Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 259,6 Eur (60 MGL) bauda, išieškota 2018 m. birželio 4 d.; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus, bei paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 10 mėnesių (šis terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 28 d.), 2023 m. spalio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro atlikęs bausmę, toliau vykdoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2023 m. gruodžio 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. J. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu ,,Alcotest Drager 6810“, patikros sertifikato Nr. 1940802. Pirmuoju tikrinimu 16.37 val. nustatytas 2.29 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 16.53 val. nustatytas 2.40 promilių girtumas (1 t. b. l. 17-18).

Objektų apžiūros protokole užfiksuota, BPC garso įrašų apžiūra ir nustatyta , jog 2023 m. gruodžio 29 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau– BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 20 d., 16.26 val. paskambino pranešėjas, kuris nurodė, kad pastebėjo labai įtartinai manevruojančią tamsią mašiną „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas agresyviai bando lenkt kitą mašiną (1 t., b. l. 32–34).

2024 m. sausio 2 d. apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, gautais peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad pareigūnai sustabdė mašiną, kurią vairavo V. J. (nustatyta, tyrimo metu). Policijos pareigūnas priėjo prie mašinos ir paprašė V. J. jam perduoti mašinos raktelius, prašė eiti prie tarnybinės mašinos. V. J. pareigūnui nurodė, kad alkoholio nevartojo. Pareigūnui patikrinus blaivumą pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. V. J. atsako, kad automobilis priklauso draugui. V. J. nurodė, kad prieš porą valandų 100 g ,,Starkos“ vartojo. V. J. nurodo, kad turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Antrajame vaizdo įraše užfiksuota, kad V. J. nurodo, jog prieš pusę metų įsigijo transporto priemonę, tačiau jos neperregistravo. Pareigūnui paklausus dar kartą, ar vyras turi vairuotojo pažymėjimą, V. J. atsako, kad neturi. Patikrinus blaivumą antro pūtimo metu buvo nustatytas 2,40 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 35–36).

2023 m. gruodžio 20 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuota automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, Vilniaus g., apžiūra. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: viso kėbulo smulkūs įbrėžimai. Automobilis saugomas UAB „Eurogera“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Vilniaus r. sav., Avižieniai, Sudervės g. 2e (1 t., b. l. 20–25).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma apie kelių transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonė automobilis „Mitsubishi“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. L. vardu (1 t., b. l. 38).

2023 m. gruodžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. J. pateikė 2022 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra V. J., pardavėjas A. L. (1 t., b. l. 39–42).

2024 m. sausio 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte nurodoma, kad tarnyboje nuo 2023 m. gegužės 2 d. vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendis, pagal kurį V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) 3 m. 10 mėn. Informuoja, kad V. J. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka bei sąlygomis buvo supažindintas 2023 m. gegužės 3 d. (1 t., b. l. 53).

Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio matyti, kad V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 30 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėtas paskirtos arešto bausmės vykdymas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Kaltinamajam taip pat paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 10 mėnesių. Šis terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. birželio 28 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 25 d. (1 t., b. l. 57–68).

2023 m. gegužės 3 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. J. 2023 m. gegužės 3 d. buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis bei teisinėmis pasekmėmis už pareigų nevykdymą (1 t., b. l. 70–75).

II. Dėl veikų kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminiu tyrimu metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad kaltinamąjį sustabdę pareigūnai nustatė, jog kaltinamajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kaltinamasis nerišliai kalbėjo, nekoordinavo judesių, BPC skambučio garso įrašą, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus pripažįsta, kad kaltinamasis V. J. 2023 m. gruodžio 20 d. apie 16.37 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, Vilniaus g., vairavo automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,29 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 metams ir 10 mėnesių. Akivaizdu, kad kaltinamasis 2023 m. gruodžio 20 d. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones bei paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikė. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami V. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad V. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinime dėl pareiškimu dėl procesu užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nurodyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 -1 str.1d, ir paskirta poveikio priemonė-draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir 10 mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, jog ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu, o Vilniaus miesto 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslintina.

Taigi, kaltinamasis 2023 m. gruodžio 20 d. apie 16.37 val., Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, Vilniaus g., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (2,29 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad V. J., nesilaikydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų visuma yra pakankama V. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju V. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

III. Dėl atsakomybės individualizavimo

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 243 straipsnyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio bei draudimo vairuoti transporto priemones, taigi itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamasis praeityje teistas, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme, jos vykdymą atidėjus 6 mėnesiams, taigi už analogišką nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė patvirtinta, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai neįvertino, išvadų nepasidarė, o nagrinėjamuoju atveju ne tik nepaisė įstatyme įtvirtintų draudimų vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, bet ir teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pats kaltinamasis patvirtino supratęs, jog šiam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonėmis, baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, jog vairuoja automobilį neblaivus bei neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo dalyviams, kaltinamasis ignoravo elementarius saugumo reikalavimus. Šios aplinkybės patvirtinta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo neveiksminga, ja neįgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai.

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 118–122), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 123–126), pensininkas, vedęs. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad arešto bausmės atlikti negali dėl supašlijusios sveikatos, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė, leidžianti teismui skirti švelnesnę baudą ir ignoruoti kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Kaip ir minėta anksčiau, kaltinamajam už analogišką veiką jau buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, nors bausmė buvo įvykdyta, tačiau kartu su bausme buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, kurios kaltinamasis nepaisė, kaip patvirtina ir byloje surinkti duomenys, kaltinamasis nuosavą transporto priemonę remontavo, norėdamas vykti į techninę apžiūrą.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, nusikalstamos veikos pobūdį, konstatuoja, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtina 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė bei už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, artimas bausmės vidurkiui.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę paskiriant kaltinamajam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu (šiuo atveju vieną trečdalį sudaro 25 (dvidešimt penkios) arešto paros) bei skiriama 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas V. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 16.37 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d. 15.31 val. (viena para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai arešto parai, bei skiriama galutinė subendrinta 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmė.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje V. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise V. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam siūlė draudimo naudotis specialia teise terminą nustatyti 6 metams bei nurodė, kad kaltinamasis 3 kartą teisiamas, taip pat jam buvo nustatytas didelis girtumo laipsnis.

BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamajam aptariama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti – jau buvo skirta, jis šios nesilaikė, ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas 3 metų ir 10 mėnesių terminas. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, viršijantis daugiau kaip penkis kartus leistiną alkoholio koncentracijos ribą. Taigi, atsižvelgdamas šias aplinkybes, teismas kaltinamajam, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, skiria draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 6 metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė, automobilis „Mitsubishi“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. L. vardu (1 t., b. l. 39–42). Tačiau kaltinamas V. J. pateikė 2022 m. rugpjūčio 21 d.,. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra V. J., pardavėjas A. L.. Taigi, kaip matyti, transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu, priklauso jam. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

V. P. klausimai

2023 m. gruodžio 22 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos V. J. nuosavybės teisės į automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 108–111). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. J. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį pirmiau nurodytą automobilį paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo, o ją įvykdžius – panaikintinas.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę V. J. taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. 16.37 val. iki 2023 m. gruodžio 21 d. 15.31 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai ir paskirti galutinę subendrintą 49 (keturiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešis) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. J. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti. VĮ Regitra pranešti apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

V. J. išaiškinti, kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės, tai yra privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas ina.dikciene@kaunoti.lt, telefonas 866360132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.