Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. (A. I.) patikslintą ieškinį atsakovei V. D. dėl neteisėto pastatų nugriovimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Ieškovo nuomone, nors Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019 pripažino negaliojančia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 15 d. pažymą Nr. A33(35)-133-(2.1), kurios pagrindu buvo įregistruoti ieškovo A. I. ūkio pastatai: pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas–daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas pažymėjo, kad nurodytiems ūkio pastatams nėra privaloma teisinė registracija.

5. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kuris atsirado dėl neteisėto pastatų nugriovimo ir jų vietoje atsakovės kito pastato pastatymo. Nugriautų pastatų atkuriamoji vertė sudaro 1500,00 Eur. Nugriautiems pastatams atstatyti reikia medienos, varžtų ir kitų sujungiamųjų detalių. Ieškovas pateikė medienos kainą ir nurodė, jog atstatymo darbus atliks Ieškovas savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

9. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovo A. I. sūnui V. I. ir jo sutuoktinei A. I. bei atsakovei V. D. bendrosios nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. I. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, kuris yra dalis gyvenamojo namo pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ieškovui atiteko pagal paveldėjimą. Atsakovė V. D. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu iš tėvo V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjo: patalpą pastate 1 kambario butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 39,17 kv. m bendro ploto statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 1A1m, esantis (duomenys neskelbtini)

10. 2013 m. spalio 10 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pardavė V. D. asmeninės nuosavybės teisėmis 112/5180 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

11. 2017 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta duomenys apie statinius: V. D. priklauso butas Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 1A1m, o A. I. priklauso butas Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 1A1m, ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini)), pažymėtas plane 4J1m. Nuosavybės teisės neįregistruotos į šiuos statinius: tvartas ((duomenys neskelbtini)), daržinė ((duomenys neskelbtini)), daržinė ((duomenys neskelbtini)), malkinė ((duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys ((duomenys neskelbtini)). Šiame akte buvo pridėta fotolentelė (Nr. (duomenys neskelbtini)) priedas Nr. 1), kurioje pavaizduotas sklypas ir pastatai. Pietinėje žemės sklypo riboje yra pastatas sandėlis vietoj dviejų ginčo pastatų tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 3 d. rašte VĮ Registrų centrui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, kad V. D. pasistatytų ir 2015 metais namų valdos žemės sklype pasistatė ūkio pastatą be pamatų, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo sūnus V. I. (duomenys neskelbtini)parašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui pareiškimą dėl 2017 metų rudens pabaigoje pastebėtų pastatų išgriovimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius dėl pareiškimo nagrinėjimo rezultatų V. I. nurodė visus iškilusius klausimus dėl ūkinių pastatų remonto ir naudojimosi jais spręsti abipusiu susitarimu arba kreiptis civilinio proceso tvarka į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

13. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019 nurodyta, kad „byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad minėtų pastatų savininku buvo atsakovas (A. I.) ar jo šeima (tėvas (duomenys neskelbtini) A. I.)“ .

Dėl reikalavimo teisės į žalos atlyginimą.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, tai reiškia galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta asmens subjektinė teisė. Reikia įrodyti, kad asmens teisės ir teisėtas interesai buvo pažeisti.

15. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019 nurodyta, kad „byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad minėtų pastatų savininku buvo atsakovas (A. I.) ar jo šeima (tėvas (duomenys neskelbtini) A. I.)“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16. Jau minėtame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019 19 punkte nurodyta, kad „į bylą buvo pateikta namo inventorizacinė byloje esanti 1992 m. kovo 27 d. žemės sklypo nuotrauka, kurioje namo apibrėžtyje pažymėta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ties ūkiniais pastatais, kurių indeksas 2I1/m bei 3I1/m (ginčo pastatai) – (duomenys neskelbtini), pastatai 4I1/m bei 5I1/m – (duomenys neskelbtini)“. Pagal išdėstyto sprendimo konstatuotas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėtų pastatų (tvarto ir daržinės) savininku buvo ieškovo A. I. tėvas - (duomenys neskelbtini) A. I., nes Ieškovo tėvas 1992 m. liepos 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą Nr. 2 bei kitą ūkinį pastatą. Kokiems asmenims nuosavybės teise priklausė ginčo pastatai, minėtoje byloje nekonstatuota.

17. Teismas pažymi, kad ieškovo argumentų, kad ginčo pastatai jam priklausė nuosavybės teise nepatvirtina ir nustatytos aplinkybės Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1362-803/2020, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl naujo pastato, pastatyto vietoj seno tvarto, nuosavybės teisių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovų V. I. (ieškovo sūnaus) ir A. I. nurodyta aplinkybė, kad žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini)) visi esantys ūkio pastatai, priklausė V. I. šeimai, kuri nurodytu adresu gyvena nuo šių pastatų pastatymo, t. y. kad V. I. senelis (ieškovo tėvas – teismo past.) šiuos pastatus statėsi, yra paneigta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019.

18. Nagrinėjamu atveju nei byloje pateikti duomenys, nei civilinėje byloje Nr. e2-339-892/2019, nei Nr. civilinėje byloje Nr. e2A-1362-803/2020 konstatuotos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovas buvo ginčo pastatų, dėl kurių nugriovimo jis prašo atlyginti žalą, savininkas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovas neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į žalos dėl nugriautų pastatų atlyginimą.

19. Atsižvelgiant į tai, kad nei nagrinėjamos, nei išnagrinėtos bylos duomenys nepatvirtina, jog ginčo pastatų savininkas buvo ieškovas, konstatuotina, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą dėl jų nugriovimo. Tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

20. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

21. Deliktinė atsakomybė kyla iš asmens neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaromos žalos. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

22. Ieškovo tėvui V. I. pagal VĮ Registrų centro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu priklausė tik vienas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos. Kaip minėta, nei nagrinėjamos, nei išnagrinėtos bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčo pastatai (tvartas ir daržinė) nuosavybės teise priklausė ieškovui. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė ieškovo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

23. Teismas pažymi, kad atsakovo sūnaus V. I. (duomenys neskelbtini) parašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui pareiškimas nepatvirtina atsakovės veiksmų neteisėtumo. Atsakovei dėl pastatų nugriovimo nebuvo iškelta baudžiamoji byla, ji nepripažinta kalta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

24. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neigia nugriovusi pastatus. Jos teigimu, ji vietoj seno tvarto pastatė naują, tačiau ne dėl to, kad jį nugriovė, o dėl to, kad senasis pastatas sugriuvo pats. Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nugriovė pastatus (daržinę ir tvartą), priklausančius ieškovui.

25. Teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, tiek išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-339-892/2019 ir Nr. e2A-1362-803/2020 nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nugriovė ieškovui priklausančius pastatus (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis).

26. Nenustačius vienos iš būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo žyminį mokestį 34,00 Eur bei patyrė 450,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

28. Atsakovė patyrė 800,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo A. I. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

29. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-01-13 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidarius mažiau nei 5 Eur bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. I. (A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.