Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1383-480/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: e2A-1383-480/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09010-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė
Ieškovas: A. G., O. G., K. G.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, mažajai bendrijai „Flaxas“, uždarajai akcinei bendrovei „Daineka“
Trečiasis asmuo: T. A.

Kategorijos

2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1383-480/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09010-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G., O. G. ir K. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal K. G., A. G. ir O. G. patikslintą ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, mažajai bendrijai „Flaxas“, uždarajai akcinei bendrovei „Daineka“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo T. A.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. G., O. G. ir K. G. (toliau – ir ieškovai) pradiniu ieškiniu atsakovams mažajai bendrijai „Flaxas“ (toliau – ir MB „Flaxas“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Daineka“ (toliau – ir UAB „Daineka“) prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 27 643,62 Eur A. G.; 2) priteisti solidariai iš atsakovų 27 643,62 Eur O. G.; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 2 044,61 Eur K. G.; 4) priteisti ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Galutinis ieškovų reikalavimas po taikos sutarties sudarymo ir dalies ieškinio reikalavimų sudaro 29 086,61 Eur turtinį reikalavimą: ieškovai prašo priteisti solidariai iš AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Daineka”, MB „Flaxas” 14 498,29 Eur A. G., 14 498,29 Eur O. G., 90 Eur K. G.. Ieškovai nurodo, kad šią sumą sudaro 3 454,82 Eur nuompinigių sutarties galiojimo metu, 6 894,72 Eur negautos pajamos iki ieškinio patikslinimo nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. sausio; 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio, 6 894,72 Eur negautos pajamos nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. birželio (iš viso 24 138,98 Eur negautų pajamų); 1 873,03 Eur gaisravietės apžiūros ataskaita, 2 420 Eur teisminės paslaugos ikiteisminėje ginčo stadijoje; 654,60 Eur žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokestis.

3. Nurodė, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 323,22 kv. m pastatas – sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2022 m. balandžio 13 d. Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) angaras išnuomotas atsakovams MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“. Nuomos sutartis sudaryta 1 metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 2 d. Sutartas nuomos mokestis – 850 Eur/mėn. Angare kilo gaisras dėl jame stovėjusio automobilio Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Automobilis priklausė MB „Flaxas“, kurio atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Nuomininkai neįvykdė savo pareigos užtikrinti patalpose esančių elektros sistemų saugumo, todėl gaisrui sunaikinus angarą, nuomininkai pažeidė savo sutartinę pareigą išlaikyti patalpas geroje būklėje. Abu atsakovai kaip nuomininkai prisiėmė pareigą solidariai atlyginti nuomotojui padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, dėl kurio iš atsakovų ar su jais susijusių veiksmų ar neveikimo sukelta žala.

Šalies argumentai

4. Atsakovės MB ,,Flaxas“ ir UAB ,,Daineka“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2022 m. kovo 15 d. draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė MB ,,Flaxas“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu. 2022 m. gruodžio 15 d., pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, kilo gaisras, kurio metu buvo sugadintas tiek ieškovams, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausantis turtas. Ikiteisminio ginčo stadijoje nustatyta, jog gaisras kilo dėl transporto priemonės elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, kilęs gaisras yra laikytinas draudžiamuoju įvykiu. Nepagrįstai reikalauja solidariai iš atsakovo priteisti ieškovų patirtą žalą, kadangi ieškovo reikalavimas neviršija draudiko, t. y. AB „Lietuvos draudimas“, nustatytų maksimalios turtinės žalos atlyginimo ribų. Ieškovai prašo iš atsakovų priteisti negautas pajamas, tačiau apskaičiuodami negautų pajamų sumą iš gautino pelno neišskaičiuoja veiklos sąnaudų. Gaisras kilo dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, kuri buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl gaisro metu padarytą žalą yra atsakingas civilinės atsakomybės draudikas AB „Lietuvos draudimas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

- Ieškovų reikalavimus atsakovėms UAB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ atmetė.

- Priteisė A. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 7 137,18 Eur negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo.

- Priteisė O. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 7 137,18 Eur negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo.

- Priteisė K. G. iš AB „Lietuvos draudimas“ 44,30 Eur negautų pajamų ir nuostolių atlyginimo, 888,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

- Likusią ieškinio dalį atmetė.

- Priteisė UAB „Flaxas“ iš A. G. 3 839,07 Eur; iš O. G. 3 839,07 Eur, iš K. G. 23,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

- Priteisė UAB „Daineka“ iš A. G. 2 768,76 Eur, iš O. G. 2 768,76 Eur, iš K. G. 17,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių likęs ginčas kyla dėl ieškovų negautų pajamų pagal ieškovų su atsakovėmis sudarytą patalpų nuomos sutartį ir draudimo sutartį atlyginimo bei ieškovų ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtų nuostolių. Ieškovai nepagrįstai reikalavimą pareiškė solidariai draudikui, draudėjui ir UAB „Daineka“, be to, atsakovų prievolė nėra dalinė. Šiuo atveju ieškovų pareikštas reikalavimas ženkliai mažesnio dydžio, negu nustatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnyje, tai yra, draudiko kaip pagrindinio skolininko sutartinis įsipareigojimas išmokėti draudimo išmoką turėtų padengti visą tinkamai pagrįstą ieškovų patirtą žalą. Ginčo atveju ieškovai patirtą žalą kildina ir iš nuomos sutarties, tačiau šiuo atveju dėl nuomininkų atsakomybės taip pat galėtų būti sprendžiama tik tuo atveju, jeigu žalos nepadengtų draudikas.

Šalies argumentai

7. Ieškovai nurodo, kad nuomos sutartimi su atsakovėmis buvo nustatytas 850 Eur mėnesinis nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovai už keturis mėnesius ir dvi dienas negavo 3 454,82 Eur nuomos mokesčio. Apskaičiuojant 4 mėnesių laikotarpį, tai sudarytų 3 291,13 Eur (850 Eur nuomos mokestis x 4 mėn.; 68 Eur (turto valdymo išlaidos); 34 Eur (einamojo remonto išlaidos) ir 6,87 Eur (draudimo išlaidos). Sutartimi GPM buvo įsipareigoję sumokėti nuomininkai, todėl šis mokestis neišskaičiuojamas, tačiau išskaičiuojamas pagal sutartį avansu sumokėtas 1 700 Eur nuomos mokestis už du mėnesius, todėl galutinė ieškovų nuostolių suma iki nuomos sutarties pasibaigimo sudaro 1 591,13 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovų nuomos sutartį, pagal kurią sutartas nuomos mokestis 850 Eur/mėn., o nuo jo mokėtinas 15 procentų GPM sudaro 127,50 Eur, iš eksperto paskaičiuotų grynųjų pajamų šią sumą atima ir priima, kad ieškovų negautos pajamos kas mėnesį sudaro 638,50 Eur. Ieškovai pagal UAB „Stogrida“ 2024 m. sausio 15 d. komercinį pasiūlymą, gavę draudimo bendrovės išmokėtas sumas, galėjo UAB „Stogrida“ užsakyti projektavimo ir statybos darbus, tačiau sutartį sudarė su kitu projektuotoju tik 2024 m. rugpjūčio 5 d., kuris vien tik projektinę dokumentaciją parengs iki 2025 m. spalio mėn. Tokiais veiksmais ieškovai nesiekė kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją, o vilkino statybos darbų pradžią, taip bandydami pateisinti negalėjimą gauti pajamų, siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Teismas sprendė, kad vėliausiai ieškovų nurodomas 9 mėnesių laikotarpis pastatui atstatyti turėjo prasidėti nuo UAB „Stogrida“ pateikto pasiūlymo gavimo ir pasibaigti 2024 m. spalio 15 d., todėl jų negautos pajamos nuo 2022 m. gegužės mėn. už šį laikotarpį sudaro 10 854,50 Eur (638,50 x 17 mėn.).

9. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, atsakovė MB ,,Flaxas“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, todėl visas ieškovų įrodytas negautas pajamas turi atlyginti draudikas.

10. Teismas laikė, kad advokato teisinės paslaugos nebuvo būtinos, kadangi ieškovai patys galėjo realizuoti savo materialines subjektines teises ir tiesiogiai kreiptis į draudimo bendrovę. Nepaisant to, kad draudikas turi galimybę nustatyti gaisro kilimo priežastis savo pajėgomis, tačiau šioje byloje be ieškovo pateiktų įrodymų kitų įrodymų nėra, tikėtina, kad ir draudikas juos laikė tinkamais ir pakankamais pripažįstant įvykį draudiminiu, teismo vertinimu šie įrodymai byloje būtini, todėl laikytini ieškovų nuostoliais ir priteistini iš atsakovės (draudiko). Ieškovų prievolės mokėti 654,60 Eur valstybei žemės nuomos mokestį nuo kilusio gaisro niekaip nepasikeitė. Bendra pagrįsta atsakovų negautų pajamų ir nuostolių suma sudaro 14 318,66 Eur. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas pažymėdamas, kad tarp šalių likusio ginčo sumos 29 086, 58 Eur teismas patenkino 14 318,66 Eur reikalavimą, tai sudaro apie 49 proc., o nuo 148 283,39 Eur patikslinto ieškinio reikalavimų sumos - apie 10 proc. Teismas vertino ieškovų procesinį elgesį, iš karto nereiškiant reikalavimo draudikui, nepateikus žalos dydį patvirtinančių įrodymų, dėl didžiosios dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį. Jei ieškovai būtų pasirinkę tinkamą savo teisių gynimo būdą, žalą draudimo bendrovė būtų atlyginusi be teisminio proceso. Todėl nutarė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atsižvelgiant į aukščiau aptartą ieškovų procesinį elgesį, priteisė ieškovams 10 proc. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų – 888,80 Eur ((7 875 + 358 + 655) x 10 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimo dalį dėl jiems priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio: padidinti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistą sumą A. G. nuo 7 137,18 Eur iki 10 835, 37 Eur; padidinti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistą sumą O. G. nuo 7 137, 18 Eur iki 10 835, 37 Eur; padidinti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistą sumą K. G. nuo 44,30 Eur iki 67,26 Eur; padidinti iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą K. G. nuo 888,00 Eur iki 6 084,72 Eur. Ieškovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

11.1. teismas neteisingai nustatė ieškovų negauto nuomos mokesčio grynojo pelno mėnesinį dydį. Teismo eksperto rašytinėje konsultacijoje dėl nekilnojamojo turto objekto rinkos vertės, apskaičiuojant angaro vertę pajamų metodu, nustatyta, kad grynosios metinės nuomos pajamos sudarytų 9 193 Eur, vidutiniškai 766,08 Eur/mėn. Grynosios pajamos apskaičiuotos nevertinant ieškovų pareigos sumokėti GPM, atsižvelgiant į nuomos sutartyje ieškovų valią savo GPM prievolę perkelti nuomotojui. Apskaičiuojant ieškovų negautas pajamas grynojo pelno forma, teismas nepagrįstai jas mažino 15 proc. GPM mokesčiu, nes šio mokesčio mokėjimo prievolė būtų buvusi perkelta nuomininkui. Teismas turėjo laikyti, kad ieškovų mėnesio grynasis nuomos pelnas yra 766,08 Eur, o ne 638,50 Eur;

11.2. teismas neteisingai nustatė ieškovų negautas pajamas, kurias jie būtų gavę, jeigu angaras nebūtų sunaikintas ir nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su žemės mokesčiu, priteisimo. Jei mėnesinės ieškovų pajamos sudarytų 766,08 Eur, tai ieškovų negautos pajamos net už teismo nustatytą 17 mėnesių turėtų būtų 13 023,36 Eur (766,08 x17), o ne 10 854,50 Eur (638,08 x 17);

11.3. iš dalies sutinka, kad pasirinktas atstatymo būdas ne pats greičiausias, tačiau laikotarpis per kurį galėjo būti atstatytas angaras turėjo būti ilgesnis nei 17 mėnesių, kuriuos nustatė teismas. Ieškovai neturėjo pinigų ir su UAB ,,Stogrida“ pasirašyti sutartis dėl angaro atstatymo galėjo tik 2024 m. liepos 16 d., gavę iš draudimo 75 000 Eur, todėl atstatymo darbai galėjo būti baigti 2025 m. balandžio 16 d. Ieškovų negautų pajamų periodas turėjo būti skaičiuojamas ne 17 mėnesių, o 23 mėnesius ir ieškovams priteista 17 619, 84 Eur (766,08×23) negautų pajamų;

11.4. teismas turėjo priteisti 68,46 proc. (o ne 10 proc.) ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 6 084, 72 Eur. Teismo motyvai, esą bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių ieškovų nesąžiningo ar nerūpestingo naudojimosi procesinėmis teisėmis, neatitinka nei faktinės situacijos, nei draudiko procesinio elgesio byloje. Netgi jeigu ieškovai būtų žinoję, kad ginčui aktualus įvykis yra draudiminis, draudiko pateikti pasiūlymai dėl žalos atlyginimo ir draudiko procesinis elgesys aiškiai rodo, kad jis neteismine tvarka nebūtų atlyginęs tokios žalos sumos, kuri būtų leidusi išvengti ginčo ir su juo susijusių bylinėjimosi išlaidų, kurios nebūtų mažesnės nei dabar ir ieškovams neišvengiamai būtų reikėję inicijuoti teisminį ginčą, kurio kaina yra mažai įtakojama ginčo sumos dydžio.

Atsiliepimas

2. Atsakovė MB ,,Flaxas“ atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš ieškovų atsakovo MB „Flaxas“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taip pat prašė atsisakyti priimti ieškovų su apeliaciniu skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantai nepagrindžia, kad tokia būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme. Pateikti įrodymai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

12.1. grynosios pajamos neatspindi ieškovų pelno, nes turi būti įvertintas ir valstybei mokamas GPM nuo nuomos sutarties kainos. Teismas visiškai pagrįstai, įvertinęs ieškovų 2022 m. sudarytą su atsakovais nuomos sutartį, pagal kurią sutartas nuomos mokestis yra 850 Eur, o nuo jo mokėtinas 15 proc. GPM sudaro 127,50 Eur, iš eksperto paskaičiuotų grynųjų pajamų šią sumą atėmė ir padarė išvadą, kad ieškovų negautos pajamos sudaro 638,5 Eur/mėn.;

12.2. grynasis nuomos pelnas turi būti skaičiuojamas 638,50 Eur už 17 mėn. Nėra pagrindo sutikti su ieškovų apeliacinio skundo motyvais dėl esą netinkamai įvertinto negautų pajamų laikotarpio, kadangi ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų ir logiškų (ne vien prielaidomis pagrįstų) paaiškinimų, kodėl turėtų būti negautos pajamos skaičiuojamos už 23 mėnesius;

12.3. ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, jog jie būtų patyrę 654,60 Eur dydžio išlaidas už valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimą. Iš ieškovų pateiktų mokėjimų nurodymų neįmanoma identifikuoti, už ką buvo atlikti mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai;

12.4. teismas pagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Argumentas, jog ieškovai nežinojo, kad įvykis, kurio metu kilo gaisras, gali būti laikomas draudžiamuoju įvykiu, yra atmestinas dėl to, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ieškovai viso proceso metu (ir ikiteisminėje stadijoje) naudojosi profesionalia teisine advokatų pagalba, todėl galėjo pasidomėti ir apie savo pažeistų teisių galimus gynimo būdus bei siekti sumažinti galimas patirti bylinėjimosi išlaidas kreipiantis tiesiogiai į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovai nebendradarbiavimo ir su kitais atsakovais, nereiškė jiems jokios pretenzijos dėl žalos atlyginimo, o kreipėsi tiesiai į teismą su ieškiniu, taip patys elgėsi nesąžiningai.

3. Atsakovė UAB ,,Daineka“ atsiliepimu prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovui UAB „Daineka“ iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Dėl papildomų įrodymų pažymėjo, kad toks ieškovų prašymas nepagrįstas, kadangi nenurodyta jokių objektyvių priežasčių, ribojusių apeliantams įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, o byloje esančių įrodymų pakanka. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

13.1. teismas pagrįstai apeliantų negautų pajamų už nuomą dydį sumažino 15 proc. GPM mokesčiu, kadangi jie neįrodė, jog pagal nuomos sutartį naujieji pastato nuomininkai būtų turėję pareigą mokėti 15 proc. GPM mokestį. Be to, kadangi iš teismo eksperto M. K. nustatytų grynųjų metinės nuomos pajamų nebuvo išskaičiuotas pelno mokestis pagal Pelno mokesčio įstatymą, todėl teismas pagrįstai teismo eksperto M. K. nustatytą grynųjų metinių nuomos pajamų sumą sumažino 15 proc. pelno mokesčio dydžiu ir konstatavo, kad apeliantų negautos pajamos sudaro 638,50 Eur/mėn.;

13.2. teismas pagrįstai negautų pajamų periodą skaičiavo iki 2024 m. spalio 15 d., kadangi apeliantai į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, dėl kokių priežasčių angaras negalėjo būti atstatytas iki 2024 m. spalio 15 d. Apeliantai į UAB „Stogrida“ dėl sudegusio angaro atstatymo kreipėsi tik po 6 mėnesių nuo gaisro kilimo priežasties sužinojimo dienos, tokiais savo veiksmais prisidėjo prie didesnės žalos atsiradimo. Apeliantai sužinoję gaisro kilimo priežastis nebendradarbiavo su atsakovais ir nesikreipė į transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiką, t. y. AB „Lietuvos draudimas“;

13.3. teismas pagrįstai netenkino apeliantų reikalavimo dalies dėl nuostolių, susijusių su žemės mokesčiu, nekilnojamojo turto mokesčiu, priteisimo, kadangi apeliantai neįrodė, jog patyrė 210,60 Eur dydžio nuostolius, susijusius su žemės mokesčio apmokėjimu, ir 444,00 Eur dydžio nuostolius, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčio padidėjimu;

13.4. teismas pagrįstai apeliantų naudai priteisė tik 10 proc. bylinėjimosi išlaidų, kadangi jie ikiteisminio ginčo stadijoje nesilaikė tinkamų bendradarbiavimo principų ir elgėsi nesąžiningai. Ieškovai dar ikiteisminio ginčo stadijoje turėjo visas objektyvias galimybes nustatyti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiką, kreiptis į draudimo kompaniją dėl žalos atlyginimo ir gauti draudimo išmoką, todėl akivaizdu, kad apeliantai nesąžiningai, siekiant sukelti papildomas išlaidas procese, inicijavo teisminį procese ir būtent jie turi prisiimti bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pasekmes.

4. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą. Dėl ieškovų kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų prašė jų neprijungti, pažymėdamas, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

14.1. visiškai logiška ir pagrįsta, kad laikotarpiui po minėtos nuomos sutarties su MB ,,Flaxas“ ir UAB ,,Daineka“ pabaigos teismas pritaikė bendrąją ir visuotinai žinomą nuostatą, kad GPM moka pajamų gavėjai (t. y. nuomotojai ieškovai). Teismas teisingai apskaičiavo ieškovų negauto nuomos mokesčio grynojo pelno mėnesinį dydį. Dėl negautų pajamų laikotarpio patys ieškovai sutiko, kad pasirinko ne greičiausią angaro atkūrimo būdą, todėl akivaizdu, kad tinkamai įgyvendinant savo interesų gynybą, angaras galėjo būti atstatytas per 17 mėn.;

14.2. motyvai, jog teismas be pagrindo atmetė jų reikalavimą dėl padidėjusių mokesčių, yra nepagrįsti. Ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog jie būtų patyrę 654,60 Eur dydžio išlaidas už valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimą. Žemė dėl gaisro niekaip nenukentėjo (po gaisro šiukščių išvežimas ieškovams buvo kompensuotas), o ieškovų prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį dėl pačio gaisro fakto niekaip nepasikeitė;

14.3. ieškovai net nebandė neteismine tvarka spręsti po gaisro kilusios žalos atlyginimo klausimo, jų elgesys nebuvo tinkamas, kadangi procesą pradėjo neišsiaiškinę, ar jų reikalavimas yra ginčijamas, ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams. Teismo procesas užsitęsė, nes ieškovai ne vieną kartą tikslino reikalavimus ir teikė vis naujus įrodymus, kuriuos teismas ir AB ,,Lietuvos draudimas“ prašė pateikti nuo pat proceso pradžios, todėl teismas pagrįstai nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Apeliantai pateikė prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. spalio 30 d. advokato G. G. el. laišką K. (pastaba: t. y. vienas iš ieškovų), kuriame nurodė, kad skambino T.(pastaba: AB „Lietuvos draudimas“ atstovas) teigdamas, jog pastatas neremontuotinas, atstatymas kainuotų 75 000 Eur, rinkos vertė 35 000 Eur, likę pamatai sudaro 12 proc. nuo statinio kainos; 2023 m. spalio 30 d. G. T. laišką G. G., teigiant, kad informacija žalia, remontas netikslingas; 2023 m. spalio 27 d. A. K., vyresniojo turto žalų eksperto, el. laišką G. T., pateikiant informaciją apie peržiūrėtus preliminarius skaičiavimus dėl sudegusio angaro; viešą Informaciją dėl nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, paskelbtą 2024 m. sausio 15 d., į kurį (duomenys neskelbtini) numeriu įtrauktas statinys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šie įrodymai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

9. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

10. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

11. Nagrinėjamu atveju remdamasi tuo, kad nors ieškovų pateikti nauji įrodymai (el. laiškai, viešai skelbta informacija) yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei ieškovų nuo pat ieškinio pateikimo teismui įrodinėtomis aplinkybėmis, ir, objektyviai nebuvo nustatyta jokių kliūčių ieškovams pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti objektyvų ir visapusišką bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimą, priima minėtus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje pateiktais duomenimis.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams K. G. (50/16161 dalis), A. G. ir O. G. (16111/16161 dalis) (toliau visi kartu – ir ieškovai arba apeliantai) bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis (toliau – ir angaras), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. 2022 m. balandžio 13 d. Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)minėtas angaras buvo išnuomotas atsakovėms MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“. 2022 m. gruodžio 15 d. angaras sudegė. Kartu su angaru gaisro metu sudegė viduje buvęs atsakovių MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ turtas. 2023 m. gegužės 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras parengė Ekspertizės aktą Nr. 11-1119(23), kuriame konstatuota, kad tyrimui pateiktuose elektros instaliacijos laidų fragmentuose avariniam darbo režimui būdingų požymių nėra. Įvykio vietą 2022 m. gruodžio 22 d. buvo apžiūrėjęs UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistas, kurio apžiūros ir kitų dokumentų pagrindu buvo parengta 2023 m. liepos 14 d. Gaisravietės apžiūros ataskaita Nr. GP\GT\2023\07-03, kurios išvadose konstatuota, kad gaisro kilimo vieta (gaisro židinio zona) yra angaro pietvakarinėje dalyje, kur stovėjo automobilis Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gaisras kilo dėl angare stovėjusio automobilio Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo.

13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad jau vykstant teisminiam procesui, vyko derybos tarp ieškovų ir AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos dydžio pagal įvykiui taikytinas specialiąsias teisės normas: LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir Įstatymą) ir jo poįstatyminį aktą „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles“ (toliau – ir Taisyklės). 2024 m. birželio 26 d. nutartimi teismas patvirtino tarp ieškovų ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą taikos sutartį dėl tiesioginės žalos angarui atlyginimo ir 2024 m. liepos 13 d. ieškovai gavo 75 000,00 Eur išmoką. Kai ieškovai pateikė faktinius įrodymus apie pogaisrinių šiukšlių išvežimą ir jų kaštus, apie projektavimo darbus ir jų kaštus, juos kompensavo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir ieškovai 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2025 m. vasario 4 d. pareiškimais atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Galutiniu reikalavimu ieškovai prašė priteisti 29 086,61 Eur žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas”, UAB „Daineka”, MB „Flaxas”: 14 498,29 Eur A. G., 14 498,29 Eur O. G., 90 Eur K. G.. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovams bendrai 14 318,66 Eur (A. G. 7 137,18 Eur, O. G. 7 137,18 Eur ir K. G. 44,30 Eur) bei 888,80 Eur K. G. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo padidinti priteistą sumą dėl negautų pajamų, mokesčių padidėjimo ir bylinėjimosi išlaidų.

15. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jų negauto nuomos mokesčio grynojo pelno mėnesinį dydį. Nurodo, kad apskaičiuojant ieškovų negautas pajamas grynojo pelno forma, teismas nepagrįstai jas mažino 15 proc. GPM, nes šio mokesčio mokėjimo prievolė būtų buvusi perkelta nuomininkui. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir sprendžia, kad jie yra nepagrįsti.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai negautas pajamas pasibaigus nuomos laikotarpiui prašo priteisti remiantis LR teismo eksperto M. K. 2024 m. sausio 10 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje (toliau – ir Konsultacija) atliktais paskaičiavimais. Konsultacijoje, kuri parengta ieškovų užsakymu ir byloje vertinama kaip vienas iš rašytinių įrodymų, teismo ekspertas, įvertinęs turto valdymo, einamąsias remonto išlaidas, nekilnojamojo turto mokestį. žemės mokestį, turto draudimą, konstatavo, kad metinės grynosios nuomos pajamos yra 9 139 Eur (arba 766 Eur per mėnesį, 9 139 : 12 = 766). Tačiau negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Taigi, pateiktoje Konsultacijoje ekspertas atliko metinių grynųjų pajamų skaičiavimą, o ne grynojo pelno skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Konsultacijoje eksperto nustatytą grynųjų metinių nuomos pajamų sumą sumažino 15 procentų pelno mokesčio dydžiu ir teisingai konstatavo, kad apeliantų negautos pajamos kas mėnesį sudaro 638,50 Eur.

17. Minėtos išvados teisėtumo nepaneigia hipoteze grindžiamas apeliantų aiškinimas, kad teismas turėjo laikyti, jog ieškovų grynasis nuomos pelnas yra 799,08 Eur, o ne 638,50 Eur, nes šio mokesčio mokėjimo prievolė būtų buvusi perkalta nuomininkui. Vien tai, kad pagal 2022 m. balandžio 13 d. Nuomos sutarties 4.2 punktą nuomininkai (t. y. atsakovės MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“) buvo įsipareigoję kiekvieną mėnesį mokėti nuomotojui (t. y. ieškovams) 850 Eur ir papildomai kiekvieną mėnesį už juos sumokėti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai, savaime nereiškia, kad sudarius nuomos sutartį naujam laikotarpiui su naujais nuomininkas bus suderėtos tokios pačios sutarties sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas negautas pajamas pasibaigus nuomos laikotarpiui, teisingai įvertino ir taikė bendrąją nuostatą, kad GPM moka pajamų gavę gyventojai (t. y. ieškovai) (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis).

18. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl nuostolių, susijusių su žemės mokesčiu, išaugusio nekilnojamojo turto mokesčio, priteisimo. Apeliantai teigia, kad jeigu ne angaro sunaikinimas ir nuomos sutarties pasibaigimas, pareiga apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį būtų tekusi atsakovėms MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“. Nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu padidino ieškovams nekilnojamojo turto mokestį iki trijų procentų, nes sudegusio angaro likučiai buvo priskirti neprižiūrimam ir apleistam turtui. Tačiau ieškovų į bylą selektyviai (lot. selectus – išrinktas, atrinktas) teikti duomenys nėra pakankami išvadai, kad jie patyrė 654,60 Eur dydžio išlaidas už valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių sumokėjimą. Ieškovai į bylą pateikė du mokėjimo nurodymus (2023 m. gruodžio 4 d. – 306,11 Eur ir 2024 m. lapkričio 20 d. – 592,00 Eur), tačiau iš jų neįmanoma identifikuoti, už ką buvo atlikti šie mokėjimai. Ieškovai pateikė Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, kurią patys užpildė už 2023 metus, tačiau joje žemės nuomos mokestis už visus metus yra 210,60 Eur. Eksperto Konsultacijoje pateiktuose skaičiavimuose žemės nuomos mokestis už ankstesnius, t. y. 2022 m., nurodytas 71,00 Eur. Jokių duomenų, kad 2023 m. taip pasikeitė žemės nuomos mokestis dėl gaisro, byloje nėra. Konsultacijoje taip pat pateikiami duomenys apie tai, kad nekilnojamojo turto mokestis yra 148 Eur, o viešoje Informacijoje dėl nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nėra duomenų apie ieškovams tenkantį sumokėti nekilnojamojo turto mokestį (pastaba: dėl 3 procentų tarifu padidėjusio mokesčio atlikto mokėjimo 444 Eur sumai nėra). Ieškovai nepateikė informacijos, detalizuojančios, kokiu būdu buvo apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis. Be to, byloje nėra duomenų, kad ir patys ieškovai, kaip angaro savininkai, tinkamai vykdė įstatyme nustatytą pareigą rūpintis turtu, kad šis nubūtų įtrauktas į apleistų arba neprižiūrimų patalpų sąrašą. Pastebėtina, ekspertas Konsultacijoje apskaičiuodamas metines grynąsias nuomos pajamas įvertino turto valdymo išlaidas (jų tarpe ir nekilnojamojo turto, ir žemės mokesčius), o pirmosios instancijos teismas tai įvertino apskaičiuodamas ieškovų negauto nuomos mokesčio grynojo pelno mėnesinį dydį. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog jie patyrė 654,60 Eur išlaidas, sumokėdami žemės numos ir nekilnojamojo turto mokestį, kurias sąlygojo angare kilęs gaisras.

19. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovų negautas pajamas yra teisinga ir sąžininga priteisti už 17 mėnesių. Patys apeliantai iš dalies sutinka, kad pasirinktas atstatymo būdas ne pats greičiausias, tačiau laikotarpis per kurį galėjo būti atstatytas angaras turėjo būti ilgesnis nei 17 mėnesių, kuriuos nustatė teismas. Sprendime pirmosios instancijos teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl to, kodėl yra trumpinamas priteistinų negautų pajamų laikotarpis iki 17 mėnesių. Ieškovai į bylą nėra pateikę jokių savo finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, todėl jų argumentai, jog jie neturėjo finansinių lėšų angaro atstatymui, laikytini deklaratyviais. Bylos duomenimis, ieškovai jau 2023 m. sausio pradžioje turėjo duomenų, kad tikėtinas gaisro kilimo šaltinis yra transporto priemonė, 2023 m. liepos 14 d. jiems buvo žinoma gaisro kilimo priežastis ir jie turėjo visas galimybes kreiptis dėl žalos atlyginimo į AB „Lietuvos draudimas“, tačiau to nepadarė. Pačių ieškovų pasitelktos UAB „Stogrida“ 2024 m. sausio 15 d. pasiūlyme nurodyta, kad dokumentų parengimo ir pastato atstatymo darbai galėtų būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Tačiau ieškovai sutartį sudarė su kitu projektuotoju – UAB „A3 studija“ tik 2024 m. rugpjūčio 5 d., kuri tik projektinę dokumentaciją įsipareigojo parengti iki 2025 m. spalio 3 d. Tokie ieškovų veiksmai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai nesiekia kuo greičiau išspręsti susidariusią situaciją, o vilkina statybos darbų pradžią, tokiu būdu bandydami pateisinti negalėjimą gauti pajamų, siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad vėliausiai ieškovų nurodomas 9 mėnesių laikotarpis pastatui atstatyti turėjo prasidėti nuo UAB „Stogrida“ pateikto pasiūlymo gavimo ir pasibaigti 2024 m. spalio 15 d., todėl jų negautos pajamos nuo 2022 m. gegužės mėn. (pastaba: nurodyti 2022 metai vertintini kaip rašymo apsirikimas, nes nuomos sutarties terminas baigėsi 2023 m.) už šį laikotarpį sudaro 10 854,50 Eur (638,50 x 17 mėn.). Šios išvados teisėtumo nepaneigia abejonėmis ir pamąstymais grindžiami apeliacinio skundo argumentai.

20. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų naudai priteisė tik 10 procentų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jiems turėjo būti priteista 68,46 procento jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 6 084,72 Eur.

21. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), o taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovams turi būti atlygintinos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

23. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame sprendime aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir neturi jokio pagrindo kitaip vertinti kriterijų, kuriais remdamasis teismas įvertino teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai viso proceso metu (ir ikiteisminėje stadijoje) naudojosi profesionalia teisine advokatų pagalba, tačiau ikiteisminio tyrimo stadijoje nebendradarbiavo su atsakovėmis MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“. 2023 m. sausio 6 d. PAGD pateikus pažymą / išvadą apie spėjamą gaisro kilimo priežastį, t. y. galimą transporto priemonės elektros instaliacijos gedimą ar elektros įrenginio (el. įvado) elektros instaliacijos gedimą, nesidomėjo apie transporto priemonės draustumą, nei vienai iš atsakovių nereiškė jokių žodinių ar rašytinių pretenzijų, bet savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizių centrą bei UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl tikslios gaisro kilimo priežasties nustatymo. Iš 2023 m. liepos 14 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ pateiktos išvados žinodami transporto priemonės valstybinį numerį, turėjo visas objektyvias galimybes per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą teikiamas viešas paslaugas nustatyti transporto priemonės savininką ir ar jis turi civilinės atsakomybės draudimą bei kreiptis į civilinės atsakomybės draudiką AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Tačiau ieškovai 2023 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškinį teismui, kuriuo solidariai iš atsakovių MB „Flaxas“ ir UAB „Daineka“ prašė priteisti 57 331,87 Eur žalos atlyginimą. 2023 m. rugsėjo 25 d. atsiliepimu į ieškinį MB „Flaxas“ prašė pasiūlyti ieškovams atsakovus pakeisti tinkamu atsakovu – AB „Lietuvos draudimas“; AB „Lietuvos draudimas“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Tokius pat reikalavimus savo atsiliepime pareiškė ir UAB „Daineka“. 2023 m. spalio 3 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Daineka“, MB „Flaxas“ prašė priteisti 57 331,87 Eur žalos atlyginimą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ pažymėjo, kad ieškovų reikalavimas išmokėti draudimo išmoką AB ,,Lietuvos draudimas“ neteismine tvarka iš viso nebuvo pateiktas, todėl į tai prašė atsižvelgti paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliantų kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2023 m. spalio 30 d. el. laiškas neįrodo pasirinkto tinkamo ieškovų teisių gynimo būdo. Žinodami apie spėjamą gaisro kilimo priežastį ieškovai nesidomėjo, ar įvykis gali būti laikomas draudžiamuoju, nesistengė išsiaiškinti susidariusios situacijos ir nesiekė sumažinti galimai patirsiančių bylinėjimosi išlaidų tiesiogiai kreipdamiesi į teismą, bet ne į draudiką dėl draudimo išmoks išmokėjimo. Bylos elektroninės kortelės duomenys rodo, kad ieškovai įrodymus į bylą teikė selektyviai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į ieškovų procesinį elgesį, iš karto nereiškiant reikalavimo draudikui, nepateikus žalos dydį patvirtinančių įrodymų, nes draudikas, kai tik jam ieškovai pateikdavo objektyvius įrodymus apie patirtą žalą, iš karto išmokėdavo draudimo išmokas, dėl ko dėl didžiosios dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, o vėliau ieškovai dar du kartus mažino savo ieškinio reikalavimus. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį iki 888,80 Eur vertintinas kaip atitinkantis proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užkertantis kelią neproporcingos ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimo naštos perkėlimui kitai bylos šaliai– atsakovei. Tai, kad ieškovai subjektyviai kitaip vertina, kokia bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju laikytina pagrįsta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo pagrįstumo.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės priimto sprendimo teisingumui bei pagrįstumui konstatuoti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

25. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių (negautų pajamų ir padidėjusių mokesčių forma) atlyginimą (CK 6.249 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys), todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktas).

26. Apeliantų bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą ir žyminio mokesčio išlaidos nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas atmetamas.

20. Išlaidos už atsiliepimus į apeliacinius skundus yra tokios: atsakovės MB „Flaxas“ – 1 324,95 Eur, UAB „Daineka“ – 1 010,35 Eur. Abiejų atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio, šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš ieškovų. Tačiau įvertinus tai, kad apelianto K. G. apeliacinio skundo materialinis reikalavimas sudaro tik 0,3 procento ir atitinkamai jam tenkanti atlyginti bylinėjimosi išlaidų dalis yra nedidelė (3,9 Eur – 3,03 Eur), vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, o taip pat atsižvelgiant ir į patvirtintos Taikos sutarties nuostatas, kurioje šiam ieškovui tiesioginės žalos atlyginimas nenumatytas ir jis paskirstomas tarp kitų dviejų ieškovų, teisėjų kolegija laiko tikslinga paskirsti bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovų O. G. ir A. G. lygiomis dalimis ir jas priteisti atsakovėms (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Flaxas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662,48 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Flaxas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662,47 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Daineka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 505,17 Eur (penkis šimtus penkis eurus ir 17 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei UAB „Daineka“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 505,18 Eur (penkis šimtus penkis eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas