Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2A-522-755/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2A-522-755/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Atsakovas
K. L.
Ieškovas
A. L.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-522-755/2018

teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01401-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-260-500/2018 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui K. L., institucijai, teikiančiai išvadą, – Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. L. prašė pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, kuriame nurodoma, jog K. L. teikia materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 700 Lt (203 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. padidinti išlaikymo dydį ne iki 400 Eur, bet iki 300 Eur.

2. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu dukrai moka 203 Eur išlaikymą. Dukra yra neįgali, ji ugdoma (duomenys neskelbtini) specialiojoje mokykloje, už kurią nuo sprendimo priėmimo, kada buvo susitarta dėl išlaikymo mokėjimo, mokama kaina padidėjo. Jei visą mėnesį dukra išbūtų mokykloje, reikėtų mokėti 326 Eur, tačiau vidutiniškai už ugdymo paslaugas sumoka apie 210 Eur per mėnesį, nes mergaitė dažnai serga, todėl visą mėnesį mokykloje dažniausiai neišbūna. Jos gaunamos pajamos nepasikeitė: gauna 503 Eur slaugos ir neįgalumo pašalpą, 150 Eur darbo užmokestį bei 2000 Eur per metus už nuomojamą žemę. Kadangi pabrango medicininės priemonės, namus reikėjo pritaikyti pagal neįgalaus vaiko poreikius, daugiausia išleidžia vaistams, pati jau nebegali pakelti mergaitės, todėl reikalinga pagalba. Dukrai nuolat reikalingos sauskelnės, servetėles, putos ir kitos medicininės priemonės, vitaminai, papildai. Dukters sveiktos būklė pablogėjo, dabar ją reikia vartyti, kai priimant sprendimą ji dar galėdavo ir sėdėti. Kadangi dukters sveikatos būklė yra pablogėjusi, ne visi vaistai kompensuojami, reikia mokėti už ugdymo paslaugas, be to, padidėjo išlaidos pragyvenimui, todėl yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo K. L. išlaikymą dukters A. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. lapkričio 14 d.) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnametės išlaikymui skirtų padidintų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną ieškovę A. L..

4. Teismas nustatė, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-515/2014 buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu atsakovas dukters išlaikymui moka po 203 Eur kas mėnesį. Šalių nepilnametė dukra yra neįgali, nuo 2012 m. vasario 23 d. iki 2020 m. spalio 24 d. jai nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei nuolatinės slaugos poreikis. A. L. vežama į (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą. Už vieną mėnesį mokykloje ieškovė vidutiniškai sumoka 200 Eur. Visą mėnesį vaikui lankant mokyklą ieškovei tektų mokėti 326,70 Eur už trumpalaikę socialinės globos paslaugą. Dalį laiko vaikas būna specialiojoje mokykloje, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio, jei neserga, kur už minėtą sumą dukra yra pasirūpinama, ji yra prižiūrima ir duodamas maitinimas, tačiau ieškovė turi aprūpinti rūbais. A. L. reikalingos nuolatinės slaugos reikmenys: sauskelnės, paklotai, gleivių atsiurbimas, pragulų profilaktikos ir gydymo priemonės, taip pat mergaitė serga kvėpavimo takų ligomis, todėl reikalingas jūros vanduo, lašai į nosį, vaistai nuo uždegimo, temperatūros.

5. Nustatė, kad ieškovė gauna 9,50 Eur transporto išlaidų kompensaciją, 224 Eur šalpos neįgalumo pensiją (vaikui iki 18 metų), 280 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, bei 2 100 Eur per metus už nuomojamą žemę. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ieškovė dirba 0,5 etato virėja ir gauna 150 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Viso ieškovės vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 838,50 Eur. Taip pat atsakovas moka nepilnametės dukters išlaikymui po 203 Eur kas mėnesį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis „VW Golf“, 22,2539 ha žemės plotas, kurios 21,04 ha plotas nuomojamas, dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra ūkininkas, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: (duomenys neskelbtini). Asmeninės nuosavybės teise jis turi 58,6285 ha žemės plotą, 6 ha žemės plotą valdo su kitais bendraturčiais. Atsakovui taip pat priklauso du gyvenamieji namai su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai ūkio veiklai vykdyti. Jis turi kreditorių, be to, 2016 m. spalio 28 d. yra paėmęs ūkio veiklai 50 000 Eur paskolą, kurią privalo grąžinti iki 2023 m. spalio 31 d. Kitų išlaikytinių neturi.

6. Teismas vertino, jog dabar atsakovo mokamas išlaikymo dydis pakankamai nepatenkina nepilnametės dukters poreikių. Jos poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, komunalinių paslaugų kainų, įvairių vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainų, vaistų ir t. t., kas laikytina visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Atsakovo gaunamos pajamos leidžia teikti didesnį išlaikymą, nei šiuo metu jis teikiamas. Ieškovė viena augina ir realiai rūpinasi neįgalia nepilnamete dukra, todėl jai neginčijamai reikia didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo, padengti neplanuotas neeilines išlaidas dukrai papildomai susirgus ir pan.

7. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės A. L. poreikiai nuo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo priėmimo yra padidėję, dėl ko yra pagrindas priteisto išlaikymo dydį padidinti. Laikė, jog 250 Eur dydžio išlaikymo suma yra pakankama užtikrinti šalių neįgalios nepilnametės dukters poreikių patenkinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas K. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė nesivadovaudamas CK 3.201 straipsnyje nustatytais kriterijais ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika, nes nenustatė jokių iš esmės pasikeitusių šalių dukros poreikių. Akivaizdu, kad dukra yra neįgali, gulinti lovoje, jai reikalingi vaistai, medicininės priemonės, kurių dalis kompensuojama, nuolatos reikia keisti rūbus, skalbti, tačiau šios faktinės aplinkybės egzistavo ir Pasvalio rajono apylinkės teismui 2014 m. lapkričio 26 d. priimant sprendimą. Apelianto manymu, šiuo atveju ieškinys ir teismo sprendimas paremti išimtinai deklaratyviais argumentais, kad 203 Eur sumos nepakanka. Be to, ir atsakovo turtinė padėtis, ją palyginus su 2014 m., iš esmės nėra pagerėjusi, tuo labiau, kad jis prie dukros išlaikymo yra prisidėjęs, perleisdamas ieškovei nekilnojamąjį turtą jos ir dukros gyvybiškiems poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodo, kad augant mergaitei padidėjo jos poreikiai, sveikatos būklė ne pagerėjo, o tik pablogėjo, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo teikiamas mėnesinis išlaikymas patenkinti nepilnametės dukters poreikių pilnai negali dėl objektyvių priežasčių, kadangi mergaitė yra neįgali, gulinti lovoje, jai nuolat reikalingi vaistai, medicininės priemonės ir t. t.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo dydžio.

15. CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

16. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių dukros poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymo priteisimo metu (2014 m. lapkričio 26 d.) A. L. buvo (duomenys neskelbtini) metų, o šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, o būtent: kadangi mergaitė yra neįgali, gulinti lovoje, jai nuolat reikalingi vaistai, įvairios slaugos ir medicininės priemonės, kurių dalis nėra kompensuojama, taip pat nuolatos reikia keisti rūbus, juos skalbti, kas neabejotinai didina jos poreikius. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, vaistų ir kitų kainų augimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka A. L. poreikius ir jų neviršija. Atitinkamai priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepaneigė padidėjusių šalių nepilnametės dukros poreikių, savo poziciją iš esmės grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais remtis teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 263 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog byloje išsamiai buvo įvertinta tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis. Tuo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovo gaunamos pajamos leidžia teikti didesnį išlaikymą, nei šiuo metu jis teikiamas. Kartu atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis mergaitė, t. y. rūpintis kasdiene buitimi. Nepaisant to, kad nepilnametė yra vežama į (duomenys neskelbtini) specialiąją mokyklą, tačiau, atsižvelgiant į jos sunkų neįgalumo lygį, nustatytą nuolatinės slaugos poreikį, ieškovei teks užtikrinti vaiko specialiuosius poreikius siekiant dukters raidos progreso. Šios pareigos neabejotinai apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnametės mergaitės poreikių patenkinimui užteiktų jo iki šiol mokamos 203 Eur sumos.

23. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnametės dukters poreikiai yra pasikeitę dėl jos amžiaus ir sveikatos pokyčių (bylos duomenys leidžia manyti, jog sveikatos būklė tik dar pablogėjo), be to, kaip minėta, poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų kainų ir t. t., dėl ko reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nepilnametės A. L. poreikius ir pagrįstai sprendė, kad jos išlaikymui reikia po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 250 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisė išlaikymą, kuris bent minimaliai patenkins vaiko poreikius ir nepažeis apelianto interesų, kuris tokio dydžio išlaikymą teikti turi galimybę. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Apelianto nurodoma aplinkybė , kad jis 2017 metais perleido ieškovei nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena ieškovė su dukterimi, nusprendžiant dėl kasdienių vaiko poreikių dydžio nustatymo ir jų tenkinimui būtino išlaikymo priteisimo vertinama kaip neturinti teisinės svarbos. Turto perleidimo priežastys nežinomos, perleidimo sąsaja su išlaikymo teikimu nenustatyta.

27. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eigirdas ČinkaMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė