Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. (A. N.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Radiolinija“ dėl darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovas prašo išaiškinti, kaip ieškovui A. N. turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką: ar turi būti sumokama suma, nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, ar, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, skaičiuojama ir už vėlesnį laikotarpį, t. y. po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Jis nurodo, kad susidarė neproporcingai didelė mokėtina suma, galinti turėti reikšmės kitų darbuotojų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiškus.

Teismo priimto procesinio sprendimo išaiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo netikslumus ar neaiškumus, dėl kurių proceso dalyviai neteisingai, nevienodai supranta sprendimą arba kurie sukelia sunkumų jį vykdant. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susiklosčiusią nagrinėjant byloje dalyvaujančių asmenų prašymus dėl teismų procesinių sprendimų išaiškinimo, sprendimo išaiškinimo institutas paprastai taikomas esant neaiškiai teismo procesinio sprendimo rezoliucinei daliai, kai sprendime esantys neaiškumai sukelia jo įvykdymo sunkumų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 23 d. nutartis, rezoliucinė dalis aiški, suprantama ir negali būti interpretuojama skirtingai. Pažymėtina, kad pateiktame prašyme net neteigiama, jog nutarties rezoliucinė dalis yra neaiškiai suformuluota, o pateikiami argumentai dėl didelės išieškotinos sumos, susidarančios vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Dėl to išaiškinimas negali pakeisti sprendimo (nutarties) turinio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašyme išdėstyti argumentai nepatvirtina įstatymo nurodytų sąlygų teismo nutarčiai išaiškinti, todėl sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi ir 340 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo UAB „Radiolinija“ prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.