pagrindo grąžinti pareiškėjui pinigines lėšas, juo labiau pareiškėjo nurodomą sumą 354,50 Eur, nėra. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia tokios išvados pagrįstumo.

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų

41. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde, o pagal CPK 338 straipsnio nuostatas, ir atskirajame skunde, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad toks skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

42. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad civilinio proceso kodekse įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017). Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė / kurių netyrė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

43. Tiek iš vykdomosios bylos Nr. 0011/25/00948, tiek pareiškėjo pateiktų duomenų matyti pareiškėjas 2025 m. liepos 28 d. teikė antstolei prašymą nustatyti ne mažesnę nei 600 Eur disponuojamą sumą. Antstolė 2025 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-25-11-22684 tokio pareiškėjo prašymo netenkino. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų ginčijęs tokį antstolės priimtą procesinį sprendimą, byloje nėra pateikta. Be to, pareiškėjas nei 2025 m. rugpjūčio 18 d. skunde dėl antstolio veiksmų, nei pirmosios instancijos teismui 2025 m. rugsėjo 8 d. pateiktame atsiliepime į skundą pareiškėjas neformulavo prašymo antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažinti. Todėl atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjo atskirajame skunde naujai reiškiamo reikalavimo nustatyti, kad priverstiniai išskaitymai turi palikti pareiškėjui bent minimalias pragyvenimo lėšas, kaip tai numato CPK 739 straipsnis, taip pat naujai reiškiamo reikalavimo antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas sumažinti, kadangi tokie reikalavimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.