- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-59-648-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00213-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Pažarskis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nukentėjusysis
- J. Š., D. Š.
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-648/2014
Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00213-2010-3
Žemesnės instancijos teismas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas
Žemesnės instancijos teismas
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme,
pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme,
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams bei 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., taip pat įpareigojant jį per 6 mėnesius sumokėti paskirtą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš D. B. priteista J. Š. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt advokato išlaidoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „R (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „L (duomenys pakeisti)“, 2009-08-19 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su J. Š. iš pastarosios gaudamas 29 000 Lt avanso, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausantį 29 000 Lt turtą.
Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „R“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „L“, 2009-10-26 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su D. Š. iš pastarosios gaudamas 5 000 Lt avanso, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. Š. priklausantį 5 000 Lt turtą.
Taip pat D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-07-10 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00213-10 pateikė žinomai suklastotą 2009-08-19 preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tvirtina, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų yra atsiradę civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai. Apeliantui dirbant UAB „R“ direktoriumi, buvo pasirašomos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys su nukentėjusiosiomis, kurios puikiai žinojo, jog butas priklauso UAB „L“, o ne UAB „R“. Jos tikrino buto dokumentus, kurių kopijas D. B. buvo paėmęs iš UAB „L“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas yra priteisęs civilinį ieškinį nukentėjusiųjų naudai iš UAB „R“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu)
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus - vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. B. padarė Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra naikinamas bei priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. D. B. apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jo ir J. Š. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teismų praktikoje aiškinama, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-50/2013). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-235/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003,2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).
D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „R“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „L“, 2009-08-19 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su J. Š. iš pastarosios gaudamas 29 000 Lt avanso, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausantį 29 000 Lt turtą.
D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo įsigijęs UAB „R“ ir atliko darbus Pašilaičiuose, užsakovas buvo UAB „L“. Pastarajai bendrovei butų pardavimas sekėsi sunkiai, todėl už atliktus darbus būdavo paimamas butas, taip buvo daryta apie 10-15 kartų. UAB „L“ butai buvo užstatyti, norint juos parduoti, reikėjo gauti banko sutikimą. Kai įvyko konfliktas su butais, UAB „L“ buvo skolingas. Buto vertė buvo didesnė nei atliktų darbų, todėl sumokėjo pinigus už butą, sudarė sutartį, pasisamdė advokatų kontorą ir gavo žodinį sutikimą, kad butas už skolas bus perrašytas. Buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB „R“ perka butą iš UAB „L“, į pastarosios bendrovės kasą buvo įnešti pinigai, buvo nurodyta, kad už butą. UAB „L“ buvo daroma restruktūrizacija ir UAB „R“ neteko ir buto, ir pinigų. Butas priklauso UAB „L“. Kadangi pirkėjas neatsiranda, tada forminama ant UAB „R“ bei parduodama. Dėl tame name esančių butų buvo sudarytos penkios pirkimo-pardavimo sutartys. Civilinis ieškinys yra priteistas iš bendrovės, kurią nuteistasis yra pardavęs (t. 2, b.l. 167-168).
Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susipažino su D. B., kai norėjo pirkti butą. Tokia mintis kilo žiemą. Jos vyras buvo pažįstamas su A. S., pastarasis pasakė, kad žino butą P.. Butą aprodė A. S., už butą norėjo 185 tūkst. Lt. Vasarą pardavė tėvų butą ir nusprendė pirkti butą. Dėl kainos sutarė su A. S.. Jie vėl susitiko vasarą. A. S. pasakė, kad sutartį reikia derinti su D. B.. Jiems buvo parodyti keli butai ir galėjo rinktis. Buvo paskirta diena, kada jie pasirašys sutartį. D. B. atsiuntė sutarties variantą, ji pakoregavo, kas netiko, ir vėl jam nusiuntė. Rugpjūtį susitiko biure, kitam name, P., buvo ji su vyru, A. S., D. B. ir Rolandas, kurio pavardės nežino. Dar kartą apžiūrėjo butą, jiems buvo duotas raktas, pasakyta, kad gali remontuoti butą. Grįžo į biurą, kur sekretorė atspausdino sutartis. J. Š. pasirašė kasos orderį, paskaičiavo pinigus ir padavė juos D. B., o šis pasirašė, kad gavo pinigus. Sutartis buvo sudaryta dėl (duomenys neskelbtini) buto. A. S. matė, kaip buvo pasirašyta sutartis, jis dalyvavo ir perduodant pinigus. Ji neprašė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į tą butą, buvo duotas raktas, todėl jokių įtarimų nekilo. Praėjus dviem savaitėms po sutarties pasirašymo, ji nebegalėjo įeiti į butą, nes spyna buvo pakeista. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad sutartis turėjo būti sudaryta iki lapkričio 2 d. Iki šios datos ji skambino D. B. klausdama, kaip sekasi tvarkyti dokumentus. Pasakė, jog nori, kad jis grąžintų pinigus, prašymą išsiuntė adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atėjo laiškas, kad tokios bendrovės nėra. Padavė D. B. į teismą. Po civilinės bylos jai priteisė pinigų, tačiau bendrovė neturėjo jokio turto (t. 2, b.l. 75-77).
Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. B., nes dirbo viename statybos objekte (t. 2, b.l. 78). Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. pradžioje jis su žmona nutarė pirkti butą Vilniuje. Jis pažinojo A. S. ir žinojo, kad šis dirba statybos bendrovėje, kuri stato butus. Apie tai jie kalbėjo telefonu, A. S. pasiūlė butą (duomenys neskelbtini) name. Jis ir jo žmona su A. S. susitiko tame name žiemos pabaigoje, A. S. aprodė 7-ajame aukšte (duomenys neskelbtini) ir 8-ajame aukšte (duomenys neskelbtini) butą, sakė, kad gali rinktis bet kurį. Jie nebuvo apsisprendę, kurio norėtų. Tik rugpjūčio mėnesį jie turėjo galimybę butą pirkti, todėl jis paskambino A. S. ir pasakė, kad gali pirkti, A. S. pasiūlė susitikti tame name. Jis atvažiavo su žmona, A. S. buvo su D. B., kurio iki tos dienos jis nebuvo matęs ir kurį A. S. pristatė kaip UAB „R“ direktorių. Jie dar kartą apžiūrėjo abu butus ir apsisprendė dėl (duomenys neskelbtini) buto. Tuomet D. B. davė to buto raktus. Jie tame bute iš karto aptarė, kad R. Š. ir J. Š. sumoka 29 000 Lt avanso (buto kaina buvo sutarta 119 000 Lt) ir kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2009-11-02. A. S. buvo kartu ir turėjo girdėti dėl kainos bei termino. Netrukus elektroniniu paštu iš D. B. jis gavo preliminarios sutarties pavyzdį, šiek tiek su žmona sutartį pakoregavo, nes lyg buvo įrašyta apie garažą, ko jiems nereikėjo. Su D. B. pataisymus derino telefonu, pataisytą variantą išsiuntė atgal el. paštu. Po kurio laiko D. B. paskambino ir pasakė, kad jie gali atvažiuoti pasirašyti sutarties. Nuo to laiko, kai pasirinko (duomenys neskelbtini) butą, iki sutarties pasirašymo jie su D. B. bendravo tik telefonu, susitikę nebuvo. 2009-08-19 jis su žmona atvažiavo į UAB „R“ biurą (duomenys neskelbtini), ten buvo A. S., D. B., sekretorė, Rolandas. Sutartis jau buvo atspausdinta, jie neatsivežė. Jie dar perskaitė, viskas buvo gerai, ir žmona pasirašė sutartį su D. B.. Terminas buvo numatytas iki 2009-11-02. Ten pat buvo sumokėtas ir 29 000 Lt avansas, išrašytas pinigų gavimo kvitas. Iš A.S. ir D. B. kalbų jis suprato, kad butą šie yra gavę už atliktus darbus iš UAB „L“, jam nekilo jokių klausimų, kad tas butas UAB „R“ teisiškai nepriklauso, juo labiau, kad pastarieji turėjo raktus nuo buto. Atėjus numatytam terminui ir nesulaukę jokių žinių iš D. B., jie pradėjo šiam skambinti. D. B. tai keldavo ragelį, tai ne, sutarus susitikti neatvažiuodavo. D. B. aiškino, kad kol kas butas yra areštuotas ir negalima to arešto panaikinti. Apie tai anksčiau D. B. nebuvo kalbėjęs. Dar kurį laiką palaukę ir vis niekam nevykstant, jie paties D. B. siūlymu parašė prašymą grąžinti avansą, tačiau taip nieko ir neatgavo. Dėl to jie kreipėsi į teismą, kuris priteisė reikalaujamą sumą (t. 1, b.l. 50).
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta D. B., kuris 2009 metais buvo UAB „R“ direktoriumi. UAB „L“ buvo skolingas UAB „R“ 180 000 Lt, už tuos pinigus buvo galima pasiimti butą. UAB „L“ buvo sumokėta 20 000 Lt, kad būtų apiforminti visi dokumentai, nes butui buvo skirtas areštas. Galima buvo pasirinkti vieną butą iš dviejų. Advokatai vis žadėjo panaikinti areštą, UAB „L“ taip pat sakė, kad greit tai bus. R. Š. kreipėsi į A. S. norėdamas įsigyti butą, jam buvo parodyti du butai. Liudytojas suvedė R. Š. su D. B.. D. B. kartu su R. Š. apžiūrinėjo butus. Š. ketino pirkti butą, pasirašė preliminariąją sutartį dėl (duomenys neskelbtini) buto. Sutartis buvo pasirašyta UAB „L“ biure. A. S. neskaitė sutarties, bet matė, kad ją pasirašinėjo. Buvo sumokėtas avansas, negalėjo pasakyti, kiek tiksliai buvo perduota pinigų. Neprisiminė, už koką sumą buvo tariamasi parduoti butą, bet suma buvo daugiau nei 100 000 Lt, tačiau neviršijo 200 000 Lt. Pasirašant sutartį, butas dar buvo įkeistas. D. B. buvo nuvažiavęs pas advokatus, jie žadėjo viską sutvarkyti. Buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, kurioje parašyta, kad butas priklausė D. B.. R. Š. atsibodo laukti ir jis paprašė, kad D. B. grąžintų pinigus. Kiek liudytojas žino, D. B. negrąžino pinigų. Neprisiminė, ar buvo nutraukta sutartis tarp D. B. ir Š.. D. B. turėjo grąžinti pinigus Š., ar grąžino, nežinojo. UAB „L“ nemokėdavo pinigų, o duodavo butus. Niekas negalvojo, kad UAB „L“ bankrutuos. Jie visada imdavo butus, palaukdavo, kol panaikins areštą, ir tada parduodavo butus (t. 2, b.l. 156-157).
Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažinojo R. Š., nes jie tarėsi dėl rangos sutarties. R. Š. minėjo, kad nori įsigyti butą name, esančiame P.. Pagal sutartį UAB „L“ buvo skolingas UAB „R“ apie 200 000 Lt ir pagal susitarimą UAB „R“ ėmė butus. Buvo sudaryta sutartis su UAB „L“, kad UAB „R“ už skolą gaus dviejų kambarių butą. UAB „L“ nebespėjo perduoti turto dėl kreditorių kreipimosi. Žinojo, kad D. B. su Š. pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, liudytojas buvo UAB „L“ patalpoje, kurioje pasirašyta sutartis. Butas kainavo rinkos kainą. UAB „R“ buvo parduota D. B. su visomis skolomis (t. 2, b.l. 157-158).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teisme Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojos U. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad ji dirbo UAB „L“ pardavimų vadybininke, bendrovė statė ir parduodavo namus, butus. Įvairiems darbams yra samdomi subrangovai, vienu iš jų buvo UAB „R“. Su subrangovais už darbus būdavo atsiskaitoma įvairiais būdais, arba grynaisiais pinigais, arba užskaita, t. y. už padarytus darbus bendrovei būdavo nuosavybės teise perleidžiami pastatyti butai. Tokiu būdu UAB „R“ 2008-2009 m. iš UAB „L“ gavo apie penkis butus. Atsiradus tam tikro dydžio UAB „L“ įsiskolinimui darbus atliekančiai įmonei, būdavo sudaroma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tuomet pasirašomas tarpusavio užskaitymo aktas ir sandoris tvirtinamas pas notarą. Tuo metu UAB „R“ atstovavo ir sandorius tvirtino direktorius A. S.. Viskas vykdavo tvarkingai, nesusipratimų nebuvo. 2009-03-02 tarp UAB „L“ ir „R“ buvo pasirašyta tokia pati preliminarioji sutartis dėl buto adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta A. S.. 2009-08-27 UAB „R“ iniciatyva buvo pasirašyta reikalavimo į minėtą butą perleidimo sutartis, kurią iš „R“ pusės kaip direktorius pasirašė D. B.. Teisė į butą buvo perleista O. S.. 2009 m. vasarį UAB „L“ kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bendrovės „L“ turto arešto, nes jie turėjo įsiskolinimų. 2009-06-26 buvo pritarta UAB „L“ restruktūrizacijos administratoriaus kandidatūrai ir 2009-08-17 įvyko kreditorių susirinkimas, kuris pritarė įmonės restruktūrizacijos planui. Buvo kreiptasi į teismą, kuris 2009-09-16 priėmė nutartį iškelti UAB „L“ restruktūrizavimo bylą. Nutartyje buvo pažymėta, kad UAB „L“ draudžiama parduoti butus restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu. (duomenys neskelbtini) buto pardavimo klausimas iš pradžių užstrigo dėl laikinojo turto arešto, o po to - atsiradus dar daugiau kreditorių reikalavimų, jau dėl restruktūrizacijos. Apie visus šiuos procesus UAB „R“ atstovai gerai žinojo, kadangi norėjo kuo greičiau minėtą butą įsigyti. UAB „R“ buto neatsisakė ir laukė galutinio sprendimo. 2009-08-27 pasirašius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, su UAB „R“ daugiau jokių reikalų UAB „L“ nebeturėjo. Kaip buvo susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymo tarp UAB „R“ ir O. S., ji nežino (t. 1, b.l. 62). Taip pat pagarsinti liudytojos U. J. parodymai, papildomai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl UAB „L“ butų pardavimo UAB „R“ gali pasakyti, jog UAB „R“ 2008-06-18 ir 2008-09-26 buvo parduoti butai, esantys atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), užskaitos būdu, iš pradžių sudarant preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis, o po to notariškai patvirtinant sandorį. UAB „R“ tokiu būdu buvo parduota dar keletas butų (duomenys neskelbtini), tačiau kituose namuose. Dėl (duomenys neskelbtini) ji gali pasakyti, kad iš pat pradžių buvo sutarta, jog UAB „L“ užskaitymu parduos (duomenys neskelbtini) butą, dėl ko 2009-03-02 buvo surašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Ją pasirašė iš UAB „R“ pusės A. S.. Po keleto dienų liudytojai paskambino iš UAB „R“ arba A. S., arba R. M. ir pasakė, kad jie norėtų ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buto. Einant paprastesniu keliu, ankstesnioji sutartis buvo tiesiog anuliuota, o ne nutraukta, ir iš naujo tuo pačiu numeriu, nekeičiant sutarties sudarymo datos buvo sudaryta sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buto. Šią sutartį taip pat pasirašė A. S.. Tuo metu preliminarioji sutartis su UAB „R“ buvo tik viena, nes UAB „L“ skolos dydis atitiko tik vieno buto kainą. Visos UAB „L“ užskaitinės sutartys būdavo sudaromos tik per U. J.. Niekas iš UAB „R“ darbuotojų nesikreipė į ją dėl (duomenys neskelbtini) esančio buto. Apie tai, kad UAB „R“ galimai pardavinėja (duomenys neskelbtini) butą, ji sužinojo paskambinus vienam ar keletui pirkėjų, kurie teiravosi dėl buto statuso (t. 1, b.l. 77).
2009-08-19 preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties kopija patvirtina, kad UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. B., ir J. Š. įsipareigojo iki 2009-11-02 sudaryti UAB „R“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią minėtas turtas bus parduodamas už 119 000 Lt. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu J. Š. sumokėjo 29 000 Lt sumą, kaip užtikrinimą sudaryti pagrindinę sutartį (t. 1, b.l. 4-6).
Pagal UAB „R“ 2009-08-19 kasos pajamų orderio kvito Serijos RIZ Nr. 9012 kopiją, D. B., kaip UAB „R“ vyr. buhalteris ir kasininkas, priėmė iš J. Š. 29 000 Lt avansą už butą (t. 1, b.l. 7).
„Sodros“ duomenimis, D. B. dirbo UAB „R“ nuo 2009-07-14 (t. 1, b.l. 131, 179).
2009-03-02 preliminariosios nebaigto statyto buto/turto pirkimo pardavimo sutarties Nr. PII-462-2009/03/02 kopija patvirtina, kad UAB „L“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o UAB „R“ nupirkti sudarant su UAB „L“ pagrindinę notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį dėl nebaigto statyti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atitinkamos žemės sklypo dalies. Šią sutartį pasirašė UAB „L“ generalinis direktorius A. U. ir UAB „R“ direktorius A. S. (t. 1, b.l. 64-70).
Remiantis 2009-03-02 Preliminariosios nebaigto statyto buto/turto pirkimo pardavimo sutarties Nr. PII-462-2009/ kopija, UAB „L“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o UAB „R“ nupirkti sudarant su UAB „L“ pagrindinę notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį dėl nebaigto statyti dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atitinkamos žemės sklypo dalies. Šią sutartį pasirašė UAB „L“ generalinis direktorius A. U. ir UAB „R“ direktorius A. S. (t. 1, b.l. 79-85).
2009-08-27 reikalavimo perleidimo sutarties kopija patvirtina, kad UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. B., perleido kreditorinį reikalavimą į UAB „L“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atitinkamą žemės sklypo dalį O. S. už 180 000 Lt (t. 1, b.l. 71-73).
Vilniaus apygardos teismo 2009-09-16 nutartimi UAB „L“ iškelta restruktūrizavimo byla. Šia nutartimi netenkintas UAB „L“ vadovo A. U. prašymas leisti UAB „L“ iš savo turimų lėšų atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais bei leisti UAB „L“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu parduoti butus (t. 1, b.l. 74-76).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-08 preliminariuoju sprendimu tenkintas ieškovės J. Š. ieškinys priteisiant iš atsakovo UAB „R“ ieškovės J. Š. naudai 39 000 Lt negrąžinto avanso ir baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 39 000 Lt sumos bylos iškėlimo teisme dienos (t. 1, b.l. 27-28).
Antstolio I. G. 2010-04-14 Nr. 0008/10/00278-1 rašte informuota, kad vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-19236-141/2009 dėl skolos išieškojimo iš UAB „R“ išieškotojos J. Š. naudai nustatyta, jog nėra areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų. VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, skolininkas neturi priklausančio registruotino turto (daiktinių teisių). Bendrovė veiklos/buveinės vietoje neveikia (t. 1, b.l. 49).
Pirmosios instancijos teismas pripažino D. B. veiksmus kaip sukčiavimą iš esmės remdamasis tuo, kad jis nutylėjo J. Š. informaciją, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė ne UAB „R“, o UAB „L“, o būtent šios informacijos nežinojimas lėmė J. Š. apsisprendimą pirkti minėtą butą iš UAB „R“, t. y. apgaulė buvo esminė. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad tiek aprodant J. Š. bei jos vyrui R. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiek pasirašant preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausė ne UAB „R“, o UAB „L“. Kita vertus, nagrinėjamu atveju būtina visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes. Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji kartu su savo vyru R. Š. apžiūrėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar 2009 m. žiemą, kai A. S. pasiūlė pirkti šį butą. Vėliau, t. y. 2009 m. vasarą, kai buvo parduotas tėvų butas, vėl buvo susitikta su A. S., kuris aprodė kelis butus, esančius (duomenys neskelbtini), tarp jų ir butą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 75-76). Nukentėjusioji davė tokius parodymus ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 25). D. B. pradėjo dirbti UAB „R“ nuo 2009-07-14 (t. 1, b.l. 179). Taigi, J. Š. ir R. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rodomas kaip parduodamas dar apeliantui nedirbant UAB „R“. Šį butą 2009 m. žiemą aprodė ne D. B., o A. S., tuo metu buvęs UAB „R“ direktoriumi. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūroje 2009 m. vasarą dalyvavo ne tik D. B., bet ir A. S.. Būtent su pastaruoju iš esmės buvo kontaktuojama iki preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad tarp UAB „L“ ir UAB „R“ buvo susiklosčiusi įprasta praktika, pagal kurią UAB „L“, siekdama padengti UAB „R“ susidariusius įsiskolinimus už atliktus darbus, perleisdavo pastatytus butus UAB „R“ nuosavybės teise. Tai patvirtino ne tik D. B., bet ir A. S. viso baudžiamojo proceso metu (t. 1, b.l. 87, 94, t. 2, b.l. 156-157, 167-168). Jų parodymai atitinka liudytojos U. J., tuo metu dirbusios UAB „L“, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 62-77), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka nesant galimybės jos apklausti (t. 2, b.l. 168). Minėtą praktiką patvirtina ir 2009-03-02 preliminariosios nebaigto statyto buto/turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PII-462-2009/03/02 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atitinkamos žemės sklypo dalies sudarymas tarp UAB „L“ bei UAB „R“ (t. 1, b.l. 64-70). Be to, prieš tai buvo sudaryta tokio paties pobūdžio sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atitinkamos žemės sklypo dalies, kuri vėliau buvo anuliuota (t. 1, b.l. 79-85). Tai rodo, kad vieno iš butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aprodymas turint tikslą jį vėliau parduoti nebuvo atsitiktinis, nes UAB „R“ turėjo pagrindą įgyti nuosavybės teisę į tokį nekilnojamąjį turtą. Vilniaus apygardos teismo 2009-09-16 nutartimi, kuria UAB „L“ iškelta restruktūrizavimo byla, UAB „L“ neleista iš savo turimų lėšų atsiskaityti su subrangovais ir tiekėjais bei UAB „L“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu parduoti butus (t. 1, b.l. 74-76). Ši nutartis buvo priimta tik po to, kai jau buvo sudaryta 2009-08-19 preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. Š. ir UAB „R“. J. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji neprašė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o buvo duotas raktas, todėl jokių įtarimų nekilo (t. 2, b.l. 76). Akivaizdu, kad pati nukentėjusioji elgėsi nerūpestingai, kadangi prieš sudarydama preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, ji nesiėmė bent minimalių priemonių sužinoti minėto buto teisinį statusą (pavyzdžiui, gauti informaciją iš nekilnojamojo turto registro). Vien buto aprodymas ir rakto perdavimas nelaikytina kaip pakankamas pagrindas manyti, kad fizinis ar juridinis asmuo yra nekilnojamojo turto savininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis liudytojų A. S. ir R. M. parodymais, preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta UAB „L“ patalpose (t. 2, b.l. 156, 158). Šiuo atveju atidžiam ir rūpestingam asmeniui kiltų pagrįstos abejonės, dėl kokių priežasčių preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma kitos bendrovės, kuriai, manoma, kad nepriklauso minėtas butas, patalpose. Analizuojant preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, matyti, kad D. B. pasirašė šį dokumentą kaip UAB „R“ direktorius neslepiant bendrovės rekvizitų (t. 1, b.l. 4-6). Apeliantas, kaip buhalteris ir kasininkas, taip pat išdavė UAB „R“ 2009-08-19 kasos pajamų orderio kvitą Serijos RIZ Nr. 9012, kuriuo patvirtino, jog paėmė 29 000 Lt avansą už butą (t. 1, b.l. 7). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad D. B. veikė kaip UAB „R“ atstovas, o gauti pinigai priklausė bendrovei. Kita vertus, remiantis D. B. inkriminuotu kaltinimu, jis savo naudai įgijo J. Š. priklausantį turtą - 29 000 Lt avansą, nors byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis įgijo minėtą pinigų sumą. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kuriuo momentu J. Š. kreipėsi į teisėsaugos institucijas pradėti baudžiamąjį persekiojimą D. B. atžvilgiu. Nukentėjusioji visų pirma kreipėsi ne į teisėsaugos institucijas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą apelianto atžvilgiu, bet su ieškiniu į teismą prašydama civiline tvarka priteisti iš UAB „R“ avansą ir baudą 2009-08-19 preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kas ir buvo padaryta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-08 preliminariuoju sprendimu (t. 1, b.l. 27-28). Taigi, J. Š. iš pat pradžių manė, kad tarp jos ir UAB „R“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tik antstoliui 2010-04-14 Nr. 0008/10/00278-1 rašte informavus, jog nėra galimybės iš UAB „R“ išieškoti priteistos pinigų sumos (t. 1, b.l. 49), nukentėjusioji su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą (t. 1, b.l. 1-3). Asmuo, manydamas, kad jo atžvilgiu buvo galimai padaryta nusikalstama veika, paprastai kreipiasi į teisėsaugos institucijas prašant pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju J. Š. su pareiškimu kreipėsi į prokuratūrą tik po to, kai suprato, jog nepavyks pagal išduotą vykdomąjį raštą išsiieškoti priteistos pinigų sumos iš UAB „R“.
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.). Tai išaiškinta ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–241/2013). Kaip minėta, J. Š. kartu su vyru apžiūrinėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dar tuo metu, kai D. B. nebuvo UAB „R“ direktoriumi, o šitą butą, kaip vieną iš parduodamų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aprodė A. S., nors tuo metu UAB „R“ taip pat neturėjo nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą. Taigi, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo iniciatyva kilo ne iš apelianto pusės. Nustatant D. B. kaltės turinį yra svarbi anksčiau aptarta UAB „L“ ir UAB „R“ praktika dėl UAB „L“ priklausančių butų nuosavybės teisės perleidimo UAB „R“ siekiant įskaityti atsiradusius įsiskolinimus, kas rodo, jog UAB „R“ realiai turėjo galimybę įgyti nuosavybės teisę į butą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jų ir į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad tarp UAB „L“ ir UAB „R“ 2009-03-02 buvo sudaryta preliminarioji nebaigto statyto buto/turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PII-462-2009/03/02 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atitinkamos žemės sklypo dalies. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2009-09-16 nutartis, kuria UAB „L“ iškelta restruktūrizavimo byla, buvo priimta, tiek 2009-08-27 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „R“, atstovaujama direktoriaus D. B., perleido kreditorinį reikalavimą į UAB „L“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei atitinkamą žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui, buvo pasirašyta jau UAB „R“ ir J. Š. sudarius 2009-08-19 preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtos aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina, kad apeliantas neturėjo tikslo sudaryti su J. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus tai, kas nustatyta, pripažintina, kad vien informacijos, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso UAB „L“, o ne UAB „R“, nenurodymo nepakanka konstatuoti D. B. tyčios buvimą padarant Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Būtent tik minėtos informacijos nenurodymas ir buvo inkriminuotas D. B. pareikštame kaltinime pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Tai, kad tikrojo nekilnojamojo turto savininko nenurodymas sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį savaime nelaikytinas sukčiavimu, pripažintina ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-50/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog civilinėje byloje, pradėtoje pagal J. Š. ieškinį, išduoto vykdomojo rašto vykdymo metu UAB „R“ neturėjo jokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priteistas išieškojimas, o duomenų apie ankstesnę UAB „R“ finansinę padėtį byloje nėra. Tai nepatvirtina D. B. tyčinių veiksmų apgaule įgyti J. Š. priklausančius pinigus.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus priimamo procesinio sprendimo pobūdį, J. Š. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmetamas.
Dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu)
D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. kad jis, būdamas UAB „R“ direktoriumi, neturėdamas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausantį UAB „L“, 2009-10-26 sudarė preliminariąją šio buto pirkimo-pardavimo sutartį su D. Š. iš pastarosios gaudamas 5 000 Lt avanso, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo D. Š. priklausantį 5 000 Lt turtą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą dėl išvardintų nusikalstamų veikų, tarp jų ir numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei tokios nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų ar nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu (Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1, 2, 4 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat imperatyviai nurodyta, kad už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 4 d.). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso, baudžiamojo įstatymų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (bei kitus Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. nurodytus straipsnius) pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime.
Nagrinėjamu atveju byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-213-10 dėl D. B. galimai padarytų sukčiavimų J. Š. ir D. Š. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-213-10 buvo pradėtas prokurorei užrašius rezoliuciją ant J. Š. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b.l. 1), tačiau byloje nėra jokio atskiro procesinio dokumento, iš kurio būtų matyti, jog D. Š. aiškiai išreiškė savo valią, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, t. y. D. B. galimo sukčiavimo. Remiantis bylos medžiaga, D. Š. iš karto buvo apklausta kaip liudytoja prieš tai nepateikus jokio procesinio dokumento prašant pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b.l. 51), po ko ji buvo pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b.l. 52). D. Š. parodymai, užfiksuoti liudytojo apklausos protokole, negali būti prilyginami nukentėjusiojo skundui dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo padarymo Lietuvos Respublikos BK 182 str. 4 d., BPK 167 str. 1 d. prasme.
Šioje byloje negalima pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos D. Š. atžvilgiu buvo pradėtas prokuroro reikalavimu pagal Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos (t. y. kokiu procesiniu dokumentu prokuroras gali (privalo) išreikšti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą), tačiau pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Remiantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintomis Rekomendacijomis (toliau - Rekomendacijos) dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, prokuroro reikalavimas apibrėžiamas kaip prokuroro sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 1 d. ir 407 str. nurodytų nusikalstamų veikų Lietuvos Respublikos BPK 167 str. 2 d. ir 409 str. 1 d. nustatytais atvejais, kuris gali būti išreiškiamas rezoliucija arba atskiru rašytiniu dokumentu ar nutarimu. Esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui ikiteisminis tyrimas pradedamas bendra tvarka – užrašoma rezoliucija ( Rekomendacijų 1, 5, 33 punktai).
Aptariamoje byloje nėra išreikšta jokia prokuroro valia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos D. Š. atžvilgiu parašant rezoliuciją, priimant atskirą rašytinį dokumentą ar nutarimą. Ši galimai nusikalstama veika aprašyta tik Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-09-06 nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Įvertinus visas minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra nei vieno iš minėtų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pradėti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., dėl ko buvo iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 4 d., BPK 167 str. 1, 2, 4 d. nuostatos. Todėl yra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. įtvirtinta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-26/2014). Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, apeliacinio skundo argumentai nėra nagrinėjami.
Dėl D. B. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.
D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepateikdamas jokių motyvų dėl nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.
D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis 2010-07-10 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnui baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00213-10 pateikė žinomai suklastotą 2009-08-19 preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį, tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-508/2013).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-11-24 specialisto išvadoje Nr. 11-2255(10) konstatuota, kad tirti pateikta J. Š. 2009-08-19 preliminarioji sutartis yra vientisas dokumentas. Šios sutarties tekstas išspausdintas vienodu lazerinio spausdinimo būdu ant vienodas morfologines savybes turinčio popieriaus lapų. D. B. pateikta 2009-08-19 preliminarioji sutartis nėra vientisas dokumentas. Šios sutarties pirmas lapas pakeistas: pirmo lapo tekstas išspausdintas lazerinio spausdinimo būdu, tačiau skirtingu režimu (ekonominiu), nei šios sutarties dviejų lapų tekstas ir J. Š. pateiktos sutarties tekstas. Nustatyti, kada išspausdinti sutarčių tekstai ir kada padarytas D. B. pateiktos 2009-08-19 preliminariosios sutarties pirmo lapo pakeitimas, negalima (t. 1, b. l. 33-35).
Lyginant J. Š. ir D. B. pateiktas preliminariąsias buto pirkimo-pardavimo sutartis, matyti, kad pirmųjų sutarčių lapų II dalies 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytos skirtingos pagrindinės sutarties sudarymo datos, t. y. J. Š. sutartyje - 2009-11-02, D. B. sutartyje - 2010-12-31, ir to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skirtingos kainos, atitinkamai 119 000 Lt ir 250 000 Lt (t. 1, b.l. 36-38, 41-43). Įvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-11-24 specialisto išvadą, nėra abejonių, kad D. B. 2010-07-10 ikiteisminio tyrimo metu pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ojo policijos komisariatui pakeistą 2009-08-19 preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nukentėjusioji J. Š. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009-11-02, o sutarta buto kaina - 119 000 Lt (t. 1, b.l. 20, 24 t. 2, b.l. 76). Tokie jos parodymai atitinka liudytojo R. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 50), kuriuos jis patvirtino apklausiamas teisiamajame posėdyje (t. 2, b.l. 78). J. Š. poziciją iš dalies patvirtino ir liudytojas A. S., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutarta suma dėl buto pirkimo buvo daugiau nei 100 000 Lt, bet neviršijo 200 000 Lt (t. 2, b.l. 156). Kaip minėta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-08 preliminariuoju sprendimu tenkintas ieškovės J. Š. ieškinys priteisiant iš atsakovo UAB „R“ ieškovės J. Š. naudai 39 000 Lt negrąžinto avanso ir baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 39 000 Lt sumos bylos iškėlimo teisme dienos (t. 1, b.l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, D. B. parodė, jog jam buvo žinoma, kad J. Š. kreipėsi į teismą civiline tvarka ir tenkintas jos ieškinys. Jo teigimu, pagal pasirašytą sutartį jokie terminai nėra pažeisti (t. 1, b.l. 94). Įvertinus visas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad D. B. 2010-07-10 pateikė pakeistą 2009-08-19 preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto kainos ir pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos žinodamas, kad civilinėje byloje pagal J. Š. ieškinį buvo priteista pinigų suma, išieškotina iš UAB „R“. Apeliantas pateikė tokį dokumentą siekdamas patvirtinti savo versiją, kad preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo vis dar galiojanti, o atsisakyta sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį dėl J. Š. kaltės, nes nebuvo norima mokėti už butą neva sutartą 250 000 Lt sumą. D. B. tokiais savo veiksmais siekė parodyti, kad šalių valia buvo išreikšta būtent jo pateiktos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygomis. Nėra pagrindo abejoti, kad apeliantas atliko inkriminuotą veiksmą veikdamas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nuteistojo veiksmus kaip žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą, kuris pagal savo pavojingumą patenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį. Todėl D. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Naikinti šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendį nėra pagrindo.
Išteisinus D. B. iš pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu), taip pat nutraukus baudžiamąją bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu) remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., pasisakytina dėl įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės, apeliantui paskirtų pirmosios instancijos teismui atidėjus laisvės atėmimo bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. Skundžiamu nuosprendžiu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, D. B. paskirtas įpareigojimas per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., taip pat baudžiamojo poveikio priemonė - per 6 mėnesius sumokėti paskirtą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju kadangi nėra pagrindo apeliantą traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. ir D. Š. atžvilgiu), todėl akivaizdu, jog minėta baudžiamojo poveikio priemone niekaip negalima padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonė - įmokos sumokėjimas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - sietina su neteisėtais veiksmais žalos padarymu nukentėjusiesiems. D. B., padariusiam tik nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga, nes tai neatitiktų šios poveikio priemonės paskirties. Įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiųjų taip pat yra susijęs tik su D. B. inkriminuotais nusikaltimais pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., o ne pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Todėl apeliantui paskirtas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė naikintini. Apeliaciniame procese teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), o pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d.). Atsižvelgiant į minėtas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paskirti D. B. kokius nors kitus įpareigojimus ar baudžiamojo poveikio priemones, nes tai sunkintų apelianto teisinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2-3 p., 327 str. 1 p., 328 str. 4 p., 329 str. 1 p.,
nusprendė:
tenkinti nuteistojo D. B. apeliacinį skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendį:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme ir priimti šioje dalyje naują išteisinamąjį nuosprendį:
išteisinti D. B. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo J. Š. atžvilgiu), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.);
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo D. Š. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir nutraukti baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu, nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p.).
Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams bei 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. B. paskirtas įpareigojimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį atsiprašyti nukentėjusiųjų J. Š. ir D. Š., taip pat įpareigojimas per 6 mėnesius sumokėti paskirtą 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu D. B. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 60 MGL (7 800 Lt) dydžio bauda - ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams bei 60 MGL (7 800 Lt) dydžio baudą.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalį,kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis, kuriomis iš D. B. priteista J. Š. 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000 Lt advokato išlaidoms apmokėti, paliekant J. Š. civilinį ieškinį nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.) ir atmetant jos prašymą advokato išlaidoms apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.