Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1029-794/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2A-1029-794/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16090-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
Atsakovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1029-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16090-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ir (atsakovo) Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-21898-1089/2019 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos sumokėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Problematika“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno keliai“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktą 15 720,95 Eur sumos įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 15 720,95 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2017-08-23 ieškovas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. S-584 „Kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruožo nuo 40,347 iki 42,871 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai“ (toliau – Pirkimo sutartis). Už atliktus kelio remonto darbus mokėtinų sumų atsakovas iš ieškovo išskaičiavo nepagrįstai priskaičiuotus 15 720,95 Eur dydžio delspinigius. Atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių ir jų įskaityti, nes ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl atsakovo kaltės bei buvo pasirašytas patikslintas tinklinis darbų grafikas.

3. Teigė, kad ieškovas laiku pradėjo vykdyti Pirkimo sutartį – tik pasirašius sutartį, buvo paskirti atsakingi asmenys statinio statybai. Atsakovas statinio statybos techninį prižiūrėtoją paskyrė tik 2017-09-15. Iki tol ieškovė negalėjo pradėti vykdyti darbų. Pradėjusi vykdyti darbus, ieškovas nustatė, kad darbų kiekiai neatitinka: nesutapo faktinis ir pirkimo dokumentuose nurodytas kelio plotis, pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta būtinybė platinti važiuojamąją kelio dalį, taip pat poreikis demontuoti kelio ženklus ir signalinius stulpelius, juos perstatyti į naujai suformuotą sankasą. Taip pat, pirkimo dokumentuose neįvertinta, kad vietomis yra stipriai sulūžinėjusi kelio danga ir ją remontuojant pirkimo dokumentuose nurodytu būdu kelio dangoje vėl gali atsirasti pažaidos. Dėl to ieškovas paprašė stabdyti darbų atlikimą bet atsakovas atsisakė tą padaryti.

4. 2017-11-24 įvykusio bylos šalių įgaliotų atstovų susitikimo metu buvo nutarta, kad yra būtini papildomi darbai. Papildomi darbai galutinai buvo suderinti 2018-06-22. Nepaisant to, atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius. 2018 m. balandžio mėn. buvo patikslintas tinklinis darbų grafikas, kuriuo pratęsti darbų atlikimo terminai, prie Pirkimo sutarties, kuris atsakovui įteiktas 2018-05-02. Vykdydamas Pirkimo sutartį, atsakovas nebendradarbiavo – keitė poziciją dėl papildomų darbų, uždelsė juos suderinti ir pasirašyti susitarimą dėl jų atlikimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovui apie delspinigių taikymą tapo žinoma 2018-03-06., o apie atliktą įskaitymą – 2018-09-06. Taigi ieškovas yra praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų ir neprašo šio termino atnaujinti. Nurodė, kad ieškovas netinkamai aiškina Pirkimo sutartį. Pirkimo sutartyje nurodytas darbų atlikimo terminas nebuvo pratęstas. Tinklinio darbų grafiko atnaujinimas neturėjo reikšmės Pirkimo sutarties 6 punkte apibrėžtam darbų atlikimo terminui. Ieškovo 2017-11-17 raštas Nr. 465-04 patvirtina, kad įmonė suprato, kad atsakomybė kyla tiek už darbų grafiko, tiek už darbų atlikimo termino pažeidimus. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad ieškovas darbus pradėjo vykdyti likus vienai dienai iki darbų atlikimo termino pabaigos (2018-04-03), o juos užbaigė – 2018-08-28. Taigi ieškovas pažeidė Pirkimo sutarties 6 punkte nustatytą darbų atlikimo terminą. Techninio prižiūrėtojo atsakingo darbuotojo paskyrimo momentas yra formali aplinkybė, nes Pirkimo sutartis įsigaliojo tik nuo 2017-09-04, kai ieškovas pateikė įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Trasą ieškovas nužymėjo gerokai vėliau po atsakingo techninio prižiūrėtojo paskyrimo. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį, Pirkimo sutarties 63 punktą ieškovas turėjo pareigą motyvuotai siūlyti būtinus papildomus darbus ir juos pagrįsti dokumentais. Tokį siūlymą ieškovas pateikė tik 2018-06-01 raštu Nr. 162-04.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atliktos ieškovo UAB „Kauno keliai“ pagal 2017-08-23 Pirkimo sutartį Nr. S-584 mokėtinos 8 673,63 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu. Priteisė ieškovui UAB „Kauno keliai“ iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 8 673,63 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 673,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino.

7. Nurodyti atsakovo veiksmai – pavedant ieškovui atlikti techninių sprendinių pakeitimus, pritariant tokiems sprendiniams, o galiausiai įsigyjant papildomus darbus, leido teismui konstatuoti, kad atsakovas pripažino ir sutiko, jog tam, kad ieškovas galėtų tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, turi būti atliki papildomi darbai. Nuo 2017-09-04 iki 2017-12-15 ieškovas atliko tik trasos žymėjimo darbus, t. y. įmonė objektyviai nebegalėjo atlikti darbų per Pirkimo sutarties 6 punkte nustatytą terminą. Taip pat akivaizdu, kad nuo 2017-10-16 iki 2017-12-04 užtruko ieškovo ir atsakovo pozicijų derinimas dėl to, ar yra realus poreikis atlikti papildomus darbus.

8. Taigi ieškovas iš esmės dėl savo kaltės uždelsė faktiškai pradėti darbus, ne mažiau kaip 34 dienomis (skaičiuojant nuo 2017-09-04 iki 2017-10-08). Vertinant atsakovo iškeltą atsikirtimą, kad ieškovas neturėjo stabdyti darbų po 2017-10-09, teismas pažymėjo, jog, tęsdamas darbų atlikimą nesant suderinto susitarimo dėl papildomų darbų, ieškovas būtų prisiėmęs riziką, kad, atsakovui nepritarus papildomiems darbams, darbai nebus atlikti kokybiškai. Taip pat iš liudytojo V. V. parodymų, kuriais šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti, teismas sprendė, kad atlikti asfalto frezavimo darbus prieš žiemos periodą būtų buvę netikslinga, nes kelio danga iki darbų pradžios (2017-03-15) būtų buvusi visiškai sugadinta. Be to, frezavimo darbų ieškovas, kaip galima spręsti iš liudytojo parodymų, negalėjo pradėti ir atlikti, nes tai būtų sukliudę išspręsti papildomų darbų poreikio įvertinimo klausimą, todėl ieškovo neveikimą iki 2017-12-15 – rūpestingo ir atidaus asmens požiūriu, teismas pateisino. Ieškovas projektinius siūlymus dėl papildomų darbų kiekių pateikė 2018-02-21. Kadangi atsakovas 2018-03-23 d. raštu Nr. (7.2E)2E-861 pranešė, jog neprieštarauja, kad ieškovas, kol nėra patvirtinto darbų pakeitimo akto, pradėtų vykdyti ir papildomus darbus, kuriems yra pritarta, laikytina, kad ieškovas uždelsė pradėti darbus 10 dienų (nuo 2018-03-24 d. iki 2018-04-03 d.). Juolab, kad 2018-03-15 d. rašte Nr. 78-04, adresuotame valstybės įmonei „Kelių priežiūra“, ieškovas nurodė, jog planuoja pradėti frezavimo darbus nuo 2018 m. kovo 19 d.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2018-05-10 iki 2018-06-01 (21 dieną) kelio remonto darbai buvo sustabdyti ir nevykdomi iš esmės dėl ieškovo nepakankamo apdairumo, nustatinėjant papildomų darbų apimtį, parenkant jų atlikimo techninius sprendinius. Nuo 2018-06-01 iki 2018-06-22, kai buvo įformintas galutinis darbų pakeitimas, ką pripažino pats atsakovas, darbų vykdymas buvo sustojęs dėl objektyvių, nuo ieškovo nepriklausiusių, priežasčių. Teismas pridūrė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas 2018 m. birželio mėn. ar anksčiau delsė suderinti papildomų darbų apimtis. Tai, kad ne visiems ieškovo siūlymams buvo pritarta, negali būti traktuojama kaip priežastis atsakovo veiksmus vertinti kaip netinkamus. Atsakovas neturėjo pareigos besąlygiškai priimti ieškovo siūlymus. Faktiškai kelio remonto darbus ieškovas atliko nuo 2018-04-03 iki 2018-08-28, t. y. neįskaičiavus į šį laikotarpį gegužės ir dalies birželio mėnesių. Taigi darbai, kai buvo išspręstas papildomų darbų atlikimo klausimas, atlikti iš esmės greičiau, nei per Pirkimo sutarties 6 punkte nustatytą pirminį darbų atlikimo terminą.

10. Teismas sprendė, kad ieškovas ginčo situacijoje veikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai. Pagrindinė priežastis, kodėl užsitęsė rangos darbai ir jie nebuvo atlikti laiku, tai atsakovo kaltė, pasireiškusi netinkamu pirkimo dokumentų parengimu. Nesutikdamas su ieškovo argumentais, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo teiginius, kad papildomi darbai negalėjo būti atlikti atskirai nuo pagrindinių (CPK 178 straipsnis). Tačiau pagal nustatytas faktines aplinkybes ir ieškovas iš dalies prisidėjo prie užsitęsusios darbų trukmės: nepagrįstai delsė pradėti darbų vykdymą tiek po Pirkimo sutarties įsigaliojimo, tiek po technologinės darbų pertraukos, o, rengdama papildomų darbų atlikimo techninę dokumentaciją, nevisapusiškai ir išsamiai įvertino darbų apimtis, kurios vėliau buvo tikslinamos.

11. Teismas sprendė, kad, pradėdamas skaičiuoti delspinigius, atsakovas visapusiškai neįvertino ieškovo padėties, kuri susidarė iš dalies dėl atsakovo kaltės, neužtikrinus tinkamo pirkimo dokumentų parengimo. Nors atsakovas, atsakydamas į ieškovo prašymus, nurodydavo, kad neturi pagrindo stabdyti darbų atlikimo termino, apibrėžto Pirkimo sutartyje, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas galėjo delspinigius skaičiuoti mechaniškai, neatsižvelgdama į bendrą situacijos kontekstą, savo iš dalies nenuoseklią poziciją. Šioje vietoje teismas pritarė atsakovo atsikirtimui, kad Pirkimo sutarties 6, 9 ir 10 punktuose įtvirtintos darbų atlikimo termino ir tinklinio darbų grafiko apibrėžtys nėra tapačios (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Juolab, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tiek dėl darbų atlikimo termino, tiek darbų grafiko nesilaikymo (Pirkimo sutarties 34 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad, sutikęs su tinklinio darbų grafiko patikslinimu, atsakovas, skaičiuodamas delspinigius, be kita ko, neturėjo įvertinti šio fakto, kaip vienos iš priežasčių neskaičiuoti delspinigių už atskirus laikotarpius.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrą Pirkimo sutarties vykdymo kontekstą, sprendė, kad ieškovo delsimas ir klaidos lėmė, kad papildomų darbų būtinybės nustatymas, jų apimties klausimo išsprendimas užtruko 65 (34 + 10 + 21) dienas. Taigi atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už nurodytą kalendorinių dienų skaičių ir išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų ne didesnę kaip 7 047,32 Eur (361 401,25 Eur × 0,03 procento × 65 dienos) sumą. Kitoje dalyje – 8 673,63 Eur (15 720,95 Eur – 7 047,32 Eur), atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas negaliojančiu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad atsakovas neteisėtai išskaitė iš ieškovui mokėtinų sumų 8 673,63 Eur, ši suma vertintina kaip atsakovo skola, kuri priteisiama ieškovui (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovui taip pat priteisiamos 6 procrntų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

13. Atsakovo prašymą atmesti ieškinį kaip paduotą praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, teismas atmetė. Nurodytas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams priteisti delspinigius, bet ne reikalavimams ginčyti apskaičiuotų delspinigių įskaitymo vienašalius sandorius. Ieškovas apie delspinigių apskaičiavimą ir jų išskaitymą vėliausiai turėjo sužinoti 2018-09-06. Ieškinį teismui ieškovas pareiškė 2019-05-28, t. y. vėliau nei po šešių mėnesių. Tačiau ši aplinkybė dėl nurodytų argumentų nesudaro pagrindo ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovas UAB „Kauno keliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 7 047,32 Eur dydžio įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei 7 047,32 Eur dydžio skolos; tenkinti ieškovo reikalavimus t. y. pripažinti atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 7 047,32 Eur dydžio įskaitymą neteisėtu ir nepagristu; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 7 047,32 Eur skolą, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkeldamas apeliantui, neva jis privalėjo kreiptis į užsakovą ir reikalauti savalaikio statinio statybos techninio prižiūrėtojo paskyrimo bei darbo projekto pateikimo. Pažymi, kad remiantis statybos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, statinio statybos techninis prižiūrėtojo paskyrimas bei tinkamos techninės — projektinės dokumentacijos pateikimas rangovui (šiuo atveju, apeliantui) yra ne rangovo, o užsakovo pareiga.

15.2. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė statybos darbų pradžią bei nepagrįstai pritarė liudytojo V. V. paaiškinimams. Pabrėžia, kad tik gavęs visą techninę — projektinę dokumentaciją apeliantas galėjo pradėti vykdyti paruošiamuosius darbus. Šias aplinkybes yra nurodęs ir patvirtinęs liudytojas V. R., tačiau teismas jų visiškai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog statybos darbų pradžia yra 2017-09-04 d.

15.3. Apeliantas nurodo, jog iki 2018-04-20 d. negalėjo vykdyti jokių statybos darbų, nes nebuvo gautas atsakymas iš atsakovo, kur reikia vežti asfalto drožles. Tiek liudytojas V. R., tiek apelianto atstovės nurodė, kad kol nebuvo išspręstas klausimas dėl nufrezuoto asfalto drožlių, tol negalėjo būti atliekami jokie frezavimo darbai, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir į jas neatsižvelgė.

15.4. Teigia, kad darbų kiekiai buvo sumažinti ne dėl apelianto kaltės, o paties atsakovo iniciatyva. Liudytojai V. R. ir V. V. patvirtino, kad perkamų statybos darbų kiekiai sumažinti dėl to, kad atsakovas siekė sutaupyti, o ne todėl, kad apelianto siūlymai buvo klaidingi ir/ar nepagrįsti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog apelianto siūlomi sprendiniai buvo neteisėti ir prieštaraujantys teisės aktams. Vien todėl, kad atsakovas nusprendė įsigyti mažesnį darbų kiekį, tai nesukelia ir negali sukelti atsakomybės apeliantui. Tuo labiau, sudaryti pagrindą atsakovui taikyti apeliantui delspinigius.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-11 sprendimą toje dalyje, kur nustatyta, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų 7 047,32 Eur, palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Dėl ieškovo uždelsimo pradėti darbus iki 2017-10-09. Pažymi, kad techninį prižiūrėtoją akcinė bendrovė (toliau - AB) „Problematika“ paskyrė 2017-09-15, tik 11 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, tad šį aplinkybė net neapima ginčijamo laikotarpio. Atsakovas nurodo, kad pats ieškovas nėra nurodęs kokių konkrečių darbų jis negalėjo atlikti be techninio prižiūrėtojo dalyvavimo, kurio pareigos yra ne nuolat stebėti darbų vykdymą, o tikrinti jau atliktų darbų kiekius ir jų kokybę.

17.2. Atsakovo vertinimu, teismas, detaliai išnagrinėjęs statybos darbų žurnalą, pagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens AB „Problematika“ laikinas atsisakymas priimti frezuotą asfaltą iš esmės nebuvo kliūtis ieškovui vykdyti darbus. Ieškovo argumentas, kad jis atsiliko nuo patikslinto darbų grafiko, vykdydamas konkrečias darbų kategorijas, nesusijusias su asfaltbetonio frezavimo darbais, yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino Sutarties nuostatas: kad darbų grafiko pakeitimas nėra tapatus darbų atlikimo termino pratęsimui, o atsakovas turėjo teisę taikyti netesybas už kiekvieno iš jų pažeidimus.

Šalies argumentai

18. Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovo UAB „Kauno keliai“ ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą — ieškovo ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Apeliantas reiškia įsitikinimą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo įskaitytų delspinigių neperžiūrėti dėl pasibaigusios 6 mėnesių ieškinio senaties, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo santykiams taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Apeliantas pažymi, jog ieškovas byloje prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą nepateikė, todėl teismas byloje tokio klausimo nenagrinėjo, nors šis, būdamas verslininku, daugiau nei puse metų žinojo apie jam pritaikytus ir iš jo mokėtinų sumų išskaičiuotus delspinigius. Nagrinėjamu atveju ieškovas tariamai pažeistas teises ėmėsi ginti nesąžiningai ir nesavalaikiai, byloje nėra jokių įrodymų, kurie kitaip pateisintų ieškovo delsimą, todėl praleistas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju negali būti atnaujintas.

19.2. Kasacinio Teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo sutartis patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį, konstatuotina, jog ieškovo ieškinys buvo teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-616-258/2019). Atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, laikytina kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles.

19.3. Atsakovo vertinimu, išspręsdamas ieškinio dalyke neiškelta reikalavimą pripažinti netesybas neteisėtai pritaikytomis, teismas peržengė ieškinio ribas. CPK nenustato jokios išimties, kad teismas galėtų peržengti pareikšto ieškinio ribas tokio pobūdžio, koks nagrinėjamas šioje byloje, civiliniame ginče, kilusiame tarp privačių asmenų.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kauno keliai“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-11 sprendimo dalį, kuria teismas pripažino 8 673,63 Eur sumos įskaitymą negaliojančiu bei priteisė ieškovui iš atsakovo 8 673,63 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanų už priteistą sumą 8 673,63 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 195,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, palikti nepakeistą.

21. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22. Ieškovas pažymi, kad LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sutrumpintas ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Apeliantas siekia įrodyti, kad atitinkamai šį nuostata turi būti taikoma ir reikalavimams dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtais. Pabrėžia, kad byloje nebuvo keliamas klausimas, ar nepraleistas terminas pateikti reikalavimui dėl paties įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

22.1. Ieškovui nėra aišku, kuo remiantis apeliantas daro išvadą, kad ieškovas delsė pasiūlyti apeliantui techninius sprendinius. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo delsimą dėl techninių sprendinių siūlymų pateikimo apeliantui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. šalys pasirašė Pirkimo sutartį (I tomas, b. l. 7–19). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 4 d. atlikti kelio Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ruožo nuo 40,347 iki 42,871 km asfalto dangos paprastojo remonto darbus pagal atsakovo pateiktą projektinę–techninę dokumentaciją ir techninę specifikaciją (Sutarties 1, 6 ir 8 punktai). Rangovas darbus pradeda tik įsigaliojus sutarčiai ir baigia per 4 (keturis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (sutarties 6 punktas). Atsakovas uždelsė paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, kuris buvo paskirtas tik 2017 m. rugsėjo 15 d. (I tomas b. l. 251). Pagal Pirkimo sutarties 30.1 papunktį projektinės–techninės dokumentacijos parengimo pareiga buvo priskirta atsakovui. Ieškovas, atlikęs remontuoto kelio ruožo trasos žymėjimą, nustatė, jog pirkimo sąlygos neatitinka faktinės situacijos, ir apie tai atsakovui pranešė 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 418-04 (I tomas, b. l. 83, 84). 2017 m. lapkričio 24 d. komisija, sudaryta iš įgaliotų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens atstovų, apžiūrėjusi ginčo kelio ruožą ir įvertinusi jo būklę, pasiūlė projekto rengėjui pateikti papildomus projektinius sprendinius dėl darbų atlikimo (I tomas, b. l. 20). Atsižvelgdamas į komisijos išvadą, 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (7.21.) 2 E-2815 atsakovas informavo ieškovą, kad sutinka, jog dėl stipriai sulūžinėjusios dangos jos atstatymas atsakovės pateiktose projektinėse techninėse dokumentacijose ir techninėse specifikacijose nurodytu būdu gali būti nepakankamas užtikrinti dangos kokybinius rodiklius per garantinį terminą. Dėl to atsakovas paprašė ieškovo tiksliai nustatyti remontuojamo kelio ruožo vietų, kuriose reikia atlikti papildomus darbus, defektus, pasiūlyti techninį defektuotų vietų tvarkymo būdą, detalizuotus sprendinius suderinti su techniniu prižiūrėtoju – akcine bendrove „Problematika“. Galutinė papildomų darbų apimtis buvo nustatyta ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens įgaliotų atstovų 2018 m. birželio 22 d. pasirašytame Darbų pakeitime Nr. 1. (I tomas, b. l. 31).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Dėl bylos teismingumo

29. Atsakovas nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, jog apylinkės teismas pažeidė CPK įtvirtintas teismingumo taisykles, nes bylą kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne apygardos, o apylinkės teismas.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria šiam apelianto argumentui, be kita ko tai nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje.

31. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

32. Viešųjų prikimo įstatymo (toliau – VPĮ) VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija) nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo pagal šio įstatymo 106 straipsnio 1 dalį; 5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 93 straipsnyje.

33. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, inter alia (be kita ko), dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties sudarymu; tiek, kiek viešųjų pirkimų teisinių santykių šalių santykiai išeina už viešojo pirkimo sutarties procedūrų, t. y. santykiai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo (2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

34. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad ir CPK 27 straipsnio, ir VPĮ nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ, nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą. Sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; Viešųjų prikimo įstatymo imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes šis įstatymas reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareikšti reikalavimai viešojo pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių pagrindu, dėl to tokio pobūdžio ieškovo reikalavimai pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą turėjo būti nagrinėjami ne apylinkės teisme, o apygardos teisme. Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl vien šiuo apelianto nurodytu pagrindu sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Dėl ieškinio ribų peržengimo

36. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, nurodo, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ieškinio ribas ir išsprendė ieškinyje nekeltą reikalavimą sumažinti netesybų dydį.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.

38. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).

39. Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. Tačiau faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas skiriasi. Teisinis ginčo pagrindas – ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės normos. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti dar ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi, ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau bet kuriuo atveju teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016)

40. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, pagrįstai analizavo, ar yra pagrindas, pripažinus atsakovo vienašalį įskaitymą negaliojančiu, priteisti sumą, kuri kaip delspinigiai, buvo išskaityta iš ieškovo. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas tik vertino ir sprendė laikotarpį, už kurį buvo pagrindas skaičiuoti delspinigius, ir tai jokiu būdu nėra laikoma netesybų (delspinigių) dydžio mažinimu CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir ieškinyje išsprendė nekeltą reikalavimą sumažinti netesybų dydį yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

41. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti sutrumpintą (šešių mėnesių trukmės) senaties terminą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek žodinio proceso metu atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos, prašydamas taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Tokia apelianto pozicija grindžiama tuo, jog ieškovo ieškinys apylinkės teisme gautas 2019 m. gegužės 28 d., t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo raštų, kuriais ieškovui pranešta apie netesybų taikymą ir jų įskaitymą, gavimo dienos.

42. Apylinkės teismas konstatavo, jog nurodytas ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams priteisti delspinigius, bet ne reikalavimams ginčyti apskaičiuotų delspinigių įskaitymo vienašalius sandorius. Dėl to tokio reikalavimo pareiškimui taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

43. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu, atmesdamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, šios savo išvados pakankamai nepagrindė, apsiribojo tik deklaratyviu išaiškinimu, kad reikalavimo priteisti delspinigius ir reikalavimo ginčyti apskaičiuotų delspinigių įskaitymo vienašalius sandorius pobūdis ir teisinė prigimtis nėra vienoda. Apelianto teigimu, ši teismo išvada yra nepagrįsta, pagal ieškovo ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovo reikalavimams taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

44. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Remiantis šio straipsnio 5 dalies 1 punktu ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytas ieškinio senaties terminas taikytinas skolininko naudai, t. y. to asmens, kurio atžvilgu yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius (ieškiniams dėl netesybų išieškojimo). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovui yra atsiradusi prievolė mokėti delspinigius ieškovo naudai, nereiškė reikalavimų dėl delspinigių priteisimo. Ieškovas reiškė ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už darbus priteisimo. Todėl akivaizdu, jog tokiems reikalavimams taikytinas ne sutrumpintas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

46. Apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad, atsakovui įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems ieškovo reikalavimais, susijusiems su jais (tame tarpe ir reikalavimą dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo), taikytinas ieškinio senaties terminas, reglamentuojantis delspinigių išieškojimą. Vien atsakovo nuožiūra tam tikrų sumų įskaitymas, laikant, kad tos sumos atlieka delspinigių paskirtį, ieškovui tokius įskaitymus ginčijant, šių sumų savaime nepaverčia delspinigiais. Be to, nurodyti atsakovo veiksmai, įskaitant sumas delspinigiams kompensuoti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi kaip minėta, ieškovo atžvilgiu tos sumos yra ne delspinigiai, tačiau nesumokėto atlyginimo už darbus (t. y. pagrindinės skolos) dalis.

47. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai pagristai taikė bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl atsakovo argumentai, susiję su ieškinio senaties, reglamentuojančios reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, taikymu ieškovo atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodoma teismų praktika (apeliacinio skundo 17, 24 punktai) nėra aktuali šiam ginčui, nes nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos už darbus priteisimo, o nurodytose nutartyse buvo sprendžiami kitokio pobūdžio ginčai. Be to, nei vienoje iš nurodytų nutarčių, teismai nesprendė ieškinio senaties terminų taikymo klausimų, kai ieškinį reiškia asmuo, ginčydamas atliktą įskaitymą (CPK 4 straipsnis).

49. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, kurie lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Apelianto vertinimu, apylinkės teismo išvada apie atsakovo atsakomybę už darbų atlikimo termino praleidimus yra deklaratyvi ir neparemtas byloje surinktais įrodymais.

50. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pats apeliantas, teigdamas apie deklaratyvius apylinkės teismo argumentus, nenurodo jokių aiškių argumentų, sudarančių pagrindą spręsti apie atsakovo menamus teismo padarytus materialinės teisės normų pažeidimus ir nepateikia iš esmės jokių aiškių duomenų, sąlygojančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. Apeliantas apsiriboja deklaratyviais niekuo neparemtais teiginiais, apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra analogiški atsiliepime nurodytiems, nenurodant konkrečių apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų.

51. Iš atsakovo apeliacinio skundo turinio nustatyta, kad apeliantas iš esmės pirmosios instancijos teismo teisės aktų nuostatų pažeidimu laiko tai, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai atliko šalis siejusių santykių teisinį kvalifikavimą, kiek tai susiję su tinkamo pasiūlymo apie papildomus darbus pateikimu, neteisėtu asfaltbetonio frezavimo darbų sustabdymu ir pirkimo dokumentų nesilaikymu. Kadangi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su teisės normų pažeidimu yra labai riboti ir neargumentuoti, o ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir kvestionuoja netinkamą teisės normų taikymą, teisėjų kolegija sprendžia tikslinga abu šiuos apeliacinio skundo argumentus nagrinėti kartu ir pasisakyti dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kiek tai susiję su teisės normų pažeidimu, vertinant ieškovo apeliacinio skundo argumentus kompleksiškai, įvertinant abiejų šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

52. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojų ir bylos šalių paaiškinimus, kas sąlygojo netinkamą materialinės teisės normų taikymą ir aiškinimą bei neteisingų išvadų dėl apelianto pasyvumo vykdant sutartį ir veiksmų nustatant ir derinant papildomų darbų, dėl kurių atlikimo ir buvo vėluojama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, buvo būtini, atlikimą padarymą.

53. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

54. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

55. Teisėjų kolegija atmeta abiejų šalių apeliacinio skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

56. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas uždelsė paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, kuris buvo paskirtas tik 2017 m. rugsėjo 15 d. (I tomas b. l. 251). Apylinkės teismas šią aplinkybę, įvertinus liudytojo (ieškovo darbuotojo, statinio statybos vadovo) V. R. parodymus, kad rugsėjo mėnesį ieškovas iš esmės tik ruošėsi pradėti darbus, vertino kaip nereikšmingą ir nesudarančią pagrindo išvadai, jog būtent dėl atsakovo kaltės ieškovas negalėjo anksčiau atlikti remontuoto kelio ruožo trasos žymėjimo darbų. Apelianto (ieškovo) teigimu, apylinkės teismo išvada nepagrįsta, neįvertinus visų bylos faktinių aplinkybių, tarp jų statybos pradžią, pavėluotą projektinės dokumentacijos perdavimą.

57. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 19 straipsnio, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1.3.2 punktų nuostatomis statytojas (užsakovas) organizuoja statinio projekto vykdymo priežiūrą ir remiantis Reglamento 11 punktu statybos darbų pradžia laikoma diena įrašyta į statybos darbų žurnalą.

58. Pagal Sutarties 9 punktą – tinkamą patvirtinto darbų grafiko vykdymą kontroliuoja statinio techninis prižiūrėtojas ir (ar) užsakovas. Užsakovas įsipareigoja pateikti rangovui visą projektinę - techninę dokumentaciją (sutarties 30.1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal statybos darbų žurnalą - statybos darbų pradžia yra 2017 m. spalio 9 d. Taip pat žurnale pažymėta, jog darbo projektas parengtas ir perduotas rangovui tik 2017 m. spalio 3 d. (I tomas b. l. 134). Taigi esant šioms nustatytoms bylos aplinkybėms, akivaizdu, jog atsakovas laiku nepaskirdamas techninio prižiūrėtojo ir pavėluotai perduodamas darbo projektą netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir esant atsakovo kaltei, ieškovas galėjo anksčiau atlikti remontuoto kelio ruožo trasos žymėjimo darbus. Pažymėtina, jog išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl byloje esant ir kitiems įrodymams (liudytojo V. R. parodymams, kuris buvo ieškovo statinio statybos vadovas), patvirtinantiems, jog nepaisant atsakovo kaltės vis vien ieškovas laiku nebūtų pradėjęs darbų, įvertinus liudytojo V. V. parodymus, kad tokių darbų, kokie turėjo būti atlikti pagal pirkimo sutartį, vykdymo praktikoje pavėluotas statybos techninio prižiūrėtojo paskyrimas įprastai nebūna kliūtis pradėti parengiamuosius statybos darbus, taip pat ieškovui nepateikus rašytinių įrodymų, jog ieškovas iki 2017 m. spalio 16 d. dėl to atsakovui reiškė pretenzijas, pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai pagrįsta (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

59. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis), todėl svarbu tai, kaip šalys vykdė šią pareigą, atsiradus nesutarimui dėl tam tikrų sutarties sąlygų, ar ieškojo abiem šalims priimtinų sprendimų, ar atsižvelgė į kitos šalies verslo interesus ir kt. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). Sutarties šalys šių įstatyme numatytų pareigų neįvykdė. Ir nors ieškovas teigia, kad atsakovas laiku nevykdė sutartinių įsipareigojimų, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, neįvertinus visų bylos faktinių aplinkybių, būtent pats ieškovas jo nurodomomis sąlygomis, sutarties vykdymo metu, vadovavosi itin formaliai. Kaip minėta, ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo bendradarbiavimą, prašymų, pretenzijų tekimą atsakovui ir kitų įrodymų, patvirtinančių pačio ieškovo siekį, kad tarp šalių sudaryta sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tarp šalių trūko bendradarbiavimo, siekiant abiem šalims tinkamai įvykdyti sutartį.

60. Vertinant atsakovo sutartinių santykių vykdymą, netinkamą sutarties ir bendradarbiavo pareigų vykdymą patvirtina pavėluotas reikiamų dokumentų pateikimas ir tai, jog apie nustatytus techninės dokumentacijos trūkumus ir papildomų darbų ieškovas atsakovui pranešė 2017 m. spalio 16 d. raštu Nr. 418-04. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo raštą, 2017 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. (7.2E)2E-2560 nurodė, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas ir į jį nebus atsižvelgta. 2017 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 465-04 ieškovas pakartotinai paprašė stabdytų darbų atlikimo terminą ir pasiūlė surengti susitikimą (I tomas, b. l. 87- 88). Ieškovas taip pat nurodė, kad, neišsprendus papildomų darbų atlikimo klausimo, ieškovas negalės užtikrinti darbų kokybės ir garantijos Vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (7.21.)2E-2815 atsakovas jau išreiškė sutikimą dėl papildomų darbų. Tokia atsakovo nenuosekli pozicija, atsižvelgiant ir į tai, kad pats atsakovas pripažino, jog dokumentacija turėjo trūkumų, dėl kurio atsirado poreikis atlikti papildomus darbus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesuteikė atsakovui teisės skaičiuoti delspinigius už visą pradelstą laikotarpį, visapusiškai neįvertinus visų aplinkybių, ieškovo laikų neatliekamų darbų, kurie susidarė iš dalies ir dėl atsakovo kaltės.

61. Remiantis Sutarties 34 punkto nuostatomis, rangovui neužbaigus darbų sutartyje numatytu laiku, taip pat nesilaikius darbų atlikimo terminų pagal darbų grafiką, atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius 0,03 procentų dydžio delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį sutarties vykdymo metu, pritaria apylinkės teismo išvadai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas pažeidė sutartines pareigas, dėl to atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už tą laikotarpį, dėl kurio kaltas pats ieškovas t. y. už 65 dienas ir išskaičiuoti iš ieškovui mokėtinų sumų tik 7.047,32 EUR sumą, o likusioje 8.7673,63 EUR atsakovo atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 2 dalis). Šias išvadas pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nepagrįstai delsė atlikti parengiamuosius statybos darbus (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 8 d.), taip pat nepagrįstai turėdamas atsakovo pritarimą uždelsė atlikti darbus nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. ir nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas į šį laikotarpį neįskaitomas darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d. (sutarties 6 punktas), o papildomų darbų apimtis buvo derinama darbų pertraukos metu, todėl ieškovo atnaujinimas darbų tik 2018 m. balandžio 3 d., nepaisant to, jog jau anksčiau turėjo atsakovo sutikimą, negali būti pateisinamas. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas nepateikė įrodymų, pateisinančių pirmosios instancijos teismo konstatuoto nepagrįsto delsimo atlikti darbus už nurodytą laikotarpį (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovui nebuvo kliūtis pradėti ir vykdyti atitinkamus darbus atitinkamu laikotarpiu (Nutarties 58 punktas).

62. Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

63. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ir tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

66. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė