Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-07-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-12Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
1A-306-316/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01870-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nijolė Matuzevičienė, Boleslovas Kalainis, Gražvydas Poškus
Nuteistasis
A. G.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-316/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01870-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistojo A. G. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl 2021 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 446,45 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš A. G. 446,45 Eur Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nepriteista iš A. G. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 24 vai., (duomenys neskelbtini), name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių medine taburete nukentėjusiajam A. Ž. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies jungine, nosikaulių, kairio skruostikaulio, kairės akiduobės, kairio žandinio sinuso lūžius, tai yra padarė nukentėjusiajam A. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosikaulių, skruostikaulio, akiduobės, žandinio sinuso lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ji argumentai, proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti 2021 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, bausmė jo atžvilgiu yra per griežta. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, bendradarbiavo su pareigūnais atskleidžiant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

2.2. Skunde nurodo, kad jam sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes patiria psichologinį spaudimą, yra įžeidinėjamas ir diskriminuojamas.

2.3. Pažymi, kad išėjęs į laisvę nebenusikalstų, dirbtų ir atlygintų civiliniam ieškovui priteistą žalą.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, A. G. būnant net 10 kartų teistam (1 t., b. l. 122-132), taip pat yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 162–167), niekur nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 168, 170). Pažymėtina, kad nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybės apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Darytina išvada, kad, apylinkės teismas spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą įvertino ir atsižvelgė tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, neva pastarasis daugiau nenusikals, nori dirbti, mokėti mokesčius, atlyginti padarytą žalą, nemenkina A. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Dar daugiau, skunde deklaruojamas nuteistojo noras dirbti, gyventi dorai, niekaip A. G. nesutrukdė padaryti naujos nusikalstamos veikos. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, apie A. G. realias pastangas mėginti gyventi dorai, ieškotis darbo, dar iki naujos nusikalstamos veikos įvykdymo, kas šiuo atveju tik rodo ir patvirtina apelianto pateikiamų argumentų deklaratyvų pobūdį, o ne realias pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme.

5.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo A. G. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. G. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.

5.5. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. G. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė būtų per griežta.

6. Nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, nuo vienų iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo A. G. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

6.2. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas 10 kartų. Šios visos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir kad A. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. G. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. G. 93,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

7.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

7.2. EŽTT (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

7.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 22 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. G.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. G. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. G. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 93,06 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. G. 93,06 Eur (devyniasdešimt tris eurus, 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Nijolė MatuzevičienėGražvydas Poškus