Utenos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų J. V., V. Ž., V. T., G. M., B. S., A. A.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims I. K., G. K., D. Š., V. M., D. M., A. K., Š. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Utenos butų ūkis“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir Utenos rajono savivaldybės atstovams (apie teismo posėdį pranešta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. patikslintą ieškinį atsakovei D. K. dėl savininko teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų I. K., G. K., D. Š., B. S., J. V., V. Ž., V. T., G. M., V. M., D. M., A. K., Š. P., A. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Utenos butų ūkis“, UAB „Utenos vandenys“, UAB „Utenos šilumos tinklai“ ir Utenos rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.

Teismo posėdžio metu 2023-10-18 trečiasis asmuo B. S. parodė, kad šioje byloje palaiko atsakovės D. K. pusę ir jai jokių pretenzijų neturi. Jeigu žmogus sugebėjo susitvarkyti sau patalpą ir susikurti geresnes higienos sąlygas, tai tokios patalpos griauti nereikia. Pažymi, kad bendrabutyje yra daug netvarkingų žmonių. Savo, kaip bendrų patalpų savininkės, teises ji žino.

Teismo posėdžio metu 2023-10-18 trečiasis asmuo A. A. parodė, kad šioje byloje palaiko atsakovės D. K. pusę ir jai jokių pretenzijų neturi, nes D. K. tvarkinga moteris. Dauguma bendrabučio gyventojų ir čia ateinantys asmenys yra netvarkingi. Teismo posėdžio metu A. A. susipažinusi su jai parodytu bendrojo naudojimo patalpų planu (pateiktas į bylą su 2023-04-28 tripliku) parodė, kad planas yra nubraižytas teisingai. Ji pati bendrose tualetų patalpose turi atitvertas savo patalpas, kuriose yra įrengtas tualetas, dušas, kriauklė, pastatyta skalbimo mašina. Šia patalpa leidžia pasinaudoti ir kaimynams, kai jie paprašo. Pretenzijų jai niekas dėl atsiskirtos patalpos nereiškė. Kas liečia bendras prausyklos patalpas, tai pamena, kad D. V. iš pradžių ten pastatė atskyrą patalpą, kuria iš pradžių naudojosi pats, o vėliau perleido (dabar šia patalpa naudojasi V. T.). Matė, kad D. K. patalpą statė D. V. ir R. K. Apie D. V. pretenzijas D. K. nieko nežino.

Teismo posėdžio metu 2023-09-27 trečiasis asmuo V. Ž. parodė, kad nesutinka su ieškiniu. Mano, kad šalys turi stengtis išspręsti ginčą taikiai. Susipažinęs su jam parodytu bendrojo naudojimo patalpų planu (pateiktas į bylą su 2023-04-28 tripliku) V. Ž. parodė, kad planas yra nubraižytas teisingai. Jis vienasmeniškai naudojasi patalpa pažymėta „(duomenys neskelbtini)“. Toje patalpoje yra kriauklė ir tualetas. Kai pirko butą, ankstesnis savininkas jam parodė šią patalpą ir pasakė, kad tai jo patalpa. Niekas iš kaimynų jam nereiškė dėl to pretenzijų. Parodo, kad kol buvo durys, D. K. duodavo jam raktą nuo bendros prausyklos bei leidžia pas save nusiprausti. Nežino, kas išlaužė kranus bendroje prausykloje, bet patvirtina, kad patalpose nuolat lankosi pašaliniai asmenys.

Teismo posėdžio metu 2023-09-27 trečiasis asmuo G. M. parodė, kad tik 2020 metais kartu su vyru ir sūnumi nusipirko butą, todėl čia gyvenančius žmones mažai pažįsta, ar reikia griauti D. K. patalpas negali atsakyti. D. K. dušu nesinaudoja. Susipažinusi su jai parodytu bendrojo naudojimo patalpų planu (pateiktas į bylą su 2023-04-28 tripliku) G. M. parodė, kad planas yra nubraižytas teisingai. Jų šeima pasiremontavo patalpą, kuri plane pažymėta „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojasi ten esančiu dušu. Patalpa rakinama, bet raktą duoda ir kaimynams. Tualetu naudojasi tuo, kuris yra prie pat A. A. atitvertos patalpos. Kas liečia netvarkingus kaimynus, ir pašalinius asmenis, kurie dergia bendras patalpas, tai patvirtina, kad tai tiesa. Jos sūnus D. M. minėjo, kad 2022 metų lapkritį parašus dėl bendrų patalpų rinko tiek D. V., tiek D. K., ir sakė, kad pasirašė abiem. Kas kaip, detaliau nepasakojo. Baigiamųjų kalbų metu G. M. prašė ieškinį tenkinti, kadangi nori, jog atsakovės patalpa bendroje prausykloje būtų nugriauta.

Teismo posėdžio metu 2023-09-27 trečiasis asmuo J. V. parodė, kad nesutinka su ieškiniu. D. V. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo išsiskyrė gal prieš pora metų. Bendrabutyje gyvena jau senai. Patvirtina, kad D. V. bendroje prausykloje įrengė patalpas, kuriomis dabar naudojasi V. T. Kas liečia D. K. patalpas, tai gali pasakyti, kad (duomenys neskelbtini), konkrečiai A. V., patarė D. K. įsirengti atskyrą san.mazgą, kadangi pas ją auga (duomenys neskelbtini). D. K. berods 2013 metais rinko kaimynų parašus. Gali būti, kad ant to parašų lapo vietoj D. V., pasirašė ji (J. V.), kadangi buvo sutuoktinė. Dabar to tiksliai nepamena. D. K. patalpoms medžiagų davė D. V., o statė R. K. ir pats D. V. Kiek pamena, iki tol bendroje prausykloje buvo tik apdaužyta kriauklė. Neatsimena, ar D. K. mokėjo D. V. už pagalbą. Pas D. K. patalpoje yra dušas, klozetas, skalbimo mašina, taip pat, yra pastatyti skaitliukai. D. K. leidžia jai naudotis savo patalpa. Šiuo metu durys nuo bendros prausyklos yra iškeltos, todėl į patalpas patenka pašaliniai asmenys ir ten nuolat pridergta.

Teismo posėdžio metu 2023-10-18 liudytojas R. K. parodė, kad šalis pažįsta, konfliktų su jais neturi. D. K. yra jo buvusi sutuoktinė, su kuria jie turi bendrą vaiką. Bendrabutyje jis gyveno neilgai. D. K. patalpą statė jis ir D. V., o skaitiklius įrengė atvykę žmonės iš „vandenų“. Taip pat, buvo renkami kaimynų parašai ir tariamasi su įstaigomis. Plokštes patalpai D. K. įsigijo iš D. V., kažkiek pinigais prisidėjo ir jis (R. K.). Tuo metu D. V. nereiškė pretenzijų dėl atskiros patalpos. Parodo, kad tik gavęs šaukimą į teismą sužinojo, kad D. V. nori nugriauti pastatytą patalpą. Prašo teismo patalpos negriauti, nes yra vaikas, todėl atskira patalpa yra reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovės atstovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pareiškė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ir šiuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Teismo vertinimu, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, kadangi jo teisių pažeidimas yra tęstinis ir pažeidimas iki šiol nėra pašalintas. Savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami teisiniai padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008 ir kt.). Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti. Taip pat, nėra pagrindo prašymo taikyti ieškinio senatį laikyti piktnaudžiavimu procesu ir už tai skirti atsakovei baudą, kaip kad prašė ieškovo atstovė. Prašymas dėl ieškinio senaties taikymo gali būti pareikštas pirmosios instancijos teisme iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Ieškovo pusė per baigiamąsias kalbas turėjo galimybę dėl to pasisakyti, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė veikė nesąžiningai, pažeidžiant civilinio proceso principus.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad minėtoje bendrojo naudojimo prausykloje yra įrengta izoliuota sanitarinė patalpa, kuria naudojasi atsakovė. Kartu su atsiliepimu yra pateikti rašytiniai dokumentai, iš kurių matyti, jog 2013 metais buvo surinkti kaimynų parašai leisti atsakovei įsirengti sanitarines patalpas ir parengtas techninis projektas atsakovės buto paprastajam remontui vykdyti. Ant prašymo leisti įsirengti sanitarines patalpas yra dešimties asmenų parašai: A. A. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), K. B. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), A. K. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), N. V. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), M. B. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), R. U. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), J. L. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), N. Š. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)), D. V. (buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš techninio projekto aiškinamojo rašto matyti, kad kartu buvo įrengiamas sanitarinis mazgas bendrojo naudojimo patalpoje – prausykloje, t. y., ginčo patalpa, kurią ieškovas siekia nugriauti. Sanitarinio mazgo pertvaros montuojamos iš medienos karkaso, apsiuvamos gipso kartono plokštėmis. Grindys įrengiamos su hidroizoliacija, išklojamos akmens masės ar keraminėmis plytelėmis. Sienos dažomos vandeniui atspariais dažais, komponuojant su keraminėmis plytelėmis. Lubos dažomos vandeniui atspariais dažais. Šalto ir karšto vandentiekio tinklai į įrengiamą sanitarinį mazgą pajungiami nuo buvusios prausyklos koridoriaus patalpoje praeinančių tinklų. Sanitarinio mazgo patalpose projektuojami šalto ir karšto vandens apskaitos mazgai su vandens skaitikliais, kuriuos teikia UAB „Utenos vandenys“ ir UAB „Utenos šilumos tinklai“. Vandentiekio vamzdynai bendro naudojimo patalpose montuojami atvirai, palei patalpų sienas. Pasijungimo vietose montuojami ventiliai, projektuojamų tinklų atjungimui. Projektuojamus buities nuotekų tinklus iš projektuojamo sanitarinio mazgo numatoma pajungti prie antro aukšto kaimyninio sanitarinio mazgo patalpoje praeinančio stovo. Techninio projekto brėžinyje (antro aukšto eksplikacija) yra nubraižytas projektuojamas sanitarinis mazgas bei užfiksuota, kad gretima patalpa bendroje prausykloje (pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini)) yra esamas kaimyninis sanitarinis mazgas (šiuo metu naudojamas trečiojo asmens V. T.). Techninį projektą parengė G.K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonė. UAB „Utenos vandenys“ atsakovei 2013-04-12 išdavė prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų išleidimui. Karšto vandens skaitiklio pakeitimo, įrengimo ir pridavimo eksploatacijai 2013-10-15 aktas patvirtina, kad atsakovės butui ir naujai įrengtam sanitariniai mazgui buvo pastatyti 2 nauji karšto vandens skaitikliai. 2023-01-02 pažyma iš UAB „Utenos vandenys“ patvirtina, kad atsakovei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga teikiama pagal 2 šalto vandens skaitiklius ir atsakovė neturi skolos už teikiamas paslaugas. Atsakovės butui ir įrengtam sanitariniam mazgui 2022 metų rudenį buvo parengta nauja kadastrinių matavimų byla. Iš patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijos (3 forma) matyti, kad sanitarinio mazgo plotas yra 2,26 m². Atsakovė teikė prašymą VĮ „Registrų centras“ pakeisti jai priklausančio buto kadastro duomenis, tačiau nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo 2022-12-19 sprendimu jos prašymas buvo atmestas. Iš minėto sprendimo matyti, kad viena iš atsakovės prašymo atmetimo priežasčių yra tai, kad dėl prijungtos bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) dalies ir panaikintų priklausiusių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų nepateiktas bendraturčių prašymas, ar rašytinis tarpusavio susitarimas, kuriuo būtų išreikšta bendraturčių valia dėl bendro naudojimo patalpos (duomenys neskelbtini) permatavimo, kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 15 savininkų turi bendru sutarimu priimti sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto - bendros prausyklos valdymo, naudojimo ir disponavimo. Atsakovė 2013 metais surinko tik dešimties butų savininkų parašus, iš kurių vienas yra neaktualus (N. Š., kadangi butui Nr. (duomenys neskelbtini) prausykla nėra priskirta), be to, išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad vietoj ieškovo D. V. pasirašė jo tuometinė sutuoktinė J. V. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad atsakovė 2019 metais sanitarinį mazgą praplėtė link lango pusės, tačiau dėl patalpos praplėtimo ji su kaimynais nekalbėjo ir kaimynų parašų nerinko. Pagal kadastrinių matavimų bylą sanitarinio mazgo plotas šiuo metu yra 2,26 m², tai patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktos matavimų vietoje fotonuotraukos.

CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-285/2010, Nr. e3K-3-83-695/2019 ir kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, kadangi atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė ar 2013 metais ieškovas davė sutikimą atsakovei įsirengti sanitarinį mazgą bendrojo naudojimo prausykloje. Taip pat, nėra teisiškai reikšminga ar pats ieškovas tą mazgą įrengė (ar davė medžiagų jo įrengimui). Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, jog 2013 metais nebuvo gauti visų to meto bendrasavininkų sutikimai dėl atsakovės sanitarinio mazgo įrengimo, todėl toks įrengtas sanitarinis mazgas bendrosios dalinės nuosavybės teisės požiūriu nėra laikomas teisėta savininko teisių suvaržymo priemone. Šitoje vietoje nėra svarbu, kokia bendrųjų patalpų naudojimo praktika yra susiklosčiusi ginčo bendrabutyje, kadangi jokie teisiškai įpareigojantys sutarimai, kaip tai numato civilinio kodekso normos, tarp turto bendrasavininkų nebuvo sudaryti. Tai, kad dalis turto bendrasavininkų dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi pretenzijų atsakovei dėl jos įsirengto sanitarinio mazgo negali paneigti kito bendrasavininkio (šiuo atveju ieškovo) teisės reikalauti pašalinti pažeidimus nesusijusius su valdymo netekimu. Beje, išnagrinėjus bylą matyti, jog dalis prausyklos bendrasavininkų (bylos trečiųjų asmenų) palaiko ieškovo pusę ir nori, kad atsakovės sanitarinis mazgas būtų išgriautas, o kiti dėl to pretenzijų neturi, nes patys vieni naudojasi izoliuotomis sanitarinėmis patalpomis. Būtina pažymėti ir tai, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kada ir kokia apimtimi ginti pažeistas teises, dėl to teisiškai nėra reikšminga, jog ieškiniu prašoma išgriauti tik atsakovės sanitarinį mazgą, nereiškiant reikalavimo dėl bendroje prausykloje esančios V. T. izoliuotos patalpos išgriovimo. Aptartoms aplinkybėms pareikštas ieškinys yra laikytina teisėta gynybos priemone dalinės nuosavybės teisei apginti, todėl ieškovui nėra pagrindo skirti baudos už piktnaudžiavimą procesu.

CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad atsakovės įrengtame sanitariniame mazge yra pajungti šalto ir karšto vandens skaitikliai, kas rodo, jog už sanitariniame mazge sunaudotą vandenį moka atsakovė. Iš byloje esančių bendros prausyklos fotonuotraukų matyti, kad prausykloje yra „lovys“ virš kurio matyti nulaužti kranai, tačiau prie vandentiekio vamzdžių matosi prisuktas vandens skaitiklis. Teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, kad nematė, kad D. K. nuiminėtų „lovio“ vandens kranus. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis buvo nulaužti kranai, be to, iš teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duotų parodymų matyti, kad daugiabutyje yra netvarkingų gyventojų, taip pat, ten lankosi pašaliniai asmenys.

Iš UAB „Utenos butų ūkis“ atsiliepimo matyti, kad ieškovo butui priskiriamos bendrojo naudojimo patalpos proporcingai buto naudingam plotui viso 9,02 kv. m., iš kurių 0,70 m² prausyklos. Bendrovė, vadovaudamasi CK. 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalimis, visus mokesčius daugiabučio namo antrojo aukšto butų ir kitų patalpų savininkams už prausyklą paskaičiuoja proporcingai turimam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Toks komunalinių paslaugų bendrovės atsiliepimas leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas (taip pat ir kiti turto bendrasavininkai) dėl atsakovės įsirengto sanitarinio mazgo moka neproporcingus mokesčius lyginant su jų galima realiai naudotis prausyklos dalimi.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė bendrojo naudojimo prausyklos patalpos dalį (2,26 m²) naudoja savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir savo nuožiūra leidžia naudotis daliai bendrasavininkų (pavyzdžiui, J. V., V. Ž.), dėl ko ieškovo (bei kitų bendraturčių) galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis yra suvaržytos. Nagrinėjamu atveju atsakovė užėmusi neproporcingai didelę dalį bendrojo naudojimo patalpos ir apribojusi ieškovo (ir kitų bendraturčių) teises jomis naudotis, pažeidė ieškovo (ir kitų bendraturčių) teises ir interesus. Aptarta situacija neatitinka įstatyme įtvirtintos naudojimosi bendrąja daline nuosavybe taisyklės, kad bendroji nuosavybė yra valdoma, naudojama bei ja disponuojama visų bendraturčių sutarimu ir laikytina ieškovo (ir kitų bendraturčių) teisių į šią nuosavybę pažeidimu. Ieškovo savininko teises suvaržiusi atsakovė šioje byloje neįrodė, kad savininko teises ribojantys veiksmai buvo atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, t. y., teisėtai.

Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad ieškovo teisės dėl bendroje prausykloje esančio atsakovės sanitarinio mazgo yra pažeidžiamos, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovę per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti prausykloje neteisėtai pastatytą/įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą. Čia būtina pažymėti, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas iš lengvai ardomų medžiagų (medienos karkasas apsuktas plokštėmis), pagal techninį projektą turi atskirą sieną nuo kaimyninio sanitarinio mazgo (V. T.), iš išorės nėra vientisai sumontuotas su kaimyniniu sanitariniu mazgu (V. T.), todėl jo išardymas nepažeidžiant kaimyninio sanitarinio mazgo konstrukcijos yra realiai galimas ir nesudėtingas.

Teismas laiko, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė prausykloje atjungė vandenį ir nuėmė kranus, todėl šioje dalyje ieškinys yra atmestinas. Taip pat, yra atmestinas pirmasis ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo kiekvienam bendrasavininkui duoti raktą nuo prausyklos, kadangi išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad 2023 metų rugpjūtį durys į prausyklą buvo išimtos ir kliūčių patekti į šią patalpą neliko.

Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Čia būtina pažymėti, kad pradiniame ieškinyje ieškovas buvo suformulavęs reikalavimą leisti jam pačiam atlikti sanitarinio mazgo griovimo darbus (CPK 273 straipsnio 1 dalis), o patikslintame ieškinyje formuluoja reikalavimą jau pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, tačiau bylą nagrinėjant teisme savo reikalavimo niekaip nepagrindė.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs byloje pareikšto reikalavimo pobūdį, sprendžia, kad teismo sprendimu siekiamos sukurti teisinės pasekmės - atstatyti ginčo prausyklą į pirmykštę padėtį nėra griežtai asmeninio pobūdžio veiksmas. Baudos skyrimas atsakovei pats savaime neteisėtų pasekmių nepašalins ir nesukurs tų teisinių padarinių, kurių siekiama teismo sprendimu, todėl ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų, šis ieškinio reikalavimas yra atmestinas.

Esant aptartų aplinkybių visumai patikslintas ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus, kad du ieškinio reikalavimai yra pilnai atmesti, o vienas tenkintas tik iš dalies, pagal minėtą civilinio proceso kodekso nuostatą, ieškinio tenkinimo procentas būtų apie 30 procentų. Visgi, šiuo konkrečiu atveju, teismas nutaria nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir remdamasis žemiau dėstomais motyvais kitaip paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra paremtas principu, kad „pralaimėjęs moka“, t. y., bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 ir kt.). Iš šioje byloje ieškiniu reiškiamų materialiųjų reikalavimų yra akivaizdu, kad juo siekiamas pagrindinis tikslas yra tas, kad bendrojo naudojimo patalpoje – prausykloje esanti atsakovės patalpa būtų išgriauta, o joje esantys daiktai išgabenti. Taigi, nors du ieškinio reikalavimai yra pilnai atmesti, o vienas tenkintas iš dalies, įvertinus bendrą ginčo išsprendimo rezultatą, laikytina, kad bylą laimėjo ieškovas. Čia būtina pažymėti, kad bylos išsprendimo rezultatą nulėmė ir ieškovo bei jo atstovės procesinis elgesys, o būtent tai, kad jie įrodymų tyrimo metu ir net baigiamųjų kalbų metu ir toliau visiškai palaikė ieškinį, nors pats ieškovas apklausos metu nurodė, kad durys į prausyklą yra išimtos ir netgi sutiko, jog atsakovė „gali kranų ir neatstatinėti“. Esant tokioms aplinkybėms, teismas remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, nutaria laikyti, jog ieškinys yra patenkintas 70 procentų, o atmestų reikalavimų dalis yra 30 procentų ir pagal tai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 105 Eur žyminį mokestį. Ieškovas naudojosi adv. padėjėjos teisine pagalba pagal sudarytas 2022-10-19 teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis. Ieškovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose buvo suformuluotas išankstinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Adv. padėjėja 2023-11-14 ieškovui išrašė sąskaitą 350 Eur sumai „už duomenų rinkimą ir ieškinio parengimą“, kurią ieškovas apmokėjo 2023-11-14. Byloje 2024-02-14 buvo gautas ieškovo atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma: „duomenų surinkimas ir ieškinio parengimas – 350 Eur, dublikas 200 Eur, kiti mokėjimai mediacijos, įrodymų rinkimo posėdžiai, kt. iki 2024-02-12“. Prie šio prašymo buvo pridėti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis dokumentai: advokato kontorai, kurioje dirba adv. pad. A.Levinienė išrašyta UAB „Butų ūkis“ 2022-10-27 sąskaita faktūra 12,80 Eur sumai, kurią adv. padėjėja A.Levinienė 2022-10-21 apmokėjo; VĮ „Registrų centras“ 2022-11-30 sąskaita 11,43 Eur sumai, kurią A.Levinienė apmokėjo 2022-12-01; VĮ „Registrų centras“ 2023-06-26 sąskaita 4,60 Eur sumai, kurią adv. padėjėja A.Levinienė apmokėjo 2023-06-26. Taigi, atsižvelgus į datas, laikytina, kad visos šios aptartos išlaidos yra pagrįstos ir ieškovo buvo apmokėtos pagal jam išrašytą 2023-11-14 sąskaitą (t. y., 350 Eur suma apima duomenų rinkimą ir ieškinio parengimą).

Adv. padėjėja 2024-02-09 išrašė ieškovui sąskaitą 100 Eur sumai (už atstovavimą teismo posėdyje 2024-02-12 nuotoliniu būdu). Į bylą yra pateiktas adv. padėjėjos banko sąskaitos išrašas nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31, iš kurio matyti, kad D. V. šiuo laikotarpiu atliko 5 mokėjimus bendrai 670 Eur sumai (mokėjimo paskirtis „už teisines paslaugas), o 2023-07-01 pavedimą 15 Eur sumai (mokėjimo paskirtis „už D. V. teisines paslaugas) atliko B. V. Taip pat, byloje yra 2024-01-26 mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad D. V. pervedė adv. padėjėjai 150 Eur (mokėjimo paskirtis „už teisines paslaugas). Aptarti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas advokato padėjėjai mokėjo už teisines paslaugas būtent šioje byloje, kadangi teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktos adv. padėjėjos išrašytos sąskaitos faktūros, kurios pagrįstų ieškovo atliktus mokėjimus ir susietų juos su šioje byloje jam teikiama teisine pagalba. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. V. vienokiu ar kitokiu procesiniu statusu nuo 2022 metų iki dabar dalyvauja teismuose nagrinėjamuose bylose, todėl yra pagrindo manyti, kad teisinių paslaugų, kaip tokių, poreikis ieškovui yra reikalingas (Lietuvos Respublikos CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismas iš aptartų mokėjimų tik 100 Eur sumą, laiko pakankamai pagrįstomis ieškovo turėtomis teisinės pagalbos išlaidomis, o bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, į kurio atlyginimą ieškovas galėtų pretenduoti yra 505 Eur (105 Eur + 350 Eur +100 Eur).

Atsakovė naudojosi advokatės teikiama teisine pagalba pagal 2023-01-13 atstovavimo sutartį, kurios teisinės pagalbos išlaidos yra sekančios: už atsiliepimo surašymą ir konsultacijos suteikimą 900 Eur; už tripliko parengimą 700 Eur; už atstovavimą bylos nagrinėjime 400 Eur ir 200 Eur. Atsakovei buvo išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas bendrai 2200 Eur sumai, kurių apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai. Atsakovei teikianti teisinę pagalbą advokatė kvalifikuotai parengė procesinius dokumentus (papildomai atsikirsdama į ieškovo dublike reiškiamus reikalavimus), surinko bylai išspręsti reikšmingus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu aiškiai ir argumentuotai atsikirtinėjo į ieškinį. Įvertinus ginčo pobūdį ir sudėtingumą atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

Nagrinėjant bylą yra patirta 249,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo pašto išlaidų. Šitoje vietoje būtina pažymėti, kad teismo 2023-01-24 nutartis buvo priimta dėl to, kadangi į ieškinį visiškai nepagrįstai buvo įtraukti tretieji asmenys (net nesiaiškinant ar jie yra turto savininkai, kuriuos teismui privalomai reikėjo pašalinti iš bylos), buvo klaidingai nurodyti kai kurių asmenų anketiniai duomenys (kuriuos reikėjo tikslinti, nes teismų informacinė sistema ir susieti registrai jų nerasdavo) bei neįtraukti asmenys, kurie pagal reiškiamus reikalavimus turėjo nuo pat pradžių dalyvauti byloje. Teismas tai laiko ieškinio trūkumu, kurio buvo galima išvengti, jei ieškinys būtų rengiamas kruopščiau. Minėta teismo nutartis buvo siunčiama paštu ir taip susidarė 66,40 Eur pašto išlaidos, kurias dėl minėtų priežasčių turi pareigą atlyginti tik ieškovas.

Ieškovo reikalavimai patenkinti 70 %, todėl atitinkamai - iš atsakovės ieškovui priteistina 353,50 Eur žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina – 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Esant tokiai bylinėjimosi išlaidų proporcijai, yra tikslinga atlikti įskaitymą tarp šių šalims priteistinų sumų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovas atsakovei lieka skolingas 306,50 Eur (660 – 353,50) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, iš ieškovo priteistina valstybei 66,40 Eur pašto išlaidų ir 30 procentų likusios pašto išlaidų sumos - 54,99 Eur, viso 121,39 Eur (249,72 – 66,40 :100 x 30), o iš atsakovės valstybei priteistina likusi pašto išlaidų suma – 128,33 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti ir pašalinti daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prausykloje, pažymėtoje plane (duomenys neskelbtini), plotas 12,11 kv. m., atsakovės neteisėtai pastatytą/įrengtą pertvarą, išmontuoti tualetą, kriauklę, skalbyklę ir juos išgabenti, sutvarkyti patalpą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 306,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151) 121,39 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151) 128,33 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.