Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-114-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3015-812/2016 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, nesant galimybės bylą išnagrinėti apeliacinio proceso tvarka, perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus nagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, prašė patikslintą ieškovo reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus. Teisinę pagalbą teikusi advokatė ieškinyje netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą (dalyką), nurodydama, jog iš atsakovo prašoma priteisti skolą, o ne pinigines lėšas už nupirktus netinkamos kokybės daiktus bei netinkamai atliktus darbus vykdant tarp šalių žodžiu sudarytą rangos sutartį. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojų K. M., D. U. parodymai, atsakovo surašytas raštelis apie darbams reikalingas medžiagas ir pretenzija atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė procesinių pažeidimų, nes nepagrįstai parengiamajame teismo posėdyje ir vėliau nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškininių reikalavimų faktinio pagrindo, kas turėjo lemiamą įtaką, jog ieškinys buvo atmestas.Apeliantas nurodo, jog viena iš netinkamo proceso priežasčių buvo ir faktas, jog jis silpnai girdi, yra sugedęs jo klausos aparatas, o pirmosios instancijos teismo teisėja neišaiškino jo teisių, iš esmės nesuteikė progos pasisakyti, nesupažindino su apklaustų liudytojų parodymais, o atstovė netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius. Todėl mano, kad nagrinėjant bylą buvo iš esmės pažeistos jo teisės, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas G. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo civilinę bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos ieškovo teisės, nes jis buvo atstovaujamas advokatės, teismas jam išaiškino visas jo teises. Ieškovas pats ne dėl klausos sutrikimų, o sąmoningai neprisiekė teismui, nes nenorėjo patvirtinti, jog prisiima atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta eilė procesinės teisės pažeidimų bei netinkamai įvertinti įrodymai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, vertina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatės Z. A. (7 – 8, 28, 35 – 36, 40, 49 – 52, 60 – 62 b. l.). Todėl, vadovaujantis CPK 243 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisėja neturėjo pareigos ieškovui išaiškinti jo teisių ir pareigų. Nepaisant to, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad teisėja ne vieną kartą ir garsiau, nei paprastai kalbama teismo posėdžio salėje, išaiškino šalių teises ir pareigas, jas ieškovui paaiškino dar ir papildomai, taip pat ieškovui davė perskaityti šalies priesaikos tekstą. Ieškovas A. G., kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei atstovės Z. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, yra dalyvavęs, įskaitant ir kaip ieškovas, ne vienoje civilinėje byloje, todėl turi bylinėjimosi teismo procese elgesio patirties. Nežiūrint to, šios bylos teismo posėdyje jam niekaip nepavyko išaiškinti būtinybės prisiekti prieš duodant teismui paaiškinimus, perskaityti priesaikos tekstą ir būtent dėl šios savo paties sudarytos kliūties jis negalėjo teikti teismui paaiškinimų ir būti apklaustas (CPK 186 straipsnio 2 ir 6 dalys). Nors ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog turi problemų su klausa bei klausos aparatu, tačiau nei parengiamajame teismo posėdyje, nei kituose teismo posėdžiuose nebandė prieinamomis priemonėmis šią problemą išspręsti, atsisakė teismo siūlomo gestų kalbos vertėjo. Neatsižvelgiant į paties ieškovo deklaruotą klausos bei klausos aparato sutrikimą, ieškovas teisminio proceso metu iš dalies reagavo į teisėjos klausimus bei kitų proceso dalyvių veiksmus, iš garso įrašo galima spręsti, jog jis teismui prisistatė, atsakinėjo į jo atstovės klausimus, komentavo kitų proceso dalyvių paaiškinimus ar parodymus. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į aplinkybę, jog ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai ir kad ieškovo teisės buvo pažeistos ar nepagrįstai apribotos, o teismo procesas jo atžvilgiu buvo netinkamas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su, apelianto nuomone, netinkamais pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavusios advokatės veiksmais, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir išeina už jos ribų (CPK 320 straipsnis). Be to, byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas būtų išreiškęs norą keisti jį atstovavusią advokatę ar kreipęsis dėl jos pakeitimo. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu advokatės atstovavimu ieškovui pirmosios instancijos teisme, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, dėl ko atmetami. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinio pagrindo ir/ar dalyko, dėl ko byla buvo nagrinėjama ne dėl netinkamai įvykdytos žodinės rangos sutarties, tačiau dėl skolos priteisimo, kas lėmė ieškinio atmetimą. Tačiau ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas taip, kad būtų aiškios bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant, yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 13 straipsnis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-124/2005; Nr. 3K-3-338/2008; Nr. 3K-3-176/2010; Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-241/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovą atstovavo advokatas, pateiktas ieškinys atitiko CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus ir buvo priimtas. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 771 eurą (ieškinio dalykas) tuo faktiniu pagrindu, kad atsakovas iki 2015 metų pabaigos neapkalė sienos lentelėmis, atvežė brokuotas ir netinkamas naudojimui lenteles (2-3 b. l.). Taigi, ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės buvo susijusios ne su paskolos teisiniais santykiais, o su netinkamai atliktais rangos darbais ir jiems atlikti nupirktomis netinkamos kokybės medžiagomis. Todėl vien formalus ieškinio dalyko išdėstymas nurodant, jog ieškinys reiškiamas dėl skolos išieškojimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal netinkamai ir ne pagal ieškovo valią suformuluotą faktinį pagrindą. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas aiškinosi, ar ieškovo pozicija yra suformuluota galutinai bei ar išdėstyti reikalavimai yra galutiniai. Ieškovo atstovė patvirtino, jog reikalavimai yra galutiniai. Iš skundžiamo sprendimo, kitų procesinių dokumentų ir garso įrašo akivaizdžiai matyti, jog teismas aiškinosi ir nagrinėjo aplinkybės, susijusias būtent su rangos sudarymu, atliktais rangos darbais ir darbams naudotų medžiagų kokybe. Todėl apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde nurodo priešingai ir be pagrindo įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės pažeidimų, dėl kurių byla buvo išspręsta neteisingai, o jo teisės – pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų reikalavimų bei neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kad atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti ieškovo naudai konkrečius darbus nustatytu terminu pagal ieškovo užsakymą už sutartą kainą bei kad šiuos darbus jis atliko netinkamai ir iš savo paties nupirktų nekokybiškų medžiagų (CPK 178 straipsnis). Šalių paaiškinimai dėl rangos sutarties sudarymo aplinkybių, darbų apimties, kainos ir kt. yra priešingi. Atsakovas nuosekliai tvirtino, kad jokio susitarimo už atlygį atlikti konkrečius remonto darbus nustatytu terminu ieškovui jis nebuvo sudaręs. Tokius atsakovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovui ieškovo išsiųsta pretenzija bei liudytojų K. M. bei D. U. parodymai niekaip nepatvirtina ieškovo keliamų reikalavimų ir neįrodo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs už atitinkamą pinigų sumą atlikti kokius nors remonto darbus. Priešingai, liudytojas K. M. nurodė, kad būtent jam, o ne atsakovui ieškovas davė 200 Eur, už kuriuos liudytojas nupirko ir atvežė plastikines lenteles ieškovui. Taigi ieškovo nurodyta aplinkybė apie papildomų piniginių lėšų už lentelių nupirkimą atsakovui davimo nėra įrodyta, juo labiau, kad ieškovo į bylą pateiktoje pretenzijoje yra nurodoma, jog atsakovui ieškovas yra sumokėjęs tik 491 Eur (5 b. l.). Be to, liudytojai K. M. bei D. U. apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodė, jog konkrečiai nežino ir negali paliudyti jokių aplinkybių apie atsakovo atlikus darbus ieškovui, kurias jie būtų matę ar girdėję tiesiogiai, o ne iš ieškovo pasakojimų. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr.3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgęs į visas virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). 2017 m. vasario 13 d. apeliantas A. G. pateikė teismui paaiškinimą su nuotraukomis, teigdamas, jog jos įrodo, kad jo namuose darbai atlikti nekokybiškai. Naujus įrodymus priimti atsisakoma, nes nuotraukos pateiktos diena prieš teismo posėdį, jos galėjo būti pateiktos anksčiau pirmosios instancijos teismui, būtinybė jas pateikti vėliau nėra iškilusi, be to, negalima nustatyti, ar nuotraukos tikrai susijusios su šios bylos esme, nes iš jų negalima nustatyti, kur, kas ir kada fotografuota (CPK 314 straipsnis). Atmestus ieškovo A. G. apeliacinį skundą, iš jo atsakovui priteisiamos išlaidos teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 200 Eur (91, 92 b. l., CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.