Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-1005/2024 pagal ieškovo D. V. patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. K., G. K., D. Š., B. S., J. V., V. Ž., V. T., G. M., V. M., D. M., A. K., Š. P., A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Utenos butų ūkis“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir Utenos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15. Ieškovas D. V. (toliau – ir apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimą atmestų reikalavimų dalyje ir patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi – įpareigoti atsakovę D. K. per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prausykloje, pažymėtoje plane (duomenys neskelbtini) (plotas 12,11 kv. m.), atsakovės neteisėtai pastatytą / įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą, t. y. atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį; 2) atsakovei laiku neįvykdžius teismo sprendimo per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos skirti po 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; 3) ieškovo naudai priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą atstatyti bendrojo naudojimo patalpą (prausyklą) iki pažeidimo buvusią padėtį ir reikalavimą už kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovei skirti po 50 Eur baudą. Nurodo, kad atsakovė pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą gali negriauti savavališkai pastatytos sanitarinės patalpos ir už tai jai jokių pasekmių nekils. Tokiu atveju neteisėtai pastatytą sanitarinę patalpą turėtų nugriauti ieškovas arba kiti daugiabučio namo bendraturčiai, kurie yra garbingo amžiaus, ligoti, kas būtų neteisinga ir nesąžininga. Ieškovas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą savo lėšomis turi pašalinti kalti asmenys, šiuo atveju - už neteisėtą statybą atsakinga atsakovė.

17. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo patikslintas ieškinys buvo tenkintas 70 procentų. Mano, kad jis laimėjo bylą, todėl teismas turėjo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (detalias savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nurodo apeliacinio skundo 9-10 psl.). Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai sumažino realiai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, jog jis turi kitų bylų su advokato padėjėja A. L., kai iš tikrųjų jų neturi, kitose bylose atstovauja advokato padėjėjas V. L. Mano, kad pirmosios instancijos teismas aiškindamasis dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nebuvo aktyvus, o aiškindamasis atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo itin aktyvus.

18. Atsakovė D. K. (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovę per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prausykloje, pažymėtoje plane (duomenys neskelbtini) (plotas 12,11 kv. m.), atsakovės neteisėtai pastatytą / įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą, šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovo D. V. patikslintą ieškinio reikalavimą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą; 2) teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo patikslintas ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą; 3) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl ieškovui iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teismo sprendimu patenkintos patikslintos ieškinio dalies

19. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad atsakovė neteisėtai, neturėdama ieškovo bei kitų daugiabučio namo bendraturčių sutikimo, bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengė sanitarinę patalpą, kurioje pasistatė tualetą, dušą, vonios kriauklę, skalbimo mašiną, nes: 1) 2013 metais buvo gautas ieškovo ir kitų daugiabučio namo bendraturčių sutikimas atsakovei įsirengti sanitarinę patalpą; 2) pats ieškovas įrengė atsakovei šią patalpą; 3) ieškovas neįrodė tariamo savo teisių pažeidimo; 4) bendrojo naudojimo patalpą (prausyklą) visą laiką prižiūri ir rūpinasi atsakovė, šia patalpa be jokių apribojimų naudojasi ir kiti daugiabučio namo bendraturčiai; 5) atsakovei pakankamai ilgą laiką jokių pretenzijų, skundų dėl įrengtos sanitarinės patalpos nebuvo išsakyta, be to, tokios pat paskirties patalpas yra įsirengę ir kiti daugiabučio namo bendraturčiai; 6) ieškovo reikalavimas nugriauti jos sanitarinę patalpą realiai negali būti įgyvendintas dėl bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) pažymėtoje plane (duomenys neskelbtini), įrengtų dviejų sanitarinių patalpų, kurių laikančioji konstrukcija yra bendra.

20. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad 2013 metais ieškovas davė sutikimą atsakovei bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengti sanitarinę patalpą bei tai, kad ieškovas pats tą patalpą ir įrengė. Atsakovė pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teisės ir pareigas. Aplinkybę, kad ieškovas sutiko su ginčo patalpos įrengimu, bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai A. V., R. K. bei tretieji asmenys J. V., A. A.

21. Atsakovė nepagrįstais vertina pirmosios instancijos teismo argumentus apie tai, kad 2013 metais nebuvo visų daugiabučio namo bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) leisti jai įsirengti sanitarinę patalpą, o 2019 metais, kai atsakovė praplėtė sanitarinę patalpą, savininkų parašai išvis nebuvo renkami, nes parašus ji rinko tiek 2013, tiek 2022 metais. Nors pripažįsta, kad ji nesurinko visų bendraturčių parašų, tačiau mano, jog tai esminės reikšmės neturi, nes bendraturčiai, kurie nepasirašė dėl sanitarinės patalpos įrengimo, jokių pretenzijų dėl to jai neturi. Todėl turi būti laikoma, kad šie asmenys su sanitarinės patalpos įrengimu sutiko. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą turėjo vertinti tik vienintelio ieškovo teisių bei pareigų kontekste.

22. Atsakovės tvirtinimu, pats ieškovas bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) pats buvo įsirengęs sanitarinę patalpą, kuria vėliau pardavė trečiajam asmeniui V. T., tačiau dėl šios patalpos nugriovimo reikalavimo nereiškia. Be to, ieškovas jam priklausančiame bendrabučio kambaryje nebegyvena, jį yra išnuomojęs, pats yra įsirengęs sanitarines patalpas savo kambaryje, todėl akivaizdu, jog nepatiria nepatogumų naudojantis bendrojo naudojimo prausykla.

23. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ji yra užėmusi neproporcingai didelę bendrojo naudojimo patalpos (prausyklos) dalį, kas pažeidžia ieškovo ir kitų bendraturičių teises ir interesus. Bendrojo naudojimo patalpos (prausyklos) plotas yra 12,11 kv. m., tuo tarpu jos naudojamos sanitarinės patalpos plotas sudaro tik 2,69 kv. m. Jai sanitarinė patalpa yra ypač reikalinga, nes tiek ji, tiek jos nepilnametės sūnus yra neįgalūs, be to, ji nesinaudoja kitomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, kuriose kiti kaimynai yra įsirengę tokias pačias sanitarines patalpas.

24. Atsakovė nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareigą įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus gali būti pagrįstas tik tada, kai dėl to bus pažeistos kitų bendraturčių teises, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo davęs sutikimą atsakovei įsirengti sanitarines patalpas ir jis niekaip nepagrindė ir neįrodė kaip atsakovės naudojama sanitarinė patalpa pažeidžia jo teises. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) esančios atsakovės sanitarinės patalpos yra pažeidžiamos ieškovo teisė yra nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta.

25. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir kiti daugiabučio namo bendraturčiai dėl atsakovės įrengtos sanitarinės patalpos moka neproporcingus mokesčius lyginant su jų galima realiai naudotis bendrojo naudojimo patalpos (prausyklos) dalimi. Pažymi, kad gavusi bendraturčių sutikimą įsirengti sanitarinę patalpą, su gautu sutikimu kreipėsi į UAB ,,Utenos vandenys“ ir UAB „Utenos šilumos tinklai“ dėl šalto, karšto vandens bei nuotekų įvadų įrengimo. Jos sanitarinėje patalpoje buvo įrengti atskiri, o ne bendri vandens apskaitos skaitliukai (mazgai). Elektra patalpose yra sujungta ir nuvesta į atsakovės kambario (buto) patalpas, todėl ir už elektrą, naudojamą sanitarinėje patalpoje, išimtinai moka tik atsakovė.

26. Atsakovės įsitikinimu, ieškovo reikalavimo nugriauti sanitarinę patalpą realiai negali įgyvendinti, nes jos naudojama sanitarinė patalpa yra įrengta bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje), pažymėtoje plane Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be atsakovės naudojamos sanitarinės patalpos, yra įrengta ir trečiojo asmens V. T. naudojama sanitarinė patalpa. Patalpos, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra sujungtos bendra laikančiaja konstrukcija, todėl jai išgriovus sanitarinę patalpą, padarytų žalos ir trečiajam asmeniui.

Dėl ieškinio senaties taikymo

27. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumetais, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi jo teisių pažeidimas yra tęstinis ir iki šiol nėra pašalintas. Nurodo, jog iš ieškovo duotų parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad jis apie atsakovės naudojamą sanitarinę patalpą žinojo nuo 2010 metų, bet per 12 metų laikotarpį jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o savo tariamai pažeistas teises ėmė ginti tik 2022 metais. Taigi ieškovas yra praleidęs ne tik vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, bet ir bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ieškovo procesinio elgesio ir periodiškai tikslinamų reikalavimų

28. Atsakovė nurodo, kad šioje civilinėje byloje ieškovas net tris kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus, kėlė visiškai skirtingus reikalavimus net ir po to, kai atsakovė byloje pateikė argumentuotą, teisiškai pagrįstą bei nuoseklų atsiliepimą į ieškinį. Atsakovės teigimu, esant tokiai situacijai, ji negalėjo tinkamai apginti savo pozicijos dėl jai reiškiamų reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintus reikalavimus priėmė ir bylą nagrinėjo toliau.

Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos ir civilinės bylos nesustabdymo

29. Atsakovė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kadastrinių matavimų planuose pažymėta (duomenys neskelbtini), proporcingai priklauso antrojo namo aukšto butų savininkams proporcingai turimam buto naudingajam plotui, bylos nagrinėjimo metu mirus trečiajam asmeniui, buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui A. K., 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nepagrįstai nestabdė bylos, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nelaukė trijų mėnesių termino, kol paaiškės šio mirusiojo teisių perėmėjai (CPK 48 straipsnio 1 dalis), o nepagrįstai, vadovaudamasis CPK 47 straipsnio 5 dalimi, pašalino šį trečiąjį asmenį iš bylos.

Dėl nukrypimo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių

30. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkinamas 70 procentų. Atsakovė nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, nors du ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai pilnai buvo atmesti, o vienas reikalavimas tenkintas iš dalies, įvertinus bendrą ginčo išsprendimo rezultatą, laikytina, jog bylą laimėjo ieškovas. Ieškovas net baigiamųjų kalbų metu visiškai palaikė visus savo patikslinto ieškinio reikalavimus, jų dalies neatsisakę, nors bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog dalis jo reikalavimų nebeaktualūs. Be to, ieškovo elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas, nes jis net tris kartus nepagrįstai tikslino ieškinio reikalavimus, tuo sąmoningai veikdamas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

31. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes joms pagrįsti ieškovo atstovė (advokato padėjėja A. L.) nepateikė visų dokumentų (išrašytų sąskaitų), kurios neginčijamai patvirtintų, jog ieškovo atlikti mokėjimai advokato padėjėjai yra susiję būtent su šioje byloje ieškovui teiktomis teisinėmis paslaugomis, nes ieškovas vienokiu ar kitokiu procesiniu statusu nuo 2022 metų dalyvauja teismuose nagrinėjamose bylose.

Atsakovės D. K. atsiliepimas į ieškovo D. V. apeliacinį skundą

32. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovė nesupranta, kodėl ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atstatymo į buvusią padėtį iki pažeidimo, nes teismas ginčijamu sprendimu šį ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą patenkino, t. y. įpareigojo atsakovę nugriauti jos naudojamą sanitarinę patalpą bei ją sutvarkyti. Atsakovė pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats atsisakė savo reikalavimo nugriovus atsakovės naudojamą sanitarinę patalpą bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) pajungti vandenį, įrengti vandens kranus, todėl neaišku kaip ieškovo reikalavimas atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį turi būti įgyvendinamas.

34. Mano, kad nepagrįsta ieškovo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė reikalavimą skirti baudą, nes ji nepasys teismo sprendimo ir jo nevykdys, nes tokie ieškovo argumentai nepagrįsti bei neįrodyti, paremti tik jo paties pamąstymais, pasvarstymais, samprotavimais ir prielaidomis. Atsakovė nurodo, kad ši ieškovo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir tuo aspektu, jog teismui įpareigojus atsakovę atlikti veiksmus, susijusius su sanitarinės patalpos išardymu bei sutvarkymu, jai to nepadarius per teismo nustatytą terminą, ieškovas turės galimybę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą ir kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo.

35. Atsakovė nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo dalimi, kuria jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisiant ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas nebuvo pateikęs visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Pažymi ir tai, kad ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus susijusius su jo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau šie įrodymai negali būti priimti, nes ieškovas nepateikė jokių motyvų, kodėl šių įrodymų jis negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Ieškovo D. V. atsiliepimas į atsakovės D. K. apeliacinį skundą

36. Ieškovas pateiktu atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

37. Ieškovas nurodo, jog atsakovė klaidina teismą, kad ji buvo gavusi ieškovo ir kitų daugiabučio namo bendraturčių sutikimą įsirengti sanitarinę patalpą, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovė turėjo tik kelių bendraturčių sutikimus.

38. Atsakovės argumentas, kad ieškovas bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) yra įrengęs ir kitą sanitarinę patalpą, kurią šiuo metu naudoja trečiasis asmuo V. T., byloje jokios reikšmės neturi, nes jis pareikšė ieškinį tik dėl atsakovės sanitarinės patalpos nugriovimo ir įrodė, kad atsakovės įrengta sanitarinė patalpa užkerta kelią jam naudotis bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kurioje jis galėtų skalbtis, džiauti rūbus.

39. Tai, kad kiti daugiaubučio namo bendraturčiai kitose bendrojo naudojimo patalpose turi įsirengę sanitarines patalpas, kad tarp jų yra susistovėjusi šių patalpų naudojimo tvarka, jokios reikšmės šiai bylai neturi, nes jokios bendrojo naudojimo patalpų nusistovėjusios naudojimo tvarkos tarp daugiabučio namo bendraturčių nėra.

40. Atsakovės argumentai, kad tiek ji, tiek jos sūnus yra neįgalūs, todėl jai yra būtina sanitarinė patalpa, negali būti laikoma pateisinama priežastimi nusavinti visiems daugiabučio namo bendraturčiams priklausančią nuosavybę (bendrojo naudojimo patalpą (skalbyklą).

41. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovė buvo sudariusi sutartis dėl elektros, vandens ir šilumos tiekimo, tačiau prieš sudarydama šia sutartis jų projektus turėjo pateikti visiems daugiabučio namo bendraturčiams, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Ieškovas nurodo, kad vandens tiekimą atsakovė įsirengė nuo bendro stovo, o tą padaryti atsakovė galėjo tik turėdama visų daugiabučio namo bendraturčių sutikimus, o jų nebuvo. Įsirengusi vandentiekį, atsakovė bendro naudojimo stove uždėjo aklę, jog nebėgtų vanduo, pašalino bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įrengtus kranus, kriauklę.

42. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad jos įrengtos sanitarinės patalpos plotas sudaro tik 2.69 kv. m., nes jos plotas didesnis, todėl tiek jam, tiek kitiems daugiabučio namo bendrasavininkams naudotis bendrojo naudojimo patalpa (prausykla) yra nepatogu.

43. Atsakovės argumentas, kad ji negali nugriauti savo sanitarinės patalpos nepadarydama žalos trečiajam asmeniui V. T. priklausančiai sanitarinei patalpai, nes jos yra sujungtos bendra laikančiąją kontrukcija, yra nepagrįstas, nes tarp šių patalpų jokios bendros pertvaros nėra.

44. Ieškovas kaip nepagrįstą vertina atsakovės argumentą, kad ieškovas yra praleidęs terminą ieškiniui pateikti, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jo pažeidimas yra tęstinis ir tęsiasi kiekvieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

46. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovo D. V. patikslintas ieškinys atsakovei D. K. dėl savininko teisių gynimo, paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

47. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagrindžiančius įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Net nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi būti nustatyta, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde neišreiškė prašymo prijungti naujus įrodymus, o atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą šių naujų įrodymų prašė nepriimti, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pateiktais apeliaciniais skundais skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl paskirstytų šalių bylinėjimosi išlaidų, ieškovo pateiktus naujus įrodymai priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas šioje byloje kilo tarp bendraturčių D. V. (ieškovo) ir D. K. (atsakovės) dėl bendrojo naudojimo patalpos, esančios daugiabučiame (bendrabutinio tipo) name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje), kuri kadastrinių matavimų planuose yra pažymėta (duomenys neskelbtini) (plotas 12,11 kv. m.), ir proporcingai priklauso antrojo namo aukšto butų savininkams proporcingai turimam buto naudingajam plotui, atsakovės įrengtos ir naudojamos sanitarinės patalpos, kurios plotas pagal byloje nustatytus duomenis sudaro 2,69 kv. m. (Nekilnojamojo daikto Kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijos 3 formos duomenys).

50. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabutis namas, kuriame yra butai, taip pat gali būti ir kitos nei butai patalpos, nuosavybės teise priklauso butų (kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų) savininkams, kurie, būdami butų ir kitų patalpų savininkai, kartu yra ir visų kitų daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai, o kiekvieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kartu ir teisės bei pareigos, susijusios su šios bendrosios nuosavybės teise, lygi kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklausančių patalpų (butų ar kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (LAT 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019, 27 punktas).

51. Iš valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Registrų centras“ išrašų matyti, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), esanti bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kadastrinių matavimų planuose pažymėta (duomenys neskelbtini), priklauso butams, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini).

52. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

53. Taigi nagrinėjamu atveju būtent butų, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) savininkai yra asmenys, kurie turi teisę bendru sutarimu priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo.

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) 2013 metais įsirengė izoliuotą sanitarinę patalpą (tai byloje patvirtina atsakovės patalpos (buto) kadastro duomenys, atsakovės byloje pateiktas 2013 metų prašymas dėl kaimynų sutikimo įsirengti vandenį ir kanalizaciją bei sanitarines patalpas (dušą, tualetą), o 2019 metais atsakovė praplėtė 2013 metais pastatytą sanitarinę patalpą (tą patvirtina byloje apklausti proceso dalyviai). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės, todėl plačiau apie tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

55. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo atsakovę nugriauti bei sutvarkyti jos įrengtą sanitarinę patalpą. Atsakovė savo nesutikimą su šia priimta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, visų pirma motyvuoja tuo, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl atsakovės įrengtos sanitarinės patalpos nugriovimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad apie jos įrengtą sanitarinę patalpą ieškovas žinojo jau nuo 2010 metų, todėl ieškovas yra praleidęs ne tik sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, bet ir bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentas apie tai, kad ieškovas apie jos įrengtą sanitarinę patalpą žinojo jau nuo 2010 metų, yra nepagrįstas, nes, kaip nustatyta šioje byloje, atsakovė sanitarinę patalpą bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengė 2013 metais. Atsakovė nepagrįstai prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, nes šioje byloje ieškovas byloje pareiškė reikalavimą ne dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

57. Teisėjų kolegijos vertimu, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovas nėra praleidęs bendro dešimties metų ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, nes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinis, nėra pašalintas, todėl teisė reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieno atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis.). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (LAT 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas patikslinto ieškinio pareiškimo metu tebesitęsė, taigi, byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovas yra praleidęs terminą pareiškiant patikslintą ieškinį.

Dėl įpareigojimo nugriauti bei sutvarkyti atsakovės sanitarinę patalpą

58. Atsakovė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo atsakovę nugriauti bei sutvarkyti jos įrengtą sanitarinę patalpą, motyvuoja ir tuo, kad 2013 metais ji gavo ne tik ieškovo, bet ir kitų daugiabučio namo bendraturčių sutikimus bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengti sanitarinę patalpą, tokį sutikimą atsakovė buvo gavusi ir 2022 metais, kas patvirtina, jog jos sanitarinė patalpa yra įrengta teisėtai. Atsakovė nurodo ir tai, kad pats ieškovas 2013 metais jai pastatė sanitarinę patalpą, kurią dabar siekia nugriauti.

59. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sutinka, kad 2013 metais atsakovė, siekdama bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengti sanitarinę patalpą, rinko daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimus, nes tai patvirtina 2013 metų prašymo dėl kaimynų sutikimo įsirengti vandenį ir kanalizaciją bei sanitarines patalpas (dušą, tualetą) duomenys. Tačiau bylos duomenys rodo ir tai, kad atsakovė 2013 metais negavo visų to meto bendraturčių sutikimų dėl sanitarinės patalpos įrengimo, nes, kaip nustatyta iš byloje esančių VĮ ,,Registrų centras“ duomenų, bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kadastrinių matavimų byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), priklauso butams, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) (15 butų). Iš atsakovės pateikto prašymo matyti, kad atsakovė surinko tik dešimties butų savininkų parašus, iš kurių vienas buvo neaktualus (butui Nr. (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kadastrinių matavimų byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), nepriklauso).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, ar ieškovas davė sutikimą atsakovei įsirengti sanitarinę patalpą, ar pats pasirašė sutikimą ir ar įrengė ginčo patalpą šioje byloje esminės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė 2013 metais neturėjo visų to meto daugiabučio namo bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengti sanitarinę patalpą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip teisiškai nereikšmingą aplinkybę vertina ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad 2022 metais atsakovė taip pat rinko parašus sanitarinės patalpos remontui (praplėtimui), nes 2019 metais, kai atsakovė praplėtė 2013 metais pastatytą sanitarinę patalpą, bendraturčių parašai nebuvo renkami. Tai atsakovė padarė tik 2022 metais, kai teisme buvo iškelta byla dėl atsakovės įrengtos sanitarinės patalpos nugriovimo.

61. Aplinkybę, jog atsakovė, neturėdama visų bendraturčių sutikimo bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) įsirengė sanitarinę patalpą, patvirtina ir VĮ ,,Registų centro“ 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, jog ieškovės prašymas pakeisti duomenis su į nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas), įregistruotomis daiktinėmis teisėmis buvo atmestas, atsižvelgiant į tai, kad dėl prijungtos bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) dalies ir panaikintų priklausiusių (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų nebuvo pateiktas bendraturčių prašymas, ar rašytinis tarpusavio susitarimas, kuriuo būtų išreikšta bendraturčių valia dėl bendrojo naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) permatavimo, kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre.

62. Aptarti VĮ ,,Registų centro“ sprendimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sudaro pagrindą kaip nepagrįstus vertinti atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė nesinaudoja kitomis daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpomis, kuriose kiti bendraturčiai yra įsirengę tokias pačias sanitarines patalpas, todėl ji turi teisę naudotis didesne dalimi bendrojo naudojimo patalpa (prausykla), kadastrinių matavimų byloje pažymėta (duomenys neskelbtini), nes kaip minėta, bendraturčiai jokio susitarimo dėl šių patalpų naudojimo, kaip tą numato CK 4.81 straipsnio 1 dalis, nėra sudarę.

63. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė užėmusi neproporcingai didelę dalį (2,69 kv. m.) bendrojo naudojimo patalpos (prausyklos) (plotas 12,11 kv. m.), neteisėtai apribojo tiek ieškovo, tiek kitų bendraturčių teises tinkamai naudotis šias patalpa (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į jų turimas dalis, bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad tiek ieškovas, tiek kiti bendraturčiai, turi mokėti neproporcingus mokesčius lyginant su jų galima realiai naudotis bendrojo naudojimo patalpos (prausyklos) dalimi (CK 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalys). Pažymėtina, kad, nors šioje byloje ir buvo nustatyta, jog atsakovės sanitarinėje patalpoje buvo įrengti atskiri šalto ir karšto vandens skaitikliai, tačiau pagal bylos duomenis šie skaitikliai atsakovei buvo pajungti nuo bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) esančio stovo (tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus techninio projekto 3 dalies paaiškinamasis raštas). Tuo tarpu atsakovės nurodytas argumentas, kad elektra į jos sanitarinę patalpą buvo atvesta iš jos kambario (buto), todėl už elektrą moka tik ji pati, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas, nes tokiam savo argumentui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

65. Kolegija sprendžia, kad kaip nepagrįsti atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovas reikalavimą nugriauti sanitarinę patalą pareiškė tik atsakovei, nors ir kiti daugiabučio namo bendraturčiai kitose bendrojo naudojimo patalpose turi įsirengę sanitarines patalpas, tame tarpe ir trečiasis asmuo V. T., kuri sanitarinę patalpą turi toje pačioje bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje), kur ir atsakovė. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, ieškovas turi teisę pasirinkti kada ir kokia apimtimi ginti savo pažeistas teises. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

66. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ji negali realiai įgyvendinti ieškovo pareikšto reikalavimo nugriauti jos sanitarinę patalpą, nes ji yra įrengta bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje), pažymėtoje plane Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be atsakovės sanitarinės patalpos, yra įrengta ir trečiojo asmens V. T. sanitarinė patalpa, kurios yra sujungtos bendra laikančiaja konstrukcija, todėl, išgriovusi savo sanitarinę patalpą, atsakovė padarytų žalos ir trečiojo asmens V. T. sanitarinei patalpai.

67. Teisėjų kolegija nurodytam atsakovės argumentui nepritaria, nes iš atsakovės buto paprastojo remonto įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus techninio projekto 3 dalies paaiškinamojo rašto duomenų matyti, kad bendrojo naudojimo patalpose (prausykloje) atsakovės įrengiamos sanitarinės patalpos pertvaros yra sumontuotos iš medienos karkaso, kurios yra apsiūtos gipso kartono plokštėmis. Taigi šiame techniniame projekte, priešingai nei teigia atsakovė, nėra pateikta jokių duomenų, kad jos sanitarinė patalpa yra sujungta bendra laikančiąja konstrukcija su trečiojo asmens V. T. sanitarine patalpa. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės sanitarinės patalpos išardymas nepažeis trečiajam asmeniui V. T. priklausančios sanitarinės patalpos.

Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos ir civilinės bylos (ne)sustabdymo

68. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu mirus trečiajam asmeniui A. K. (mirė (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 25 d. nutartimi nepagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo, kaip tą numato CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nelaukė, kol paaiškės šio mirusiojo teisių perėmėjai (trijų mėnesių termino), todėl nepagrįstai pašalino šį trečiąjį asmenį iš bylos.

69. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad mirus trečiajam asmeniui A. K., pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi pašalino šį trečiąjį asmenį iš bylos nesulaukęs trijų mėnesių termino, numatyto CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, per kurį mirusiojo palikėjai gali priimti palikimą. Tačiau ši nustatyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamoje byloje daryti išvados, jog šis trečiasis asmuo iš bylos buvo pašalintas nepagrįstai. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgiant į tai, kad priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo tiesiogiai nuspręsta dėl kokių nors šio asmens (jo galimų teisių ir pareigų perėmėjų) materialinių teisių ir pareigų (CPK 47 straipsnio 5 dalis). Be to, procesinis sprendimas yra priimtas visų bendraturčių naudai.

70. Nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas pažeidė CPK 163 straipsnio reikalavimus, nes nesustabdė bylos esant privalomam bylos sustabdymo atvejui, nes CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, jog teismas privalo sustabdyti bylą kai miršta fizinis asmuo, kuris buvo bylos šalis. Nagrinėjamu atveju mirusysis A. K. buvo ne šalis, bet trečiasis asmuo, taigi, privalomo bylos sustabdymo atvejo nebuvo. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pareigos stabdyti bylos nagrinėjimo mirus trečiajam asmeniui, teismas buvo aktyvus ir naudodamasis VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registru, 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. sausio 25 d. tikrino, ar kas nors priėmė mirusiojo trečiojo asmens A. K. palikimą ir jį iš bylos pašalino tik įsitikinęs, jog teisių ir pareigų perėmėjo nėra, o ir taip ilgai užsitęsęs bylos nagrinėjimas dar labiau neproporcingai užsitęs dėl vieno asmens teisių ir pareigų perėmėjo nebuvimo.

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos ir savo iniciatyva (CPK 164 straipsnio pagrindu), nes taip būtų pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos princiją, t. y. civilinės bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai užvilkintas.

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

72. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad ieškovas piknaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, nes jis net tris kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad ieškovas turi procesinę teisę tikslinti savo reikalavimus, be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovo pagrindinis reikalavimas (nugriauti atsakovės įrengtą sanitarinę patalpą bendrojo naudojimo patalpoje) nesikeitė visos bylos nagrinėjimo metu, todėl tam tikrų reikalavimų tikslinimas nelaikytinas piknaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Dėl ieškovo reikalavimo atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį

73. Kaip matyti iš ieškovo pateikto apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 1 punkto, ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atmestų reikalavimų dalyje ir jo pareikštą patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi – įpareigoti atsakovę per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti daugiabučiame name, prausykloje, pažymėtoje plane (duomenys neskelbtini), atsakovės neteisėtai pastatytą / įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą, t. y. atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.

74. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo, pažymi, kad apeliacinio skundo reikalavimas toks, koks jis suformuluotas ieškinyje, yra pilnai patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas patikslintame ieškinyje prašydamas įpareigoti atsakovę atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, be reikalavimo nugriauti ir sutvarkyti atsakovės sanitarinę patalpą, prašė įpareigoti atsakovę bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) pajungti vandenį, įrengti vandens kranus. Tačiau, kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad atsakovė ,,gali kranų ir neatstatinėti“, tą pati ieškovas nurodė ir pateikto apeliacinio skundo 3 psl. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas dėl šio ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo plačiau nepasisako.

Dėl baudos atsakovei (ne)skyrimo

75. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jo patikslinto ieškinio reikalavimo skirti atsakovei po 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, atsakovei laiku neįvykdžius teismo sprendimo (per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Ieškovas savo nesutikimą su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi motyvuoja tuo, jog atsakovė gali negriauti savavališkai pastatytos sanitarinės patalpos ir už tai jai jokių pasekmių nekils. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.

76. Šioje byloje priimto sprendimo, kuriuo atsakovas yra įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, teisiniai padariniai yra numatyti CK 273 straipsnyje. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

77. Kaip nustatyta šioje nagrinėjamoje byloje, pradiniame ieškinyje ieškovas buvo suformulavęs reikalavimą leisti jam pačiam atlikti sanitarinės patalpos griovimo darbus (CPK 273 straipsnio 1 dalis), o patikslintame ieškinyje reikalavimo, kad sanitarinės patalpos griovimo darbus atliktų atsakovė (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Nustačius, kad ieškovas sprendimo įvykdymo užtikrinimo pagal CK 273 straipsnio 1 dalį neprašė, tokios imperatyvios pareigos neturint ir teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatų (nenustatė sanitarinės patalpos griovimo darbus atlikti ieškovui).

78. Vertinant ieškovo byloje pateiktą prašymą skirti atsakovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, kaip tą numato CPK 273 straipsnio 3 dalis, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ne tik išimtinai atsakovė, tačiau ir kiti asmenys. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad teismo sprendimu siekiamos sukurti teisinės pasekmės – atstatyti bendrojo naudojimo patalpą (prausyklą) į pirminę padėtį, nėra griežtai asmeninio pobūdžio veiksmas, todėl baudos skyrimas atsakovei pats savaime neteisėtų pasekmių nepašalins ir nesukurs tų teisinių padarinių, kurių siekiama teismo sprendimu.

79. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad neskyrus atsakovei baudos, atsakovė gali ir negriauti savavališkai pastatytos sanitarinės patalpos ir už tai jai jokių pasekmių nekils. Įsiteisėjus teismo sprendimui ir atsakovei per teismo nustatytą termino nevykdžius teismo sprendimo, anstolis, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 3 dalimi, turi teisę surašyti Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kurį perduotų sprendimą priėmusiam teismui, o teismas turi teisę išspręsti sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles (teismas gali nustatyti, kad sanitarinės patalpos griovimo darbus atsakovės lėšomis gali atlikti ieškovas).

Dėl nukrypimo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių

80. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies (70 procentų). Tokį savo nesutikimą ieškovas argumentuoja tuo, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ,,bylą laimėjo ieškovas“, todėl turėjo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

82. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y. aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (LAT 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas)

83. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas įvertinęs tai, kad du ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra pilnai atmesti, o vienas tenkintas iš dalies, taigi, patikslinto ieškinio procentas būtų apie 30 procentų, nutarė vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse. Teismas, atsižvelgęs į bendrą ginčo išsprendimo rezultatą (bylą laimėjo ieškovas), ieškovo procesinį elgesį (ieškovas palaikė patikslinto ieškinio dalis dėl durų iš prausyklos išėmimo, nors tai bylos nagrinėjimo metu nebebuvo aktualu (durys iš prausyklos buvo išimtos) bei kranų atstatymo, nors pats ieškovas pripažino, kad atsakovė to gali ir nedaryti), nusprendė, jog ieškovo patenkinto patikslinto ieškinio dalis sudaro 70 procentų, o atmestų reikalavimų dalis - 30 procentų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, kuriuo jis siekė, jog bendro naudojimo patalpoje (prausykloje) būtų pašalintos atsakovės sudarytos kliūtys ieškovui ir kitiems patalpos bendraturčiams naudotis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia prausykla, ją prižiūrėti bei eksploatuoti. Taigi ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo turinį sudarė keli veiksmai, kuriuos atsakovė turėjo atlikti: duoti raktą nuo prausyklos (patikslinto ieškinio reikalavimo 1 punktas), išardyti pastatytą/įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą, pajungti vandenį, įrengti vandens kranus (patikslinto ieškinio reikalavimo 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas duoti raktą nuo prausyklos nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas (atskirai žyminiu mokesčiu jis nėra apmokestinamas), todėl jis yra sudėtinė negatorinio ieškinio dalis. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas skirti atsakovei baudą (patikslinto ieškinio reikalavimo 2 punktas), teisėjų kolegijos vertinimu, yra išvestinis reikalavimas.

85. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl trukdymo naudotis bendrąja daline nuosavybe pašalinimo iš esmės buvo patenkintas (bylą laimėjo ieškovas), tik buvo pripažinta, kad rakto davimas tapo neaktualus, o reikalavimas pajungti vandenį ir įrengti kranus pripažintas nepagrįstu. Taigi sumažėjo tik savarankišką materialinį teisinį reikalavimą sudarančių veiksmų sudėtis (apimtis), tačiau pagrindinis ieškovo reikalavimas (nugriauti ir sutvarkyti sanitarinę patalpą) buvo patenkintas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, daro išvadą, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkinamas 90 procentų, o atmestų reikalavimų dalis sudaro 10 procentų.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

86. Pirmosios instancijos teismas, ieškovo teigimu, nepagrįstai sumažino jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai konstatavęs, jog ieškovas neįrodė, kad visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos būtent šioje nagrinėjamoje byloje, nes visos išlaidos patirtos šioje byloje ir jos buvo įrodytos. Be to, teismas, aiškindamasis kokios yra jo bylinėjimosi išlaidos nebuvo aktyvus, tuo tarpu aiškindamasis atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidos buvo itin aktyvus. Atsakovė savo nesutikimą su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu motyvuoja tuo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu sąskaitomis nepagrindė visų savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

87. Kaip minėta, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

88. Iš byloje pateiktos 2022 m. spalio 19 d. Teisinių paslaugų sutarties matyti, kad ieškovą šioje byloje atstovavo advokato padėjėja A. L. Nustatyta, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro:

88.1. 105 Eur žyminis mokestis – jis pagrįstas ir priteistinas, nes jo sumokėjimą byloje įrodo ,,Liteko“ duomenys (2022 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini);

88.2. 350 Eur už ieškinio parengimą – šios išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos, nes iš ,,Liteko“ duomenų matyti, kad jas pagrindžiantys dokumentai (sąskaita, pavedimas, advokato padėjėjos banko išrašas) pateikti 2023 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos;

88.3. 200 Eur už dubliko paruošimą - išlaidos yra pagrįstos ir turi būti priteisiamos, nes iš ,,Liteko“ duomenų matyti, kad prašymas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas kartu su banko išrašu iš advokato padėjėjos sąskaitos (ieškovas advokato padėjėjai 200 Eur sumokėjo 2023 m. balandžio 7 d.) buvo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2024 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateiktas sąskaita už dubliko parengimą, tačiau ši sąskaita buvo pateikta kartu su ieškovo apeliaciniu skundu;

88.4. 43,83 Eur išlaidos VĮ ,,Registrų centrui, UAB ,,Utenos butų ūkis“ (12,80 Eur +11,43 Eur + 19,60 Eur) (2024 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini). Pasisakydamas dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo klausimo, apeliacinės instancijos teismas visų pirma kaip nepagrįstą vertina pirmosios instancijos teismo argumentą nepriteisti šių bylinėjimosi išlaidų, nes jos buvo apmokėtos pagal ieškovui 2023 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą 350 Eur sumai (duomenų rinkimas ir ieškinio parengimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo advokato padėjėjai sumokėta 350 Eur suma neapima advokato padėjėjos sumokėtų sumų VĮ ,,Registrų centui“, UAB ,,Utenos butų ūkis“, todėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo priteisimo klausimas turi būti svarstomas, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į pateiktus įrodymus (2024 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) priteisia tik 28,83 Eur (12,80 Eur +11,43 Eur + 4,60 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų, nes tik tokiai sumai yra pateikti įrodymai apie realų jų sumokėjimą;

88.5. 65 Eur išlaidos už mediacijos procesą (15 Eur +50 Eur ) - išlaidos nepriteisiamos, nes mediacija yra atskiras procesas, kuris yra apmokamas iš valstybės garantuojamos pagalbos lėšų;

88.6. išlaidos už ieškovo advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdžiuose:

1) 2023 m. rugsėjo 27 d. – 120 Eur (2022 m. spalio 19 d. Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad kiekvienas posėdis – 120 Eur; pateiktas banko išrašas, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. sumokėta 120 Eur, bet tik su ieškovo apeliaciniu skundu yra pateikiama sąskaita, o joje nurodyta, kad atstovavimas 100 Eur, kelionės išlaidos 50 Eur, viso 150 Eur);

2) 2023 m. spalio 18 d. – 150 Eur (2022 m. spalio 19 d. Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad kiekvienas posėdis – 120 Eur; pateiktas banko išrašas, kad 2023 m. spalio 18 d sumokėta 150 Eur, bet tik su ieškovo apeliaciniu skundu yra pateikiama sąskaita, o joje nurodyta, kad atstovavimas 100 Eur, kelionės išlaidos 50 Eur, viso 150 Eur);

3) 2023 m. lapkričio 15 d. – 150 Eur (2022 m. spalio 19 d. Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad kiekvienas posėdis – 120 Eur; pateiktas banko išrašas, kad 2023 m. lapkričio 15 d. sumokėta 120 Eur, bet tik su ieškovo apeliaciniu skundu yra pateikiama sąskaita, o joje nurodyta, kad atstovavimas 100 Eur, kelionės išlaidos 50 Eur, viso 150 Eur);

4) 2024 m. sausio 26 d. – 150 Eur (2022 m. spalio 19 d. Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad kiekvienas posėdis – 120 Eur; pateiktas pavedimas ir banko išrašas, kad 2024 m. sausio 26 d. sumokėta 150 Eur, bet bet tik su ieškovo apeliaciniu skundu yra pateikiama sąskaita, o joje nurodyta, kad atstovavimas 100 Eur, kelionės išlaidos 50 Eur, viso 150 Eur);

5) 2024 m. vasario 9 d. – 100 Eur (2024 m. vasario 9 d. sąskaita pateikta su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu, bet byloje nėra duomenų, kad ši sąskaita būtų apmokėta).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, už 1-4 punktuose nurodytus teismo posėdžius ieškovui priteisia po 120 Eur, atsižvelgiant į tai, kad tokią sumą ieškovas ir advokato padėjėja patys numatė 2022 m. spalio 19 d. sudarytoje Teisinių paslaugų sutartyje, o 30 Eur didesnės sumos už tris teismo posėdžius (kelionės išlaidos) nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstos jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija taip pat ieškovui priteisia 100 Eur už advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdyje 2024 m. vasario 9 d. (5 punktas), nepaisant to, jog byloje yra pateikta tik 2024 m. vasario 9 d. sąskaita, nesant byloje duomenų apie šios sąskaitos sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas šias išlaidos priteisia vadovaudamasis naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (LAT nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 102 punktas).

Nagrinėjamo klausimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus nepriteisti ieškovui šių bylinėjimosi išlaidų, tokį sprendimą pirmosios instancijos teismui motyvuojant tuo, kad ieškovas su advokato padėjėja A. L. turi ir daugiau teismuose nagrinėjamų bylą, nes, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patikrinusi ,,Liteko“ duomenis kolegija nenustatė, jog ši advokato padėjėja atstovautų ieškovą kitose byloje, nes ieškovą kitose bylose atstovauja advokato padėjėjas V. L.

Taigi ieškovo pagrįstos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdžiuose sudaro 580 Eur (120 Eur +120 Eur +120 Eur +120 Eur +100 Eur).

89. Teisėjų kolegija nepagrįstu vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas šalių patirtų išlaidų dydžius abiejų šalių atžvilgiu nebuvo vienodai aktyvus. Teismas turi pareigą nustatyti ir paskirstyti šalių ir valstybės patirtas išlaidas, dėl to turi teisę atkreipti šalių dėmesį yra pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas ar tų įrodymų nebuvimą, taip pat priminti, kad tokie įrodymai būtų savalaikiai pateikti. 2024 m. sausio 25 d. teismo posėdyje dalyvavo abi šalys ir / ar jų atstovai, todėl teismo posėdyje išsakytus argumentus, susijusius su įrodymais apie bylinėjimosi išlaidas, girdėjo (turėjo girdėti) abi šalys ir jos abi lygiai vienodai galėjo pateikti ir pateikė įrodymus, patvirtinančius bylonėjimosi išlaidas.

90. Taigi remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1263,83 Eur (105 Eur žyminis mokestis + 350 Eur už ieškinio parengimą + 200 Eur už dubliko parengimą + 28,83 Eur išlaidos VĮ ,,Registrų centrui, UAB ,,Utenos butų ūkis“ + 580 Eur už ieškovo advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdžiuose). Įvertinus ginčo pobūdį ir sudėtingumą ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

91. Atsižvelgiant į patenkinto ir atmesto patikslinto ieškinio dalis (tenkinta 90 procentų, atmesta 10 procentų), ieškovui iš atsakovės priteistina 1137,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1263,83 Eur x 90 / 100).

92. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2200 Eur. Byloje nesant ginčo dėl šių bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas apie jas plačiau nepasisako.

93. Atsižvelgiant į patenkinto ir atmesto patikslinto ieškinio dalis (tenkinta 90 procentų, atmesta 10 procentų), atsakovei iš ieškovo priteistina 220 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (2200 Eur x 10 / 100).

94. Atlikus tarpusavio įskaitytiną, ieškovui iš atsakovės priteistina 917,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1137,45 Eur – 220 Eur).

95. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl patenkinto ir atmesto patikslinto ieškinio dalies (tenkinta 90 procentų, atmesta 10 procentų), atitinkamai perskirto ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šioje byloje buvo 249,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkinto ir patikslinto ieškinio dalis, iš ieškovo valstybei priteistina 24,98 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (249,72 Eur x 10 / 100), o iš atsakovės valstybei 224,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (249,72 Eur x 90 / 100).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas priteisimo

96. Ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šių išlaidų patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovui klausimas nesprendžiamas.

97. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

98. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius naudojantis bendrąją daline nuosavybe, šioje dalyje tinkamai vertino įrodymus ir motyvavo savo išvadas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta ieškovo D. V. patikslinto ieškinio reikalavimo dalis dėl atsakovės įrengtos sanitarinės patalpos bendrojo naudojimo patalpoje (prausykloje) nugriovimo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus teisines pasekmes, todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas skirti atsakovei baudą už kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo dieną, yra teisėta ir pagrįsta. Taigi šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

99. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, netinkamai vertino įrodymus susijusius su ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

100. Įvertinusi kitus apeliacinių skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria

Utenos apylinės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, šią sprendimo dalį išdėstant taip:

,,Iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 917,45 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 24,98 Eur (dvidešimt keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodas 5662).

Iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 224,75 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodas 5662)“.

Kitą Utenos apylinės teismo Utenos rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.