- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2A-1766-153/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02849-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič (pran.)
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- "ELEPSA"
procesinio dokumento kategorijos: 11.7.1; 11.9.13; 11.10; 14.1; 121.1; 121.21; 121.22.
2012 m. gruodžio 20 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. P. ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ (buv. uždarosios akcinės bendrovės „Sienojus“) apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-722/2012 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Elepsa“ (buv. uždarajai akcinei bendrovei „Sienojus“) dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas I. P. prašė priteisti 788,22 Lt darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-09 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu, 9 600 Lt neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų 10504,66 Lt nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisė ieškovui I. P. 788,22 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2009 gruodžio 9 d. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 2928,60 Lt vidutinį darbo užmokestį už šešių mėnesių uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų procesines palūkanas nuo 2011-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 584,61 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“, o kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė.
Taip pat teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo – 29,27 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ 111 Lt žyminio mokesčio išlaidas valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 19 d. nutartimi ištaisė sprendime rašymo apsirikimo klaidas ir nutarė nepriteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ 111 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei, motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų įstatymu, nes atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė.
Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės motyvais, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės, yra tariamas sandoris. Teismas nustatė tai, kad byloje yra įrodymai, jog atsakovė už ieškovą mokėjo mokesčius (socialinio draudimo įmokas), teikė pranešimus „Sodrai“ apie ieškovo socialinio draudimo pradžią ir pabaigą, dėl to, teismo manymu, byloje nėra požymių, patvirtinančių tariamo sandorio buvimą. Be to, teismas nurodė, kad dėl sutarties nuginčijimo atsakovė nepateikė priešieškinio, todėl nesant reikalavimo teismas neturi pagrindo pripažinti darbo sutartį negaliojančia.
Teismas, remdamasis ekspertizės išvada, nustatė, kad ieškovas atlyginimo sumokėjimo žiniaraštyje nepasirašė, ir konstatavo, kad ieškovui nebuvo išmokėta daugiau, nei jo vidutinis darbo užmokestis, atleidus jį iš darbo 2009-12-09. Teismas, nustatęs, kad ieškovas tik 2011-11-28 kreipėsi į teismą, atsižvelgęs į formuojamą šios kategorijos bylose kasacinio teismo praktiką, į ieškovo ilgą delsimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, į labai trumpą ieškovo darbo atsakovės įmonėje laikotarpį, į tai, kad ieškovo gaunamas atlyginimas buvo minimalus, vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti laiką sumažino iki 2928,60 Lt (488,10 Lt x 6 mėn.).
Teismas atmetė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atmesdamas šią ieškovo reikalavimo dalį, teismas motyvavo tuo, kad ieškovas išėjo iš darbo savo noru, kad ieškovo kvalifikacijos atestato galiojimas neturėjo įtakos atsakovės atestato galiojimo terminui, nes atsakovės įmonėje be ieškovo įsidarbino kiti darbuotojai, kurie turėjo kvalifikacijos atestatus. Todėl teismo manymu, nebuvo pagrindo ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.
Teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos ieškovui užmokesčio sumos priteisimo, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir atsižvelgęs į tai, jog ieškovo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta, tuo pagrindu ieškovui priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistų 3716,82 Lt (788,22 Lt + 2928,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, o šios baudos 50 procentų priteisti atsakovei „Elepsa“, nes atsakovė neįrodė, kad ieškovas asmeniškai gavo atsiskaitymą 2009-12-22 ir 2009-12-23, todėl teismas, konstatavęs, kad atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui nesumokėti, pripažino, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą.
Teismas nutarė, kad sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – dėl 488,10 Lt – priteisimo ieškovui vykdytina skubiai (LR DK 299 str. 1 d. 1 p., CPK 282 str. 2 d. 2 p. ).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies – 15 % (ieškinio suma 24 505,26 Lt (788,22 + 9600 + (488,10 x už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 2009-12-09 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-05-08 = 14117,04 Lt), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo tiksli suma nėra apskaičiuota, ją apskaičiuoti gali antstolis vykdymo procese), iš atsakovo RUAB „Elepsa“ ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 584,61 Lt (advokatės pagalbai apmokėti 2500 Lt, ieškovo kelionės išlaidos į teismo posėdžius 547,86 – 2 t., b. l. 37), išlaidos už ekspertizės atlikimą 1000 Lt – (1 t., b. l. 78, 2 t., b. l. 29) (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Teismas pagal ieškovo pateiktus automobilio registracijos liudijimą ir kuro čekius apskaičiavo, kad ieškovo kelionės išlaidos į teismo posėdžius yra 397,44 Lt.
Teismas konstatavo, kad atsakovė iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str. 1d.).
Teismas nustatė, kad byloje valstybė turėjo 34,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Valstybei iš atsakovės RUAB „Elepsa“ teismas priteisė 111 Lt žyminį mokesį, nes nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str.). 5,17 Lt išlaidų iš atsakovės nepriteisė, nes pašto išlaidos iki 10 Lt valstybei nepriteisiamos.
Iš ieškovo I. P. valstybei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas priteisė 29,27 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2d., 96 str.).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo skundžia ieškovas, jis prašo skundžiamą sprendimo dalį panaikinti ir priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas byloje turėjo bylinėjimosi šias išlaidas: 1 000 Lt išlaidos už ekspertizės atlikimą, šios išlaidos atsirado dėl to, kad atsakovė nepripažino ieškovo argumentų dėl ieškovo parašo suklastojimo pinigų išmokėjimo žiniaraštyje, 2 500 Lt teisinių paslaugų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl priteistinų sumų, ir 397,44 Lt kelionės išlaidas dėl to, kad atsakovė nepasirūpino liudytojų atvykimu į teismo posėdį, todėl du kartus ieškovas atvyko į posėdį, tačiau byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, iš viso: 3 897,44 Lt. Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos galėjo būti jam iš atsakovės RUAB „Elepsa“ priteistos visiškai. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos 29,27 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš esmės susidarė dėl to, kad užsitęsė bylos nagrinėjimas dėl atsakovės kaltės. Taigi iš atsakovės priteistina 3 342,10 Lt, kurie susideda iš 3 312,83 Lt ir 29,27 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-08 sprendimą skundžia atsakovė RUAB „Elepsa“, kurį prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.
Teismo motyvai dėl atsakovės mokesčių mokėjimo, susijusio su ieškovu, pranešimus „Sodrai“ apie ieškovo darbą atsakovės įmonėje nėra pakankami konstatuoti tariamo sandorio nebuvimo. Atsakovės manymu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad darbo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad atsakovė galėtų papildyti savo atestatą. Ieškovas ir atsakovė nesiekė sudaryti darbo santykių, tai, kad atsakovė nelaikė ieškovo darbuotoju, patvirtina ir tai, kad atsakovės teismui pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo atžymėtas ieškovo darbas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas p. A. Z., buvęs atsakovės vadovas, negalėjo paaiškinti, kokiam tikslui buvo priimtas ieškovas, taip pat paaiškindamas apie ieškovui išmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo aplinkybes, nurodė, kad ieškovui negalėjo būti neišmokėtas darbo užmokestis. Nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbuotojams atlyginimas būdavo mokamas arba pavedimu per banką, arba grynaisiais. Nurodė, kad nepamena, kokioms pareigoms buvo priimtas ieškovas, taip pat kokios darbus turėjo dirbti ar dirbo ieškovas, tačiau paaiškino, kad ieškovą pažinojo iš anksčiau. Paaiškinti ieškovo atleidimo aplinkybių negalėjo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja p. R. P. nurodė, kad ieškovo kaip darbuotojo nepamena, žino jį tik kaip kitos įmonės vadovą, patikino, kad teismui pateiktuose mokėjimo žiniaraščiuose yra jos parašas, paaiškino, kad jei yra pasirašyti tokie dokumentai, tai negali būti, kad ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Kada ir kurioje vietoje buvo išmokėtas atlyginimas ieškovui, ji nežino ir apskirtai nepamena ieškovo kaip atsakovės darbuotojo. Pateikta į bylą UAB „Budrus sakalas“ pažyma patvirtina, kad ieškovas niekada neturėjo išduoto leidimo patekti į atsakovės teritoriją, o tai, kad ieškovas periodiškai apsilankydavo pas atsakovę 2007–2010 m. laikotarpiu, apeliantės nuomone, nesudaro prielaidų konstatuoti, kad tarp šalių buvo susidarę faktiniai darbo santykiai, priešingai – ieškovas nesiekė sudaryti darbo santykių su atsakove, taip pat tokių santykių nesiekė sudaryti ir atsakovė, todėl teismui pateikta 2009 m. lapkričio 3 d. darbo sutartis Nr. 129/2009 yra niekinė ir negaliojanti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio pagrindu. Apeliantė nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šiuo atveju darbo sutartis gali būti tik nuginčijamas sandoris, todėl atsakovė turėjo pateikti priešieškinį teismui dėl šio sandorio nuginčijimo. Atsakovė mano, kad darbo sutartis yra niekinė ir negaliojanti LR CK 1.86 str. pagrindu.
Atsakovė mano, kad ji su ieškovu atsiskaitė tokia tvarka: 2009-12-22 ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už tų metų lapkričio mėnesį – 546,66 Lt į rankas, ir 2009-12-23 ieškovui buvo sumokėtas darbo užmokestis už 12 mėn. dirbtą laiką bei kompensacija už nepanaudotas atostogas – 241,56 Lt į rankas, tai įrodyta rašytiniais įrodymais: 2009-12 mokamaisiais žiniaraščiais Nr. 147 ir Nr. 146. Todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovo ieškinio reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijų už nepanaudotas atostogas priteisimo yra nepagrįsti.
Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista 6 mėnesių dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, kaip tokio dydžio sankcija darbdaviui, yra neteisinga ir neatitinka proporcingumo principo. Atsakovė mano, kad šioje byloje teismui nusprendus taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą kaip sankciją būtų teisinga, sąžininga ir protinga mutatis mutandis taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir priteisti ieškovui 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, atsižvelgiant į jo darbo laiką pas atsakovę, ir tai sudarytų 800,00 Lt neatskaičius mokesčių. Atsakovės nuomone, tokio dydžio sankcija būtų teisinga, sąžininga bei proporcinga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas I. P. nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo argumentai, esą tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis buvo tariamas sandoris, yra nepagrįsti. Ieškovas, sudarius darbo sutartį, iš tiesų dirbo specialiųjų darbų vadovu, jo vieta buvo Lapių sąvartyne, kur jis dirbo kartu su meistre E. P.. Apie sudarytą sutartį buvo pranešta VSDFV, sumokėti visi priklausantys mokėti mokesčiai valstybei, duomenys apie ieškovą buvo įtraukti į darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius ir net nurodyta, kad darbo užmokestis jam išmokėtas. Jo kvalifikacinį atestatą kartu su kitų darbuotojų atestatais atsakovė pateikė Statybos produktų sertifikavimo centrui, prašydama papildyti savo atestatą Nr.102 teise atlikti statinio ir statinio dalies statybos darbus ypatingiems statiniams, gyvenamuosiuose negyvenamuosiuose statiniuose, inžineriniuose tinkluose, sąvartynuose. Tai suteikė teisę atsakovei vykdyti naują veiklą, kurios iki šiol neturėjo teisės vykdyti.
Atsakovė, cituodama liudininkų ir ieškovo parodymus, juos iškraipo, ištraukia iš konteksto ir tokiu būdu klaidina teismą, todėl be pagrindo jais remiasi savo apeliaciniame skunde. Net ir tarus, kad darbo sutartis buvo sudaryta tik atestatui gauti, tai nereiškia, kad ja nebuvo siekiama sukurti teisinių pasekmių. Jei atestatui gauti reikalinga įmonei turėti darbuotoją, turintį atitinkamą kvalifikaciją, tuomet tokio asmens įdarbinimas įmonėje turint tikslą gauti atestatą nereiškia tariamo sandorio, nes šalys kaip tik ir siekia sukurti teisines pasekmes: įdarbinti, gauti atestatą, gauti užmokestį, atlikti darbą.
Atsakovė nepateikė ir jokių ieškovo darbo drausmės pažeidimą ar nuobaudų skyrimą patvirtinančių įrodymų. Visa tai rodo, kad šalys siekė sukurti teisines pasekmes, todėl ieškovo su atsakove sudaryta sutartis neatitinka CK 1.86 str. nustatytų tariamo sandorio pagrindų, o tai reiškia, kad minėtas sandoris nelaikytinas niekiniu.
Ieškovas negavo nei darbo užmokesčio už dirbtą laikotarpį, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė nepateikė į bylą jokių neginčytinų įrodymų, kurie neabejotinai galėtų patvirtinti esant išmokėtas jam su darbo santykiais susijusias sumas. Kviesti liudininkai ne tik nieko negalėjo iš esmės paaiškinti, bet ir buvo šiai aplinkybei netinkama įrodinėjimo priemonė. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.).
Atsakovė teismui pateiktuose mokėjimo žiniaraščiuose, yra parašai patvirtinantis pinigų išmokėjimo faktą tačiau atlikus parašo ekspertizę nustatyta, kad juose pasirašė ne I. P., todėl nėra pagrindo laikyti, kad su ieškovu buvo atsiskaityta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.
Atsakovė kaip proceso šalis nebuvo gavusi iš ieškovo teismui teikiamo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl nežino, ar toks prašymas yra byloje. Apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja, kokias būtent paslaugas jam teikė advokatė, nedetalizuoja šių paslaugų įkainių. Todėl apeliacinis skundas negali būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais, kad bylinėjimosi išlaidos turėtos tik dėl atsakovės kaltės – jos procesinio elgesio netinkamumo. Atsakovės atstovas naudojosi jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso suteiktomis teisėmis, o prašymas šaukti liudytojus buvo suformuluotas po išreikšto prašymo skirti ekspertizę, kurios prašė ieškovas. Iš trijų prašomų šaukti liudytojų du prašymo suformulavimo metu pas atsakovę nedirbo. Vieno posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas T. J. negalėjo dalyvauti byloje, nes tuo pačiu metu dalyvavo Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-1017-773/2012, vietoje jo atsakovei atstovavo kitas advokato padėjėjas, kuris taip pat neprašė teismo atidėti teismo posėdžio ar padaryti pertraukos teismo posėdyje tam, kad naujasis atstovas galėtų susipažinti su byla. Teismo posėdžio metu trečiasis liudytojas, kuris nebuvo apklaustas prieš tai buvusiuose posėdžiuose, taip pat neatvyko, nes tuo metu jau nebedirbo pas atsakovą. Atsakovės atstovas, nesiekdamas vilkinti proceso teismo, prašė tęsti teismo posėdį be šio liudytojo apklausos. Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesiekė vilkinti proceso, nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o siekė kuo skubiau ir operatyviau išnagrinėti šią bylą, nes vienas iš ieškovo reikalavimų – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė mano, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės netenkintinas.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ir priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui, su šiuo motyvu teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovas sudarė 2011-10-06 teisinių paslaugų sutartį su A. S. kontora (1 t., b. l. 5, 49), šios kontoros advokato padėjėjas T. J., advokatė A. S. surašė ieškovo vardu visą eilę procesinių dokumentų – ieškinį, prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo (1 t., b. l. 48–49, 55), atstovavo ieškovui parengiamajame ir teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 63–74, 90–123, 2 t., b. l. 57–73), byloje surinkta nemažai įrodymų, civilinė byla susideda iš dviejų tomų. Ieškovas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė teismui rašytinį įrodymą – pinigų priėmimo kvitą Nr. 589445, kuris patvirtina, kad ieškovas sumokėjo už advokato teisines paslaugas (atstovavimą ieškovui, dokumento surašymą, patarimą) 2 500 Lt (2 t., b. l. 37). Įvertinusi visas nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo prašoma priteisti 2 500 Lt atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių (8.2., 8.16., 8.18 p.). Taip pat byloje pateikti rašytiniai dėl ieškovo turėtų kelionės išlaidų (276,91 Lt ir 270,95 Lt) į teismo posėdžius (2 t., b. l. 37), pirmosios instancijos teismo apskaičiavimu, ji sudaro 397,44 Lt, ši aplinkybė nėra nuginčyta, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad kelionės išlaidos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos teisingai. Taip pat byloje įrodyta, kad ieškovas sumokėjo už ekspertizės atlikimą byloje 1000 Lt (2 t., b. l. 29, 1 t., b. l. 78), pirmosios instancijos teismas ekspertizės išvadą (2 t., b. l. 3–5) pripažino tinkamu įrodymu, vadovavosi šia išvada teismo sprendime, todėl ekspertizės apmokėjimo išlaidos – 1000 Lt – taip pat įskaičiuojamos į bendrą bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią ieškovas apmokėjo, taigi ieškovo patirtos byloje išlaidos, pirmosios instancijos teismo apskaičiavimu, sudaro (1000 + 2500 + 397,44) = 3897,44 Lt x 15 % = 584,16 Lt, t. y. 15 procentų nuo ieškovo patenkintų reikalavimų (CPK 93 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi išanalizavus ieškovo procesinį elgesį nustatyta, jog šis buvo tinkamas, o atsakovės motyvai dėl tariamai išmokėto ieškovui darbo užmokesčio sudarė pagrindą ieškovui padaryti papildomas išlaidas sumokant už ekspertizės atlikimą 1000 Lt, tai teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų CPK 93 str. 2 d. bylinėjimosi paskirstymo tvarkos ir priteistinų ieškovui bylinėjimosi sumą padidinti 1000 Lt, tad priteisti ieškovui ne 584,16 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 1584,16 Lt, tad šią teismo sprendimo dalį keisti (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms ši ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo dalis tenkintina iš dalies.
Pagal Jonavos rajono apylinkės teismo raštinės pažymą, byloje pirmosios instancijos teisme patirtos 34,44 Lt išlaidos, susijusios su bylos procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas teismui priimant sprendimą iš esmės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo reikalavimus iš dalies (15 procentų), pagrįstai, remiantis CPK 96 straipsnio 3 dalies pagrindu, priteisė iš ieškovo (34,44 – 5,16) 29,27 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Todėl ieškovo motyvas, jog teismo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kirstnė“ ir kt. v. UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008; kt.). Tačiau tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003). Taigi tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-252/2009).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2009-11-03 sudarė darbo sutartį Nr. 129/2009 (1 t., b. l. 57) su bandomuoju laikotarpiu. Darbo sutartyje nurodyta, kad ieškovas priimtas į darbą nuo 2009-11-04 specialiųjų darbų vadovu, tab. Nr. 16782, ieškovui nustatytas išbandymo laikotarpis trys mėnesiai, darbo sutartyje aptartos ieškovo darbo sutarties sąlygos, tarp jų atsakovės pareiga mokėti ieškovui minimalų atlygį su vėlesniais indeksavimais. Šalys susitarė, kad ieškovas darbą atlieka kelionėje, jo darbas susijęs su važiavimu arba kilnojamo pobūdžio. Darbo sutartis šalių pasirašyta ir galiojo iki 2009-12-09, nutraukta LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, pagal darbuotojo pareiškimą.
Ieškovas teigia, kad šalys vykdė darbo sutarties sąlygas ir kad ieškovas neturėjo pagrindo sudaryti tariamos darbo sutarties su atsakove, priešingai – ieškovas buvo suinteresuotas darbo santykiais su atsakove, tad darbo santykiai tarp šalių buvo realūs, todėl ieškovo manymu, atsakovės atstovas neturi pagrindo abejoti sutarties tikrumu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo motyvais dėl jo darbo santykių atsakovės įmonėje, nes tai patvirtina atsakovės įmonės buhalterinės apskaitos medžiaga. Bylos duomenimis, atsakovė apskaičiavo ieškovui darbo užmokestį, įtraukė ieškovą į atsakovės įmonėje socialiai draudžiamų asmenų sąrašą. Atsakovės darbuotojai patvirtino, kad tarp ieškovo ir atsakovės darbo santykiai buvo. Liudytoja R. P. parodė, kad ieškovą pažįsta kaip kitos bendrovės vadovą, matė „Sienojaus“ patalpose, jis buvo priimtas dirbti laikinai.
Liudytojas A. Z. parodė, kad ieškovas buvo priimtas į atsakovės bendrovę turėjo atlikti specialius darbus – santechnikos, elektros, ieškovas dirbo Lapių sąvartyne.
Todėl atsakovės motyvas apie tai, kad apklausti teismo posėdyje liudytojai negalėjo detaliai paaiškinti, kokį darbą dirbo ieškovas, arba tai, kad ieškovas nesilankė atsakovės įmonės teritorijoje, nesudaro pagrindo netikėti rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina ginčo šalių darbo santykius ( darbo sutartis, SODROS duomenis, buhalterinės apskaitos dokumentai) ir vien šiuo atsakovės motyvu nustatyti, kad darbo sutartis negalioja.
Be to, byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad atsakovė turėjo suinteresuotumą priimti ieškovą į darbą dėl ieškovo turimo kvalifikacijos sertifikato, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbo sutartis yra sudaryta tariamai, nes tokiai faktinei aplinkybei nustatyti byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų.
Tad teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma surinktų byloje įrodymų patvirtina, kad ieškovas buvo priimtas į darbą atsakovės įmonėje, todėl labiau tikėtina, kad darbo sutartis yra realus galiojantis sandoris, o ne tariamasis sandoris, kaip nurodė atsakovė (CPK 12, 185 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumažinimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas proporcingai, teisingai ir protingai sumažino iki 6 mėnesių priteistiną ieškovui vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelstą atsiskaityti su ieškovu laiką, todėl ši atsakovės motyvų dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio sumos sumažinimo iki 800 Lt atmestina kaip nesąžininga, nes kaip nustatyta byloje, atsakovė su ieškovu neatsiskaitė beveik dvejus metus (DK 2, 35, 141 str.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-564/2010; kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ginčijo savo parašo tikrumą mokestiniuose dokumentuose (b. l. 28, 30, 31), teigdamas, kad atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose šalia tariamai sumokėtos ieškovui sumos esantis parašas yra išpildytas ne ieškovo, o kito asmens.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų (CPK 177, 180 straipsniai), leidusių teismui padaryti pagrįstą išvadą apie pinigų išmokėjimą ieškovui, o ne kitam asmeniui.
Bylos duomenimis, atlikus 2012-03-29 ekspertizę nustatyta, kad ieškovas mokamojo žiniaraščio Nr. 147 ir tabelio 16872 apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nepasirašė (2 t., b. l. 3–5). Atsakovė šios eksperto išvados įrodymais byloje nenuginčijo (CPK 179 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto išvada sprendime (CPK 185, 197, 218 str.).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė aplinkybę, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose dėl darbo išmokos sumokėjimo nepasirašė (CPK 12, 178 str.) ir tuo pagrindu, šią ieškovo ieškinio dalį patenkino ir priteisė ieškovui nesumokėtą darbo užmokestį už lapkričio mėnesį – 546,66 Lt, darbo užmokestį už gruodžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas – 241,56 Lt (iš viso 788,22 Lt).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovo reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas priteisimo yra nepagrįsti, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymas.
Esant tokioms aplinkybėms, iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, skundžiamo teismo sprendimo dalis, dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį dėl ieškovui I. P. priteistinų bylinėjimosi išlaidų pakeisti – bylinėjimosi išlaidų sumą, priteistiną ieškovui I. P. iš atsakovės UAB „Elepsa“ padidinti iki 1584,61 (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių) Lt, kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.