Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-31-526/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-10
Bylos Nr.: II-31-526/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01882-2019-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Eugenijus Antanauskas (pirm.)
Pažeidėjas: D. A.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-31-526/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01882-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Alinai Bružienei, Linai Dabulskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A., jo atstovui advokatui, Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingoje, atstovo advokato, Mariaus Venckaus, skundą dėl 2019-11-14 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANR_N-13553-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-10-15 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucijos) vyriausiasis patrulis, V. T., surašė D. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30ANR_P-55064-19, už tai, kad jis 2019-10-15, 08.05 val., magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 305,00 km, vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1.) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje, dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje. Taip pat, taip vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat, dėl akivaizdžiai padidėjusios rizikos eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams (b. l. 17-18). Dėl šių veiksmų, pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, D. A., neįvykdžius administracinio nurodymo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį Institucija 2019-11-14 nutarimu Nr. 30ANR_N-13553-2019 už nusižengimą paskyrė nuobaudą – 500 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių (b. l. 16, 27).

D. A. per atstovą advokatą, Marių Venckų, teismui pateikė skundą, kuriuo nurodo, jog su nutarimu nesutinka, kadangi iš esmės pažeistos materialinės teisės normos. Teigiama, kad nutarimas priimtas, neatsižvelgus į KET reikalavimus, faktines ir objektyvias bylos aplinkybes bei į D. A. paaiškinimus dėl įvykusios situacijos, todėl yra naikintinas ir byla D. A. atžvilgiu nutrauktina. Tvirtinama, kad skundžiamą nutarimą priėmę pareigūnai netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nustatydami, kad D. A. veiksmai buvo atlikti iš chuliganiškų paskatų, šių paskatų nepagrindė įrodymais, o tik apsiribojo deklaratyviais, tikėtinais teiginiais ir prielaidomis apie sukeltą pavojų ir galimas rizikas bei pasekmes. Komentuojant KET 3 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos” I skyriaus ,,Horizontalusis ženklinimas” 1.1, 1.2 papunkčių nuostatas, tikinama, kad šiuo atveju iš pateiktų prie skundo fotolentelių matyti, jog D. A. kirto ne siaurą, o plačią ištisinę liniją. Ši linija žymėjo važiuojamosios dalies kraštus. Tačiau, vertinant minėtų 1.1 ir 1.2 papunkčių ženklinimus, šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Pareiškėjų teigimu, D. A. kirto liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, kas pagal KET reikalavimus yra leidžiama. Tokiu būdu KET taisyklių pažeidimo konstatuoti negalima, o D. A. negalima buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. D. A. Institucijos procesiniuose dokumentuose nurodytu laiku važiavo nuo Jakų žiedo, atskira eismo juosta link Klaipėdos miesto. Magistralinio kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 305 km, yra kelio ženklas papildomos eismo juostos arba dešinės eismo juostos pabaiga (KET 1 priedo V skyriaus „Nurodomieji kelio ženklai“ 515 ženklas). Tuo metu kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda link Klaipėdos miesto buvo susidaręs kamštis ir baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo įleisti D. A. į pagrindinį kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda. D. A. įsijungė automobilio avarines šviesas, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį ir prašydamas leisti įvažiuoti į pagrindinį kelią. Kadangi, iš kitų vairuotojų, važiuojančių automobiliais pagrindiniu keliu, jokios reakcijos nebuvo ir niekas jo neįleido į pagrindinį kelią, jis kelkraščiu riedėjo greičiu apie 5-10 km per valandą, kol bus įleistas į pagrindinį kelią. Nuriedėjus apie 50 m, D. A. vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį kelią Vilnius - Kaunas - Klaipėda. Tada jis, kirsdamas plačią ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies dešinį kraštą, įvažiavo į kelią. Mano, jog susidariusios situacijos, avarinių šviesų įjungimo, važiavimo greičio, važiavimo atstumo, negalima traktuoti kaip vairavimo iš chuliganiškų paskatų. Įjungti avariniai signalai, kaip tik parodė, kad buvo norima tik atkreipti kitų vairuotojų dėmesį, jog vairuotojui būtina baigti manevrą. Šiuo atveju, pareiškėjų manymu, policijos pareigūnai perdėtai sureagavo į vairuotojo posūkio automobiliu manevrą bei fiksavo kaip pažeidimą, nors veiksmas truko vien keletą minučių, nesukėlus pavojaus eismo saugumui. Dėl D. A. atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis, veiksmai nekėlė jokio pavojaus jo paties saugumui, pėsčiųjų saugumui, nes jų nebuvo (toje vietoje nėra jokio pėsčiųjų tako). Objektyvios bylos aplinkybės kaip tik rodo, kad nebuvo jokio pažeidimo, juolab vairavimo iš chuliganiškų paskatų (b. l. 3-7).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Įrodymai, kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžia, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nors pareiškėjo atstovo skunde nurodoma, jog kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas jo elgesiu nėra faktiškai užfiksuotas, dėl to neįrodytas, tačiau tokio pobūdžio situacijose kitų eismo dalyvių nepasitenkinimas yra vertinamasis kriterijus, todėl jis tam tikrais atvejais gali būti išreikštas kitų eismo dalyvių paaiškinimais žodžiu, raštu ar kitomis priemonėmis, taip pat gali būti ir neužfiksuotas jokia forma, bet labai aiškiai nuspėjamas ir įvertinamas pagal nusistovėjusias taisykles ir moralės normas (b. l. 39-40).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo, D. A., palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai, parodė, jog pripažįstą faktą, kad vairavo automobilį kelkraštyje, kirto plačią liniją, kad pabaigti manevrą. Bet tai įvyko dėl susidariusios spūsties. Važiavo nuo Jakų žiedo, atskira eismo juosta link Klaipėdos miesto. Baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo jo įleisti į pagrindinį kelią. Tada įsijungė automobilio avarines šviesas, norėdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį ir prašydamas leisti įvažiuoti į pagrindinį kelią. Kadangi, iš kitų vairuotojų, važiuojančių automobiliais pagrindiniu keliu, jokios reakcijos nebuvo ir niekas jo neįleido į pagrindinį kelią, jis kelkraščiu riedėjo greičiu apie 5-10 km per valandą. Nuriedėjus apie 10 m, D. A. vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį kelią. Kelkraštyje buvo dar ir dėl to, kad kaito variklis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, Marius Venckus, palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai, parodė, jog policijos pareigūnų parodymai kelia abejonių, nėra aišku ar tiksliai matė visas nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinio nusižengimo protokolas surašytas panaudojant moteriškos giminės linksnį. Pagal teismų praktiką, norint kvalifikuoti ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimą, reikalinga įrodyti, kad veikimu asmuo pažeidė bent vieną KET nuostatą, tai padarė iš chuliganiškų paskatų bei sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui. KET nedraudžia kirsti linijos, todėl D. A. nepažeidė KET 3 priedo (Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) I skyriaus ,,Horizontalusis ženklinimas” 1.1, 1.2 papunkčių, jo veikime tyčios nebuvo, o objektyvios aplinkybės dėl susidariusios spūsties parodo, jog asmuo nesukėlė jokio realaus ar akivaizdaus pavojaus. Mano, jog policijos pareigūnai perdėtai jautriai sureagavo į susiklosčiusią situaciją. Taip pat, pateikė nuotraukų kopijas, kuriose užfiksuota įvykio vieta bei įvykio vietos atvaizdavimą internetiniame puslapyje „maps.lt“ (b. l. 46, 47-48). Išvardyti duomenys pridėti prie bylos. Taip pat, prašė apklausti liudytoją V. P., kuris buvo policijos pareigūnų patrauktas atsakomybėn už analogiškus veiksmus kaip ir D. A..

Liudytojas V. P. parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Įvykio metu važiavo pas motiną į Klaipėdą. Vairavo automobilį paskui D. A. vairuojamą automobilį. Bevažiuodamas nuo Jakų žiedo link Klaipėdos miesto matė spūstį. Kadangi, niekas iš sraute esančių automobilių nejudėjo, jam bevažiuojant pasibaigė papildoma eismo juosta ir atsidūrė kelkraštyje. Tada, judėjo paskui D. A. automobilį, atsidarė langą prašė spūstyje esančių vairuotojų, kad įleistų, buvo įsijungęs avarines šviesas. Įleidus D. A. į judėjimo eilę, buvo įleistas ir jis, bet po to buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie D. A. ir jo manevrus pamatė pro galinius veidrodėlius. Policijos pareigūnams paaiškino, jog viso automobilių kamščio nesiekė aplenkti, jokių chuliganiškų motyvų neturėjo. Kelkraštyje važiavo apie 5 – 10 km/val. greičiu, apie 10 m atstumą.

Liudytoja policijos pareigūnė, F. R., parodė, jog žino dėl ko yra pakviesta liudyti. Paaiškino, kad įvykio dieną, ryte, su kolega V. T. patruliavo A1 magistraliniame kelyje. Stovint spūstyje per tarnybinio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pamatė kaip kelkraščiu parvažiuoja du automobiliai. Tada su kolega sustojo kelkraštyje, kad sustabdyti šiuos automobilius. Tačiau, tuo metu minėtų dviejų transporto priemonių vairuotojai rodė posūkius ir iš kelkraščio persirikiavo į pirmą eismo juostą. Sustabdžius šiuos vairuotojus, pastariesiems buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl to, jo apvažinėjo dviejose eismo juostose spūstyje sustojusias transporto priemones dėl chuliganiškų paskatų. Sustabdyti vairuotojai aiškino, kad įvažiuodami iš greitėjimo juostos į pirmą juostą rodė posūkio signalus, tačiau jų niekas neįleido, dėl to važiavo kelkraščiu. Mano, jog sustabdytų automobilių vairuotojai iš greitėjimo juostos nepersirikiavę į pirmą juostą važiavo apie 100 m. Prisimena, kad vairuotojai buvo sustabdyti įkalnėje link Baltijos pr. žiedo, vienas buvo pirmoje, kitas antroje juostoje. D. A. apie tai, kad jo automobilyje buvo užsidegus raudona lemputė nieko nepasakojo, tik nemandagiai bendravo, klausė, - ar nebijai, kad gali nutrenkti automobilis? Pėsčiųjų perėjos tame ruože nebuvo, tačiau spūstyje esantys vairuotojai turėjo pristabdyti, kad įleistų iš kelkraščio minėtus vairuotojus.

Liudytojas policijos pareigūnas, V. T., parodė, jog žino dėl ko yra pakviestas liudyti. Paaiškino, kad įvykio dieną su kolege, F. R. patruliavo A1 magistraliniame kelyje. Stovint spūstyje per tarnybinio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pamatė kaip kelkraščiu parvažiuoja du automobiliai. Tada su kolega sustojo kelkraštyje, kad sustabdyti šiuos automobilius. Jo nuomone minėtų automobilių vairuotojai apvažiavo kitas transporto priemones iš dešinės per kelkraštį iš chuliganiškų paskatų, nes nuo papildomos greitėjimo juosto pabaigos iki vietos, kur sustabdė automobilius buvo apie 100-150 m. Jo nuomone, vairuotojai važiavo papildoma greitėjimo juosta ir buvo spūstyje, tačiau nesustojo prieš rikiuojantis į pirmą juostą, bet važiavo tiesiai kelkraščiu nerodydami posūkio signalo. Nors D. A. sakė, kad jo variklis buvo užkaitęs, bet jis toliau važiavo kelkraščiu.

Iš esmės analogiškas aplinkybes V. T. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato, M. Venckaus, pateikto skundo su priedais, minėtų Institucijos priimtų procesinių dokumentų, išnagrinėtas 2019-12-05 išrašas iš administracinių nusižengimų registro apie D. A. paskirtas administracines nuobaudas, tai pat ir galiojančias už KET pažeidimus (b. l. 28-35), policijos pareigūno V. T. tarnybinis pranešimas apie D. A. 2019-10-15 nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (b. l. 19-20), kita rašytinė bylos medžiaga.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti <…> kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede <…>.

KET 3 priedo (Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos) I skyriaus ,,Horizontalusis ženklinimas” 1.1 papunktis nustato – ,,siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą”. Minėto skyriaus 1.2 papunktis žymi, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą <...>.

KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 125 punkte įvirtinta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog D. A., pažeisdamas KET 4, 8, 9, 125 punktus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Byloje nustatyta, kad D. A., pažeisdamas KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2019-10-15, 08.05 val., magistraliniame kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 305,00 km, vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo priekyje susidariusį transporto priemonių kamštį, kuris buvo susidaręs iš dviejų eismo juostų, kirsdamas siaurą ištisinę liniją ir važiavo kelkraščiu.

D. A. paaiškino, jog pripažįstą faktą, kad vairavo automobilį kelkraštyje, tačiau kirto plačią liniją, bet tai įvyko dėl susidariusios spūsties, kai važiavo nuo Jakų žiedo, atskira eismo juosta link Klaipėdos miesto, o baigiantis papildomai eismo juostai, kiti eismo dalyviai nenorėjo jo įleisti į pagrindinį kelią. D. A. teigimu, nesulaukęs jokios reakcijos iš sraute esančių vairuotojų kelkraščiu riedėjo greičiu apie 5-10 km per valandą apie 10 m atstumą, kol jo vairuojamas automobilis buvo įleistas į pagrindinį kelią. Kelkraštyje buvo dar ir dėl to, kad kaito variklis.

Taigi, tokie D. A. teiginiai patvirtina, jog vairavimo būdą pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, nors ir jokių realių padarinių ir nekilo. Teismo manymu, automobilių kolonos lenkimas kelkraščiu, nepaisant to, jog kelkraštis asfaltuotas, kelio ruože, esančiame ties vienu iš pagrindinių įvažiavimų į Klaipėdą, 08.05 val. ryto, kai eismas itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams, kartu esantiems keleiviams.

Tai, jog A. A. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą ir išreiškė nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta aplinkybių visuma bei liudytojų policijos pareigūnų, iš dalies apie patį faktą ir kito liudytojo V. P., važiavusio paskui D. A., parodymai teisme patvirtina, jog D. A. pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, ir pagrindo nutraukti teiseną nėra. D. A. skundo teiginiai, jog nusižengimą padarė nesant chuliganiškų paskatų, siekiant pabaigti manevrą iš kelkraščio ir įsilieti į srautą, atmestini kaip nepagrįsti ir subjektyvūs, pateikti siekiant išvengti atsakomybės. Byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojas V. P., patvirtino, jog pasibaigus papildomai greitėjimo juostai toliau judėjo kelkrasčiu. KET numatyta, kad tiek ištisinę siaurą, tiek plačią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog D. A. būtų priverstas sustoti ar stovėjo. Nesant byloje duomenų apie D. A. automobilio variklio gedimus, šis jo teiginys, taip pat, laikomas nepagrįstu.

D. A. atstovas advokatas, M. Venckus, teismui pažymėjo, kad fiksuojant nusižengimą D. A. veiksmai procesiniuose dokumentuose apibūdinti, panaudojant moteriškos giminės žodžius (pvz. „<...> apvažiuodama, <...> demonstruodama<...>“). Teismas su šiuo argumentu sutinka, tačiau, įvertinus bylos duomenų visumą, vien gramatinio rašymo apsirikimo nelaiko esminiu proceso pažeidimu.

Taip pat, teismas pažymi, jog abejoti byloje surinkta medžiaga, liudytojų policijos pareigūnų, mačiusių tiesiogiai padarytus KET pažeidimus, parodymais, nėra objektyvaus pagrindo. Juolab, kad be rašytinės bylos medžiagos, apklaustų liudytojų teisme duoti parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir jų sekai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, o juo labiau daryti išvadą, kad liudytojai buvo kokiu tai būdu suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būtų priešiškai nusiteikę prieš pažeidėją. Be to, liudytojai, duodami parodymus teisme, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog D. A. kaltė įrodyta ir nutarimas priimtas pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą (ANK 572 str. 2 d., 589 str. 1 d. 49 p., 615 str. 1 d.). Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, užfiksavo esmines D. A. veikos aplinkybes. Institucija, skirdama nutarimu administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. A. praeityje baustas už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 6 dalis, 417 straipsnio 8 dalį (b. l. 29-34). ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, lygi sankcijos vidurkiui, ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, lygus minimaliai trukmei, paskirti nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2, 3 dalies reikalavimų.

Todėl, Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo. Dėl to, D. A. atstovo advokato, M. Venckaus, skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais, teismas,

nutaria:

D. A. atstovo advokato, Mariaus Venckaus, skundo netenkinti.

2019-11-14 Klaipėdos apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANR_N-13553-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas