Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. G., ieškovų atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. G., A. G. ir O. G. patikslintą ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, mažajai bendrijai „Flaxas“, uždarajai akcinei bendrovei „Daineka“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai pradiniu ieškiniu atsakovams mažajai bendrijai „Flaxas“ (toliau ir MB „Flaxas“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Daineka“ (toliau ir UAB „Daineka“) prašė priteisti 1) priteisti solidariai iš atsakovų 27 643,62 Eur A. G.; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 27 643,62 Eur O. G.; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 2 044,61 Eur K. G.; 4) priteisti ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Galutinis ieškovų reikalavimas po taikos sutarties sudarymo ir dalies ieškinio reikalavimų sudaro 29 086,61 Eur turtinį reikalavimą: ieškovai prašo priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Daineka”, MB „Flaxas” 14 498,29 Eur A. G., 14 498,29 Eur O. G., 90 Eur K. G.. Ieškovai nurodo, kad šią sumą sudaro 3 454,82 Eur nuompinigių sutarties galiojimo metu, 6 894,72 Eur negautos pajamos iki ieškinio patikslinimo nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. sausio; 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio, 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio (iš viso 24 138,98 Eur negautų pajamų); 1 873,03 Eur gaisravietės apžiūros ataskaita, 2 420 Eur teisminės paslaugos ikiteisminėje ginčo stadijoje; 654,60 Eur žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestis.

4. Pažymėjo, kad šalia Automobilio buvo sandėliuojamos 4 statinės (200 l talpos), kuriose buvo klijai ar panaši degi medžiaga. Statinių turinys buvo pilnai išdegęs, kas rodo, kad šios degios medžiagos prisidėjo prie gaisro intensyvumo ir pasekmių. Tai rodo, kad nuomininkai ne tik neužtikrino naudojamo Automobilio elektros instaliacijos tinkamo veikimo dėl ko kilo gaisras, tačiau šalia sandėliavo itin degias medžiagas, kas įtakojo gaisro intensyvumą ir kilusias pasekmes. Nuomininkai neužtikrino tiek sutartinės, tiek įstatyminės pareigos (CK 6.263 straipsnis) užtikrinti Angare esančio objekto (Automobilio) elektros instaliacijos sistemų saugumo, nesiėmė atsargumo priemonių itin degių medžiagų atskirti pakankamu atstumu nuo potencialių gaisro šaltinių. Taigi atsakovai pažeidė tiek sutartines pareigas, tiek įstatyminę pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nebūtų padaryta žala.

5. Nurodė, kad sudegęs Automobilis priklauso MB „Flaxas“, visgi nėra aišku, kuris iš nuomininkų kuris juo naudojosi ir kuris turėjo užtikrinti jo techninę prižiūrą. Tačiau tai būtų svarbu tik tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas. Šiuo atveju nuomos sutartis buvo sudaryta abiejų atsakovų vardu, kurios yra susijusios įmonės – UAB „Daineka“ užsiima lauko žaidimų ir sporto įrangos prekyba bei montavimu, o MB „Flaxas“ užsiima vaikų žaidimų aikštelių, žaidimų įrangos įrengimu ir priežiūra. Nuomininkų pareigos Sutartyje nebuvo diferencijuotos, o visais atvejais solidarios. Vieno nuomininko Sutarties pažeidimas traktuojamas kaip abiejų nuomininkų Sutarties pažeidimas. Atitinkamai, atsakovai Sutarties 8.7. ir 8.12 p. prisiėmė pareigą atlyginti Nuomotojui žalą, padarytą jo turtui dėl Nuomininkų ar su juo susijusių asmenų kaltės. Tai reiškia, kad abu atsakovai kaip nuomininkai prisiėmė pareigą solidariai atlyginti Nuomotojui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to dėl kurio atsakovų ar su jais susijusių veiksmų ar neveikimo Nuomotojui būtų sukelta žala.

II. Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau- ir atsakovė1) argumentai

8. Atsižvelgiant į automobilio CITRO?N, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) TPVCAPD sutartį, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau Įstatymas); Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau Taisyklės) bei teismų (Lietuvos ir ES) praktiką ginčo įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir išmokėta išmoka neteismine tvarka.

9. Tarp Ieškovų ir AB „Lietuvos draudimas" praktiškai nėra ginčo dėl įvykio draudžiamumo (įvykis yra draudžiamasis), tarp Ieškovų ir AB „Lietuvos draudimas“ liko ginčas tik dėl draudimo išmokos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų.

10. Sprendžiant dėl draudimo išmokos, pirmiausi reikia nustatyti: ar ginčo angarą remontuoti ekonomiškai tikslinga, ar jis laikytinas sunaikintu (tokiu atveju svarbi taptų ir angaro liekanų likutinė vertė).

11. Kadangi ginčo įvykis yra draudžiamasis ir Ieškovai pateikdami akcinei Bendrovei „Lietuvos draudimas“ neteisminę pretenziją dėl išmokos galėjo išvengti visų ar dalies bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai neįrodė tikslaus nuostolio dydžio (byloje nėra duomenų apie ginčo angaro remonto kainą ir tuo pačiu remonto tikslingumą, byloje taip pat nėra duomenų apie ginčo angaro rinkos kainą įvykio dienai bei liekanų likutinę vertę ir pan.), nors nuostolio dydžio įrodymas yra ieškovų procesinė pareiga.

12. 2024 m. vasario 15 d. triplike palaikė savo anksčiau išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad reikalavimas AB „Lietuvos draudimas“ ir kitų Atsakovų atžvilgiu negali būti solidarus, nes prievolių kilmė skiriasi.

13. Ginčo angaro 2022-04-13 Nuomos sutartimi Nr. AG-OG-FX20220413 (pateikta prie pradinio ieškinio) galiojo nuo 2022 05 02 iki 2023 05 02, todėl šalys turi ir vykdyti savo prisiimtas sutartines prievoles.

14. Nuomininkai (MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“) netgi negalėjo nutraukti minėtos nuomos sutarties tuo pagrindu, kad ginčo angaras po gaisro tapo netinkamas naudoti, nes už šią situaciją atsako patys nuomininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.498 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai ir nepriklausomai nuo to, kad įvyko gaisras, Nuomininkams (MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“) išliko pareiga mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal Ginčo angaro 2022-04-13 Nuomos sutartį Nr. AG-OG-FX20220413, t. y. iki 2023 05 02.

15. Vertinant galimas Ieškovų pajamas nuo 2023 05 02 iš vertintojo M. K. rašytinės konsultacijos matyti, kad, jo nuomone, Ieškovų grynosios nuomos pajamos (t. y. atskaičius sąnaudas) už metus galėtų sudaryti 9.193 Eur (t. y. vidutiniškai 1 mėnesio grynosios pajamos sudarytų 766,08 Eur). Tačiau iš minėtos konsultacijos matyti, kad nebuvo įvertinta, jog Ieškovai tokiu atveju gaudami pajamas turėtų mokėti 15 % Gyventojų pajamų mokestį (GPM) (Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str.). Be to, šis GPM tarifas yra taikomas ne grynosioms Ieškovų pajamoms (atskaičius sąnaudas), o visam nuomos mokesčiui. Patikslintame ieškinyje nurodytas teiginys, kad pagal 2022-04-13 Nuomos sutartį Nr. AG-OG-FX20220413 GPM sumoka nuomininkai nuo 2023 05 02 tampa nebeaktualus, nes ši nuomos sutartis tuo tos datos pasibaigia, o tolimesnes negautas pajamas ieškovai įrodinėja nebe nuomos sutartimi, o vertintojo M. K. rašytine konsultacija. Atsižvelgiant į tai, ieškovų pateiktas negautų pajamų apskaičiavimas irgi yra netinkamas, todėl negali būti pagrindas reikalavimui AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu.

III. Atsakovės MB „Flaxas“ (toliau- ir atsakovė2) argumentai

IV. Atsakovės UAB „Daineka“ (toliau- ir atsakovė3) argumentai

IV. Trečiojo asmens T. A. pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

VI. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ieškovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m. pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Angaras, Pastatas): 1) A. G. ir O. G. (duomenys neskelbtini) Pastato; 2) K. G. – (duomenys neskelbtini) Angaro (1 failas, b. l. 10-29).

37. 2022 m. balandžio 13 d. Ieškovai ir atsakovės MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. AG-OGFX20220413 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu Ieškovai išnuomojo MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ sandėliavimo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už nuomos mokestį-850 Eur/mėn (Sutarties 4.1. p.). Sutarties 4.2 punkte nuomininkai papildomai įsipareigojo už jį sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be to, Sutarties 4.7 b) punkte įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 22 d. sumokėti nuomotojui 1700 Eur piniginį užstatą savo prievolių pagal nuomos sutartį įvykdymo užtikrinimui (1 failas, b. l. 30-34).

38. 2022 m. kovo 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir MB „Flaxas“ sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT / AED 5897264 (toliau - Draudimo sutartis), kurios pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė Atsakovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę CITROEN, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė), civilinės atsakomybės draudimu (1 failas, b. l. 169). MB „Flaxas“ pranešimas apie įvykį užregistruotas 2023 m. rugsėjo 12 d., žalos Nr. 3610707 (1 failas, b. l. 170-172).

39. (duomenys neskelbtini) bendruoju pagalbos numeriu gautas pranešimas, kad iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veržiasi dūmai. Atvykus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos (toliau - PAGD) darbuotojams, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), degė atvira liepsna. Gaisras likviduotas (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sudegė viduje MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ nuosavybės teise priklausantis turtas: vaikų žaidimų aikštelių konstrukcijos, mediniai padėklai su gumos danga, dujinis krautuvas, Transporto priemonė, valtis, kiti įrankiai bei medžiagos, tame tarpe degiosios medžiagos - 4 talpos po 200 litrų klijų.

40. 2022 m. gruodžio 16 d. PAGD pareigūnai atliko įvykio vietos bei angaro apžiūrą, kurios metu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje buvo rastos dvi gaisro židinio zonos - pastato centrinėje dalyje, kur stovi sudegusi Transporto priemonė bei galinės pastato dalies kairėje pusėje, kur įrengtas elektros įvadas (1 failas, b. l. 36-37, 65-85).

41. 2023 m. sausio 6 d. PAGD pateikė pažymą/išvadą apie kilusį gaisrą, kuriame nurodė, jog spėjama gaisro kilimo priežastis galimas Transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas ar elektros įrenginio (el. įvado) elektros instaliacijos gedimas.

42. 2023 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos iš MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ priteisimo, kuriuo reikalavo priteisti solidariai iš MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ 57 331,87 Eur žalai atlyginti. Kartu su ieškiniu ieškovai pateikė 2023 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktą Nr. 11-1119(23) (1 failas, b. l. 39-59), kuriame nurodyta, kad: „tyrimui pateiktuose elektros instaliacijos laidų fragmentuose avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra. Pateikti laidų fragmentai apsilydė gaisro metu dėl gaisro šilumos poveikio. 2023 m. liepos 14 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ gaisravietės apžiūros ataskaitą Nr. GP\GT\2023\07-03, kurioje nurodyta, kad: „Gaisro kilimo vieta (gaisro židinio zona) yra angaro pietvakarinėje dalyje, kur stovėjo automobilis Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gaisras kilo dėl angare stovėjusio automobilio Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo“.

43. Ekspertizės kainą- 360,53 Eur K. G. sumokėjo 2023 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu (1 failas, b. l. 96-98).

44. UAB „Gaisriniai tyrimai“ atliktos gaisravietės apžiūros ir išvados parengimo išlaidas 1512,50 Eur K. G. apmokėjo 2022-12-21 (mokėtojas R. Š.) mokėjimo nurodymu 907,50 Eur sumai ir 2023 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu 605 Eur sumai (1 failas, b. l. 99-101).

45. 2023 m. rugsėjo 5 d. MB „Flaxas“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su pranešimu dėl žalos administravimo veiksmų pradėjimo ir gaisro metu nukentėjusiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimo. Savo ruožtu AB „Lietuvos draudimas“ pradėjo žalos administravimo veiksmus ir užvedė žalos administravimo bylą Nr. 3610707.

46. UAB „Baltics property“ parengė ataskaitą dėl angaro atstatymo kaštų nustatymo (3 failas, b. l. 12-34).

47. Teismo ekspertas M. K. parengė rašytinę konsultaciją dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE24-001 (3 failas, b. l. 36-85).

48. UAB „Stogrida“ 2024 m. sausio 15 d. pasiūlyme nurodė, kad darbai (1) sudegusio angaro ir grindų demontavimas; 2) projektavimas su kapitalinio remonto leidimo gavimu; 3) pastato atstatymas ) galėtų būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (3 failas, b. l. 86).

50. 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovams pasiūlius netinkamus atsakovus pakeisti tinkamu, 2023 m. spalio 3 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo AB „Lietuvos draudimas“ įtraukė į bylą trečiuoju solidariu atsakovu.

51. 2024 m. sausio 19 d. ieškovai dar kartą patikslino ieškinį, į bylą trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukė T. A., ir padidino ieškinio reikalavimus, reikalaudami priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Daineka“, MB „Flaxas“ 73 912,31 Eur A. G.; priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Daineka“, MB „Flaxas“ 73 912,31 Eur O. G.; priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Daineka“, MB „Flaxas 458,77 Eur K. G..

52. 2024 m. birželio 26 d. nutartimi teismas patvirtino šalių taikos sutartį dėl dalies (75 000 Eur) reikalavimų, atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ šią sumą išmokėjo ieškovams, o šioje dalyje ieškovai savo reikalavimo atsisakė. Civilinėje byloje liko reikalavimas minėtiems visiems trims atsakovams dėl patirtų išlaidų ir nurodomų būsimų išlaidų (17 144, 40 Eur) bei nurodomų negautų pajamų (24 138, 98 Eur).

53. UAB „Raideris“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl atliekų išvežimo už 2153,8 Eur kainą (3 failas, b. l. 88).

54. 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovų reikalavimo dėl 2 153,80 Eur priteisimo dėl angare likusių degėsių, turto atliekų išsivežimo ir sutvarkymo atsisakymas, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ žalą atlygino, ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

55. UAB A3 studija 2024 m. sausio 15 d. pateikė komercinį pasiūlymą dėl sandėlio pastato kapitalinio remonto adresu (duomenys neskelbtini), projekto parengimo už 10 043 Eur kainą (3 failas, b. l. 87). 2024 m. rugpjūčio 5 d. K. G. su UAB „A3 studija“ sudarė Projektinės dokumentacijos parengimo sutartį Nr. A3-2024-08-05, pagal kurios 3.2 punktą projektuotojas įsipareigojo projektinę dokumentaciją parengti ir pateikti patvirtinti iki 2025 m. spalio 3 d.

56. 2025 m. vasario 6 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovų reikalavimo dėl 10 043,00 Eur priteisimo už angaro projektavimo darbus atsisakymas kadangi AB „Lietuvos draudimas“ žalą atlygino, ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta.

57. Galutiniu ieškovų reikalavimas po taikos sutarties sudarymo ir dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo yra: likęs ginčas sudaro 29 086,61 Eur turtinį reikalavimą: ieškovai prašo priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Daineka“, MB „Flaxas“ 14 498,29 Eur A. G., 14 498,29 Eur O. G., 90 Eur K. G.. Ieškovai nurodo, kad šią sumą sudaro 3 454,82 Eur nuompinigių sutarties galiojimo metu, 6 894,72 Eur negautos pajamos iki ieškinio patikslinimo nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. sausio; 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio, 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio (iš viso 24 138,98 Eur negautų pajamų); 1 873,03 Eur gaisravietės apžiūros ataskaita, 2 420 Eur teisminės paslaugos ikiteisminėje ginčo stadijoje; 654,60 Eur žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestis.

58. Iš Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos matyti, kad už 2023 metus mokesčio suma žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 210,60 Eur (3 failas, b. l. 89).

59. 2023 m. gruodžio 21 d. advokatas Andrius Būdvytis ieškovui K. G. išdavė kasos pajamų orderio kvitą Nr. 03/2023 2 420 Eur sumai už teisines paslaugas, kurias pagal priedą prie sąskaitos sudaro su gaisru susijusios situacijos analizė, atstovavimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, atstovavimas su pastato nuomininkais ir ekspertais dėl gaisro ekspertizės atlikimo (3 failas, b. l. 90-92).

Ginčo esmė

60. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl gaisro kilimo priežasties ir atsakovės MB „Flaxas“ su atsakove AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos draudimo sutarties. AB „Lietuvos draudimas“, įtraukus ją į bylą atsakove, pripažino įvykį draudiminiu ir bylos eigoje su ieškovais dėl didžiosios dalies reikalavimų sudarė taikos sutartį, vėliau ieškovai atsisakė dalies savo reikalavimų, nes atsakovė1 juos patenkino.

61. Tarp šalių likęs ginčas kyla dėl ieškovų negautų pajamų pagal ieškovų su atsakovėmis 2 ir 3 sudarytą patalpų nuomos sutartį bei draudimo sutartį atlyginimo bei ieškovų ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtų nuostolių. Likęs ginčas sudaro 29 086,61 Eur turtinį reikalavimą: ieškovai prašo priteisti solidariai iš AB “Lietuvos draudimas”, UAB “Daineka”, MB “Flaxas” 14 498,29 Eur A. G., 14 498,29 Eur O. G., 90 Eur K. G.. Ieškovai nurodo, kad šią sumą sudaro 3 454,82 Eur nuompinigių sutarties galiojimo metu, 6 894,72 Eur negautos pajamos iki ieškinio patikslinimo nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. sausio; 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio, 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio (iš viso 24 138,98 Eur negautų pajamų); 1 873,03 Eur gaisravietės apžiūros ataskaita, 2 420 Eur teisminės paslaugos ikiteisminėje ginčo stadijoje; 654,60 Eur žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestis.

Dėl tinkamo atsakovo

62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas - garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009).

63. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš šios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, išskyrus TPVCAPDĮ 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiškia, kad jis negali atsisakyti šios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

64. Draudikas, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui - trečiajam asmeniui (naudos gavėjui ), kuris nėra sutarties šalis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d.).

65. Žalą padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko įgyvendinimui. Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis viršys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigą sumokėti nukentėjusiajam tik šių ribų neviršijančią žalos atlyginimo dalį. Tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Šiems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

66. Kai reikalavimą atlyginti žalą nukentėjęs asmuo reiškia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (TPVCAPDĮ, Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta reikalavimo atlyginti žalą pateikimo, jo vertinimo ir draudimo išmokos išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

67. Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas dar savaime nereiškia draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis). Pažymėtina, kad bet kurio iš nurodytų subjektų pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu draudiko informavimu ir šiam atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą - apžiūrėti eismo įvykio metu apgadintą ar sugadintą turtą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis), nustatyti turtui padarytą žalos dydį (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis), įvertinti visą dėl sveikatos sužalojimo asmens patirtą žalą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis) ir kt. Tai reiškia, kad, informavus draudiką apie eismo įvykį, pradedamas žalos atlyginimo sureguliavimo procesas, t. y. surenkama reikalinga informacija tam, kad, pateikus reikalavimą atlyginti žalą, būtų galima tinkamai apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

68. Pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – įstatymo nustatytais atvejais – Draudikų biurui ar jo atstovui.

69. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 išaiškinta, kad TPVCAPDĮ neįtvirtina transporto priemonės valdytojo ir draudiko solidariosios prievolės skolininko (nukentėjusio asmens) atžvilgiu. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui nelaikytina solidariąja, nes nukentėjusysis, minėta, pirmiausia privalo reikalauti išmokėti draudimo išmoką iš draudiko, o jos nepakakus ar neišmokėjus, turi teisę reikalauti visą ar likusią dalį padengti iš atsakingo už žalą asmens. Draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nekvalifikuotina daline, nes dalinėje prievolėje abu skolininkai yra pagrindiniai savo prievolės dalies skolininkai. Transporto priemonės valdytojo atsakomybės prieš nukentėjusįjį apimtis priklauso nuo to, ar draudiko kaip pagrindinio skolininko sutartinis įsipareigojimas išmokėti draudimo išmoką padengia visą nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą. Taigi tam tikrais atvejais pagrindinis skolininkas gali būti ir vienintelis skolininkas.

70. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai savo reikalavimą pareiškė solidariai draudikui, draudėjui ir UAB „Daineka“, be to, atsakovų prievolė nėra dalinė. Šiuo atveju ieškovų pareikštas reikalavimas ženkliai mažesnio dydžio, negu nustatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnyje, tai yra, draudiko kaip pagrindinio skolininko sutartinis įsipareigojimas išmokėti draudimo išmoką turėtų padengti visą tinkamai pagrįstą ieškovų patirtą žalą.

71. Ginčo atveju ieškovai savo patirtą žalą kildina ir iš nuomos sutarties su atsakovėmis 2 ir 3, tačiau dėl aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo šiuo atveju dėl nuomininkų atsakomybės taip pat galėtų būti sprendžiama tik tuo atveju, jeigu žalos nepadengtų draudikas.

Dėl negautų pajamų, kaip nuostolio dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo

72. Negautų pajamų kaip nuostolių priteisimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų, o civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nenustatoma bent viena iš būtinų jai taikyti sąlygų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

73. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018 52 punktą; 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovams, kurie dėl pastate kilusio gaisro, iki kol jis bus atstatytas, negalės naudotis jiems priklausančiu turtu. Ginčo Pastatas yra komercinės paskirties pastatas, kuris iki 2023 m. gegužės 2 d. buvo išnuomotas atsakovėms2 ir 3. Ieškovai prašo priteisti negautas pajamas laikotarpiu iki 2025 m. birželio mėn. 24 138,98 Eur. Taigi, ieškovai reikalauja priteisti dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo patirtų nuostolių atlyginimą. Tokie nuostoliai atsiranda dėl to, kad asmuo dėl kito asmens neteisėtų veiksmų tam tikrą laiką negali naudotis savo nuosavybe ir gauti iš to ekonominės naudos. Nuostoliai dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo gali pasireikšti ir kaip netiesioginiai nuostoliai, šiuo atveju kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

74. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

75. Nuostoliai, atsiradę dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu praradimo, gali būti įrodinėjami ir kaip negautos pajamos dėl verslo pertraukimo, ir kitais būdais, pvz., reikalaujant kompensuoti nuomos vertę, kurią paprastai sudaro suma, už kurią įprastomis verslo sąlygomis būtų galima išnuomoti tokios pačios ar labai panašios paskirties nekilnojamąjį turtą tuo laikotarpiu, kol nukentėjęs asmuo negalėjo naudotis nekilnojamuoju turtu, t. y. defektų šalinimo laikotarpiu. Šie nuostoliai gali būti įrodinėjami ne tik nuomos verte, bet ir konkrečiomis gautinomis nuomos pajamomis, kurios grindžiamos ieškovo jau sudarytų nuomos sutarčių pagrindu. Ieškovo pasirinktas nuostolių kompensavimo būdas lemia ir skirtingas įrodinėtinas faktines aplinkybes.

76. Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).

78. Ieškovai nurodo, kad nuomos sutartimi su atsakovėmis 2 ir 3 buvo nustatytas 850 Eur mėnesinis nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovai už keturis mėnesius ir dvi dienas negavo 3.454,82 Eur nuomos mokesčio (3400+54,82), todėl šią sumą prašo priteisti. Prieštaravimuose dėl šios reikalavimo dalies atsakovės nurodo, kad ši suma negali būti pripažinta pagrįsta, kadangi iš gautino pelno neišskaičiuoja sąnaudų, turto remonto, draudimo išlaidų, kurios nėra kompensuojamos nuomotojo. Be to nurodo, kad iš minėtos sumos taip pat neišskaičiuotas nuomos sutartimi 4.7 b papunktyje nustatytas 1700 Eur užstatas. Šiuo atveju patiems ieškovams neatlikus paskaičiavimų, nuostolių dydį nustato teismas, vadovaudamasis eksperto aprašyta metodika. Pagal M. K. konsultacinėje išvadoje pateiktą grynųjų pajamų apskaičiavimo metodiką (3 failas, b .l. 53-54), apskaičiuojant grynąsias pajamas įvertinama turto valdymo išlaidos (2 proc. nuo efektyvių pajamų iš patalpų nuomos), 68 Eur (850 x 4 mėn.x 2 proc.), einamojo remonto išlaidos – 1 proc. nuo efektyvių pajamų 34 Eur (850 x 4 mėn. x 1proc.), draudimo išlaidos 0,1 proc. nuo objekto atkuriamosios vertės 6,87 Eur (20600 x 0,1 proc./12 mėn x 4 mėn.), žemės nuomos mokestis 23,67 Eur (71 Eur/12 mėn. x 4 mėn.), šias sumas atimant iš efektyvių pajamų. Apskaičiuojant 4 mėnesių laikotarpį, tai sudarytų 3 291,13 Eur (850 Eur nuomos mokestis x 4 mėn – 68 eur-34 Eur-6,87 Eur). GPM sutartimi buvo įsipareigoję sumokėti nuomininkai, todėl šis mokestis neišskaičiuojamas, tačiau išskaičiuojamas pagal sutartį avansu sumokėtas nuomos mokestis už du mėnesius 1 700 Eur, todėl galutinė ieškovų nuostolių suma iki nuomos sutarties pasibaigimo sudaro 1 591,13 Eur.

79. Negautas pajamas pasibaigus nuomos laikotarpiui ieškovai prašo priteisti, remiantis M. K. konsultacinėje išvadoje atliktais paskaičiavimais (3 failas, b .l. 53-54), kuriuose įvertinta turto valdymo, einamojo remonto išlaidos, nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, turto draudimas (4 lentelė), o grynosios pajamos sudaro 9 193 Eur per metus, arba 766 Eur per mėnesį. Atsakovės šį eksperto paskaičiavimą kritikavo, nurodydamos, kad grynosios pajamos neatspindi ieškovų pelno, nes turi būti įvertintas ir valstybei mokamas gyventojų pajamų mokestis nuo nuomos sutarties kainos.

80. Nors atsakovė 1 nuo pat įstojimo bylą, o taip pat ir pradinės atsakovės akcentavo ieškovų pareigą įrodyti grynojo pelno dydį, ieškovai bylos eigoje pasitelkė ekspertą, kuris atliko turto vertinimą bei toje pačioje konsultacinėje išvadoje siekiant nustatyti turto vertę atliko tarpinį grynųjų pajamų apskaičiavimą, vis tik grynasis pelnas nebuvo apskaičiuotas. Teismas, sutikdamas su atsakovių argumentais, įvertinęs ieškovų 2022 m. sudarytą su atsakovėmis nuomos sutartį, pagal kurią sutartas nuomos mokestis yra 850 Eur, o nuo jo mokėtinas 15 procentų GPM sudaro 127,50 Eur, iš eksperto paskaičiuotų grynųjų pajamų šią sumą atima ir priima, kad ieškovų negautos pajamos kas mėnesį sudaro 638,5 Eur (CK 6.249 str. 1 d.).

81. Ieškovai prašo priteisti negautas pajamas iki 2025 m. birželio mėnesio. UAB „Stogrida“ 2024 m. sausio 15 d. pasiūlyme nurodė, kad darbai (1) sudegusio angaro ir grindų demontavimas; 2) projektavimas su kapitalinio remonto leidimo gavimu; 3) pastato atstatymas) galėtų būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (3 failas, b. l. 86). Ieškovai nepateikė duomenų, kad sutartį su šia įmone pasirašė, tačiau projektavimo darbus pavedė atlikti kitai įmonei, kuri sutartimi įsipareigojo projektą parengti iki 2025 m. spalio 3 d. Teismo posėdyje ieškovai tvirtino, kad darbų negali pradėti, nes tam neturi piniginių lėšų (nors tokių įrodymų į bylą nepateikė). Šioje byloje 2024 m. birželio 26 d. teismas patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią draudimo bendrovė įsipareigojo ieškovams sumokėti 75 000 Eur sumą per 5 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. vėliausiai iki 2024 m. liepos 8 d. Teismo vertinimu ieškovai pagal UAB „Stogrida“ 2024 m. sausio 15 d. komercinį pasiūlymą, gavę draudimo bendrovės išmokėtas sumas, galėjo UAB „Stogrida“ užsakyti projektavimo ir statybos darbus, tačiau sutartį sudarė su kitu projektuotoju tik 2024 m. rugpjūčio 5 d., kuris vien tik projektinę dokumentaciją parengs iki 2025 m. spalio mėn. Tokie ieškovų veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovai nesiekia kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją, o vilkina statybos darbų pradžią, tokiu būdu bandydami pateisinti negalėjimą gauti pajamų, siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Kaip pabrėžė AB „Lietuvos draudimas“, ieškovai ir iki bylos iškėlimo, jau 2023 m. sausio pradžioje turėdami duomenis, kad tikėtinas gaisro kilimo šaltinis yra transporto priemonė, nesikreipė tiesiogiai į draudiką dėl žalos atlyginimo, o pasirinko savo teises įgyvendinti pačiu brangiausiu būdu, pasitelkdami advokatus. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovai bendradarbiavo su kitomis atsakovėmis dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad vėliausiai ieškovų nurodomas 9 mėnesių laikotarpis pastatui atstatyti turėjo prasidėti nuo UAB „Stogrida“ pateikto pasiūlymo gavimo ir pasibaigti 2024 m. spalio 15 d., todėl jų negautos pajamos nuo 2022 m. gegužės mėn. už šį laikotarpį sudaro 10 854,50 Eur (638,50 x 17 mėn.).

82. Kadangi dėl šalių nėra ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atsakovė2 buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl, vadovaujantis aukščiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, visas ieškovų įrodytas negautas pajamas turi atlyginti draudikas.

83. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai numato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kreditoriaus (nukentėjusio asmens) patirtos išlaidos pripažįstamos nuostoliais, jeigu tokios išlaidos yra: 1) priverstinės; 2) būtinos; 3) protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos atlyginti išlaidos yra nuostoliai ar ne, turi patikrinti tokių išlaidų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias ieškovų advokatui Andriui Būdvyčiui už teisines paslaugas sumokėtas lėšas. Dar 2023 m. sausio pradžioje paaiškėjus, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis yra transporto priemonė, visuotinai žinant, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o draudikas privalo atlikti draudiminio įvykio tyrimą, spręstina, jog teisinės pagalbos išlaidos, stengiantis ištirti savarankiškai gaisro kilimo priežastis, nebuvo neišvengiamos (priverstinės) ir būtinosios išlaidos. Ieškovai patys galėjo realizuoti savo materialines subjektines teises, tiesiogiai kreipęsi į draudimo bendrovę (į kurią galėjo nustatyti iš viešai prieinamo registro), todėl sutiktina su ieškovės1 atstovu, kad išlaidos dėl kreipimosi šiais klausimais į advokatą nebuvo būtinos, kadangi kreipimasis į AB „Lietuvos draudimas“ nėra kažkoks ypatingas veiksmas, reikalaujantis teisinės pagalbos (AB „Lietuvos draudimas“ kasdien gauna maždaug 480 pranešimų apie įvykius ir tai daro asmenys be jokios teisinės pagalbos).

84. Be teisinių paslaugų išlaidų, ieškovė taip pat prašo priteisti 1 873,03 Eur gaisravietės apžiūros išlaidų. Į bylą pateikė sumokėtas išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovė1 su ieškovų nuostoliais šioje dalyje nesutiko, nurodydama, jog tokių išlaidų galėjo nebūti, jei ieškovai būtų pasirinkę tinkamą savo teisių gynimo būdą ir kreipęsi į draudiką tiesiogiai, AB „Lietuvos draudimas“ turi pakankamą kiekį kvalifikuotų specialistų įvykių priežastims nustatyti, kurie administruoja žalas ir bendrauja tame tarpe ir su PAGD bei tai daro draudimo sutarčių ir/ar įstatymo pagrindu nemokamai. Nepaisant to, kad draudikas turi galimybę nustatyti gaisro kilimo priežastis savo pajėgomis, tačiau šioje byloje sprendžiant dėl gaisro kilimo šaltinio be ieškovo pateiktų įrodymų kitų įrodymų byloje nėra, tikėtina, kad ir draudikas juos laikė tinkamais ir pakankamais pripažįstant įvykį draudiminiu, teismo vertinimu šie įrodymai byloje buvo būtini, todėl laikytini ieškovų nuostoliais ir priteistini iš atsakovės1.

85. Ieškovai prašo priteisti 654,60 Eur žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestį. Teismas sutinka su atsakovės1 argumentais, kad ieškovų prievolės mokėti valstybei žemės nuomos mokestį nuo kilusio gaisro niekaip nepasikeitė, o ieškovų teiginiai, kad jiems nekilnojamojo turto mokestis dėl gaisro už šį pastatą buvo padidintas nuo 1 iki 3 procentų nėra pagrįsti įrodymais, todėl šioje dalyje reikalavimas atmetamas (CPK 178 str.).

86. Bendra pagrįsta atsakovų negautų pajamų ir nuostolių suma sudaro 14 318,66 Eur (12 445,63 Eur + 1873,03 Eur), kuri iš atsakovės 1 ieškovams priteistina proporcingai jų turimai turto daliai: A. G. ir O. G. kiekvienam po 7 137,18 Eur ((duomenys neskelbtini)), K. G. – 44,30 Eur ((duomenys neskelbtini)) (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

87. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

88. Ieškovai prašo priteisti iš visų atsakovų 7 875 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių išlaidos procesinių dokumentų rengimui sudaro 2 800 Eur, atstovavimui teismo posėdžiuose 1 050 Eur, 3025 Eur išlaidų UAB „Baltic property“ už 2023-12-27 Išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2023/12/27 (Pateikta su 2024-01-19 dubliku, DOK-8677), 1000 Eur UAB „Reacon“ už 2024-01-10 LR Teismo eksperto rašytinę konsultaciją dėl NT objekto rinkos vertės Nr. RE24-001 (Pateikta su 2024-01-19 dubliku, DOK-8677).

89. Be to, ieškovai už patikslintu ieškiniu reiškiamą reikalavimą 148 283,39 Eur sumai jį apmokėjo 2 087,00 Eur žyminiu mokesčiu. 2025 m. sausio 13 d. nutartimi teismas dalį sumokėto žyminio mokesčio ieškovams grąžino ieškovams sudarius taikos sutartį su atsakove1 dėl 107 000,00 Eur sumos bei atsisakius ieškinio dalies dėl 2 153,80 Eur priteisimo už angare likusių degėsių, turto atliekų išvežimą ir sutvarkymą , atsakovei1 šią sumą apmokėjus. Atsižvelgiant į tai, kad likęs ginčas sudarė 39 129,59 Eur turtinį reikalavimą už kurį mokėtinas 812,00 Eur žyminis mokestis. 2025 m. vasario 6 d. nutartimi teismas grąžino ieškovams dar 117,75 Eur žyminio mokesčio, atsisakius nuo 10 043,00 Eur reikalavimo už angaro projektavimo paslaugas. 25 procentus žyminio mokesčio pagal aukščiau aptartus atsakovės1 patenkintus reikalavimus sudaro 358 Eur.

90. Iš tarp šalių likusio ginčo sumos 29 086, 58 Eur teismas patenkino 14 318,66 Eur reikalavimą, tai sudaro apie 49 procentus o nuo 148 283,39 Eur patikslinto ieškinio reikalavimų sumos tai sudaro apie 10 procentų.

91. Skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į ieškovų procesinį elgesį, iš karto nereiškiant reikalavimo draudikui, nepateikus žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Kaip matyti, draudikas, kai tik jam ieškovai pateikdavo objektyvius įrodymus apie patirtą žalą, iš karto išmokėdavo draudimo išmokas, dėl ko dėl didžiosios dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, o vėliau ieškovai dar du kartus mažino savo ieškinio reikalavimus. Atsakovė1 prašo į tai atsižvelgti, skirstant bylinėjimosi išlaidas ir ieškovams jų nepriteisti, kadangi jei ieškovai būtų pasirinkę tinkamą savo teisių gynimo būdą, žalą draudimo bendrovė būtų atlyginusi be teisminio proceso.

92. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės1 argumentais, nutaria nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsižvelgiant į aukščiau aptartą ieškovų procesinį elgesį ir priteisti ieškovams 10 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų – 888,8 Eur ((7875 + 358 +655)x 10 proc.), šią sumą iš atsakovės1 priteisiant bylinėjimosi išlaidas apmokėjusiam ieškovui K. G..

93. UAB „Flaxas“ pateikė įrodymus apie jos turėtas 7 701,97 Eur teisinės pagalbos išlaidas, UAB „Daineka“-apie 5 554,70 Eur . Šios atsakovės nuo pat pradinio ieškinio pareiškimo teigė esančios netinkamomis atsakovėmis byloje, prašė jas pakeisti draudimo bendrove, o vėliau- pašalinti iš bylos. Tačiau ieškovai atkakliai laikėsi pozicijos, kad jos, būdamos patalpų nuomininkės, taip pat turi už savo veiksmus atsakyti ir nesutiko jų pašalinti iš bylos. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, rengtų procesinių dokumentų kiekį ir kokybę, teismo posėdžių trukmę, atsakovių išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais. Atmetus ieškovų ieškinį šioms atsakovėms, atsakovių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų proporcingai reiškiamo reikalavimo dalims, t. y. UAB „Flaxas“ iš A. G. ir O. G. (iš kiekvieno) po 3 839,07 Eur ((duomenys neskelbtini)), iš K. G.– 23,83 Eur ((duomenys neskelbtini)); UAB „Daineka“ iš A. G. ir O. G. (iš kiekvieno) po 2 768,76 Eur ((duomenys neskelbtini)), iš K. G.– 17,18 Eur ((duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovų reikalavimus atsakovėms UAB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ atmesti.

Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 7 137,18 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 18 ct) negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo.

Priteisti O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 7 137,18 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 18 ct) negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo.

Priteisti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 44,30 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 30 ct) negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo, 888,80 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti UAB „Flaxas“, juridinio asmens kodas 306011871, iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 839,07 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Flaxas“, juridinio asmens kodas 306011871, iš O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 839,07 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 7 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Flaxas“, juridinio asmens kodas 306011871, iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,83 Eur (dvidešimt tris eurus 83 ct).

Priteisti UAB „Daineka“, juridinio asmens kodas 303289641, iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 768,76 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Daineka“, juridinio asmens kodas 303289641, iš O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 768,76 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Daineka“, juridinio asmens kodas 303289641, iš K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,18 Eur (septyniolika eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.