Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai D. K. (dalyvaujančiai nuotoliniu būdu) ir jos gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 39 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. ir 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. skirtos 50 parų arešto bausmės pridedant dalį (15 parų) nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės ir dalį (15 parų) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė 80 parų arešto bausmė;

kaltinama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „S27_DVR1_ch18_20250424182122_20250424182137“. Atidarius vaizdo įrašą jo dešinės pusės viršuje matoma data ir laikas „2025-04-24 18:21:22“. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas parduotuvės alkoholio ir gaiviųjų gėrimų skyrius. Įraše matoma kaip minėta moteris įeina į skyrių, kalbėdama telefonu ir rankoje laikydama tuščią parduotuvės krepšelį. Moteris praeina pro skyrių, vaizdo įrašas baigiasi.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-P-51-719/2023).

Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Teismui nekyla abejonių, kad D. K. veikė pagal išankstinį sumanymą. Tokia išvada, kad jos veiksmai buvo tęstiniai, daroma atsižvelgus į nedidelius laiko tarpus tarp įvykdytų vagysčių (veikas skiria vos kelios valandos), taip pat jų intensyvumą ir sistemingumą bei į tai, kad veikas vienija analogiška veikimo schema – atėjimas į parduotuvę, tikslingas ėjimas prie alkoholinių gėrimų lentynų, alkoholinių gėrimų įsidėjimas į turimą rankinę ir pasišalinimas iš parduotuvės neapmokėjus nurodytų prekių. Šios aplinkybės rodo, kad D. K. turėjo bendrą sumanymą vogti, kiek tik jai pavyks, kol bus sustabdyta, vogė du kartus, skaičiavo prekių kainą ir jų pagrobdavo tiek, kad tokie veiksmai nesiektų baudžiamosios atsakomybės, ką ji pati patvirtino duodama parodymus.

D. K. kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: UAB „Eiginta“ pareiškimas, tarnybiniai pranešimai (b. l. 14-15, 103, 105-106), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 16-17, 18-22), vaizdo stebėjimo kamerų įrašų apžiūros protokolai (b. l. 36-37, 38-42) ir vaizdo įrašai.

Taigi, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Todėl jos padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl D. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), padaryta veika yra tęstinė, veika įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei D. K. asmenybę – teista, taip pat ir už analogiškas veikas, virš 200 kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbanti. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą baudžiamąjį nusižengimą, D. K. skirtina 40 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, D. K. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes kaltinamoji daug kartų teista, ankstesnės bausmės nepakeitė jos elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, yra nedirbanti, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus realaus arešto bausmę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

UAB „Eiginta“ pareiškė 280,33 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad UAB „Eiginta“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamoji, tarp kaltinamosios veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „Eiginta“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios priteisiama 280,33 Eur UAB „Eiginta“ turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad kaltinamoji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajai D. K. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra kalėjime, todėl kaltinamosios gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamosios D. K. turtinę padėtį (nedirba, turi skolų) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo kamerų įrašais, paliekamas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „Eiginta“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. K. priteisti 280,33 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų ir trisdešimt tris centus) UAB „Eiginta“ turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.