Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. RV-23-2367 netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. S. , gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (7 veikos), 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi (697,23 Eur dydžio bauda), visiško sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 697,23 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėta 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 17 d. nutartimi panaikintas 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir E. S. pasiųstas atlikti 2022 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeistas 2022 m. liepos 26 d. nuosprendis: veika iš BK 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 4 dalį, iš BK 253 straipsnio 1 dalį – į BK 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos su kitomis 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 697,23 Eur dydžio bauda

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 14 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 15 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2367 netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „Piktnaudžiavimas narkotikais“, „Mąstymas ir elgesys“ srityse, tačiau Komisija nurodo, jog per rekomendacinį laikotarpį 2023 m. gruodžio 27 d. fiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ir nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, nusikaltimo motyvas finansinės naudos siekimas. Nuteistojo polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, Komisijos nuomone, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas ar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis E. S. skundžia Komisijos priimtą nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma tai, jog turi būti vertinamas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, o ne jo praeitis. Taip pat, skunde nurodoma ir tai, jog nuteistasis atitinka visus įstatyme numatytus kriterijus dėl lygtinio paleidimo, lankė atitinkamus AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa, drausminės nuobaudos nėra gavęs, todėl jos argumentavimas kaip sudarantis pagrindą netaikyti jam lygtinio paleidimo, yra nepagrįstas. Nuteistasis savo pateiktame skunde nurodo teismų praktiką bei teisės aktus reglamentuojančius lygtinio paleidimo instituto taikymą ir tuo remdamasis mano, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų jam turi būti taikomas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. RV-23-2367 netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. RV-23-2367 netaikyti nuteistajam E. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl teismas pritaria nuteistojo skundo argumentui, jog jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nes yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį. Tačiau teismas pažymi, kad formalusis pagrindas – privaloma atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis, negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, todėl būtina įvertinti nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai yra reikalinga įvertinti materialiojo pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, E. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pirminio vertinimo metu (2023 m. gegužės 5 d.) buvo nustatyta kaip didelė, tačiau tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito iš didelės į vidutinę, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tokia rizika vertinant tik ją, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo požiūriu, neatitinka vienos iš sąlygų reikalingų taikant lygtinį paleidimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra nustatyta žema ir tai jau nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vis tik siekiant nustatyti ar neatsižvelgiant į nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dydį, materialusis pagrindas egzistuoja, reikalinga vertinti kokias pastangas ir kokią pažangą nuteistasis daro siekdamas mažinti nustatytąją riziką. Byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net devyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimų įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, toks didelis egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius teismui pagrįstai leidžia spręsti, kad šiuo metu nuteistasis dar nedaro pažangos mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik, kad dar gali, bet ir privalo mažinti.

Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teismo jam suteikta galimybe pasitaisyti ir pasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo, nepasinaudojo, priešingai – nesilaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, tai yra bausmės vykdymo atidėjimo metu probacijos tarnybos ne kartą buvo rastas apsvaigęs nuo alkoholio, kas jam buvo draudžiama dėl skirtų įpareigojimų, nuteistasis parodė akivaizdų abejingumą savo nusikalstamo elgesio sukeltoms pasekmėms bei prieštaravimą visuomenėje priimtinoms elgesio normoms. Nors savo skunde nuteistasis teigia, jog negalima vertinti įvykių, kurie buvo praeityje, tačiau vis tik pažymėtina, kad ši aplinkybė svarbi sprendžiant dėl galimo pasitikėjimo nuteistuoju, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė.

Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus byloje esančios pažymos apie nuteistojo E. S. paskatinimus ir nuobaudas, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, tačiau vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei rėžimo reikalavimus, o būtent tai, kad vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2023 m. gruodžio 27 d., ir nors tuo kartu nuobauda nebuvo skirta, o apsiribota tik svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2023 m. kovo 15 d. ir per tą laiką iki pažeidimo padarymo jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, bei tai, kad pažeidimas padarytas po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo, kurio metu buvo užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, kadangi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas kito iš didelės į vidutinę, tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis daro pažangą siekdamas koreguoti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 33 085,00 Eur, išieškota – 82,00 Eur, savanoriškai skolų nedengė. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, tačiau tai, kad nuteistasis turimus finansinius įsipareigojimus dengia pasyviai, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ir nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad turima gyvenamoji vieta išėjus į laisvę ir patvirtinta įsidarbinimo galimybė, tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos nusikalstamu būdu, todėl patvirtinta darbo vieta galimo lygtinio paleidimo atveju nėra išskirtinai nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo saugantis veiksnys, kadangi toks atsainus nuteistojo požiūris į finansinius įsipareigojimus, gali būti lemiamas veiksnys pakartotiniam nusikalstamumui, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl nusikalsti. Tokiu būdu nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Aptartų duomenų kontekste pritartina Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad nuteistojo E. S. pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, o būdamas laisvėje nuteistasis savo tikslų sieks išskirtinai teisėtais būdais. Kaip jau aukščiau aptarta nuteistojo elgesyje šiuo metu dar nustatyta itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro neabejotiną įtaką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai ir turi būti koreguojami, kad sudarytų akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką turinį ir tik tuo atveju būtų galima spręsti egzistuojant sąlygoms, būtinoms lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo E. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. RV-23-2367 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. RV-23-2367 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.