- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- AS-257-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01945-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- P. G., Z. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. G. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. G. ir Z. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai P. G. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) patenkinti jų skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, registracijos numeris 10K-1840, ir priimti sprendimą, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. prašymo išduoti nacionalinę vizą argumentus kartu su pareiškėjo Z. V. argumentais; 2) nutraukti atsakovo neteisėtą neveikimą – įpareigoti Migracijos Departamento direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. dėl šios bylos ginčo dalyko. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. I2-1748-811/2023.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2023 m. kovo 10 d. skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, registracijos numeris 10K-1840, ir priimti sprendimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą; 2) panaikinti Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) P. G. ir / ar pavedimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G.; 3) išreikalauti iš Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G.; 4) nutraukti Migracijos departamento neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. vasario 23 d. laiškus ir atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.; 5) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (įsiteisėjimo) stabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, registracijos numeris 10K-1840, galiojimą ir vykdymą, Migracijos departamento sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. galiojimą ir vykdymą, suteikti P. G. teisę dalyvauti šios administracinės bylos ir kitų bylų nagrinėjime Lietuvos teismuose, veikti draudimo ir banko įstaigose, sudaryti sandorius ir atlikti notaro tvirtinamus veiksmus, gydytis Lietuvoje. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie šios bylos administracinę bylą Nr. I2-1748-811/2023.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 2 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas pateikti teismui Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, registracijos numeris 10K-1840, ir Migracijos departamento sprendimą dėl P. G. priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos bei informuoti kada ir kokiu būdu pareiškėjai buvo supažindinti su minėtais sprendimais.
Migracijos departamentas teismui pateiktu 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. I2-5231-535/2023 informavo, kad Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. raštas Nr. 10K-1840 P. G. ir Z. V. buvo išsiųstas 2023 m. vasario 20 d. Taip pat informavo, kad Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimų dėl P. G. grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų P. G. ir Z. V. patikslinto skundo dalį, kurioje pareiškėjai prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.; priėmė pareiškėjų patikslinto skundo dalis, kuriose pareiškėjai prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, registracijos numeris 10K-1840, ir priimti sprendimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo P. G. 2022 m. rugsėjo 22 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą; 2) įpareigoti atsakovą atsakyti į Z. V. 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. vasario 15 d., 2023 m. vasario 23 d. laiškus; pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.
Iš patikslinto skundo turinio ir Migracijos departamento pateiktos informacijos teismas nustatė, kad pareiškėjai reiškia reikalavimą panaikinti Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos P. G., kuris nėra priimtas. Teismas konstatavo, nesant priimto Migracijos departamento sprendimo dėl P. G. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, negali būti inicijuojamas ginčas dėl nepriimto sprendimo panaikinimo. Todėl šią pareiškėjų patikslinto skundo dalį teismas atsisakė priimti.
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Teismas išaiškino, kad dėl priėmimo pas Migracijos departamento direktorę pareiškėjai turėtų kreiptis Migracijos departamente nustatyta tvarka, todėl šią pareiškėjų skundo dalį teismas atsisakė priimti, kadangi reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. galiojimą ir vykdymą, suteikti P. G. teisę dalyvauti šios administracinės bylos ir kitų bylų nagrinėjime Lietuvos teismuose, veikti draudimo ir banko įstaigose, sudaryti sandorius ir atlikti notaro tvirtinamus veiksmus, gydytis Lietuvoje, teismas pažymėjo, kad, kaip informavo Migracijos departamentas, šiuo klausimu sprendimas nebuvo priimtas, teismas dėl minėto reikalavimo atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjo prašymas stabdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos nėra susijęs su ginčo dalyku šioje byloje.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti sprendimo galiojimą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, nesustabdžius sprendimo galiojimo, jis bus grąžintas į kilmės valstybę, neteks galimybės vykdyti finansinių operacijų, negalės atstovauti suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjamose civilinėse bylose dėl UAB „Skomė“ akcininkų ginčų pabaigos, kurie jau tęsiasi tris dešimtmečius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi ar kito teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, todėl sprendimo galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai.
Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo atstovauti teisminiuose ginčuose yra subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesams teismo proceso metu galėtų atstovauti jo pasirinktas advokatas. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais dėl galimų atsirasti finansinių nuostolių ir nepatogumų, jį grąžinus į užsienio valstybę, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas turės galimybę patirtus finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamasis žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu. Taip pat pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka iš naujo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo, ir ją gavęs atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
III.
Pareiškėjas P. G. ir Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį skundžiamose dalyse ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo klausimą dėl šių patikslinto skundo reikalavimų priėmimo: 1) dėl Migracijos departamento sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G.; 2) dėl reikalavimo nutraukti Migracijos departamento neteisėtą neveikimą – įpareigoti Migracijos departamento direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Pareiškėjai prašo tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (įsiteisėjimo) stabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, registracijos numeris 10K-1840, galiojimą ir vykdymą, sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. galiojimą ir vykdymą, suteikti P. G. teisę dalyvauti šios administracinės bylos ir kitų bylų nagrinėjime Lietuvos teismuose, veikti draudimo ir banko įstaigose, sudaryti sandorius ir atlikti notaro tvirtinamus veiksmus, gydytis Lietuvoje. Pareiškėjai taip pat prašo išreikalauti iš Migracijos departamento ir VSAT sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G.; skirti pareiškėjo P. G. sveikatos būklės medicininę ekspertizę, kad įvertinti pareiškėjų argumentus dėl pareiškėjo P. G. sveikatos būklės.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismo atsisakymas priimti nagrinėti skundo reikalavimą dėl atsakovo sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. yra nepagristas, nes grindžiamas teismą klaidinančiu atsakovo atsakymu. Pareiškėjai pažymi, kad jie su patikslintu skundu teismui pateikė informaciją ir susirašinėjimą su VSAT, kuriuo pareigūnas V. K. patvirtino, kad gavo tokį Migracijos departamento pavedimą. Tai patvirtina, kad atsakovas suklaidino teismą, o teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šis skundo reikalavimas yra ir dėl atsakovo sprendimo išsiųsti P. G. iš Lietuvos, ir dėl atsakovo pavedimo VSAT tai padaryti. Pareiškėjai negali sukonkretinti šio reikalavimo, nes atsakovas ir VSAT pareiškėjams neteikia atitinkamo dokumento, neatsako į prašymus jį pateikti.
Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti patikslinto skundo reikalavimą nutraukti Migracijos departamento neteisėtą neveikimą – įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V.. Teismas, priimdamas sprendimą dėl šio reikalavimo priėmimo nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka, turėjo vertinti tai, kad pareiškėjas Z. V. kreipėsi į atsakovą ne pagal Migracijos departamento nustatytą tvarką, bet pagal specialaus įstatymo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo reglamentuojamą tvarką. Toks reikalavimas šio teisės akto pagrindu buvo priimtas nagrinėti teisme ir nagrinėtas, pvz., administracinėje byloje Nr. l-2967-244/2019.
Pareiškėjų teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismui atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimą dėl atsakovo pavedimo VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos pareiškėją P. G., liko neįvertinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo argumentai dėl atsakovo sprendimo ar pavedimo VSAT išsiųsti pareiškėją P. G. iš Lietuvos. VSAT patvirtino, kad gavo jau antrą tokį atsakovo pavedimą. Nors pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjas P. G. yra ne Lietuvoje, bet Lenkijoje, kur jį ištiko (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo gydytas, tačiau teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartyje be įrodymų konstatavo, kad šis pareiškėjas yra Lietuvoje ir yra neteisėtai. Tai patvirtina, kad VSAT bet kuriuo metu nustatyta tvarka gali imtis priemonių dėl pareiškėjo P. G. priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos, kaip teigia teismas, ir galimų priemonių dėl jo buvimo Lenkijoje. Tai sutrukdytų pareiškėjui P. G. tinkamai dalyvauti ir šioje administracinėje byloje, t. y. būtų pažeista jo teisė į teisminę gynybą. Teismas neįvertino patikslinto skundo argumentų, kad dėl to, jog, neturėdamas ilgesnės trukmės nei 3 mėnesių vizos, šis pareiškėjas negali nei atlikti notarinių veiksmų, nei naudotis savo lėšomis, esančiomis Europos Sąjungos valstybių bankuose. Negalėdamas disponuoti savo lėšomis, jis negali ir sumokėti advokatui pagal 2022 m. spalio 28 d. sutartį dėl teisinių paslaugų, todėl ši sutartis neįsiteisėja, o P. G. negali būti tinkamai atstovaujamas teisme šioje ir kitose nurodytose bylose. Tai paneigia ir teismo argumentą, jog pareiškėjas P. G. gali per advokatą dalyvauti bylų nagrinėjime ir nebūdamas Lietuvoje.
Pareiškėjai pažymi, kad teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nepagrįstai vertino tik vieno iš pareiškėjų, t. y. P. G. argumentus dėl pažeistų teisių, tačiau iš viso nevertino kito pareiškėjo Z. V. argumentų dėl pažeistų jo teisių gynimo, nors tai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku – vizos išdavimu P. G. ir / ar jo išsiuntimu iš Lietuvos. 2022 m. rugsėjo 23 d. P. G. prašymas atsakovui dėl 4 mėnesių trukmės nacionalinės vizos išdavimo ir Z. V. garantavimas atsakovui dėl vizos prašančio P. G. yra grindžiami jų bendros veiklos klausimais, taip pat ir 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarties vykdymo, kad ši sutartis sudaryta dėl konkrečių sutartyje nurodytų bylų Lietuvoje nagrinėjimo, nes Z. V. trūksta lėšų pačiam tęsti teisminius ginčus Lietuvos teismuose. Dėl 2023 m. sausio 5 d. Z. V. ir P. G. Materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutartyje nurodyto 800 000 Eur mokėjimo negavimo iš P. G. dėl jo negalėjimo be vizos disponuoti savo lėšomis Europos Sąjungos bankuose ir pareiškėjas Z. V. patirs nurodyto dydžio žalą. Teismas nevertino ir argumentų dėl padėties (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas, veikdamas šališkai pareiškėjų atžvilgiu, siekia išsiųsti pareiškėją P. G. be lėšų.
Pareiškėjai pažymi, kad jie neprašo teismo reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios suteiktų pareiškėjui P. G. teisėtą buvimą Lietuvoje, bet prašo tik leidimo atlikti bankinius ir notarinius veiksmus, gydytis, kas padėtų abiem pareiškėjams ne tik išvengti finansinio sužlugdymo, bet ir išgelbėtų pareiškėją P. G., kadangi jam yra reikalinga skubi profesionali medicininė pagalba. Pareiškėjų teigimu, jie nurodė ne bendro pobūdžio teiginius apie galimas grėsmes sveikatai ir dideles galimą finansinę žalą, konkrečias negalimas vykdyti sutartis dėl vizos neišdavimo pareiškėjui P. G.. Europos Sąjungos valstybėse veikiantys bankai neleidžia pasirašyti ir vykdyti bankinių operacijų, jei iki asmeniui išduotos vizos galiojimo liko mažiau kaip 3 mėnesiai. Šie reikalavimai Europos Sąjungos šalių bankų veiklai yra viešai žinomi.
Pareiškėjas Z. V. pateikė prašymą pridėti prie bylos Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. raštą, kuriuo atsakovas atsisakė pateikti 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. kovo 9 d. prašymuose nurodytą informaciją, taip pat paaiškino, kad dėl pareiškėjo priėmimo pas atsakovo direktorę jis turi kreiptis atsakovo nustatyta tvarka; išreikalauti iš Migracijos departamento sprendimą ir raštus / pavedimus VSAT dėl P. G. išsiuntimo iš Lietuvos. Pareiškėjo teigimu, naujai pateiktas įrodymas patvirtina atskirojo skundo pagrįstumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog, nesant priimto sprendimo dėl P. G. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, negali būti inicijuojamas ginčas dėl nepriimto sprendimo panaikinimo. Nesant priimto sprendimo dėl P. G. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Migracijos departamentas negali pavesti VSAT vykdyti nepriimto sprendimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo šio pareiškėjų skundo reikalavimo nagrinėti teisme.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais dėl įpareigojimo Migracijos departamento direktorę nedelsiant, be eilės priimti Lietuvos Respublikos nepriklausomybės akto signatarą Z. V.. Atsakovas pažymi, kad Z. V. dėl galimybės pateikti į priėmimą pas Migracijos departamento direktorę buvo informuotas Migracijos departamento 2023 m. kovo 24 d. raštu Nr. 10K-3409 ir minėtą raštą jis galėjo apskųsti jame nurodyta tvarka.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentais dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimo vykdymą. Atsakovas pažymi, kad P. G. šiuo metu neturi leidimo laikini gyventi Lietuvos Respublikoje ar vizos, leidžiančios P. G. būti Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimo sustabdymas nesuteiks pareiškėjui teisės gyventi ar būti Lietuvos Respublikoje – nebus pasiekti reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, bei netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–14 punktuose, iš jų – ir valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus) (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTĮ 17 str. 2 d.).
Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai patikslintame skunde prašė panaikinti Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G., tačiau tokio sprendimo nepateikė. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. I2-5231-535/2023, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad jis nėra priėmęs sprendimo dėl P. G. grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę. Pareiškėjų pateiktas susirašinėjimas su Migracijos departamentu taip pat nepatvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie tokio administracinio sprendimo egzistavimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šią patikslinto skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kurioje pareiškėjai prašo įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V., nurodė, kad dėl priėmimo pas Migracijos departamento direktorę pareiškėjas turėtų kreiptis Migracijos departamente nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, signataras, pateikęs pažymėjimą, turi teisę nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose, o pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą, be eilės būti priimtas šio straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų. Iš su skundu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Z. V. 2023 m. vasario 13 d. ir 2023 m. vasario 15 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į Migracijos departamento direktorę dėl priėmimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V., siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo (Migracijos departamento), kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, vilkinimo atlikti veiksmus sudarant galimybę pareiškėjui nedelsiant būti priimtam Migracijos departamento direktorės pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymą (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis patikslinto skundo reikalavimas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teismo prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, registracijos numeris 10K-1840, galiojimą ir vykdymą. Šiuo Migracijos departamento sprendimu buvo netenkintas pareiškėjų 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymas dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas P. G. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi ar kito teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo galiojimo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais dėl galimų atsirasti finansinių nuostolių ir nepatogumų, pareiškėją P. G. grąžinus į užsienio valstybę, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjai neįrodė, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą šioje byloje, pareiškėjų patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Pareiškėjai taip pat prašė laikinai sustabdyti Migracijos departamento sprendimo priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G. galiojimą ir vykdymą. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento sprendimą priverstinai išsiųsti iš Lietuvos Respublikos P. G. ir / ar pavedimą VSAT priverstinai išsiųsti iš Lietuvos P. G., prašymas stabdyti šio pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos nėra susijęs su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje.
Dėl pareiškėjo P. G. teisės kreiptis teisminės gynybos, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo išvykimo iš šalies atveju jo interesams teismo proceso metu galėtų atstovauti jo pasirinktas advokatas. Taip pat akcentuotina, jog pagal ABTĮ 13 straipsnio 7 dalį, proceso dalyvių, <...> dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti atsakovo direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V. nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl šios patikslinto skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista. Dėl nurodytų argumentų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis keičiama, o pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų P. G. ir Z. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų P. G. ir Z. V. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorę E. G. nedelsiant be eilės priimti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Z. V., panaikinti ir klausimą dėl šios patikslinto skundo dalies priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.