Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam M. Š. ir jo gynėjai advokatei Svetlanai Proninai (dalyvaujančiai nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), BK 167 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir jam skirta 60 parų arešto bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams (BK 75 straipsnio 1 dalis), be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 75 straipsnio 5 dalies 4 punktas); 2) tęsti darbą (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 3) neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, vaiko priežiūra ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nuteistojo apeliacinį skundą atmetė;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. Š. pasikėsino apiplėšti žmogų, panaudodamas peilį, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val., viešoje vietoje, Laisvės prospekte ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.55 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jis (M. Š.) priėjęs prie nukentėjusiosios I. J., pareikalavo jos atiduoti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone SE“, 500 eurų vertės, tačiau I. J. mobiliojo ryšio telefono neatidavus, jis (M. Š.) išsitraukęs peilį „Rapala, Hand ground stainless“ iš rankovės nukreipė į nukentėjusiąją ir grasindamas jį panaudoti, tris kartus peiliu tyčia dūrė I. J. į kairės rankos delną, taip padarydamas tris pjautines žaizdeles kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko nukentėjusiajai pradėjus rėkti ir šauktis pagalbos, jis (M. Š.) pasišalino ir savo pradėtos nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamuoju apklaustas M. Š. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, sutiko su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte ir parodė, kad tą dieną jis su draugais leido laiką, o valandą prieš užpuolimą išgėrė alkoholio. Paaiškino, jog ėjo mergina, jis buvo su kompanija, kadangi buvo prieš tai žvejyboje, turėjo kuprinėje peilį, tada jam kažkas susišvietė galvoje tiesiog prieiti prie merginos. Jis priėjo iš galo, po to iš priekio, nukentėjusioji klausė muzikos per ausines, kai jas išsitraukė, jis pasakė jai atiduoti telefoną. Pradžioje peilio nedemonstravo, o paskui peiliu norėjo pagąsdinti. Kai nukentėjusioji pradėjo šaukti, jis pasišalino, išėjo. Tuo metu jis nedirbo, turėjo problemų su finansais ir norėjo gauti lengvų pajamų, jo tikslas buvo paimti telefoną ir jį parduoti. Atsiprašė nukentėjusiosios, labai smerkia savo veiksmus. Be kita ko, teismui jis pateikė raštą, kad atlygino žalą, t. y. sumokėjo nukentėjusiajai 550 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. gegužės 25 d. nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val. ėjo Laisvės prospektu ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ėjo viena, į ausis buvo įsidėjusi ausinukus bei rankose laikė savo mobilųjį telefoną Iphone ir perjunginėjo muziką. Priešais ją, ta pačia kryptimi ėjo jai nepažįstamas vyriškis. Vyras žvilgčiojo į jos pusę, atrodė lyg norėtų prieiti prie jos arti ir susipažinti. Manė, kad galbūt ji jam patiko ir jis gali paprašyti jos telefono numerio. Dėl to jai vyriškis jokių įtarimų nesukėlė ir ji toliau ėjo link parduotuvės. Staiga, minėtas nepažįstamas vyras atsisuko į jos pusę ir prie jos priėjo. Tuo metu ji jo neišsigando. Vyro veidas staiga persikreipė, jis susiraukė, atrodė piktas, nepatenkintas ir nieko nepasakęs išsitraukė (iš kur, pasakyti negali, bet mano, kad tai gali būti rankovė) ir į dešinę ranką pasiėmęs peilį nukreipė jį tiesiai į ją. Tuo metu ji labai išsigando ir sustingo vietoje, negalėjo ištarti nei žodžio. Vyras atrodė grėsmingai bei laikydamas peilį savo dešinėje rankoje nukreiptą į ją tarė: „Dabar duosi telefoną sakau“. Vyras kalbėjo lietuvių kalba, be akcento. Į tokius jo žodžius ji jam nieko neatsakė. Tai pamatęs vyras supyko, bei galbūt norėdamas ją dar labiau pagąsdinti, kad ji jam atiduotų savo mobilųjį telefoną, dešinėje rankoje laikydamas peilį vieną kartą įdūrė jai į kairės rankos delną. Po tokių vyro veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, liko sužalotas jos kairės rankos delnas bei kairės rankos bevardis pirštas. Šiuo metu ji jokio fizinio skausmo nejaučia nei delno, nei piršto jai neskauda. Tuo metu patirtą skausmą ji pavadintų momentiniu. Iškart po jai suduoto smūgio ji pradėjo šauktis pagalbos, aplinkiniai buvę kitoje gatvės pusėje žiūrėjo į ją, tačiau nei vienas nepriėjo ir nesuteikė jai pagalbos. Nepažįstamas vyriškis pamatęs, kad aplinkiniai žmonės jį stebi, pasišalino link netoliese esančio miškelio pusės. Vyras nesistengė bėgti, ėjo normaliu žingsniu, niekur nesidairydamas. Ji pamačiusi, kad jai daugiau joks pavojus negresia, vyras pasišalino, todėl greitai nubėgo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje buvo daug žmonių, jautėsi saugiai ir nusprendė paskambinti savo tėčiui E. J. Tėčiui papasakojo apie visą įvykį ir jis apie tai informavo policiją. Vėliau tėtis su savo automobiliu atvyko iki parduotuvės ir atvežė ją atgal į įvykio vietą. Tėtis norėjo, kad ji jam parodytų, kur viskas įvyko ir būtų galima kuo tiksliau ir aiškiau viską nurodyti policijai. Kartu su tėčiu sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Minėtas nepažįstamasis vyras buvo maždaug 25 metų amžiaus, šviesių plaukų, apsirengęs šviesios spalvos trumpų rankovių maikę, šviesios spalvos šortus, šviesios spalvos batus. Vyro ji prieš tai niekada nebuvo mačiusi, tačiau mano, kad jį galėtų atpažinti bei sudaryti fotorobotą, kadangi vyras buvo priėjęs labai arti jos ir ji sugebėjo gerai įsidėmėti jo veido bruožus. Taip pat vyras buvo stipriai prisikvepinęs kvepalais, su savimi jokios kuprinės neturėjo. Peilis, kurį nepažįstamasis buvo išsitraukęs, buvo smailių ašmenų, neišlankstomas, tamsios spalvos. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Civilinio ieškinio šiuo metu reikšti nepageidauja, pareikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 9).

2024 m. birželio 10 d. papildomai apklausta I. J. parodė, kad jos telefonas yra „Iphone SE3“, kurio vertė yra 500 eurų. Šis telefonas plėšimo metu iš jos nebuvo pavogtas, vyriškis, kuris bandė ją apiplėšti, jos telefono nelietė. Plėšimo metu telefoną ji laikė rankose ir vyrui jo nedavė. Grumtynių tarp jos ir vyro nebuvo. Vyras priėjo prie jos rankose iškart laikydamas peilį. Peilį ji atpažino, jai buvo parodyta jį atpažinti. Baudžiamojoje byloje reikš civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos, kadangi labai išsigando, bijo ir dabar viena vaikščioti. Šią moralinę žalą ji vertina 500 eurų sumai. Pro įvykio vietą nepraeina iki šiol, nes jai tai sukelia neigiamas emocijas, baimę, jaudulį. Iki šiol negali pamiršti šio įvykio. Ji nematė, kad ant vyro rūbų būtų kraujo dėmių, bet jos rankinuko šonas buvo visas kraujuotas. Šį vyrą matė pirmą kartą, kai ėjo šalia krepšinio aikštelės matė, kad šis minėtas vyras stovėjo krepšinio aikštelėje ir su juo buvo dar kiti jai nepažįstami vyrai. Iš viso buvo 4 vyrai. Ji jų nekalbino, bet tik praeidama matė juos, į juos dėmesio nekreipė. Matė, kad ši vyrų kompanija vartojo alkoholį, kadangi alkoholio butelis buvo pastatytas ant suoliuko šalia jų. Kai ji ėjo šalia šios krepšinio aikštelės, ji matė, kad į ją vienas vyras atkreipė dėmesį, būtent šis vyras ją ir užpuolė. Tuo metu ji to nesureikšmino ir praėjo. Po to, šis vyras sparčiu žingsniu ją pasivijo. Jis visada ėjo šalia jos, tarp jų buvo apie 2 metrų atstumas, jis galvojo, kad ji arti jo prieis, ji matė, kad jis ją stebi, žiūri ką ji daro. Ji arti prie jo nepriėjo. Kai pamatė, kad vyras eina arti jos, ji atsitraukė nuo jo, tada vyras priėjo prie jos laikydamas savo rankose peilį. Iš kur jis peilį išsitraukė, ji nematė. Tada vyras pasakė jai „Dabar duosi telefoną sakau“, ji nieko nesakė jam, ji sustingo. Sakydamas šiuos žodžius vyras laikydamas peilį savo dešinėje rankoje jai dūrė su peiliu į kairę ranką. Rankoje padarė 3 žaizdas. Kaip vyras jai dūrė, ji tiksliai neatsimena, ar vieną kartą, ar daugiau, ji labai išsigando ir dėl išgąsčio to atsiminti negali (t. 1, b. l. 48-50).

2024 m. gegužės 28 d. liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis dirba „B.“ pavėžėju, važinėja automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) auksinės spalvos. Pavėžėju dirba pusantro mėnesio. 2024 m. gegužės 24 d. dieną apie 19.00 val. per „B.“ programėlę gavo užsakymą, kurio maršrutas buvo nurodytais šiais adresais, pirminis adresas buvo nurodytas Žemynos g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykti reikėjo adresu Girulių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat buvo nurodyta, kad klientas mokės grynaisiais pinigais – 5,70 eurų. 2024 m. gegužės 24 d. 19.07 val. jam atvykus nurodytu adresu Žemynos g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis sustojo šalia „(duomenys neskelbtini)“ klubo. Iš kažkur, nematė iš kur, nežiūrėjo, prie jo automobilio atėjo 2 klientai, vyriškai. Vienas iš atėjusių vyrų (A) buvo aukštesnis, rudais plaukais, šviesios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos šortais, o kitas vyras (B) buvo apsirengęs juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodais šortais. Tas vyras (A), kuris buvo apsirengęs šviesiai, atsisėdo į keleivio vietą, priekyje, šalia jo, o antrasis vyras (B) atsisėdo galinėje keleivio sėdynėje. Pakeliui pastebėjo, kad šalia jo sėdėjęs vyras (A) buvo apsvaigęs, nežinojo nuo ko, sakė, kad jie važiuoja švęsti, vyras (A) siūlė jam pauostyti. Kaip jis suprato, tai narkotinių medžiagų, jis giežtai atsisakė. Vyras (A) minėjo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gerai nepažįsta Vilniaus miesto. Su vyru (A) kalbėjo rusų kalba, gale sėdintis vyras (B) su vyru (A) bendravo lietuviškai. Vyras (B) su juo nebendravo. Be to, pakeliui vyras (A) daug kalbėjo telefonu, jam skambino tikrai du kartus. Vyras (A) turėjo medžiaginį krepšį, pilkos spalvos, o ką kitas vyras (B) su savimi turėjo, neatsimena. 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.13 val. atvykus adresu Girulių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie daugiaaukščių namų, jis sustojo gatvėje ir paprašė, kad susimokėtų už kelionę, vyras (A) pasakė jam „palauk, sumokės, norės su tavimi grįžti atgal į tą vietą iš kurios juos ir paėmei“, jis atsakė, kad tai neįmanoma, nes turės kitą iškvietimą, o jis programėlėje „B.“ buvo pažymėjęs tik vieną vietą kur vyks. Po to, vyrai (A ir B) išlipo, vyras sėdėjęs šalia jo (A) paliko savo krepšį automobilyje, bet labai greitai grįžo, jį pasiėmė ir tada jis matė, kad šie vyrai (A ir B) nuėjo prie kitų dviejų tamsiais rūbais apsirengusių vyrų, kurie stovėjo netoliese ir jie su jais kalbėjosi maždaug apie 5 minutes. Jis stovėjo, nes laukė, kol jam sumokės. Maždaug po 5 minučių vyrai (A ir B) grįžo atgal į jo vairuojamą automobilį ir paprašė nuvežti atgal į tą vietą, iš kurios buvo paimti ir pasakė, kad tada jam sumokės. Jis sutiko, nes norėjo gauti savo pinigus. Jis išjungė tada „B.“‚ programėlę, kad negautų kito užsakymo ir tada vežė šiuos vyrus (A ir B) atgal. Pakeliui važiuojant atgal, vyras (B) juodais drabužiais išlipo netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios Justiniškių mikrorajone, Vilniuje, Rygos gatvėje, o kitą vyrą (A) vežė link „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo, tai yra link tos vietos, iš kurios juos ir paėmė, bet likęs vyras (A) jo paprašė pavažiuoti kiek toliau maždaug apie 1 km, sustojo prie namų ir paprašė vyro (A), kad susimokėtų. Jis atsakė, kad atneš pinigus, pasiėmė savo krepšį ir išėjo. Kai vyras (A) išlipo iš automobilio, jis nepastebėjo, kad vyras (A) būtų kažką palikęs automobilyje. Maždaug po minutės vyras (A) atbėgo, skubiai įsėdo į automobilį ir pamatė, kad jį atsiveja policijos pareigūnai. Prie automobilio minėtą vyriškį (A) sulaikė policija ir išsivedė. Kai policijos pareigūnai išsivedė vyrą (A), jis pamatė, kad vyras (A) automobilyje paliko savo piniginę, jis paėmęs tą piniginę ją perdavė policijai ir paklausė kas mokės už kelionę. Vėliau, jau važiuodamas pastebėjo, kad vyras (A) automobilyje paliko savo telefoną, kurį jis perdavė policijai. Nori pažymėti, kad vyras (A) su savimi turėjo du telefonus, kokių modelių, neįsidėmėjo. Vienas telefonas buvo sudaužytu stiklu. Nori patikslinti, kad vyrą (A) jis išleido kažkur netoli Ateities gatvės, Vilniuje, pagal žemėlapį, netoli Šeškinės parko. Peilio pas vyrą (A) nematė. Nuo Girulių g. (duomenys neskelbtini), Vilnius iki galutinės vyro (A) išlipimo vietos viskas užtruko maždaug 10 minučių (t. 1, b. l. 92-94).

2024 m. gegužės 30 d. liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad M. Š. yra jo buvęs bendradarbis, su juo 2016 metais dirbo K. 2024 m. gegužės 24 d. apie 15-16 val. pas jį į daugiabučio namo kiemą atvyko jo pažįstamas M. Š. M. Š. tą dieną ir vakarą buvo apsirengęs šviesiai. Tuo metu su juo dar buvo jo brolis P. M., jo kaimynas Š. B.. Atvykus M. Š., jie visi nusprendė eiti pamėtyti kamuolio į krepšinio aikštelę, kuri yra šalia daugiabučio, esančio adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apie 16.00 - 16.30 val. jiems visiems nuėjus į šią krepšinio aikštelę žaidė krepšinį, vartojo alkoholį. M. Š. elgesys buvo neadekvatus, M. buvo išgėręs. Apie 17.00-18.00 val. M. Š. buvo nuėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, kuri yra Laisvės prospekte, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, parnešti alkoholio. Grįžus M. iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, jie visi toliau vartojo alkoholį. M. su savimi turėjo tamsios spalvos kuprinę, iš kurios išsitraukė peilį. Kaip tiksliai atrodė peilis, negali pasakyti, jo kaimynas Š. gali nurodyti daugiau detalių apie peilį. M. išsitraukęs šį peilį mosikavosi, tuo metu tarp jo ir M. įvyko apsistumdymas, kurio metu jam M. sudavė smūgį į kairės pusės žandą, fizinis skausmas jam nebuvo sukeltas, pretenzijų dėl to M. neturi. Kai jie buvo minėtoje krepšinio aikštelėje, jis nepastebėjo, kad M. būtų pastebėjęs šalia krepšinio aikštelės praeinančią merginą ir, kad būtų pradėjęs ją sekti. Apie 19.00 val., kai pradėjo rodyti krepšinio rungtynes, jo brolis P. kartu su M. išvažiavo, o jis liko krepšinio aikštelėje, per savo telefoną stebėti krepšinio rungtynių. Jo brolis su M. išvažiavo galimai įkeisti M. telefono, tiksliai to nežino, kadangi M. reikėjo pinigų. Kur jie vyko įkeisti šio telefono, jis nežino. Galimai jie išvažiavo su taksi, kas kvietė taksi ir kokiu maršrutu jie važiavo, jam nėra žinoma. Po maždaug 30 minučių – 1 val., jam būnant krepšinio aikštelėje, jis pastebėjo šalia krepšinio aikštelės bėgantį savo brolį P., kuris jam sakė „M. nesveikas“ ir brolis nubėgo tolyn. Jis vis dar liko krepšinio aikštelėje, toliau stebėjo krepšinio rungtynes per savo telefoną. Tada šalia krepšinio aikštelės jis pastebėjo bėgančius 4-5 policijos pareigūnus, iškart suprato, kad kažkas įvyko. Tada jis pasekė policijos pareigūnus dėl įdomumo ir policijos pareigūnai jam parodė policijos automobilyje sėdintį M.. Jis prašė pareigūnų parodyti, kas yra jų automobilyje, ar čia iš jo kompanijos. Jis tada su M. nesikalbėjo. Po to, jis nuėjo pas savo brolį P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tikslaus buto numerio nežino. Jam būnant pas brolį, jis gavo trumpąją žinutę per „Facebook“ nuo R. Z., kuri jam parašė „Labas. Nuo M.“ tada jis jai paskambino. Ji jam pasakė, kad M. šiuo metu yra ten kažkur krepšinio aikštelėje ir jo laukia. Po pokalbio, jis nuėjo iki tos pačios vietos, krepšinio aikštelės, kur anksčiau jie visi buvo, bet M. ten nebuvo. Kadangi M. nepažįsta Pašilaičių mikrorajono, taip pat M. neturėjo mobiliojo ryšio telefono, jis sugalvojo patikrinti barą „Š.“. Nuėjęs į tą barą, jis ten rado sėdintį M.. M. paaiškino, kad policijos pareigūnai jį paleido, kad jį per klaidą sulaikė. Tada jie su M. nuėjo pas jo brolį P. į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vilniuje. Neatsimena, kokiu laiku jo brolis P., ar P. draugė iškvietė taksi automobilį, kad M. nuvežtų namo. Visą šį laiką, tai yra nuo 2024 m. gegužės 24 d. 15.00 val. iki tol, kol išvyko M. iš jo brolio namų, jis nepastebėjo, kad ant M. rūbų būtų kraujo dėmių. Kai visi susitiko, M. turėjo savo telefoną „Iphone“, bet paskui M. savo telefoną užstatė, šių aplinkybių tiksliai jis nežino, kadangi jo brolis P. jam davė savo telefoną. 2024 m. gegužės 27 d. jis buvo susitikęs su M. ir pastebėjo, kad M. ausis prakirsta. M. jam paaiškino, kad jis naktį nugriuvo. Daugiau jo neklausinėjo. 2024 m. gegužės 28 d. apie 21.00 val. M. jam paskambino per „messenger“ programėlę ir norėjo su juo susitikti, apsitarti, ką sakyti policijai. Jis klausė M., ką pridarei, jis jam atsakė, kad jis nieko nepridarė, jam tiesiog peilis iškrito iš kuprinės. Jis jam atsakė, kad jis nieko nesitars su juo, pats nuvyks į policiją, sužinos ir tik tada galės kalbėti su juo. Jis žino, kad M. vartoja vaistus „X.“, nes bandė nusižudyti. Taip pat žino, kad M. skiriasi su žmona ir turi problemų, dėl to jis vartoja alkoholį, ar M. vartoja narkotines, ar psichotropines medžiagas jis nežino (t. 1, b. l. 96-97).

2024 m. birželio 4 d. liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad žino asmenį M. Š., jis yra jo brolio buvęs kolega, jie kartu dirbo vienoje iš draudimo bendrovių. 2024 m. gegužės 24 d. apie 15-16 val. jis kartu su savo broliu V. M. ir brolio kaimynu Š., kurio pavardės nežino buvo pas jo brolį bute, balkone ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. pas jo brolį atvyko brolio buvęs kolega M. Š.. Atvykęs M. Š. prisijungė prie jų kompanijos, M. turėjo „Starkos“ butelį ir jie visi toliau gėrė jo brolio balkone. Apie 17 val. M. išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nupirkti dar degtinės, o jis kartu su savo broliu V. ir brolio kaimynu Š. nuėjo į krepšinio aikštelę, kuri yra šalia daugiabučio, esančio adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po maždaug 10 minučių į šią krepšinio aikštelę atėjo ir M. Š., kuris atsinešė degtinės. Toliau jie visi kartu gėrė degtinę. M. Š. su savimi turėjo tamsios spalvos kuprinę, peilio jis pas M. nematė. Apie 18 val. M. Š. buvo kažkur išėjęs, jis matė, kad jis ėjo šalia daugiabučio namo, esančio adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. M. nepaaiškino kur jis išėjo, savo kuprinę jis paliko pas juos krepšinio aikštelėje. Prieš išeinant M. kažko ieškojo kuprinėje. Šalia krepšinio aikštelės yra takeliai, kur vaikščioja žmonės. Visą jo buvimo laiką krepšinio aikštelėje jis nepastebėjo, kad būtų praėjusi mergina ir M. būtų į ją atkreipęs dėmesį. M. grįžo po 15-20 minučių, bet jis grįžo iš kitos pusės negu išėjo. Jokių merginos riksmų, pagalbos šauksmo jis visą vakarą negirdėjo. M. grįžo atgal į jų kompaniją, tada dar buvo likęs vienas degtinės buteliukas, 0,2 l talpos, M. jį paėmė ir sudaužė į suoliuko kraštą. M. pradėjo agresyviai elgtis, trenkė jo broliui V. į veidą. Matėsi, kad jis irzlus, nervuotas. Visą tai pamatęs jo brolio kaimynas Š. išėjo namo. Tuomet M. norėjo įkeisti savo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ ir už tai gauti pinigų. Jo brolis V. jam buvo skolingas pinigų, 800 eurų, M. norėjo padėti jo broliui, dėl to M. reikėjo pinigų, pasisiūlė padėti. M. iškvietė taksi, nes norėjo pasiskolinti pinigų iš savo pažįstamo R., įkeisdamas savo mobilų telefoną. Apie 18.45 - 19.00 val. M. iškviestas taksi, koks automobilis buvo, negali įvardinti nei markės, nei modelio, vairuotojas kalbėjo rusiškai. Taksi automobilis atvyko į Žemynos gatvę, Vilniuje, šalia sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir jis kartu su M. vyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Girulių gatvėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taksi automobilyje jis sėdėjo ant galinės sėdynės, M. sėdėjo šalia vairuotojo, priekyje. Atvykus šalia minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jų jau laukė M. pažįstamas R., kuris paėmė M. telefoną ir už tai jam davė 160 eurų grynųjų pinigų. R. buvo vienas, bet šalia R. ant parduotuvės laiptų sėdėjo kitas jam nepažįstamas vyras, matyt jis buvo R. kaimynas, nes R. su juo pasisveikino. Tuomet jie kartu su M. sėdo į tą patį taksi kuriuo ir buvo atvykę. M. taksi automobilyje jam padavė 100 eurų. Važiuojant jiems link daugiabučio namo, esančio adreso Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje M. jo paprašė išlipti iš taksi automobilio, o pats išvyko toliau, kur jis vyko, jis nežino. Jis išlipo, tada nuėjo iki krepšinio aikštelės, pamatė, kad aplinkui krepšinio aikštelę bei šalia esantį miškelį vaikšto policijos pareigūnai ir kažko ieško. Krepšinio aikštelėje dar buvo jo brolis V., kuris buvo vienas, jis praeidamas broliui pasakė, kad M. keistuolis. Pasakė šią frazę dėl to, kad jį M. iš taksi automobilio išlaipino, o pats toliau išvažiavo nors jų bendras maršruto atvykimo adresas buvo tas pats. Koks buvo tas kitas M. adresas jis pasakyti negali. Jie turėjo vykti iki daugiabučio, esančio adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atgal iki krepšinio aikštelės kaip ir tarėsi prieš tai. Kai M. įkeitė savo telefoną, tada jis paskolino M. savo telefoną, kad jis jam padarė paslaugą. Jis toliau nuėjo pas savo draugę, kuri jo laukė šalia krepšinio aikštelės esančiame parkelyje ant suoliuko. Kartu su drauge nuvyko į Šeškinės mikrorajoną Vilniuje, kur buvo išsinuomavę butą. Apie 02.00 val. nakties, į butą atvyko brolis V. kartu su M.. Toliau vartojo alkoholį, bendravo. Apie 4.00 val. V. su M. išvyko namo. Jo draugė V. jam paskolino savo telefoną, kad galėtų susisiekti su broliu ir jam pranešti apie savo buvimo vietą. Po įvykio jis buvo susitikęs su M., kuris jam sakė, kad jam paskambins jo advokatė. Minėjo, kad jis duos paskutinis parodymus bei sakė „žiūrėkit, ką kalbate“. Jis nesuprato dėl ko jam turi skambinti M. advokatė. Jis tada M. klausė ką padarei, jis atsakė, kad nieko visiškai nebuvo (t. 1, b. l. 99-100).

2024 m. rugsėjo 6 d. liudytoju apklaustas Š. B. parodė, kad M. Š. pažįsta nuo 2024 metų, vasario mėnesio, jį matė 3-4 kartus. M. Š. labiau bendrauja su broliais dvyniais M. - V. ir P.. V. M. yra jo kaimynas. 2024 metais, pavasario pabaigoje, tai galėjo būti gegužės 24 dieną apie 17.00 valandą, jam paskambino vienas iš brolių dvynių M., kuris tiksliai paskambino, neatsimena, ir jį pakvietė ateiti parūkyti į miškelį, kuris yra šalia jo namo, Laisvės prospekte. Jam atėjus į šį miškelį, prie suoliuko buvo broliai dvyniai M. ir M. Š.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus, jis su jais negėrė. Jam atėjus, jis matė, kad M. Š. buvo agresyvus. M. agresyviai bendravo su broliais dvyniais M., tada vienu momentu M. iš savo kuprinės išsitraukė peilį, peilis buvo neatlenkiamas, jam atrodė, kad peilis buvo medžioklinis, daugiau apie peilį nieko negali pasakyti. M. tuo peiliu mosikavosi prieš dvynius brolius, jis visą tai pamatęs suprato, kad jam reikia eiti namo ir daugiau čia pas juos neateiti. M. peiliu brolių dvynių nesužeidė, tik atsimena, kad mosikuodamas peiliu rankoje, brolių klausė „ko jūs bijot“, M. taip juokavo. Ką toliau veikė jo pažįstamų kompanija, jis nežino, kadangi jis išėjo namo. Kai jis buvo draugų kompanijoje, jis nepastebėjo, kad M. Š. būtų atkreipęs dėmesį į panelę, kuri praeitų šalia miškelio, kuriame jie tada buvo (t. 1, b. l. 102-104).

2024 m. rugsėjo 26 d. liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6 - ojo skyriaus tyrėjo pareigose. 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.14 val. patruliuojant kartu su tyrėja U. M. ir vyr. patruliu E. K. gavo pranešimą, kad Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieš 15 min. pranešėjo dukrą užpuolė nepažįstamas asmuo su peiliu, norėjo atimti jos mobiliojo ryšio telefoną, asmuo peiliu dūrė merginai į ranką. Mergina pradėjo rėkti ir asmuo pasišalino link parko. Minėtas asmuo buvo apsirengęs šviesiai, šviesios spalvos šortais, blondinas, apie 20 metų amžiaus. Pranešėjas su dukra laukia prie namo. Atvykus adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius ieškojo minėto asmens, šalia esančiame parkelyje, pastebėjo požymius atitinkantį asmenį, kuris eidamas sustojo, nusiėmė nuo nugaros kuprinę, pritūpė prie žemės ir pamatęs žymėtus policijos automobilius pradėjo bėgti pro kiemus link (duomenys neskelbtini). Gaudydami minėtą asmenį pamatė, kad minėtas vyras įsėdo į pavėžėjo automobilį „VW Passat CC“, valstybinių numerių neatsimena. Pribėgę prie minėto automobilio išlaipino vyrą ir atliko jam dalinę asmens apžiūrą, prie savęs draudžiamų daiktų vyras neturėjo. Apžiūrėjus vyro kuprinę rado ir paėmė peilį, peilio pavadinimo neatsimena, kaip tiksliai atrodė peilis jau irgi neatsimena, apibūdinti jo negali. Vėliau nustatyta, kad šis asmuo – M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). M. Š. paaiškino, kad peilis buvo kuprinėje, nes jis neseniai žvejojo, taip pat paaiškino kodėl bėgo, kadangi paliko mobilųjį telefoną pavėžėjo automobilyje. M. Š. taip pat paaiškino, kad šiuo metu savo telefono neturi, nes apsikeitė telefonais su draugu. Neatsimena, ar ant M. Š. rūbų buvo dėmių. Po bendravimo su asmeniu jam įteikė šaukimą atvykti į teritorinį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 107-110).

2024 m. spalio 4 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. Š. atsisakė duoti parodymus šiame tyrime (t. 2, b. l. 31).

2024 m. gegužės 24 d. apžiūrėta įvykio vieta - gatvė ties pastatais, kurie yra adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūros metu yra šviesus paros metas, naudotas natūralus apšvietimas. Privažiavimas į įvykio vietą nuo Laisvės pr., ir J. B. gatvės pusių ir iš vidinio daugiabučio namo kiemo adresu Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Stovint Laisvės pr., gatvėje ir žiūrint tiesiai link Laisvės pr. gatvės, kairėje pusėje matome šviesios spalvos dešimties aukštų daugiabutį Nr. (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matome pilkos spalvos cementinėmis plytelėmis išgrįstą grindinį, kuris veda į šviesiai rudos spalvos penkiaaukščio daugiabučio Nr. (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą. Kairėje pusėje matomi augantys medžiai prie kurių žalioje vejoje matomi žmonių išminti takeliai. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra. Objektų ar pėdsakų reikšmingų tyrimo eigai nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 10).

2024 m. gegužės 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nurodoma, kad I. J. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. I. J. parodė, kad atpažįsta asmenį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 5 būtent kaip asmenį, kuris 2024 m. gegužės 24 d. Laisvės prospekte ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu grasino jai peiliu ir juo sužalojo jai ranką bei pareikalavo, kad atiduotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną. Ji yra visiškai tikra, kad Nr. 5 pavaizduotas būtent tas asmuo. Atpažįsta šį žmogų iš veido bruožų, jo akių, šypsenos. Ji šį žmogų labai gerai įsiminė, nes jis įvykio metu buvo priėjęs labai arti jos (t. 1, b. l. 67-73).

2024 m. gegužės 25 d. 20.08 val. M. Š. nustatytas 2,55 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 111).

Drager 7510 Nr. ARKL-0721, Patikros sertifikate Nr. 2060565, nurodyta, kad matavimo priemonė patikrinta ir tinkama iki 2024 m. birželio 9 d. (t. 1, b. l. 112).

2024 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad Vilniuje, Laisvės pr. (duomenys neskelbtini), prie policijos tarnybinio automobilio apžiūrėta I. J. gimusi (duomenys neskelbtini), siekiant užfiksuoti 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val., padarytus sužalojimus. Apžiūrint asmenį, kairės rankos plaštakoje, o būtent delno apačioje matomi du paviršutiniai odos nubrozdinimai ir matomas maždaug 13 mm ilgio negilus įpjovimas ant bevardžio piršto. Vizualiai daugiau smurtinių žymių ant apžiūrimo asmens kūno nesimato (t. 1, b. l. 60-66).

2024 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1605/2024(01) nustatyta, kad I. J. padarytos trys pjautinės žaizdelės kairės plaštakos delniniame paviršiuje pjaunančiu daiktu, trimis trauminiais poveikiais, kurie nėra būdingi griuvimo, kritimo metu sau pačiai padaromiems sužalojimams, tai galėjo būti peilio ašmenys, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. gegužės 24 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 59).

2024 m. birželio 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone SE“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kuris 2024 m. birželio 10 d., buvo savanoriškai pateiktas tyrimui I. J., gimusios (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas yra juodos spalvos bei įdėtas į įvairiaspalvį, nugarinės dalies, silikoninį dėklą „IDEAL OF SWEDEN“. Tiek telefono ekranas, tiek nugarinė dalis yra subraižyti, matomi nusidėvėjimo požymiai. Tiek telefono nugarinės dalies paviršius, tiek ekrano paviršius yra padengtas purvu ir dulkėmis. Telefone yra įdėta abonento „Telia LT“ SIM kortelė. Telefonas yra apsaugotas ekrano užraktu. Mobilaus ryšio telefono apžiūra baigta (t. 1, b. l. 81-88).

2024 m. gegužės 24 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad M. Š. atidavė metalo geležtės peilį ant kurio parašyta „Rapala hand ground stainless“ su juodos spalvos gumine rankena, kurios apačioje šviesiame fone raudonomis raidėmis užrašyta „Rapala“ (t. 1, b. l. 113-115).

2024 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuvinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (t. 1, b. l. 125-128).

2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos skambučio pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92280713229, skambu io prad ia_ 2024-05-24 19_14_26)“ garso įrašas. Įrašo trukmė 1 minutė 34 sekundės. Pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (A) ir pranešėjo (B) nukentėjusiosios, I. J. tėvo: A – 112. B – Laba diena. A – Sveiki. B – Norėjau pranešti čia ant kaip dukros užpuolė su peiliu norėjo telefoną atimti iš jos, Laisvės prospektas (duomenys neskelbtini), Vilniuje čia. A – Kada čia buvo? B – Na prieš 10 minučių kažkur, prieš 15 minučių. A – Taip, aha, čia kieme, ar kur? B – Čia kaip parkas yra toks takelis (girdisi merginos balsas, ne parke, bet aš ėjau šaligatviu) ėjo šaligatviu takeliu čia prie parko ir ją kaip užpuolė vyras. A – Prie parko, nepažįstamas, ne? B – Ne. A – Su peiliu ir grasino norėjo telefoną atimti? B – Taip. A – Bet neatėmė nieko? B – Įdūrė į ranką truputį šitą ir norėjo telefoną atimti. A – Greitoji reikalinga? B – Ne, greitoji nereikalinga, bet.... A – O kaip jis atrodo apsirengęs gali nurodyti, ar nelabai? B – Šviesiais rūbais, blondinas, (kreipėsi į merginą – šortai kokie buvo? mergina atsakė – šviesūs šortai), šviesūs šortai, apie 25 metai, (kreipėsi į merginą – šukuosena kokia jo? mergina atsakė –„nu kaip Mato“). A – Apie 20 metų ir link kur jis ten pasišalino į kurią pusę? B – (kreipėsi į merginą – į kurią jis pusę, mergina atsako – (nesuprantamas tekstas), link parko čia kažkur tai, nes ji pradėjo rėkti „padėkite žmonės“, jis apsisuko ir nuėjo. A – Supratau, prie (duomenys neskelbtini) namo būsite, lauksit, taip? B – Taip, mes čia kieme ir stovime, aš atvažiavau. A – Gerai, tikrai medikų nereikia, kad apžiūrėtų? B – Ne, ne nereikia. A – Gerai. Jūsų vardas, pavardė kas praneša? B – E. J.. A – Laukite. B – Gerai. A – Viso gero. Apžiūros pabaiga (t. 1, b. l. 37-39).

III. Veikos kvalifikavimas į įrodymų vertinimas

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 180 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų.

Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 str. 2 d. yra numatyti keli alternatyvūs, kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kurio galima sužaloti žmogų, ar pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas kaip BK 180 str. 2 d. numatytas nusikaltimas. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiosios I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 9, 48-50), liudytojų A. K., V. M., P. M., Š. B., E. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 92-94, 96-97, 99-100, 102-104, 107-110), kaltinamojo M. Š. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 138-143), 2024 m. gegužės 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, 2024 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 60-66), 2024 m. gegužės 30 d. specialisto išvada (t. 1, b. l. 59), 2024 m. gegužės 24 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 113-115) ir kt. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad 2024 m. gegužės 24 d. apie 19.00 val., Laisvės prospekte ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.55 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjo prie nukentėjusiosios I. J., pareikalavo jos atiduoti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone SE“, 500 eurų vertės, I. J. mobiliojo ryšio telefono neatidavus, išsitraukė peilį „Rapala, Hand ground stainless“, nukreipė į nukentėjusiąją ir grasindamas jį panaudoti, tris kartus peiliu dūrė I. J. į kairės rankos delną, nukentėjusiajai pradėjus rėkti ir šauktis pagalbos, neužvaldė mobiliojo ryšio telefono ir pasišalino iš įvykio vietos. Todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Kaltinamojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. Š. veikė tiesioginę tyčią, t. y. suvokė, kad bandymas užvaldyti I. J. priklausantį mobilųjį telefoną, panaudojant grasinimą peiliu, yra pavojingas ir visuomenei žalingas veiksmas, kad I. J. neteks turto (mobilaus ryšio telefono) ir norėjo užvaldyti I. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną.

Akivaizdu, jog tuo atveju, kai plėšimo metu panaudojamas peilis, jis laikytinas BK 180 str. 2 d. nurodytu daiktu, kuriuo galima sužaloti žmogų.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką turi atitikti du reikalavimus. Pirmas, asmuo turi pradėti realizuoti objektyviuosius nusikaltimo (baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius. Antras, asmuo turi nutraukti objektyviųjų sudėties požymių realizavimą dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nagrinėjamu atveju M. Š. panaudojo garsinimą peilių, pareiškiant reikalavimą atiduoti mobilųjį telefoną, ir, sustiprindamas grasinimo pobūdį, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajai I. J. neįvykdžius reikalavimo ir pradėjus priešintis, t. y. garsiai šauktis pagalbos, mobilusis telefonas nebuvo užvaldytas, o M. Š. nutraukė savo veiksmus ir pasišalino.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad M. Š. pasikėsino apiplėšti I. J. panaudodamas peilį ir taip įvykdė BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

I. Skirtina bausmė

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Kaltinamasis M. Š. įvykdė tyčinį, nebaigtą (pasikėsino), sunkų, savanaudišką nusikaltimą. M. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad M. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), apie kurią žinojo. M. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nagrinėjamą pasikėsinimą padaryti nusikaltimą jis įvykdė: apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Įvertinus nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, matyti, kad M. Š. padarė nebaigtą sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis sudėtis realizavo tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. Nusikaltimo darymas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nesukėlęs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių. Pažymėtina, kad nors veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Iš M. Š. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nagrinėjama veika padaryta netrūkus po įsiteisėjusio 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 2 d.), kuriuo M. Š. buvo pripažintas kaltu už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 167 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 2, b. l. 34-62), kuriuo paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Be to 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. buvo įpareigotas (vietoje intensyvios priežiūros, tarp kitų įpareigojimų) – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaip matoma iš nagrinėjamos bylos, šio įpareigojimo M. Š. nesilaikė. Byloje esanti informacija leidžia teigti, kad M. Š. tinkamai vykdo kitą 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu uždėtą įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (t. 2, b. l. 159). Spręsti ar M. Š. tinkamai vykdo įpareigojimą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, iš pateiktų lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neįmanoma, nes jie charakterizuoja laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo (t. 2, b. l. 155-157). Iš charakterizuojančios medžiagos taip pat matyti, kad nuo 2024 m. liepos 31 d. M. Š. iki teisiamojo posėdžio atlygino I. J. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 500 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį, sumokėdamas 550 Eur (t. 2, b. l. 149). M. Š. registruotas užimtumo tarnyboje, M. Š., jo žodžiais, prisideda prie neįgalių tėvų ir sesers (darbingumas 15%) priežiūros ir gerovės (t. 2, b. l. 163-170), tačiau teismui pateikti dokumentai, neleidžia teigti, jog M. Š. juos išlaiko.

Visos pirmiau aptartos kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės parodo, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. išreikštas pasitikėjimas, atidedant bausmės vykdymą, neturėjo teigiamo poveikio, o daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nurodytos ir ištirtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės M. Š. taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (BK 62 straipsnis), o BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė neprieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas paskirti BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę. Be to, atsižvelgdamas į bendruosius ir specialiuosius bausmės skyrimo pagrindus ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas skirti bausmės minimui artimą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, paskyrus švelnesnę bausmę, bausmės paskirtis nebūtų pasiekta.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu – skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu M. Š. paskirtina bausmė turi būti subendrinama su 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės turi būti pridedama visa 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalis – 2 (du) mėnesiai.

BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis, atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31), savo veiksmus kritiškai įvertino tik teisiamojo posėdžio metu, t. y. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi, iki teisiamojo posėdžio atlygimo nukentėjusiajai 550 eurų neturtinės žalos. Todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir įvertinus kaltinamajam paskirtos bausmės terminą, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nustatytina, jog M. Š. privaloma nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, M. Š. įpareigotinas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir jos atlikimo dalinis atidėjimas padės pasiekti bausmės tikslus ir užtikrins bausmės paskirtį.

V. Civilinis ieškinys

I. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2024 m. lapkričio 28 d., teisiamojo posėdžio metu, I. J. patikslino civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Patikslintame civiliniame ieškinyje I. J. nurodo, kad pateikiant pirminį ieškinį vis dar buvo šoko būsenoje, dėl ko nesugebėjo tinkamai įvertinti žalos sumos. Iki šiol patyria pasekmes dėl patirtos traumos, kaip baimę vienai eiti į lauką, naktiniai košmarai apie puolimą peiliu, nerimas. Dėl patirtos traumos, didelės emocinės žalos atsirado būtinybė kreiptis į psichologą (t. 2, b. l. 148).

Kaltinamasis M. Š. pripažino, kad jo veiksmais buvo padaryta neturtinė žala I. J., dalį jos – 550 Eur, sumokėjo iki teisiamojo posėdžio (t. 2, b. l. 149) ir įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, jei tokia bus priteista.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Civiliniame ieškinyje neturtinės žalos atsiradimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios patirto psichinio ir fizinio smurto šiurkštumu, smurto ryškiu ir ilgalaikiu poveikiu nukentėjusiosios sveikatai, gyvenimo kokybei ir emocinei būsenai, būtinumu lankyti psichologų konsultacijas, gauti kitokią psichologinę pagalbą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, nukentėjusiojo apklausos metu, teisiamajame posėdyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajai turėtų būti priteisiama civiliniame ieškinyje nurodyta 4 000 eurų neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje nėra duomenų, kad po patirto streso ir sužalojimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo), nukentėjusiajai išliko kokie nors liekamieji reiškiniai, kurie yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo smurtu.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti civiliniame ieškinyje išdėstytomis bei nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl ypatingai sunkios psicho-emocinės būsenos po įvykio, kuria grindžiama neturtinė žala. Teismas pažymi, kad kaltinamojo M. Š. psichinis smurtas buvo trumpalaikis ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 59). Nors minėti padariniai padaryti darant sunkų nusikaltimą (BK 180 straipsnio 2 dalis), tačiau neturtinės žalos vertinimui, šiuo atveju, yra svarbios tokios aplinkybės: plėšimas yra nusikaltimas, kuris savo pavojingumą įgauna dėl kėsinimosi į pagrindinę saugomą vertybę – nuosavybės teisę, papildoma saugoma vertybė – sveikata gali būti nepažeista; nagrinėjamu atveju nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas ženkliai mažina pavojingumą visuomenei; nors nuo įvykio 2024 m. gegužės 24 d. iki posėdžio 2024 m. lapkričio 28 d. praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo kreiptasi psichologinės pagalbos ar pan.

Apsispręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas turi atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Pagal teismų praktiką neturtinė žala nustatoma nuo 200 Eur iki 3000 Eur (1A-136-817/2024, 1-107-1123/2023, 1A-271-1035/2024, 1-144-988/2024, 1A-547-898/2023, 1-1075-759/2023). Tačiau nesunku pastebėti, kad didesnės nei 1000 Eur neturtinės žalos dydis nustatomas tais atvejais, kai poveikis nukentėjusiajam yra intensyvus, nukentėjusysis patiria kelis ar keliolika žalojančių poveikių, kai užvaldomas turtas, kai patiriami dokumentais patvirtinti fiziniai padariniai, sąlygojantys gyvenimo kokybės pablogėjimą ir pan.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad panaudotas psichinis smurtas (grasinant peiliu), kad psichinis smurtas peraugo į fizinį smurtą (padarytos trys pjautinės žaizdelės kairės plaštakos delniniame paviršiuje, trimis trauminiais poveikiais), kad smurtui buvo panaudotas įrankis – peilis (kitas daiktas, kuriuo galima žmogų žaloti), kad smurtą naudojo asmuo fiziškai aiškiai pranašesnis (duomenys neskelbtini) metų vyras) už nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) metų moterį), kad nėra abejonių, jog dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. Š. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų, nukentėjo I. J. gyvenimo kokybė kitas aptartas aplinkybes ir įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kad turtinė žala padaryta nebuvo, į kaltinamojo M. Š. turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, civilinis ieškinys pagal 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 2 d.)), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kitas turinčias reikšmės aplinkybes teismas laiko pripažintina 800 eurų neturtine žala.

Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo M. Š. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažintini nusikalstama veika, todėl civilinis ieškinys tenkintinas 800 eurų apimtimi, ši suma mažintina 550 eurų, kuriuos M. Š. atlygino I. J. iki teisiamojo posėdžio (t. 2, b. l. 149).

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 32-33), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinas.

Kompaktinis diskas su BPC skambučio įrašu, prisegtas voke prie galinio antro bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis: 1) 2024 m. spalio 2 d. aktu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19754-24) perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių peilį „R. H. gound stainless“, kuris supakuotas į voką Nr. 1 (1 t., 136-138 l.), sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) 2024 m. spalio 2 d. aktu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19754-24) perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių paimti nukentėjusiosios I. J. 2 vnt. seilių mėginiai, kurie žymimi vokas Nr. 2 ir vokas Nr. 3 (1 t., 136-138 l.), sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti M. Š., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu M. Š. paskirta bausmė subendrinama su 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės subendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama visa 2023 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalis – 2 (du) mėnesiai, galutinę subendrinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios bausmės, t. y. 4 (keturių) mėnesių bausmės vykdymą M. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinio ieškovo I. J. naudai iš M. Š. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

M. Š. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su BPC skambučio įrašu, kuris saugomas voke prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis: 1) 2024 m. spalio 2 d. aktu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19754-24) perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių peilį „R. H. gound stainless“, kuris supakuotas į voką Nr. 1, sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus; 2) 2024 m. spalio 2 d. aktu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19754-24) perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių paimti nukentėjusiosios I. J. 2 vnt. seilių mėginius, kurie žymimi vokas Nr. 2 ir vokas Nr. 3, sunaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.