Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant ieškovui I. P., jo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokato padėjėjams Tomui Jurgelioniui, Rūtai Nausėdaitei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, neturtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo paaiškinimu, ieškiniu, atsakovo atsiliepimu, jo atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas I. P. dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2009-11-04 iki 2009-12-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( šiuo metu RUAB „(duomenys neskelbtini)“ – b.l. 23) specialiųjų darbų vadovu, nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis ( 1t., b.l. 6, 57-58 ). 2009-12-09 ieškovas atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1d. savo noru ( 1t., b.l. 4, 58). 2011-12-14 atsakovo pažyma nustatyta, kad ieškovui priklausė už 2009 m. lapkričio mėn. 546,66 Lt atlyginimo, o už 2009 m. gruodžio mėn. – 241,56 Lt atlyginimo ( 1t., b.l. 24). Mokamuosiuose žiniaraščiuose nurodyta, kad ieškovui 2009-12-22 sumokėta 546,66 Lt atlyginimo už 2009 m. lapkričio mėn. ( 1t., b.l. 27-28, 31) ir 2009-12-23 241,56 Lt atlyginimo už 2009 m. gruodžio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ( 1t., b.l. 29-30). Ieškovo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis 37,86 Lt , vidutinis darbo užmokestis - 488,10 Lt ( 1t., b.l. 25, 56, 83). 2012-02-06 UAB „Budrus sakalas“ pažyma nustatyta, kad leidimai I. P. pateikti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją 2009-12-22 ir 2009-12-23 išduoti nebuvo ( 1t., b.l. 79-80). 2012-03-29 rašysenos ekspertizės išvada nustatyta, kad mokamųjų žiniaraščių Nr.147 ir Nr.146 skiltyje „parašas“ ir prie žodžio „gavau“ pasirašė ne I. P. ( 2t., b.l. 3-7). Atsakovui 2012-03-05 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla.

Liudytoja R. P. parodė, kad ieškovą pažįsta kaip kitos bendrovės vadovą, matė „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, jis buvo priimtas dirbti laikinai, nenurodė savo sąskaitos, todėl atlyginimą mokėjo iš kasos į rankas, atlyginimo mokėjimo aplinkybių neprisimena. Jei darbuotojas dirba ne vietoje, jam į objektą vežami pinigai. Kokioje vietoje ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas – nežino. Pinigus moka kasininkė, o ji tik pasirašo, kad leidžia išmokėti.

Liudytojas A. Z. parodė, kad ieškovas buvo priimtas į bendrovę, kuriam laikui – neprisimena, apie ieškovo I. P. atleidimą statybos sertifikavimo centrui nepranešė, nes nebūtina, atlyginimo sumokėjimo ieškovui fakto neprisimena. Ieškovas turėjo atlikti specialius darbus – santechnikos, elektros, jis dirbo Lapių sąvartyne. Neprisimena, ar ieškovas buvo supažindintas su pareigų instrukcija.

Dėl darbo sutarties tarp ieškovo I. P. ir atsakovo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo niekine

Ieškovas reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo niekine nereiškia, atsakovas priešieškinio nepateikė, žodžiu nurodė, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo yra tariama ir sudaryta dėl akių. Todėl, atsakovo atstovo nuomone, teismas pats turi tai pripažinti ir taikyti niekinio sandorio pasekmes.

Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta, pasirašyta, sutartyje yra įrašas apie ieškovo atleidimą iš darbo LR DK 127str.1d. pagrindu, ieškovas neinstruktuotas ir nepasirašęs susipažinimo su saugos darbe, vidaus darbo tvarkos ir priešgaisrinės saugos taisyklėmis žurnale ( 1t., b.l. 129-130), nepasirašęs pareigybių instrukcijos ( aprašymo) ir su ja nesupažindintas ( atsakovo atstovo parodymai teismo posėdyje – 1t., b.l. 119), nėra įrašytas atsakovo darbuotojų 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ( 1t., b.l. 43-54). Tačiau buhalteriuose dokumentuose nurodyta, kad ieškovui sumokėtas atlyginimas už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, ieškovas įtrauktas į atsakovo buhalterijos mokamuosius žiniaraščius ( 1t., b.l. 27-31), suteiktas tabelio Nr.16872, apie I. P. priėmimą ir atleidimą pranešta Sodrai ( 1t., b.l. 34, 37), ieškovas nurodė savo darbo vietą – Lapių sąvartyną, pareigas, liudytojas A. Z. patvirtino, kad ieškovas dirbo Lapių sąvartyne, atliko santechnikos, elektros darbus, nesusijusius su statybos darbais. Tai, kad ieškovas dirbo antraeilėse pareigose UAB „Steiner“ direktorium 2009 m. lapkričio-gruodžio mėn. po 2 val. per dieną nėra pagrindas manyti, kad jis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal bendrąją taisyklę nedraudžiama dirbti vienu metu kelis darbus pas skirtingus darbdavius, dirbtos valandos UAB „Steiner“ nėra neproporcingos, nerealios. Byloje pateiktas saugos tarnybos UAB „Budrus sakalas“ atsakymas patvirtina, kad ieškovas lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje 2009-11-06 ( 1t., b.l. 80) t.y. jo darbo bendrovėje laikotarpiu, vėliau ieškovo apsilankymai UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiksuoti po jo atleidimo iš darbo 2010 metais. Todėl teismas, esant šiems įrodymams byloje, darbo sutarčiai tarp ieškovo ir atsakovo niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto ex officio nekonstatuoja ( CK 1.78 str. 5d., 1.80 str. 2d., 1.86str. 1d. ). Atsakovas priešieškinio dėl sandorio nuginčijimo nepateikė, todėl teismas negali spręsti reikalavimą dėl darbo sutarties tarp šalių nuginčijimo.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo

Ieškovas neigia gavęs iš atsakovo 2009-12-22 ir 2009-12-23 546,66 Lt atlyginimo ir 241,56 Lt atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teigia, kad buhalteriniuose dokumentuose pasirašė ne jis. Tai, kad mokėjimo žiniaraščiuose pasirašė ne ieškovas I. P. patvirtina teismo rašysenos ekspertizė, kurios išvada nustatyta, kad mokamuosiuose žiniaraščiuose Nr.147 ir Nr.146 yra ne ieškovo I. P. parašas ( 2 b.l. 3-7). Teismui eksperto išvada nėra privaloma, išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, vertinama jų visuma. Liudytoja R. P. nepatvirtino, kad pati asmeniškai matė pinigų I. P. sumokėjimo faktą 2009-12-22 ir 2009-12-23, nurodė, kad viską tvarkė kasininkė, o ji tik pasirašė ant dokumentų kaip vyr.finansininkė. Liudytojas A. Z. nepatvirtino fakto, kad asmeniškai matė pinigų išmokėjimą I. P.. Todėl byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų mokėjimą 2009 m. ieškovui asmeniškai, o rašysenos ekspertizės kategoriška išvada nustatyta, kad parašas, patvirtinantis pinigų gavimą, yra ne ieškovo I. P.. Byloje nenustatyta, kokioje vietoje atsakovas sumokėjo atlyginimą ieškovui, 2009 m. gruodžio 22 ir 23 d. ieškovas jau nedirbo pas atsakovą, nėra gavęs leidimo pateikti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ( 1t., b.l. 79-80). Nenustatyta, kad su ieškovu neatsiskaityta jo atleidimo iš darbo dieną dėl ieškovo kaltės. Byloje atsakovo pateikti duomenys ( 1t., b.l. 26, 56, 83) įrodo, kad ieškovas 2009 m. gruodžio mėn. dirbo 7 darbo dienas ( gruodžio 1,2,3,4,7,8,9 dienomis), laikytina, kad gruodžio 9d. buvo ieškovo atleidimo iš darbo ir paskutinė jo darbo diena. Atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu 2009-12-09 ( DK 206str. 1d.), tačiau neatsiskaitė. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 788,22 Lt atlyginimo už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ( DK 127str. 1d., 141 str.1, 2 d., 177 str. 2d.) .

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-09 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu

Vadovaujantis LR DK 141 str. darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jei įstatymais ar susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Ieškovas atleistas iš darbo 20009-12-09, su ieškovu nėra atsiskaityta.

LR DK 141 str. 3 d. nustato visų pirma kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojami darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. LR Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nurodo, jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitinka teisės normos tikslus, nes LR DK 141 str. 3d. nustatyta suma - vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką - mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui nebuvo išmokėta daugiau, nei jo vidutinis darbo užmokestis, atleidus jį iš darbo 2009-12-09, tik 2011-11-28 kreipėsi į teismą. Tai, kad ieškovas 2011-11-21 kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir jo ieškinį buvo atsisakyta priimti ( 2t., b.l. 56), neduoda pagrindo teigti, kad jis žymiai anksčiau kreipėsi į teismą gindamas savo pažeistas teises. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas bendradarbiavo su atsakovu, pranešė savo sąskaitos numerį, raštu reiškė pretenzijas, kad ieškovui atsakovas žadėjo sumokėti, prašė palaukti, todėl ieškovas laukė ir ieškiniu nesikreipė į teismą. Nuo 2009-12-09 iki kreipimosi į teismą 2011-11-28 ir iki teismo sprendimo priėmimo susidaro ženkli vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną suma, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 37,86 Lt, vidutinis darbo užmokestis – 488,10 ( 1t., b.l. 83). Tokios piniginės sumos priteisimas, teismo vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, atsakovo darbuotojų ir kreditorių interesus, dėl to byloje susiklostė kitokia situacija ir nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl DK 141 str. 3d. numatytos sankcijos darbdaviui visa apimtimi netaikytini ( DK 2 str., 35 str.). Praturtėjimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į ieškovo ilgą delsimą ir nesikreipimą į teismą, į labai trumpą ieškovo darbo pas atsakovą laikotarpį, į tai, kad ieškovo gaunamas atlyginimas buvo minimalus, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma mažintina, priteistina už teismo nuožiūra nustatytą terminą – už 6 mėn. ir sudaro 2928,60 Lt ( 488,10 Lt x 6 mėn.) ( LAT 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2010).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 9600 Lt neturtinės žalos už tai, kad su ieškovu po jo atleidimo iš darbo nebuvo atsiskaityta ir už tai, kad atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovo kvalifikacijos atestatu. Ieškovas negali išskirti ir nurodyti, kiek neturtinės žalos jis prašo dėl ilgo neatsiskaitymo su juo, kiek – dėl pasinaudojimo jo atestatu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jo kvalifikacijos atestatu naudojosi nuo ieškovo atleidimo iš darbo, nes neturėjo kito specialiųjų darbų vadovo, pratęsė savo atestato galiojimą, dalyvavo konkurse. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str.1d.). pagal LR DK 250 str., neturtinės žalos dydis teismo nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Jei darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, sveikatos pablogėjimas- tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str.1d., 248 str.4d., 250 str., CK 1.1 str.3 d., 6.250 str.). Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. priteisiama tik tuo atveju, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovas byloje neįrodė, kad jis patyrė CK 6.250 str. 1d. nurodytas neigiamas pasekmes, kurias teismas gali įvertinti pinigais, dėl to, kad atsakovas ilgai su ieškovu neatsiskaitė ir pasinaudojo jo atestatu. Byloje taip pat neįrodyta, kad atsakovas naudojosi ieškovo atestatu, gavo iš jo naudą. Byloje nenustatyta, kad ieškovas su atsakovu yra susitaręs dėl konkrečios pinigų sumos, kompensuojančios ieškovui už tai, kad pasinaudojama jo atestatu, išmokėjimo. Tačiau tokia bylos esmė nėra civilinės bylos, kilusios iš darbo santykių, dalykas ir pagrindas. Ieškovas, išėjęs iš darbo 2009-12-09 savo noru, nereikalavo iš atsakovo grąžinti jo atestato kopiją. Sudarydamas darbo sutartį su atsakovu I. P. suprato ir žinojo, kad jis priimtas specialiųjų darbų vadovu, darbdaviui reikia pateikti kvalifikacijos atestatą, patvirtinantį, jog jis gali dirbti šiose pareigose, ieškovo atestatas bus pateiktas statybos produkcijos sertifikavimo centrui, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasipildytų atestatą. Ieškovo parodymais nustatyta, kad jis direktoriaus prašymui nutraukė darbą (net nesuėjus išbandymo laikotarpiui) įvykus komisijos posėdžiui, todėl laikytina, kad ieškovas žinojo, kad bus priimtas į darbą neilgam laikui ir pats neketino toliau dirbti pas atsakovą. Tačiau ieškovas neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrindo, neprašo pripažinti darbdavio veiksmus neteisėtais, nekelia ginčo dėl darbo sutarties. Byloje nustatyta, kad pas atsakovą nuo 2010-05-17 dirbo kita specialiųjų darbo vadovė – kvalifikacijos atestatą gavusi 2010-05-14 persikvalifikavusi bendrovės darbuotoja E. P., o nuo 2010-10-03 – priimtas dar vienas specialiųjų darbų vadovas – G. V. ( 2t., b.l. 38, 39-42), ieškovo atestatas galioja iki 2012-11-16 ( 1t., b.l. 6), atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – iki 2013-01-11 ( statybos produkcijos sertifikavimo centro medžiagos atskirame segtuve 8 lapas), todėl laikytina, kad ieškovo kvalifikacijos atestato galiojimas neturėjo įtakos atsakovo atestato galiojimo terminui. Atsakovas, atleidęs ieškovą iš darbo 2009-12-09, nepranešė VĮ Statybos sertifikavimo centras ( 1t., b.l. 111), tačiau įstatymai nenumato, kad tai privaloma. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl neatsiskaitymo su ieškovu atleidus jį iš darbo ir dėl ieškovo kvalifikacijos atestato tariamo panaudojimo ieškovą atleidus iš darbo, atmestinas.

Dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškovas prašo teismo iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 10 504,66 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.37str. 2d. ir 6.210 str.1d. nuostatos taikomos nagrinėjant šalių santykius, kylančius iš prievolių. Aukščiau nurodytos numatytos palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši CK norma taikytina ir darbo bylose. Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose dėl darbo santykių, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys, kuriose ieškovams buvo priteistos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nebuvo pakeistos dalyje dėl palūkanų priteisimo (2012-02-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-27/2012, 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-64/2011). Palūkanos laikytinos ieškovo patirtais minimaliais nuostoliais dėl darbdavio neįvykdytos prievolės laiku atsiskaityti atleidus ieškovą iš darbo, kai darbuotoją ir darbdavį jau nesieja darbo santykiai ( Teismų praktika Nr.30, 487 psl.). Ieškovas, patikslinęs ieškinį ir sumažinęs prašomą priteisti darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, nesumažino ieškinio sumos, kuri turėtų būti ne 10 504,66 Lt, bet 10 388,22 Lt( 788,22 Lt + 9600 Lt). Nėra pagrindo ieškovui nepriteisti palūkanų dėl to, kad ieškovas po atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( dabar - „(duomenys neskelbtini)“ ) dirbo ir turėjo pajamų, dirba šiuo metu. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metines procesinės palūkanos nuo priteistos 3716,82 Lt ( 788,22 Lt + 2928,60 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str.2d., 6.210str.1d.).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo skirti ieškovui 20000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, o šios baudos 50 procentų priteisti atsakovui „(duomenys neskelbtini)“. Bauda ieškovui neskirtina. Byloje nustatyta, kad pinigų gavimo dokumentuose pasirašė ne ieškovas I. P., kitais įrodymais atsakovas neįrodė, kad ieškovas asmeniškai gavo atsiskaitymą 2009-12-22 ir 2009-12-23, laikytina, kad atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ieškovui nesumokėti, jis pagrįstai kreipėsi į teismą.

Byloje pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad iš ieškovui priklausančio atlyginimo už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokesčiai išskaityti, todėl teismas nenurodo, kad sprendimo vykdymo procese išskaityti mokesčius.

Sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui - dėl 488,10 Lt priteisimo vykdytinas skubiai ( LR DK 299str.1d.1p., CPK 282 str. 2 d.2p. ).

Ieškinį patenkinus iš dalies - 15 % ( ieškinio suma 24 505,26 Lt ( 788,22 + 9600 + (488,10 x už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo 2009-12-09 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-05-08 = 14117,04 Lt)), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo tiksli suma nėra apskaičiuota, ją apskaičiuoti gali antstolis vykdymo procese), iš atsakovo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 584,61 Lt ( advokatės pagalbai apmokėti 2500 Lt, ieškovo kelionės išlaidos į teismo posėdžius 547,86 –2t., b.l. 37), išlaidos už ekspertizės atlikimą 1000 Lt –(1t., b.l. 78, 2t., b.l. 29) (LR CPK 88str. 1d. 9p., 93 str. 2d., 98 str.). Teismas pagal ieškovo pateiktus automobilio registracijos liudijimą ir kuro čekius apskaičiavo, kad ieškovo kelionės išlaidos į teismo posėdžius yra 397,44 Lt : automobilio bazinė kontrolinė kuro sunaudojimo norma apskaičiuojama pagal formulę : ;

11,4 benzininiam varikliui, o dyzeliniam varikliui imama 0,6 benzininio variklio normos : 11,4 – 0,6 = 10,8 Lt/l; 4 posėdžiai x 200 km = 800 km; 10,8/100 km x 800 km x 4,60 Lt/l ( imamas dyzelino kainos vidurkis pagal du ieškovo pateiktus kuro pirkimo čekius) = 397,44 Lt.

Atsakovas iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos teismui nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas ( CPK 98 str. 1d.).

Byloje yra 34,44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( CPK 88 str. 1d. 3p.).

Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei priteistina 111,00 Lt žyminio mokesčio, nes nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovas atleistas ( CPK 83 str. 1d. 1p., 93 str. 2d. , 96 str.). 5,17 Lt išlaidos, priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, nepriteistinos iš atsakovo, nes pašto išlaidos iki 10 Lt valstybei nepriteisiamos.

Iš ieškovo I. P. valstybei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 29,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu( CPK 88 str.1d.3 p., 93 str. 2d. , 96 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovo atskirąjį skundą taikytos 2012-01-24 Kauno apygardos teismo nutartimi. Byloje nepateikti duomenys, kad ieškovas pagal LR CPK 147str. 6d. per 14 d. nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos kreipėsi į antstolį dėl atsakovo turto suradimo, turto aprašo ir arešto uždėjimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2012-01-24 Kauno apygardos teismo nutartimi, savaime negalioja ir sprendimu spręsti jų galiojimo klausimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 299 str. 1d.1p., CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 270 str., 279 str., 282 str. 2 d. 2p. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui I. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo RUAB „(duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini)., 788,22 Lt ( septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 22 ct) darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 4d. ir 2009 m. gruodžio mėn. 9d. ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas ( tame skaičiuje 546,66 darbo užmokesčio ir 241,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas), 2928,60 Lt ( dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių litų 60 ct) vidutinį darbo užmokestį už šešių mėnesių uždelstą atsiskaityti laiką, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3716,81 Lt ( trijų tūkstančių septynių šimtų šešiolikos litų 81 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 584,61 Lt ( penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 111 Lt( vieną šimtą vienuolika litų) žyminio mokesčio (Kauno apskrities VMI Jonavos skyrius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo I. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 29,27 Lt ( dvidešimt devynis litus 27 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kauno apskrities VMI Jonavos skyrius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui I. P. ( dėl 488,10 Lt) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.