Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) Ž. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3106-816/2016 pagal pareiškėjos Ž. G. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys – O. O., M. G., E. G., D. O., D. O., Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarė N. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Ž. G. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010-09-06, priimti. Nurodo, jog pareiškėjos motina N. R. pagal 2010-07-07 asmeninį testamentą visą savo turtą paliko vaikaitei suinteresuotam asmeniui O. O., tačiau 2015-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2010-07-07 testamentas buvo pripažintas negaliojančiu. Pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, kadangi po motinos N. R. mirties ji buvo įsitikinusi, jog tinkamai valdo paliktą turtą ir palikimą priėmė faktiškai jį valdydama, tačiau pripažinus 2010-07-07 testamentą negaliojančiu, atsirado naujos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėja kreipiasi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo O. O. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino praleidimo priežastims keliamų kriterijų. Nurodo, jog pareiškėja Ž. G. palikėjos N. R. turtu po jos mirties nesirūpino, jo neišlaikė. Pažymėjo, jog pareiškėja savavališkai užėmė patalpas, pakeitė spynas, nemokėjo mokesčių. Pabrėžė, jog pareiškėja teismui nenurodo jokių objektyvių svarbių priežasčių, kodėl ji į notarą nesikreipė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir neatliko palikimo priėmimo veiksmų.

Suinteresuotas asmuo D. O. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimu iš esmės palaiko O. O. poziciją.

Suinteresuoti asmenys M. G. ir E. G. atsiliepimais į pareiškimą visiškai palaikė pareiškėjos poziciją. Prašo tenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog palikėjos N. R. paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų VĮ „Turto bankas“, nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teisėmis ir pareigomis. Be to, iki 2015-03-20 nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjos N. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra duomenų, jog palikimo procedūra būtų pradėta.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos N. R. palikimo perėjimą valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 nutartimi nutarė atmesti pareiškimą ir įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti šioje byloje 2015-11-23 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - paveldėjimo teisės liudijimo (-ų) į N. R. paliktą turtą išdavimo sustabdymą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą motinos palikimui priimti. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėja stokoja teisinio išprusimo, neturi priežastinio ryšio su termino priimti palikimą praleidimu ar svarbiomis priežastimis, kurios būtų galėjusios įtakoti termino praleidimą. Teismas nurodė, kad aplinkybė dėl sunkios materialinės padėties susiklostė dėl pareiškėjos valios, o pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo pateikimas nereikalauja didelių finansinių resursų ir negali būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjos nurodomą aplinkybę, jog ji buvo sunkios finansinės būklės, nes turėjo dėl N. R. sveikatos pablogėjimo išeiti iš darbo, panaudoti savo santaupas – teismas laikė neįrodyta, kadangi byloje yra nustatyti priešingi faktai, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-1192-808/2015, pagrįsti Sodros duomenimis. Teismas nenustatė objektyvių ir patikimų duomenų, kodėl vėliau pareiškėja nedirbo ir kuo tai susiję su termino priimti palikimą per 3 mėnesių terminą praleidimu. Taip pat teismas nurodė, kad dėl pareiškėjos psichologinės būsenos byloje esantys duomenys bei įrodymai yra prieštaringi. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Įvertinęs praleisto termino ilgą trukmę, pareiškėjos visišką pasyvumą palikimo atžvilgiu iki jos iškeldinimo iš palikto turto, įvertinęs tai, jog pareiškėjai vienai priėmus palikimą nukentėtų iš esmės vaikaitės O. O. turtiniai interesai, nes skolas ir kitus mokesčius su turto susijusius, mokėjo būtent šis asmuo, pareiškėjos pozicijos nenuoseklumą ir paaiškinimų nepatikimumą, - teismas neturėjo pagrindo laikyti, kad įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas atsisakė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos N. R. mirties, priimti.

Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantė pateiks daugiau rašytinių įrodymų.

Nurodo, kad teismas apie teisinį išprusimą, kaip apie svarbią aplinkybę, nepasisakė ir nevertino. Sunki materialinė padėtis, netinkama aplinkybė vertinti priežastinį ryšį, ar pareiškėjos teisinio neišprusimo stoka galėjo turėti reikšmės termino palikimui priimti praleidimui. Teisinio išprusimo stoka laikytina svarbia aplinkybe terminui atnaujinti, tai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-851/2002. Teismas, vertindamas psichologinę pareiškėjos būseną, neatsižvelgė į pareiškėjos ligą ir atsiradusius padarinius. Dėl patirto smegenų insulto 2010-2012 metais (laikotarpis per kurį pareiškėja sąžiningai nežinodama, nesuvokdama, nesikreipė dėl palikimo priėmimo), nustatyta atminties sutrikimas, greitas nuovargis, asteninio sindromo simtomatika. Dėl ligos pareiškėja nesuvokė aplinkos ir negalėjo suprasti kaip reikia tinkamai tvarkyti reikalus. Teismas nesigilina kokiais pagrindais ir kaip O. O. pradėjo mokėti mokesčius už svetimą turtą, atsižvelgiant į tai, kad N. R. testamentas nuginčytas. Pareiškėja nurodo, kad gimė ir užaugo bute, kurio netenka, dėl to patiria didžiulius išgyvenimus ir dvasinius praradimus. Taigi pareiškėjos turtiniai interesai pažeidžiami labai stipriai. Pareiškėja neturi kito gyvenamojo būsto. Tuo tarpu O. O. praradimas tik jos sumokėti komunaliniai mokesčiai, kuriuos pareiškėja privalėtų grąžinti. Atkreipia dėmesį, kad paveldėjimo byla pas notarą nėra baigta ir palikimas teisiškai nėra perduotas, todėl teismas neteisingai vertina šalių balansą.

Suinteresuotas asmuo O. O. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėja žinojo apie savo motinos mirtį, dalyvavo laidotuvėse, o kartu ir apie palikimo atsiradimą. Pareiškėja žinojo, kad jai negalioja paveldėjimo teisės. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas į notarą nustatytu terminu nesikreipė. Pareiškėja elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, be svarbių priežasčių laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Jokių objektyvių priežasčių nėra, sutrukdžiusių pareiškėjai atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai nuo palikimo atsiradimo pradžios nereiškė noro priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės niekaip neribojo pareiškėjos laisvės apsispręsti dėl palikimo priėmimo, o taip pat ir įgyvendinti savo apsisprendimą priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu.

Suinteresuotas asmuo D. O. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjos elgesys, kai ji kreipėsi į teismą tik po to, kai iš antstolio gavo pranešimą apie iškeldinimą, vertintinas kaip neatitinkantis atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo kriterijų. Pareiškėja nepaaiškino dėl kokių priežasčių nepareiškė prašymo dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mirus palikėjai pareiškėja suvokė, jog ji turi priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Per 5 metus po palikėjos mirties pareiškėja palikimo nepriėmė nei kreipdamasi į notarą, nei pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja, turėdama pareigą savo teises ir pareigas įgyvendinti sąžiningai per protingą terminą, buvo nerūpestinga ir savo teisių tinkamai nevertino ir laiku neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jos nerūpestingumo kilusias pasekmes. Pagrindo pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti nėra.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-03-18 nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti terminą palikimui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-03-18 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė atskirajame skunde išreiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad pateiks daugiau rašytinių įrodymų. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo

Apeliantė atskirajame skunde išreiškia nesutikimą su priimta teismo nutartimi. Pasak apeliantės, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jog terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. teisinio neišprusimo ir ligos.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kad byloje esantys duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę nepatvirtina aplinkybių, jog jos galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties buvo suvaržyta, atsižvelgdama į teisingo pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurios teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, pagrįstai nepratęsė praleisto termino palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas termino pratęsimo klausimą sprendė, iš esmės laikydamasis kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuotų taisyklių ir kriterijų, išsamiai pasisakė tiek dėl objektyvių pareiškėjos nurodytų aplinkybių, tiek ir dėl asmeninių jos savybių, turėjusių įtakos termino praleidimui. Priešingai negu nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes dėl pareiškėjos teisinio išprusimo ir sprendė, jog pareiškėjos turimo išsilavinimo pakanka atlikti palikimo priėmimo veiksmą pas notarą. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia skundą, per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios apeliantei atlikti palikimo priėmimo veiksmus, o kitų svarbių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjai įgyvendinti teisę į palikimo priėmimo, pareiškėja nenurodė.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.