Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-196-1053/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-11
Bylos Nr.
AN2-196-1053/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00067-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
E. G.
Advokatai
Remigijus Volikas
Kategorijos
  • 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-196-1053/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00067-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Remigijaus Voliko (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atmestas E. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimo (toliau – nutarimas), kuriuo E. G. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. G. nubaustas už tai, kad jis , 2023 m. spalio 11 d., 15.54 val., Saulėtekio al. 18, Vilniuje, vairuodamas automobilį ,,BMW 330“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę, tyčia akceleruodamas privertė automobilį slysti į šonus, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, užvažiavo ant šaligatvio ir vejos, taip sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu E. G. atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

2.1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, netinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas ir yra naikintina. Teismas nutartyje cituoja teismų praktiką, tačiau ja nesivadovauja, nukrypsta nuo jos ir nenustato chuliganiškų paskatų – būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio.

2.2. Skunde pažymima, kad teismas savo išvadą dėl chuliganiškų paskatų grindžia vien eksperto paaiškinimais, preziumuodamas jų teisingumą, negretindamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais, o taip pat nevertindamas to paties eksperto atsakymų į papildomus klausimus, kurie patys paneigia eksperto paaiškinimuose pateiktus teiginius. Teismas selektyviai parinko atskirus teiginius iš eksperto paaiškinimų ir nevertino jų kaip vientiso įrodymo, rėmėsi eksperto teiginiais nepriklausančiais eksperto kompetencijai, o būtent dėl asmens vairavusio automobilį veiksmų pobūdžio – tyčios. Teismas rėmėsi teiginiu: „ryšio, tarp ABS sistemos ir automobilio vingiavimo, nėra“, tačiau nesiremiama eksperto atsakymu į klausimą, kokia yra antiblokavimo sistemos ir stabilumo sistemos tarpusavio sąveiką ir kokią įtaką turi vienos iš sistemų gedimas kitai sistemai, kad jis nėra technikos ekspertas, o yra autoįvykių ekspertas ir nežino kokios yra konkrečių automobilių sistemų funkcijos, nes dabar yra labai daug skirtingų technologijų.

2.3. Apelianto teigimu, teismas rėmėsi teiginiu: „manevrai buvo iššaukti vairuotojo veiksmais, staigiai keičiant važiavimo rėžimą ir kryptį“, tačiau nevertinami aspektai, kad „manevras“ ir „automobilio kontrolės praradimas“ yra skirtingi dalykai, be to, ekspertas į papildomą klausimą atsakė, kad jei automobilio tos pačios ašies ratų sukibimo su kelio danga koeficientas skirsis 40 procentų, abiejų ratų sukimosi greitis nesiskirs, dėl skirtingų dangų, tai automobiliui jokios įtakos neturi. Kas yra akivaizdžiai neteisinga, nes jei sukibimo koeficientas skiriasi 40 procentų, tai tokia pat procentine išraiška skirsis ir ratų sukimosi greitis.

2.4. Apeliantas akcentuoja, kad teismas rėmėsi teiginiu: „atlikinėdamas posūkio manevrą, ima staigiai akceleruoti“, tačiau nevertina, kad posūkio manevras buvo atliekamas iš stovimosios padėties, automobilis stovėjo sankryžoje prie šviesoforo ir laukė leidžiančio važiuoti signalo. Tokiomis aplinkybėmis atlikti manevro neakceleruojant yra neįmanoma. Teismas taip pat rėmėsi teiginiu: „atlikęs posūkio manevrą minėtas automobilis greičio nesumažina ir dėl to prarandą kontrolę“, tačiau nevertina, kad šis teiginys paneigia institucijos nutarimo teiginį, kad tyčia akceleruodamas privertė automobilį slysti į šonus. Kontrolės praradimas nėra tyčinis veiksmas.

2.5. Skunde pažymima, kad teismas rėmėsi teiginiu: „automobilio kontrolės praradimas buvo sąlygotas paties vairuotojo tyčiniais veiksmais“, tačiau nevertina, kad ekspertas nėra kompetentingas atsakyti į klausimą, ar veiksmai buvo tyčiniai ar neatsargūs, bei nevertina aplinkybių, kurios leistų patvirtinti ar paneigti tyčios ar neatsargumo buvimą ar nebuvimą. Teismas nevertino eksperto paaiškinimo, kad stažas čia ne prie ko, jei asmeniui leidžiama dalyvauti viešajame eisme, išduodant vairuotojo pažymėjimą, atsakant į klausimą, ar galėjo automobilio kontrolės praradimui turėti įtakos maža vairuotojo praktinė patirtis. Toks atsakymas akivaizdžiai prieštarauja logikai ir rodo eksperto išankstinį nusistatymą. Eksperto paaiškinimuose nurodyti „vairuotojo tyčiniai veiksmai“ pirmos instancijos teismo tapatinami su chuliganiškomis paskatomis, kas nėra tapatu.

2.6. Apelianto teigimu, teismas padarė išvadą, kad „nors pareiškėjo atstovas, išklausęs eksperto paaiškinimus, argumentavo, jog nagrinėjamu atveju automobilis buvo su automatine pavarų dėže, todėl vairuotojas neturėjo galimybės atlikti „šoninio slydimo“, tačiau visgi pažymėtina, jog posėdžio metu ekspertas teigė, kad dažniausiai automobiliu su mechanine pavarų dėže daromas „šoninis slydimas“, o su automatine - jei yra sportinis režimas, kitais atvejais, tai sunkiau padaryti. Taigi, ekspertas kategoriškai netvirtino, kad automobiliu su automatine pavarą dėže „šoninis slydimas“ neįmanomas. Kita vertus, teismas vertino tiek visą eksperto paaiškinimą, tiek kitus surinktus byloje įrodymus“. Tačiau teismas nenurodo įrodymų, kurie patvirtina padarytą nusižengimą. Teismas nutartyje nenurodė įrodymų, kuriais remiantis atmetė pareiškėjo įrodymus, tuo grubiai pažeidė ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad nutarties aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Taip pat teismas grubiai pažeidė in dubio pro reo principą, nerenkant įrodymų, nenustatant tikrųjų aplinkybių, rėmėsi išimtinai prielaida, kad galimybė atlikti šoninį slydimą su automatine pavarų dėže nėra absoliučiai paneigta, nors ekspertas aiškiai paskė, kad tai atlikti būtų labai sudėtinga. Teismas nevertino šio eksperto paaiškinimo sugretinant su kitais įrodymais, tuo pačiu vaizdo įrašu, kuriame matoma, kad neatliekamas nuolatinis akceleravimas, kas su automatine pavarų dėže būtų būtina. Teismas netyrė aplinkybių, net nevertino sportinio režimo automobilyje nebuvimo, o preziumavo kaltę remiantis vien tikimybe, tuo buvo grubiai pažeistos ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

2.7. Apeliantas skunde pažymi, kad teismas nurodė, jog „skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo požymis - chuliganiškos paskatos, nėra nustatytos. Automobilis, tapęs nevaldomu, užvažiavo ant kairiojo kelio bortelio be vairuotojo valios. Šie pareiškėjo ir jo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuotas E. G. vairuojamo automobilio manevravimas, matyti, kad automobilis slysta šonu judrioje Saulėtekio al. 18, Vilniuje, sankryžoje, kuomet netoli buvo daug pėsčiųjų bei kitų transporto priemonių. Automobilyje kartu su pareiškėju buvo ir jo pažįstama, kaip liudytoja apklausta J. U., su kuria kartų studijuoja.“ Teismas daro fakto klaidą, nes automobilis slysta ne sankryžoje, o išvažiavęs iš sankryžos ir užvažiavęs ant plačios skiriamosios juostos, kitų transporto priemonių vaizdo įraše taip pat nėra, automobilio važiavimo kryptimi nėra ir pėsčiųjų. Tačiau esminis klausimas kaip teismo aukščiau nurodytos aplinkybės gali patvirtinti ar paneigti chuliganiškas paskatas, jei jos neturi sąryšio su asmens elgesio pobūdžiu.

2.8. Skunde cituodamas teismų praktikos nuostatas, susijusias su chuliganišku vairavimu, apeliantas teigia, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog E. G. padarė bent vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, kad veikė tiesiogine tyčia ir šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, dėl ko kilo reali žala, jog sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, savo vairavimu demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą, niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pats E. G. išreiškė vieningą poziciją, jog inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, chuliganiškai nevairavo. Teismas taip pat nevertino liudytojos J. U. parodymų, kad automobilį sumėtė, o E. G. bandė jį suvaldyti. Pagal liudytojos parodymus nebuvo jokių veiksmų, kurie leistų įtarti „demonstravimą“, tyčinį greičio didinimą, „norą pasirodyti“ ar panašius veiksmus.

2.9. Skunde apeliantas teigia, kad teismas konstatuoja: „byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas savo veiksmais siekė sukelti didesnių neigiamų padarinių, kas galėtų rodyti chuliganiškas jo veiksmų paskatas, tačiau pareiškėjui akceleruojant ir atliekant posūkio manevrą, buvo kilusi reali tikimybė Žalai atsirasti, automobilis, nuvažiavęs nuo kelio, užvažiavo ant pėsčiųjų šaligatvio, pareiškėjo automobilyje buvo keleivė, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai atitinka chuliganiško vairavimo požymius.“ Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų chuliganiškas paskatas. Teismas „tikimybę žalai kilti“ prilygino chuliganiškoms paskatoms, kas yra visai skirtingi administracinio nusižengimo sudėties elementai, priklausantys skirtingiems, aukščiau nurodytiems, teismų praktikoje suformuotiems požymiams, būtiniems chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėčiai nustatyti ir nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties požymiai.

2.10. Skunde pažymima, kad teismas konstatuoja: „E. G., teigdamas, kad automobilis neva tapo nevaldomas dėl automobilio nestabilumo ar ABS (Stabdžių antiblokavimo sistemos) gedimo nesustojo ir nekvietė techninės pagalbos kelyje, siekdamas nesukelti naujo autoįvykio su lengvesnėmis ar sunkesnėmis pasekmėmis, išgabendamas automobilį techninei apžiūrai jo pasirinktame autoservise, bet priešingai - nuvažiavo toliau.“ Teismas nevertina įvykių chronologijos. Kad yra antiblokavimo sistemos gedimas buvo nustatyta tik 2023 m. spalio 27 d. ir tik po šios datos daroma išvada, kad automobilio stabilumo praradimas būtent sietinas su šiuo gedimu. E. G. 2023 m. spalio 11 d. nežinojo, kad yra gedimas, taip pat nežinojo dėl kokių priežasčių automobilis tapo nevaldomas, manė, kad dėl po lietaus slidžios kelio dangos. E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į autoservisą kreipėsi po to, kai automobiliu važiuojant vėliau apie dvi savaitės po įvykio, jis vėl prarado stabilumą, tada ir buvo nustatyta, kad yra antiblokavimo sistemos gedimas.

2.11. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino aplinkybes nustatytomis ir grindė jas įrodymais, kurie neturi jokio sąryšio su pačiomis aplinkybėmis. Teismas konstatuoja „teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad nutarime nurodomas užvažiavimas ant kairėje pusėje esančio šaligatvio, vejos, tačiau vaizdo įraše to užfiksuoto nėra. Tačiau šiuos argumentus paneigia byloje esantys įrodymai - iš į bylą pateiktos laikmenos esančios nuotraukos, pavadinimu „received_287462207544218 (1).jpeg“, matyti, adresu Saulėtekio al., Vilniuje, ant prie kelio esančios vejos bei pėsčiųjų šaligatvio paliktos automobilio padangų žymės. Nuotraukas pateikė įvykį fiksavęs pranešėjas (b. 1. 20-21).“ Teismo nurodytoje nuotraukoje yra užfiksuotas dešinėje pusėje esantis šaligatvis ir veja, todėl šis įrodymas niekaip negali paneigti atstovo argumentų ir tai patvirtinančio vaizdo įrašo, kad kairėje pusėje šaligatvio nėra, todėl užvažiavimas ant jo yra neįmanomas. Pažymėtina, kad nurodytas argumentas yra išdėstytas skunde, o teismo posėdžio metu buvo tik pakartotas. Šiuo atveju teismas nebuvo vienodai dėmesingas vertinant proceso šalių argumentus ir įrodymus, o rodė palankumą institucijai priėmusiai nutarimą, tai yra buvo šališkas.

2.12. Skunde teigiama, kad teismas konstatuoja: „teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamas Institucijos 2023 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29758-2023 E. G. priimtas be pagrindo, yra nepagrįstas, neteisėtas, nes nagrinėjant skundą pasitvirtino visos nutarime nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės“, tačiau niekaip nepasisako dėl esminio skundo argumento, kad E. G. atžvilgiu priimtas nutarimas nepatvirtina administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėties, nes pagal suformuotą teismų praktiką kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Nutarime nurodyta, kad buvo pažeisti 4, 9, ir 124 Kelių eismo taisyklių punktai, tačiau 4 ir 9 punktai yra bendros nuostatos, o 124 punkto (vienintelės KET specialiosios dalies normos) pažeidimo aplinkybės ir pats faktas nėra nurodyti nutarime. KET 124 punktas nustato, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta. Pačiame nutarime nurodoma, kad automobilis ne „važiavo“ šaligatviu, o tapęs nevaldomas užvažiavo ant jo be vairuotojo valios. Pagal administracinio nusižengimo normos konstrukciją, būtent šis KET pažeidimas turi būti atliktas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, tačiau tokių duomenų nėra nustatyta.

Šalies argumentai

2.13. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepatikrino priimto nutarimo pagrįstumo tiek kiek buvo prašoma skundu, nepatikrino ar nustatyti visi būtini administracinio nusižengimo sudėties elementai. Neįvertinęs šių aplinkybių, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl padaryto ANK 617 straipsnio pažeidimo, kad tyrimą atlikę pareigūnai neįvykdė numatytų pareigų (privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladislav Butkevič prašo netenkinti apeliacinio skundo.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją, jo atstovą, liudininkę, ekspertą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, netenkinti E. G. skundo ir institucijos nutarimą palikti nepakeistą. teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir komentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad E. G. nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

3.2. Apeliacinio skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Tai, kad E. G. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia savo įvykio versiją ir įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliaciniu skundu E. G. atstovas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą E. G. atžvilgiu nutraukti argumentuojant tuo, kad E. G. veika neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

6. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

8. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

9. Visų pirma aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nutarime turi būti nurodomos KET specialiosios dalies normos. Anksčiau aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neabejotinai patvirtina, jog ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui konstatuoti pakanka, jog asmuo pažeistų KET 4 ir (ar) 9 punktus. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmens tyčiniai sąmoningi veiksmai, kuriais automobilis priverčiamas slysti šonu ir kuriais sukeliamas pavojus kitų asmenų, turto saugumui ir aplinkai, neabejotinai pažeidžia minėtas KET nuostatas.

10. Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybių, jog būtent E. G. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodomą automobilį ir jo nesuvaldė. Taigi esminis ginčas šioje byloje kyla dėl E. G. tyčios atlikti nurodytus veiksmus, o konkrečiai – ar E. G. sąmoningai savo veiksmais privertė automobilį slysti šonu, ar automobilio manevrai buvo sąlygoti kitų, nuo E. G. valios nepriklausančių aplinkybių.

11. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi eksperto paaiškinimais, juos įvertino selektyviai, nevertindamas jo visų teiginių ir atsakymų. Apeliantas skunde teigia, kad teismas rėmėsi eksperto paaiškinimu, jog ryšio tarp ABS sistemos ir automobilio vingiavimo nėra.

12. Atsakydamas į šiuos skundo teiginius aukštesnysis teismas pažymi, kad ekspertas paaiškino, jog iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, jog prieš darant kairį posūkį, matoma, jog iš automobilio duslintuvo gausiai pasipila dūmai, kas suponuoja išvadą, kad automobilis buvo staigiai akceleruojamas, o vairuotojas visu vaizdo įraše matomu metu automobilio akseleratoriaus neatleidžia. Ekspertas taip pat paaiškino, kad ABS sistema neturi jokio ryšio su automobilio vinguriavimu, nes vairuotojas automobilio nestabdė. Taigi šiuo aspektu aukštesnysis teismas prieštaravimų eksperto paaiškinimuose neįžvelgia. Eksperto paaiškinimus patvirtina byloje pateikto vaizdo įrašo duomenys. Iš tiesų, automobiliui įvažiuojant į sankryžą ir pradedant daryti kairį posūkį, matyti kaip iš automobilio duslintuvo gausiai pasipila dūmai, todėl visiškai pagrįsta manyti, kad automobilis buvo staigiai akceleruojamas, automobiliui pajudant iš vietos lėtai, dūmų nematyti. Eksperto paaiškinimus patvirtina ir aplinkybė, jog automobiliui pradėjus slysti ir vinguriuoti, automobilis toliau dideliu greičiu tolsta nuo vaizdo įrašymo priemonės, ir galiausiai dideliu tempu nuslysta nuo važiuojamosios kelio dalies, vaizdo įraše nėra matoma, kad automobilio stabdžių žibintai būtų užsidegę, kas leidžia pagrįstai manyti, kad E. G. automobilio nestabdė, o priešingai – jį toliau akceleravo. Skunde nurodoma aplinkybė, kad ekspertas nepaaiškino, kokios yra konkrečių automobilių sistemų funkcijos, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi ir abejonių eksperto kompetencija nekelia.

13. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad šaligatvis, ties kuriuo galiausiai sustojo E. G. vairuojamas automobilis, yra iš dalies šlapias, bedžiūnantis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad važiuojamoji kelio dalis, kuria ir važiavo E. G., yra lygi, joje nėra provėžų, vandens sankaupų ar balų. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad važiuojamoji kelio dalis galėjo būti šlapia, bedžiūnanti, tačiau negalima daryti išvados, kad E. G. vairuojamas automobilis galėjo slysti dėl pernelyg didelio vandens kiekio (akvaplaningo). Iš to seka, kad apeliacinio skundo teiginiai, susiję su automobilio ratų sukibimu, nurodyti šios nutarties 2.3 punkte, šiuo atveju teisinės reikšmės taip pat neturi. Juolab, kad ir apeliantas skunde eksperto atsakymus vertindamas kaip akivaizdžiai neteisingus, pats nepateikia jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti eksperto paaiškinimais.

14. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje daromu eksperto paaiškinimų vertinimu dalyje dėl galimybės inicijuoti šoninį slydimą automatinę pavarą turinčiu automobiliu. Nors iš pradžių ir nurodęs, jog automobiliu su automatine pavarų dėže šoninio slydimo inicijuoti negalima, vėliau ekspertas patikslino, jog tokį manevrą atlikti yra sunkiau, tačiau nėra neįmanoma.

15. Aukštesnysis teismas įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti eksperto paaiškinimų patikimumu. Eksperto teiginius patvirtina ir objektyvūs byloje surinkti duomenys.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš vaizdo įrašo taip pat matyti, jog E. G. į sankryžą įvažiavo ką tik užsidegus eismą leidžiančiam šviesoforo signalui – matyti, kad E. G. automobilis į sankryžą įvažiuoja tuo pačiu metu kai per perėją pradeda eiti pėstieji. Ši aplinkybė iš esmės reiškia, kad E. G. turėjo pakankamai laiko manevrą pradėti ir užbaigti dar degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui ir nebuvo jokios būtinybės į sankryžą įvažiuoti bei manevrą atlikti skubiai, tuo pačiu ir staigiai akceleruoti. E. G. paaiškino, jog automobiliui pradėjus slysti, jis išsigando, bandė atlikti visus veiksmus, kad automobilį suvaldytų. Tačiau kaip minėta anksčiau, iš vaizdo įrašo nematyti, jog E. G. būtų stabdęs, o priešingai – matoma, kad automobilis toliau greitėja. Tokie E. G. veiksmai nėra suderinami su veiksmais asmens, kuris būdamas išsigandęs automobiliui slystant bando jį suvaldyti. Kaip teisme paaiškino ekspertas, automobilį, varomą galiniais ratais, staigiai akceleruojant, automobilio ratai praranda sukibimą su kelio danga ir automobilis pradeda suktis aplink savo svorio centrą. Ekspertas taip pat pažymėjo, jog aptariamoje situacijoje stabdydamas automobilį, vairuotojas būtų susigražinęs automobilio kontrolę ir galėtų toliau važiuoti tiesiai.

17. Aukštesnysis teismas sutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodomais motyvais dėl E. G. pasišalinimo iš įvykio vietos. Kaip nurodė E. G. ir liudytoja J. U., E. G. iš įvykio vietos išvažiavo įsitikinęs, jog jokia žala nekilo. E. G. paaiškino, kad jokių požymių, jog automobilis būtų netinkamas dalyvavimui eisme, jis nepastebėjo. Vis dėlto, iš E. G. ir liudytojos parodymų matyti, kad išvažiavus iš įvykio vietos E. G. sustojo degalinėje, kur jis apžiūrėjo, ar automobilis nėra pažeistas.

18. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad E. G. savo veiksmais tyčia ir sąmoningai privertė automobilį slysti be jokios aiškios priežasties. Tokie E. G. veiksmai sukėlė realų pavojų jam pačiam, keleivei bei pėstiesiems, taip pat turtui ir aplinkai. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. G. automobilį slysti privertė judrioje gatvėje, šalimais pėstieji ėjo per gatvę, taip pat jis nesuvaldęs automobilio pervažiavo šaligatvį, įvažiavo į už šaligatvio esančią veją, paliko joje provėžas. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad šalia gatvės yra autobusų stotelė, kurioje nemažai laukiančiųjų, iš nuotraukų matyti, kad asmenų drabužiai buvo supurvinti žemėmis, kas leidžia manyti, kad E. G. automobilis pravažiavo arti pėsčiųjų, taigi tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių.

19. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodomu liudytojos J. U. parodymų vertinimu. Liudytoja automobilio nevairuoja, tam neturi teisės, todėl abejonių kelia jos kategoriški teiginiai, jog automobilis slydo ne dėl tyčinių E. G. veiksmų.

20. Apibendrinęs aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad E. G. veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip atlikti iš chuliganiškų paskatų, todėl jie atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. E. G. vairavo automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisykles, šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, šiuo pažeidimu buvo keliamas pavojus savo, kitų žmonių ir eismo saugumui.

21. Institucijos nutarimu E. G. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė savo dydžiais atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 6 dalyje numatytų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių vidurkius, E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta kitų jo padėtį gerinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra neteisingos ar neproporcingos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą ir E. G. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė