- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1322-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30745-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- A. N., A. B.
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiesiems A. N. ir A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Švenčionyse, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, nevedęs, dirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. A. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. A. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, po to visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant A. A. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant A. A. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, po to visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 286 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. birželio 28 d., apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su sugyventine A. B. metu, sudavė jai dešinės rankos kumščiu 2 smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą.
Be to, A. A. grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: jis, 2018 m. birželio 28 d., apie 11.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui A. N., tiriančiam nusikalstamą veiką dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis kambaryje miegojo sėdėdamas ant fotelio ir jį pažadinus, jis, keldamasis nuo fotelio, dešinėje rankoje laikydamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais pareigūno atžvilgiu grasindamas panaudoti fizinį smurtą, sakydamas „ubju tebia suka“ (užmušiu tave, kale), šiuo peiliu dūrė tyrėjui A. N. į krūtinės sritį, tačiau tyrėjui pavyko išvengti sužalojimo ir, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, išmušti iš rankos peilį, bei panaudojus specialiąsias priemones – dujas, jį sulaikyti.
Taip pat, A. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 28 d. apie 10.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su sugyventine A. B. metu, sudavė jai kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas A. B. fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Aiškindamas 2018 m. birželio 28 d. įvykio aplinkybes parodė, kad jie išgėrinėjo su A. B., dėl kažko prasidėjo konfliktas, neatsimena, turbūt ir sudavė jai. Ji iškvietė policiją, o jis nenorėjo, kad jį suimtų ir jis nuėjo namo. Po to grįžo, norėjo susitaikyti. Atsirakino buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris, bet jos (A. B.) namie nebuvo, jis norėjo jos palaukti ir užmigo ant sofos. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau mano, kad neblaivumas įtakos įvykiui neturėjo turėti, tiesiog buvo nusivylęs, norėjo nusiraminti ir išgėrė. Paaiškino, kad A. B. trenkė prieš kviečiant policiją, nes ji pradėjo keiktis, trenkė lyg su delnu 1-2 smūgius per skruostą. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena, bet tai, ką nurodė, tai atsimena. Patvirtino, kad įvykio metu A. B. buvo jo sugyventinė, jie vedė bendrą ūkį. Nurodė, kad A. B. nedirbo, jis dirbo oro uoste ir gyveno iš jo algos. Kaltinamojo teigimu, jis bute užmigo ir viskas, o po to, pajautė, kad jam labai skauda akis, jis atsikėlė nuo fotelio ir kažkas jo klausė, ar jis mato, kas prieš jį stovi, tačiau jis nematė, nes į akis buvo kažko pripurkšta, tada jį paguldė ant žemės. Jis įvykio metu rankose nieko neturėjo. Jis atsikėlė nuo akių skausmo. Kalbėjo su tuo, kas pripurškė į akis. Galvojo, kad gal jos brolis. Po to ranką dar jam paspaudė. Vėliau jį išvežė į policijos komisariatą, jis paprašė iškviesti greitąją, nes labai graužė akis, jie iškvietė, atvažiavo greitoji. Dėl 2018 m. lapkričio 28 d. įvykio paaiškino, kad tiesiog buvo išgėręs ir susipyko su A. (B.). Viskas vyko pas ją, tame pačiame bute. Jis buvo išgėręs, ji išvarinėjo jį, o jis nenorėjo išeiti ir vėl A. B. pradėjo sakyti, jog kviečia policiją. Turbūt vėl trenkė jai, neprisimena, jis turi daug bylų su A. (B.). Kaltinime aplinkybės nurodytos teisingai. Papildomai kaltinamasis paaiškino, kad su nukentėjusiuoju A. N. nėra pažįstamas, jis jį pirmą kartą mato, pripažįsta šį epizodą, jis buvo neblaivus, visų aplinkybių neatsimena, o kai buvo pas tyrėją, atsimena, kad buvo blaivus. Žino, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, jis uždirbs ir atiduos tuos 500 Eur, jis sutinka su viskuo, sumokės nukentėjusiesiems. Teismui teismo posėdžio metu perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastarasis parodė, kad yra davęs tokius parodymus. Pažymėjo, kad jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar dirba.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad įvykio datos neprisimena, tuo metu dirbo tyrėju. Gavo iškvietimą į Liepkalnio g. 3, dėl smurto šeimoje. Atvykus nurodytu adresu, pamatė nukentėjusiąją, ten buvo ir jos mažametė dukra, butas atrodė labai baisiai, pridaužyta butelių, daiktai išmėtyti. Buvo matyti, kad ten vyko konfliktas. Nukentėjusioji buvo sutrikusi ir išsigandusi, jos dukra irgi nurodė, kad kaltinamasis smurtavo ir prieš ją. Bute buvo tokia netvarka, kad nebuvo kur pildyti dokumentų, todėl nukentėjusiąją nuvežė į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą, kad sugyventinis grasino jai ir dukrai, žadėjo sudeginti butą. Buvo surašyti apklausos protokolai. Visi dokumentai buvo duoti pasirašyti nukentėjusiajai. Ji bijojo viena grįžti į namus. Paskui jis pats ją su dukra nuvežė į namus. Kai atvažiavo, jos dukra pirma nubėgo namo. Jie su nukentėjusiąja ėjo kartu, nes ji paprašė patikrinti, ar jo nėra bute. Lipant laiptais dukra įbėgo į butą ir grįžo atgal šaukdama, kad jis yra bute. Nukentėjusiajai prasidėjo panikos priepuolis. Jis paliko jas apačioje, pats ėjo į butą ir bandė kviesti pastiprinimą, bet tuo metu nepavyko susisiekti su budėtoju. Atėjęs į butą jis pamatė kaltinamąjį, kuris sėdėjo fotelyje, rankos padėtos ant fotelio atlošų. Pamatė, kad jis laiko peilį, kai priėjo, jis staigiai pašoko ir dūrė jam į krūtinę. Jis panaudojo kovinius veiksmus, kojomis panaudojo kovinius veiksmus, tada peilis išslydo iš jo rankos, bet jis vis tiek priešinosi ir tada jis papurškė jam dujų. Jis pradėjo labai rėkti, nukrito, vėl bandė stotis. Tada jis iškvietė pagalbą, atvyko policijos ekipažas. Kai buvo sulaikomas, kaltinamasis priešinosi pareigūnams, standino rankas, nesileido surakinamas. Jis paėmė tą peilį ir išvedus kaltinamąjį į lauką, nukentėjusioji paprašė paimti iš jo raktus nuo jos buto. Jis ištraukė iš jo kelnių kišenės raktus ir atidavė nukentėjusiajai. Asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam buvo surašytas sulaikymo protokolas. Jis buvo agresyvus, sakė, kad turi daug pažinčių ir viskas bus taip, kaip jis nori. Jis (A. N.) grįžo į policijos komisariatą ir surašė tarnybinį pranešimą. Peilis buvo su medine ruda rankena, apie 20 cm. Jis matė tą patį peilį ant staliuko, kai fotografavo. Jis buvo vienas įvykio metu. Buvo per didelė rizika vestis kartu į butą nukentėjusiąją su mažamečiu vaiku. Paaiškino, kad peilį kaltinamajam išmušė kojos spyriu, nes asmuo nukrito ir bandė stotis šonu, spyrė „kerziniais“ batais ir peilis išsimušė iš rankos. Kai atėjo į butą, A. sėdėjo nuleidęs galvą fotelyje, mano, kad jis miegojo. Civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2018 m. birželio 28 d. kaltinamasis grįžo vakare girtas, ji prašė išeiti, jis neišėjo, šaukė ir rėkė, viską daužė, todėl ji iškvietė policiją. Jis kai girtas – agresyvus, kai blaivas – geras. Kai jis būna girtas, tai neatsimena ką daro. Ji prašė jo neateiti. Kitą rytą labai anksti ji išgirdo, kad kažkas vaikšto po butą, vaikas kitame kambaryje miegojo, pamatė, kad jis vaikšto girtas. Jis turėjo pilną tašę alkoholio, todėl ji paklausė kas čia yra. Jis dar jai pradėjo priekaištauti, kad nakvojo „Saloje“, gavo baudą ir todėl ji jam skolinga. Tada ji pasakė, kad kvies policiją. Jis išėmė butelį ir metė į ją, butelis virš galvos praskrido. Nuo triukšmo atsibudo dukra. Jis pradėjo mėtyti daiktus, gadinti jos turtą. Jis į galvos sritį jai trenkė. Viskas vyko jos namuose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kuria ranka trenkė neprisimena. Jie tuo metu buvo sugyventiniai. Nesikreipė po įvykio į medikus. Buvo skausmas nuo smūgio. Kai jis išgirdo, kad kviečia policiją, pabėgo. Atvažiavo pareigūnai, norėjo parašyti pareiškimą, kad atlygintų žalą, nes sudaužė indus ir telefoną. Atvažiavo pareigūnas A. N., bet jam nebuvo kur atsisėsti dėl šukių, negalėjo nieko vietoje surašyti, todėl jie nuvyko į policijos komisariatą, o po to pareigūnas pats atgal namo parvežė. Ji bijojo eiti į butą, vaikas jos prašymu nuėjo patikrinti, ar jo (A. A.) ten nėra. Mergaitė atėjo ir pasakė, kad jis miega fotelyje. Ji pasakė, kad viena neis į butą, todėl pirmas nuėjo pareigūnas. Kas ten bute vyko ji nematė, bet girdėjo, kaip kažkas šaukia nuo skausmo. Matė, kaip kaltinamąjį vedė visą raudoną, ašaros byrėjo. Teismui teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo akto dalį dėl 2018 m. lapkričio 28 d. įvykio nukentėjusioji A. B. parodė, kad jau neprisimena, nes kas kartą viskas vyko taip pats. Teismui teisiamojo posėdžio metu pagarsinus nukentėjusiosios A. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, pastaroji parodė, kad parodymai teisingi. Alkoholinių gėrimų ji su juo nevartojo. Ji turėjo pinigų, nes išėjo iš darbo ir jai pervedė. Davė jam kortelę banko, kad nupirktų produktų. Jis nuėjo į parduotuvę, parnešė, o paskui ji pamatė, kad jis prisipirko ir kambaryje vartoja alkoholį. Ryte pamatė, kad jis sėdi girtas, ant stalo stovėjo didelis butelis degtinės. Tada jis pradėjo lįsti prie jos, bučiuotis, ji jį nustūmė. Jis pasakė, kad jam skauda ir jai parodė, kad kažkas jam dūrė į pilvą, parodė žaizdą. Ji praplovė jam žaizdą „peroksidu“. Tada ji paėmė savo piniginę ir pamatė, kad ji tuščia, kad jis išleido visus pinigus. Ji pradėjo šaukti ir jis vėl jai trenkė į galvos sritį. Kiek kartų negali pasakyti. Du smūgiai tikrai buvo. Buvo fizinis skausmas. Ji norėjo kviesti pareigūnus, jis atėmė telefoną, sudaužė ir išėjo ieškoti cigarečių. Tada ji užrakino duris ir pasakė, kad įleis, kai atvažiuos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo ją, bet ant veido smurto nebuvo, o po plaukais nesimatė. Palaiko ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. V. parodė, kad nelabai prisimena, senai buvo įvykis. Kiek pamena, per radijo ryšį girdėjo, kad Liepkalnio g. pareigūnui reikia pagalbos. Atvykę į įvykio vietą pamatė kaltinamąjį, kuris gulėjo pripurkštas dujų, buvo agresyvus, jis buvo sulaikytas ir jie išvežė jį į policijos komisariatą. Įvykis buvo birželio mėnesį nurodytą dieną. Bute buvo A. N. ir kaltinamasis. Buvo iškviesti, nes kaltinamasis buvo agresyvus ir A. vienas negalėjo jo pristatyti į policijos komisariatą. Kiek žino, kaltinamasis norėjo suduoti pareigūnui. Dar atrodo ten moteris buvo, bet ji buvo kažkur lauke ar prie buto.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. U. (M. U.) parodė, kad prisimena, kad Liepkalnio g. buvo įvykis. Kolegos su kuriuo dirbo – neprisimena, nes dirbo pirmą ir paskutinį kartą kartu. Pamena, kad dirbo ir gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba kolegai. Nuvyko nurodytu adresu, ten lauke juos pasitiko moteriškė, kuri nurodė, kokiame bute jų laukia kolega. Bute buvo kaltinamasis ir pareigūnas A. N.. Iškvietimas buvo dėl smurto. Pranešime buvo nurodyta, kad kažkas užpuolė ar pasipriešino. Užpuolė pareigūną A. N., detalizuoti įvykio negali. Bute buvo pareigūnas ir kaltinamasis. Pareigūnas paprašė pristatyti tą asmenį į komisariatą. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nežino, ar jis suvokė, ką darė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. A. parodė, kad kuo yra įtariamas prisipažįsta visiškai, gailisi. Sutinka duoti parodymus apie 2018 m. birželio 28 d. įvykį. Gėrė vienas namie, išgėrė nemažai degtinės, po ko nusprendė vykti pas draugę A. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitaikyti. Kartais nakvojo pas ją minėtu adresu ir turėjo raktus nuo jos buto. Atrakino duris, namie nieko nebuvo, užėjo į vidų, atsisėdo ant fotelio ir užmigo. Kas vyko toliau, visiškai nepamena. Negali papasakoti įvykio aplinkybių, tačiau neatmeta galimybės, kad, kas išdėstyta pranešime apie įtarimą, galėjo būti. Atsibudo, kai jį vežė pareigūnai į komisariatą (1 t., b. l. 107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. A. parodė, kad nori pranešti, kad savanoriškai atvyko papildomai apklausai pas vyresniąją tyrėją M. P. ir prie anksčiau savo duotų parodymų nori papildyti, kad, nors visų 2018 m. birželio 28 d. dienos įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus, bet neatmeta galimybės, kad, kai jį žadino policijos pareigūnas miegantį ant fotelio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis galėjo jam grasinti panaudoti fizinį smurtą bei paimti virtuvinį peilį ir bandyti durti jam. Kokius žodžius jis galėjo sakyti pareigūnui tuo momentu, nepamena, įvardinti negali, kai būna neblaivus, turi problemų su atmintimi. Yra pasiruošęs atlyginti jam padalytą neturtinę žalą kai tik įsidarbins. Taip pat atlygins padarytą moralinę žalą A. B.. Yra kaltas dėl įvykio ir labai gailisi (2 t., b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. A. dėl 2018 m. lapkričio 28 d. įvykio kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. apie 19.00 val. A. jo paprašė nupirkti degtinės. Jis nupirko ir grįžo namo. Jie kartu išgėrė nupirktą degtinę, bet A. buvo mažai. A. jam iškvietė taksi, davė 60 Eur ir jis nuvažiavo iki naktinės parduotuvės. Nupirko du degtinės butelius. Jam grįžus namo, grąžą padėjo atgal į A. piniginę. Jie toliau abu vartojo alkoholį. Jiems nepilnai išgėrus vieną butelį, jis nuėjo miegoti. Kai atsibudo apie 02:00 val. nakties, A. rėkavo, kad jis pavogė jos pinigus, ji metė metalinius pinigus ant kambaryje buvusio stalo, o jis nuėjo toliau miegoti. Kai jis vėl prabudo, buvo jau šviesu, A. miegojo šalia jo. Ant stalo stovėjo nebaigtas degtinės butelis, jie išgėrė gal po 2 stikliukus degtinės. A. pradėjo vėl rėkti, kad jis nenupirko rūkyti, vėl pradėjo jį kaltinti, kad jis pavogė pinigus, jį vadino visokiausiai žodžiais. Atsistojusi ji paėmė prie pečiaus ant spintelės stovėjusį vazoną su gėle ir jį metė į žemę, dėl ko šis sudužo. Atsigulusi ji jam pasakė: „aš tave pasodinsiu, urode“, jis atsakė jai, kad tegu sodina. Ji jam toliau sakė: „aš tave nužudysiu, kad per tave iš manęs atėmė vaiką“. Po to, jis atsistojo ir nuėjo į virtuvę, kur paėmė iš stalčiaus peilį, kuris buvo apie 30 cm ilgio, su juoda rankena, maždaug 5 cm pločio geležte ir priėjęs prie lovos, peilį padavė A. į rankas, ištiesė savo rankas į šalis ir pasakė, kad gali jį žudyti. Po jo žodžių A. užsimojo ir dūrė jam, jis spėjo peilį atmušti su kaire ranka, peilis nukrito ant žemės. Tada jis vieną kartą jai sudavė kairės rankos delnu per jos dešinį skruostą. Jam padaryta žaizda nebuvo gili, bet bėgo kraujas. Jis galvojo, ar kviesti pagalbą, kadangi nenorėjo pakenkti savo sugyventinei. A. pradėjo šūkauti necenzūriniais žodžiais, dėl to jis, supykęs apvertė kambaryje buvusį stalą ir nuo žemės pakėlęs iš vazono iškritusią gėlę bei nupurtęs nuo jos žemes, ją metė A. į galvą, sakydamas: „pasprink su tomis gėlėm“. Po to, jis išėjo iš buto į laiptinę, kad nusiramintų. Maždaug po 10 minučių jis grįžo atgal, norėdamas pasiimti striukę, beldėsi į duris, o A. pradėjo rėkti pro langą, kad ją muša, kad kas nors iškviestų pagalbą. Jis tuo metu išėjo į lauką, matė kaip A., persisvėrusi kojomis pro langą, rėkė, kad šoks. Jis nuėjo prie netoliese buvusių statybininkų ir paprašė, kad jie iškviestų greitąją, bet niekas neatvažiavo, todėl jis dar kartą paprašė pro šalį ėjusio žmogaus iškviesti greitąją. Gal po 5 minučių atvažiavo greitoji pagalba, jis su greitosios darbuotojais nuėjo prie A. buto durų, tačiau ji jų neįsileido, sakydama, kad duris atidarys tik policijai. Po maždaug dar 5 minučių atvažiavo policija ir nuėjo į butą, kuriame buvo A., jis laukė lauke. Po kurio laiko iš buto išėjo policijos pareigūnas, kuris jam uždėjo antrankius. Neturėjo teisės trenkti jai ranka per veidą nei mesti į ją gėlės. Jis kategoriškai neigia, kad trenkė A. su kumščiu į galvą (2 t., b. l. 77).
Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, įtariamasis A. A. su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lieka prie anksčiau savo duotų 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 30 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. parodymų, juos tvirtina, nekeičia. Jis kaltas dėl visų padarytų nusikaltimų, nes tuo metu buvo girtas ir tai turėjo įtakos darant nusikaltimus (2 t., b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad kartu 2018 m. birželio 28 d., apie 01.00 val. tarp jos ir A. A. kilo žodinis konfliktas. Abu buvo nestipriai išgėrę. A. A. išprovokavo konfliktą, kurio metu ją spardė kojomis. Ji paprašė savo mažametės dukters V. B., kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams ji apie patirtą fizinį smurtą nieko nesakė, pareiškimo nerašė, tik paprašė, kad išvestų A. A. iš jos buto. Kadangi policijos pareigūnai matė, kad A. A. buvo labai agresyvus, jie sulaikė A. A. ir jį išvežė. 2018 m. birželio 28 d. apie 07.00 val. A. A. grįžo į namus. Ji tuo metu miegojo, dukra miegojo kitame kambaryje. A. A. grįžęs iškart pradėjo garsiai rėkti, kad ji jam su policija pridarė problemų, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo daužyti indus, mėtyti maisto produktus, paėmęs abu jos mobilaus ryšio telefonus metė į žemę ir sudaužė. Abu telefonai verti maždaug po 300 Eur, todėl jai padaryta bendra turtinė apie 600 eurų žala. A. A. su vienu buteliu sudavė jai vieną smūgį į galvą, išliejo alkoholį ant galvos bei palenkęs jos galvą trankė kumščiais į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. A. A., sugriebęs rankomis, tampė ją už plaukų. A. A. ištraukė šaldytuve buvusį dukters tortą ir metė jį ant grindų. Kai V. B. pradėjo reikšti A. A. pretenzijas dėl torto, A. A. trenkė vieną kartą dešine ranka V. B. į dešinę ranką, taip sukeldamas V. B. fizinį skausmą. A. A. pradėjo grasinti, kad sudegins jos butą ir nužudys ją ir V. B.. A. A. V. B. pasakė, kad, jeigu dukros čia nebūtų, jis ją pasmaugtų. Tuomet A. A. išėjo iš namų. Sukeltas fizinis skausmas buvo vienkartinis, todėl į teismo medicinos ekspertizę dėl dukters nesikreips (1 t., b. l. 63-64).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. B. parodė, kad prie ankščiau savo duotų parodymų nori papildyti, kad 2018 m. birželio 27 d. apie 19.00 val. A. A. atvyko pas ją neblaivus, po kokių 20 minučių išvyko ir grįžo su degtinės buteliu. Ji pradėjo jį barti, nes gerti jam negalima, būna agresyvus. Ji tą dieną buvo blaivi. Jis tada nuėjo į virtuvę ir vienas gėrė degtinę. Įvyko konfliktas, kurio metu A. žemino ją, vadino necenzūriniais žodžiais, jokio fizinio smurto prieš ją ir jos dukrą nenaudojo, tiesiog ji išsigando ir paprašė, kad dukrytė V. iškviestų policijos pareigūnus. Dukra paskambino ir atvyko policijos pareigūnai. Jokio smurto nei prieš ją, nei prieš dukrą jis nenaudojo. Ji tik norėjo, kad jis būtų išvežtas iš jos buto. A. A. išvežė į nakvynės namus „Sala“, o 2018 m. birželio 28 d. apie 07.00 val. ryto jis grįžo. Su savimi turėjo alkoholinius gėrimus. Ji tai pamačiusi, pradėjo barti jį. A. supykęs pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, daužė indus, mėtė daiktus, numetė jos telefonus ant grindų. Ji galvojo, kad jie sudaužyti, bet po įvykio surinko, jie veikiantys, jokios turtinės žalos jai nepadaryta. Konflikto metu A. numetė tuščią butelį į ją, bet nepataikė, nors tyrėjui A. N. ji pasakė, kad sudavė buteliu 1 smūgį į galvos sritį. Palenkęs jos galvą, A. trenkė dešinės rankos kumščiu 2 smūgius į galvos sritį, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Už plaukų įvykio dieną A. jos nesugriebė, netampė, ir ranka jokio smūgio jai į dešinę ranką nesudavė, tai irgi melas. Kojomis jos irgi nespardė, tik sudavė 2 smūgius į galvos sritį, daugiau jokių sužalojimų jis jai nepadarė. Nori pasakyti, kad jokių grasinimų iš jo pusės įvykio dieną jai nebuvo, jis nesakė, kad padegs butą ir nužudys ją ir dukrą, kad pasmaugs ją, tai irgi yra melas. Ji viską sugalvojo, norėjo, kad Artūrą išvežtų ir uždarytų į areštinę. Jos dukrai V.i jokių smūgių suduota nebuvo, A. tik pastūmė ją abiem rankomis, ji išsigando labai, pajuto fizinį skausmą, bet nenukrito. Nori pabrėžti, kad anksčiau A. irgi jos niekada nemušė, nežino kodėl tyrėjas N. užfiksavo, kad mušė ją. Po pirminės apklausos tyrėjas A. N. nuvežė ją ir dukrą namo. V. nuėjo pažiūrėti, ar A. namie. Kai V. sugrįžo pasakė, kad A. neblaivus guli ant fotelio ir miega. Tada tyrėjas A. nurodė joms laukti namo kieme, vienas nuėjo į jos butą, kas ten vyko, nežino, bet, kol stovėjo lauke su dukra, o langai jos bute buvo atidaryti, girdėjo kaip A. rėkavo, suprato, kad mušė jį minėtas tyrėjas. Kai išėjo į lauką tyrėjas A. N., tai jai pasakė: „Aš jį pamokiau truputį kaip vyras“. Vėliau atvažiavo dar policijos pareigūnai ir Artūrą išvežė. Dėl minėto įvykio jai padaryta tik moralinė žala, vertina apie 500 Eur. Prašo nubausti A. A. tik už tai, ką iš tikrųjų padarė, t. y. dešinės rankos kumščiu 2 smūgius į galvos sritį (1 t., b. l. 69-70).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. vakare ji su sugyventiniu vartojo alkoholį ir nuėjo miegoti, o sugyventinis liko gerti. Nakties metu sugyventinis paprašė jos paskolinti pinigų. Ji jam pasakė: „pasiimk iš piniginės“. Tada sugyventinis išsikvietė taksi ir išvažiavo. Paryčiais grįžo namo ir toliau vartojo alkoholį. Ji pajuto ir pabudo kai sugyventinis lytiškai santykiavo su ja, dėl to pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys. Kuomet ji pabudo, sugyventinis daužė jai per galvą, smūgių buvo daug. Taip pat su delnu trenkė per veidą, paėmęs gėlių vazoną, daužė jai per galvą, vazonas sudužo. Vėliau sugyventinis išėjo cigarečių. Ji užsirakino buto duris iš vidaus, kad niekas negalėtų įeiti, bandė surasti savo telefoną, tačiau iki šiol nerado. Tada grįžo sugyventinis, trankydamas duris rėkė, kad jį įleistų. Ji atsidarė langą ir ėmė šaukti, kad kažkas iškviestų pareigūnus. Pravažiuodamas kaimynas iškvietė greitąją pagalbą, kuri iškvietė policiją. Atvykus policijai ji sužinojo, kad sugyventinis perdurtas su peiliu, tačiau to nepamena. Galimai paėmusi peilį ir gindamasi jį sužalojo (1 t., b. l. 7).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. B. parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, jų nekeičia, tačiau nori juos papildyti ir patikslinti kai kurias aplinkybes. Papildomai nori nurodyti, kad 2018 m. lapkričio 27 d. ji su savo sugyventiniu A. A. buvo namie adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Priešingai nei yra nurodžiusi pirminiuose savo parodymuose, ji 2018 m. lapkričio 27 d. kartu su sugyventiniu alkoholio nevartojo, išgėrė tik du stikliukus ir nuėjo miegoti. Jos sugyventinis žiūrėjo televizorių, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jie gražiai bendravo. Naktį sugyventinis ją pažadino, kad ji duotų jam pinigų nuvykti iki naktinės parduotuvės. Ji pasakė, kad pasiimtų pinigų iš piniginės ir jis išvažiavo su taksi. Ją pažadino, kai sugyventinis griuvo į lovą ir pradėjo prie jos lysti. Ankstesniuose parodymuose nurodė, kad pabudo, kai sugyventinis su ja lytiškai santykiavo, tačiau to nebuvo, jis tik lindo prie jos ir tada ji pabudo. Atsimena, kad ji jį nuo savęs atstūmė ir jam suskaudo pilvą, ji pamatė, kad ant jo pilvo, žemiau bambos, per vidurį yra nedidelė žaizdelė, kuri jai priminė odos išplėšimą ar nubrozdinimą, kraujo nebuvo, jo drabužiai nebuvo kruvini. Sugyventinis jai padavė peroksidą ir ji dar valė jam tą žaizdelę. Ji paklausė sugyventinio, ar jis padėjo grąžą į piniginę, o A. A. atsakė, kad jokių pinigų neturi. Jiems būnant lovoje, jos sugyventinis prieš ją naudojo smurtą, jis su kumščiu, nežino kurios rankos, jai sudavė ne mažiau 2 smūgius. Ji nusisuko ir nebekalbėjo su juo, o tuo metu sugyventinis pradėjo daužyti daiktus, metė į ją plastmasinį vazoną. Ankstesniuose parodymuose nurodė, kad sugyventinis su vazonu daužė jai per galvą ir jis sudužo, tačiau nori patikslinti, kad šį vazoną jis sudaužė prie pečiaus, o ne jai į galvą. Vėliau A. A. užsimanė parūkyti ir išėjo į lauką. Ji iš karto užsirakino. Ieškojo savo telefono, bet nerado. Ji norėjo iškviesti policiją, kadangi jos sugyventinis daužė į duris. Ji atsidarė langą ir prašė žmonių, kad iškviestų policiją. Vienas iš pravažiuojančių automobilių iškvietė greitąją. Po to labai greitai atvažiavo policija, ji atidarė duris. Pareigūnas ieškojo namuose peilio ir tik tada ji sužinojo, kad jos sugyventinis buvo padurtas. Ji neatsimena, kad būtų dūrusi su peiliu savo sugyventiniui. Ji, būdama namuose, neplovė ir neslėpė jokių peilių. Ji jokių pretenzijų savo sugyventiniui A. A. neturi, civilinio ieškinio nereikš, jie jau susitaikė, jis jos atsiprašė ir toliau kartu gyvena (2 t., b. l. 61, 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2018 m. birželio 28 d., apie 11.40 val., kartu su pareiškėja A. B. ir jos dukra atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėją su dukra atvežė iš komisariato, kur buvo atliekami procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime. Įtariamasis A. A. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. iš pareiškėjos buto. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja paprašė padėti patikrinti butą, ar bute nėra grįžusio jos sugyventinio. Užėjęs į butą, pamatė kambaryje ant fotelio miegantį A. A.. Pareiškėjai ir dukrai prasidėjo panikos ir isterijos priepuolis, jos pradėjo garsiai šaukti ir verkti, todėl pareiškėja ir dukra buvo palydėtos į lauką. Atėjęs prie A. A. jį pajudino už kairiojo peties ir liepė keltis. Ar jis kažką turi rankose, nesimatė, nes kambaryje buvo tamsu ir plaštakos buvo paslėptos. A. A. staigiai pašoko nuo fotelio ir, dešinėje rankoje laikydamas peilį, dūrė jam tiesiai į krūtinės vidurį, šaukdamas rusų kalba „ubju tebia, suka“. Jam pavyko išvengti dūrio peiliu, jis pasisuko į dešinę pusę ir peilis praslydo maždaug 5 cm atstumu, jo neliesdamas. Peilis buvo virtuvinis, juodos spalvos rankena. Tuomet jis atsistūmė A. A. nuo savęs ir panaudojo kovinių imtynių veiksmus, pargriaudamas jį ant grindų. A. A., rankoje laikydamas peilį, bandė atsistoti, nevykdė jo teisėto policijos pareigūno reikalavimo padėti peilį ant žemės, todėl dešinės kojos spyriu jis išmušė A. A. peilį iš rankos. A. A. toliau bandė stotis ir judėti link jo sugniaužęs kumščius, todėl prieš A. A. panaudojo dujas, kurias papurškė vieną kartą į akių sritį. Po to, A. A. atsisėdo ant žemės ir daugiau jo nebepuolė. Į įvykio vietą jis išsikvietė Patrulių rinktinės ekipažą, kurie padėjo pristatyti A. A. į komisariatą. A. A. elgėsi neadekvačiai, nuolat šaukė, kad sudegins namus, užmuš jį, savo sugyventinę ir jos dukrą. Jis įsitikinęs, kad A. turėjo rankoje paslėpęs peilį ir buvo pasiruošęs sužaloti savo sugyventinę. Taip pat nori paminėti, kad, pamatęs namie A. A., iš karto bandė per radijo stotelę išsikviesti patrulių ekipažą, tačiau jam niekas neatsakė. Apie 09.00 val., apžiūrėdamas įvykio vietą, tą patį peilį, kuriuo jį užpuolė A. A., matė gulintį ant stalo šalia fotelio. A. A. jam jokių sužalojimų nepadarė, jam padaryta moralinė žala (2 t., b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad pokalbio metu A. B. sakė jam, kad gyveno A. A. pas ją apie 2 mėnesius, ji pati davė jam raktus nuo minėto buto, jie vedė bendrą ūkį, jis pirkdavo maistą jai ir jos dukrai, padėdavo finansiškai, nes ji nedirbanti. Įvykio dieną ir pareiškėja, ir įtariamasis A. A. buvo akivaizdžiai neblaivūs (2 t., b. l. 22-23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad 2018 m. birželio 28 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu M. U. ir per radijo ryšio stotį budėtojas pranešė jiems, kad reikalinga pagalba Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus policijos pareigūnui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvykus minėtu adresu, užėjo į butą ir pamatė ant grindų sėdintį vyriškį, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, kuriam buvo uždėti antrankiai. Bute buvo tik minėtas asmuo ir pareigūnas A. N.. Pokalbio metu A. N. nieko neaiškino jiems, dėl užpuolimo ant jo neminėjo arba jis neatsimena tokių žodžių, tik prašė išvežti minėtą asmenį į 2 policijos komisariatą. Daugiau negali komentuoti minėto įvykio, nes nuo įvykio praėjo 7 mėnesiai, tai jis daugiau nieko ir neatsimena. Pristačius asmenį, tarnybinio pranešimo jie nerašėme, nes A. N. sakė, kad nebūtina. Be to, jie nematė paties įvykio ir kas nutiko bute aukščiau nurodytu adresu, o atvažiavo tik po įvykio suteikti kolegai pagalbą. Ir pristatė asmenį į policijos komisariatą (1 t., b. l. 39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. U. (M. U.) davė iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. V. parodymams (1 t., b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio buto apžiūros protokolo matyti, kad butas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra 3 aukšte, pirmuose aukštuose gyventojų nėra. Namo laiptinė yra ganėtinai tvarkinga, laiptinėje yra mediniai laiptai. Buto durys yra su apgadinimais. Užėjus į butą patenkama į virtuvę, kurioje ant grindų yra išmėtytų daiktų, aplinka virtuvėje yra netvarkinga. Virtuvės dešinėje yra kambarys Nr. 1, kuriame ant grindų yra daug stiklo bei indų šukių, mėtosi plastikinės pakuotės nuo turto, alkoholinių gėrimų tušti buteliai. Kambario kairėje yra lova, dešinėje pusėje stovi sekcija, fotelis, šalia stovi nedidelis stalas. Ant stalo guli 3 mobilaus ryšio telefonai, kurie visi yra sudaužyti, šalia mėtosi telefonų dalys. Ant stalo yra išpiltas neaiškios spalvos skystis turintis alkoholio kvapą. Už kambario Nr. 1 yra kambarys Nr. 2, kuris yra ganėtinai tvarkingas, ant stalo guli popieriaus lapas, kuriame yra 2018 m. birželio 28 d. priminimas A. A. iš nakvynės namų „Sala“. Bendra tvarka kambaryje nr. 2 yra nepažeista. Nei butas, nei namo kiemas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (1 t., b. l. 44-53).
Iš Peilio apžiūros protokolo, kuriame pateikta specialisto išvada, matyti, kad buvo apžiūrėtas pramoninės gamybos buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris ginklams nepriskiriamas (1 t., b. l. 55-57).
Alkotesterio kvito duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 28 d. A. A. nustatytas 2,20 promilių girtumas (t. 1 b. l. 95).
Duomenų vertinimas bei veikos kvalifikavimas
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti ankščiau nurodyti dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Byloje sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo A. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 28 d. įvykis), BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. lapkričio 28 d.) ir BK 286 straipsnį (2018 m. birželio 28 d. įvykis).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. BK 140 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. A. ir nukentėjusioji A. B. tiriamųjų įvykių metu gyveno kartu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedė bendrą ūkį. Šios aplinkybės nustatytos tiek iš kaltinamojo parodymų teisme, tiek nukentėjusiosios A. B. parodymų, ginčo dėl to, kad jie minėtu laikotarpiu buvo bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos asmenys, nėra, todėl A. A. ir A. B. laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio 2 dalies pagrindu.
1) Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui 2018 m. birželio 28 d.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę, kad sukėlė fizinį skausmą sugyventinei A. B., jis pripažino. Nurodydamas 2018 m. birželio 28 d. įvykio aplinkybes, kaltinamasis paaiškino, kad su sugyventine išgėrinėjo, susiginčijo ir lyg delnu trenkė 1-2 smūgius per skruostą nukentėjusiajai A. B., tačiau įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Tai, kad sugyventinis naudojo smurtą jos atžvilgiu, patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B., kuri nurodė, kad jai su kaltinamuoju sukonfliktavus, ji pasakė, kad kvies policiją, o A. A. metė į ją butelį, kuris praskriejo virš galvos, pradėjo mėtyti daiktus, gadinti jos turtą, trenkė jai į galvos sritį. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ji taip pat teigė, kad 2018 m. birželio 28 d. rytą tarp jos ir A. A. įvyko konfliktas, kurio metu A. A. supykęs pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, daužė indus, mėtė daiktus, numetė jos telefonus ant grindų, konflikto metu A. numetė tuščią butelį į ją, bet nepataikė, palenkęs jos galvą, A. A. trenkė dešinės rankos kumščiu 2 smūgius į galvos sritį, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tai, kad tarp minėtų asmenų vyko konfliktas patvirtina nukentėjusiojo A. N. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad įvykio dieną, jam dar dirbant tyrėju, buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) g. dėl smurto šeimoje; atvykus nurodytu adresu, pamatė nukentėjusiąją, butas atrodė labai baisiai, pridaužyta butelių, daiktai išmėtyti, buvo matyti, kad ten vyko konfliktas; nukentėjusioji buvo sutrikusi ir išsigandusi, jos dukra irgi nurodė, kad kaltinamasis smurtavo. Sprendžiant, ar dėl pirmiau aptartais įrodymais nustatytų A. A. veiksmų (suduotų smūgių į galvos sritį) kilo BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai, t. y. ar nukentėjusiajai A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji pajuto skausmą, įvertinus tai, kad buvo smūgiuojama į galvos sritį, yra pakankamai patikimi ir tai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnyje numatytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad A. A. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario A. B. atžvilgiu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. A. A. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, suduodamas jai smūgius kumščiu, šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo. Teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką sustiprina ir byloje esanti informacija apie tai, kad jis anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą A. B. atžvilgiu (priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis).
Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis duodamas parodymus teisme teigė, kad jis lyg nukentėjusiajai smūgius sudavė su delnu į skruostą (ne su kumščiu į galvą, kaip teigiama kaltinime), šie jo teiginiai nėra patvirtinti jokiais kitais bylos įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį.
Dėl nurodytų argumentų, ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad A. A. 2018 m. birželio 28 d., apie 07.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,20 promilės girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su sugyventine A. B. metu, sudavė jai dešinės rankos kumščiu 2 smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą ir kaltinamajam A. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.
2) Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui 2018 m. lapkričio 28 d.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. A. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, 2018 m. lapkričio 28 d. įvykio jis gerai neatsimena, kadangi jis turi daug bylų su A. (B.), tačiau gali būti, kad vėl trenkė jai. Paaiškino, kad buvo išgėręs ir susipyko su A., viskas vyko tame pačiame bute ((duomenys neskelbtini), Vilniuje). Kaltinamasis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. A. dėl 2018 m. lapkričio 28 d. įvykio kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 27 d. vakaro jis su Andželika vartojo alkoholį, išgėrus alkoholio, sugyventinė konfliktavo su juo ir nakties metu, grasino jį nužudyti, jam dūrė peiliu, todėl jis jai trenkė kairės rankos delnu per jos dešinį skruostą, tačiau kategoriškai neigė, kad trenkė A. su kumščiu į galvą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios A. B. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jos atžvilgiu A. A. nuolat naudoja smurtą, 2018 m. lapkričio 28 d. tarp jos ir A. A. kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis trenkė jai į galvos sritį, kiek kartų trenkė, negali pasakyti, bet smūgių buvo ne mažiau kaip du, patvirtino, kad jautė fizinį skausmą. Kaip matyti iš jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama ji taip pat buvo nurodžiusi, kad jos atžvilgiu A. A. naudojo fizinį smurtą, nurodydama, kad jos sugyventinis kumščiu, nežino kurios rankos, jai sudavė ne mažiau 2 smūgius, ji jautė fizinį skausmą. Taigi jos parodymai dėl panaudoto smurto pobūdžio bei mechanizmo tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nebuvo prieštaringi, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad ji pajuto skausmą, įvertinus tai, kad buvo smūgiuojama į galvos sritį, yra pakankamai patikimi ir tai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmai sukėlė BK 140 straipsnyje numatytus padarinius – fizinio skausmo sukėlimą. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad A. A. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario A. B. atžvilgiu ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. A. A. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, suduodamas jai smūgius kumščiu, šiuos veiksmus nuteistasis atliko pilnai suvokdamas, kokie padariniai kils panaudojus fizinę prievartą ir tų padarinių norėjo. Kaip jau minėta, teismo įsitikinimą, kad kaltinamasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, sustiprina byloje esanti informacija apie tai, kad jis anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą A. B. atžvilgiu (priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis).
Dėl nurodytų argumentų, ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad A. A. 2018 m. lapkričio 28 d. apie 10.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su sugyventine A. B. metu, sudavė jai kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, taip sukeldamas A. B. fizinį skausmą ir kaltinamajam A. A. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pasitvirtino.
Dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už šių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Minėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nurodyti šio nusikaltimo padarymo būdai: fizinio smurto pavartojimas arba grasinimas tuoj pat jį pavartoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, pavartodamas ar grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltės dėl BK 286 straipsnyje numatytos veikos padarymo, nepripažino. Duodamas parodymus teisme, jis nurodė, kad po konflikto, vykusio 2018 m. birželio 28 d., su A. B. jis užmigo ir viskas, o atsibudęs pajautė, kad jam labai skauda akis, jis atsikėlė nuo fotelio ir kažkas jo klausė, ar jis mato, kas prieš jį stovi, bet jis nematė, nes į akis buvo kažko pripurkšta, tada jį paguldė ant žemės. Kaltinamasis teigė, kad įvykio metu rankose jis nieko neturėjo. Kalbėdamas su tuo, kas pripurškė į akis, galvojo, kad gal tai sugyventinės brolis, po to ranką dar jam paspaudė. Teismas vertina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis teigė, kad savanoriškai atvyko papildomai apklausai pas vyresniąją tyrėją ir prie anksčiau savo duotų parodymų nori papildyti, kad, nors visų 2018 m. birželio 28 d. dienos įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus, bet neatmeta galimybės, kad, kai jį žadino policijos pareigūnas miegantį ant fotelio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis galėjo jam grasinti panaudoti fizinį smurtą bei paimti virtuvinį peilį ir bandyti durti jam. Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. N. parodymų teisme, įvykio metu jis dirbo tyrėju ir vyko į nukentėjusiosios A. B. butą, esantį Liepkalnio g., Vilniuje dėl smurto šeimoje. Kadangi po konflikto bute buvo tokia netvarka, kad nebuvo kur pildyti dokumentų, todėl nukentėjusiąją nuvežė į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą, buvo surašyti apklausos protokolai ir kadangi nukentėjusioji su dukra bijojo viena grįžti į namus, jis jas parvežė atgal. Lipant laiptais dukra įbėgo į butą ir grįžo atgal šaukdama, kad A. A. yra bute, nukentėjusiajai prasidėjo panikos priepuolis, todėl jis paliko jas apačioje, pats ėjo į butą ir bandė kviesti pastiprinimą. Įėjus į butą jis pamatė kaltinamąjį, kuris sėdėjo fotelyje, rankas padėjęs ant fotelio atlošų, pamatė, kad jis laiko peilį, kai priėjo, jis staigiai pašoko ir dūrė jam į krūtinę, tačiau nukentėjusysis panaudojo kovinius veiksmus, tada peilis išslydo iš kaltinamojo rankos, bet jis vis tiek priešinosi ir tada jis papurškė jam dujų; peilį kaltinamajam išmušė kojos spyriu, nes asmuo nukrito ir bandė stotis šonu, spyrė „kerziniais“ batais ir peilis išsimušė iš rankos; kaltinamasis pradėjo labai rėkti, nukrito, vėl bandė stotis, tada jis iškvietė pagalbą, atvyko policijos ekipažas. Pažymėjo, kad įvykio metu bute jis buvo vienas, kadangi buvo per didelė rizika vestis kartu į butą nukentėjusiąją su mažamečiu vaiku. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. N. buvo nurodęs ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d., apie 11.40 val., kartu su pareiškėja A. B. ir jos dukra atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pareiškėją su dukra atvežė iš komisariato, kur buvo atliekami procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja paprašė padėti patikrinti butą, ar bute nėra grįžusio jos sugyventinio. Užėjęs į butą, pamatė kambaryje ant fotelio miegantį A. A., atėjęs prie A. A. jį pajudino už kairiojo peties ir liepė keltis, A. A. staigiai pašoko nuo fotelio ir, dešinėje rankoje laikydamas peilį, dūrė jam tiesiai į krūtinės vidurį, šaukdamas rusų kalba „ubju tebia, suka“, jam pavyko išvengti dūrio peiliu, jis pasisuko į dešinę pusę ir peilis praslydo maždaug 5 cm atstumu, jo neliesdamas, tuomet jis atsistūmė A. A. nuo savęs ir panaudojo kovinių imtynių veiksmus, pargriaudamas jį ant grindų, A. A., rankoje laikydamas peilį, bandė atsistoti, nevykdė jo teisėto policijos pareigūno reikalavimo padėti peilį ant žemės, todėl dešinės kojos spyriu jis išmušė A. A. peilį iš rankos, A. A. toliau bandė stotis ir judėti link jo sugniaužęs kumščius, todėl prieš A. A. panaudojo dujas, kurias papurškė vieną kartą į akių sritį; į įvykio vietą jis išsikvietė Patrulių rinktinės ekipažą, kurie padėjo pristatyti A. A. į komisariatą. Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo A. N. parodymų nuoseklumą teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Be to, jo parodymus, kad jam prireikė pagalbos dėl A. A. veiksmų, patvirtina liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų D. V. ir M. U. parodymai, kurie patvirtino, kad įvykio dieną buvo iškviesti į pastiprinimą, nes Liepkalnio g. pareigūnui reikia pagalbos; atvykus kaltinamasis buvo agresyvus, kiek žino, kaltinamasis norėjo suduoti pareigūnui. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. N. parodymais, tuo tarpu kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai. Visų pirma, kaip patvirtina byloje esančio alkotesterio kvito duomenys, kaltinamajam nustatytas 2,20 promilių girtumas, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad kai policijos pareigūnas jį žadino miegantį ant fotelio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis galėjo jam grasinti panaudoti fizinį smurtą bei paimti virtuvinį peilį ir bandyti durti jam, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis apskritai neigė, kad būtų kažką rankose turėjęs, teigė, kad jis atsibudo jam į akis kažko pripurškus, manė, kad priešais jį yra nukentėjusiosios brolis. Tokie jo parodymai visiškai neatitinka jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad iki tol, kol kaltinamajam buvo purkšta dujų į akis, jis puolė policijos pareigūną peiliu, jo atžvilgiu pareigūnas buvo priverstas naudoti kovinius imtynių veiksmus ir kojomis išmušti peilį iš kaltinamojo rankų. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. A., po įvykusio su sugyventine konflikto, kai jau buvo kviesti policijos pareigūnai, matydamas į butą įėjusį uniformuotą asmenį, suvokė, kad prieš jį yra policijos pareigūnas, tačiau jis sąmoningai puolė jį peiliu, jam priešinosi, t. y. norėjo taip veikti, dėl tokių kaltinamojo veiksmų A. N. buvo priverstas imtis kovinių imtynių veiksmus, naudoti specialiąsias priemones ir kviesti į pagalbą policijos ekipažą.
Dėl nurodytų argumentų, ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad A. A. 2018 m. birželio 28 d., apie 11.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjui A. N., tiriančiam nusikalstamą veiką dėl smurto artimoje aplinkoje, atvykus į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis kambaryje miegojo sėdėdamas ant fotelio ir jį pažadinus, jis, keldamasis nuo fotelio, dešinėje rankoje laikydamas peilį, keikdamasis necenzūriniais žodžiais pareigūno atžvilgiu grasindamas panaudoti fizinį smurtą, sakydamas „ubju tebia suka“ (užmušiu tave, kale), šiuo peiliu dūrė tyrėjui A. N. į krūtinės sritį, tačiau tyrėjui pavyko išvengti sužalojimo ir, panaudojus kovinių imtynių veiksmus, išmušti iš rankos peilį, bei panaudojus specialiąsias priemones – dujas, jį sulaikyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta A. A. tyčinė veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų; už BK 286 straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. birželio 28 d. įvykis), teismas kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018 m. lapkričio 28 d. įvykis), teismas kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl bausmės skyrimo pagal BK 286 straipsnį, teismas kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti 3 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai), nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu už fizinio smurto panaudojimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, dirbantis, baustas administracine tvarka, į Respublikinio priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas 2014 m. lapkričio 26 d. - 2014 m. gruodžio 4 d. (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas). Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. A. skiriant bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įvykis), padarymą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 28 d. įvykis), padarymą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir A. A. paskirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. A. yra skiriama griežčiausia minėtų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių rūšis, įvertinus tai, kad iki šiol jis yra teistas vieną kartą, sprendžia, kad yra pagrindas bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti 2 metams. Teismo vertinimu, nusprendus atidėti bausmės vykdymą, A. A. tikslinga įpareigoti jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);
2) dalyvauti smurtinio elgesį keičiančioje programoje (BK 75 str. 2 d. 6 p.), kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.);
4) nebendrauti su nukentėjusiąja A. B. (BK 75 str. 2 d. 9 p.).
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
A. A. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. birželio 28 d. 11.40 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartimi jam taikyta kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 17 d. prokuroro nutarimu A. A. paleistas į laisvę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, į A. A. skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytini laikinajame sulaikyme išbūti laikotarpiai.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Šioje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė nukentėjusioji A. B. ir nukentėjusysis A. N.. A. B. dėl 2018 m. birželio 28 d. įvykio prašo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą ir šį reikalavimą palaikė ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis A. N. taip pat pareiškė 500 Eur dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo ir šį reikalavimą palaikė ir teisiamojo posėdžio metu.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Kaip matyti iš kaltinamojo A. A. išreikštos pozicijos teisiamojo posėdžio metu, nors jam pareikštų kaltinimų jis pilnai nepripažino, tačiau su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, nurodydamas, kad sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kaip konstatuota anksčiau, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji A. B. patyrė fizinį skausmą suduodant jai smūgius į galvos sritį, todėl neturtinė žala jai buvo padaryta ir, teismo vertinimu, pareikštas 500 eurų reikalavimas šiai žalai atlyginti nėra aiškiai per didelis. Byloje taip pat konstatuota A. A. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kai tyrėjui A. N., tiriančiam nusikalstamą veiką dėl smurto artimoje aplinkoje A. A. jį puolė peiliu, šiuo peiliu dūrė tyrėjui A. N. į krūtinės sritį. Dėl šių kaltinamojo veiksmų, teismo vertinimu, nukentėjusysis A. N. patyrė neturtinę žalą, jos buvimo kaltinamasis taip pat neginčijo, sutikdamas atlyginti prašomos neturtinės žalos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad konstatuota kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įvykis) ir 286 straipsnyje, tai, kad kaltinamasis neginčija prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, taip pat įvertinęs tai, kad nukentėjusysis yra dirbantis, įvertinęs ieškiniais pareikštų reikalavimų dydį, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, sprendžia, kad byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.
Dėl kitų klausimų
A. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) vokas, kuriame yra DVD laikmena, paliktinas saugoti prie bylos;
2) virtuvinis peilis, supakuotas į dėžutę Nr. 1, 2018 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003108 priduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, grąžintini savininkei A. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. birželio 28 d. įvykis), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. lapkričio 28 d. įvykis), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. A. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 9, 10 punktais, skirti A. A. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pareigas:
1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) dalyvauti smurtinio elgesį keičiančioje programoje, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
4) nebendrauti su nukentėjusiąja A. B.;
5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į A. A. skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai, laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikotarpius nuo 2018 m. birželio 28 d. 11.40 val.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės atėmimo bausmę jos vykdymo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.
Civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
A. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) voką, kuriame yra DVD laikmena, palikti saugoti prie bylos;
2) virtuvinį peilį, supakuotą į dėžutę Nr. 1, 2018 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK003108 priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, grąžinti savininkei A. B..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.