- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- 1-2164-1033/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24747-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- Y. V.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Y. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Y. V. 2022 m. liepos 4 d. apie 23.09 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Y. V. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad apie 22.00 val. paskambino mama ir pasakė, kad vaikui pakilo temperatūra, todėl jis sėdo už vairo. Prieš tai gėrė alų, išgėrė 5-6 alaus. Žinojo, kad išgėrus negalima vairuoti, tačiau pergyveno dėl vaiko ir pasielgė neatsakingai. Automobilis priklauso jam, kartu važiavo žmona ir patėvis. Sankryžoje jis važiavo pagrindiniu keliu, o kitas automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, stengdamasis išvengti susidūrimo, pasuko į kairę. Eismo įvykio metu buvo sužalotas, taip pat buvo sužalota ir jo žmona – smegenų sutrenkimas, sumušimai. Lietuvoje jis gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o jo mama Lietuvoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Jis gyvena šalia mamos namų, po darbo susitinka kiekvieną dieną, santykiai tarp jų geri. Šeimoje augina du vaikus, žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sutinka, kad mama būtų paskirta laiduotoja.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu Y. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 19.00 val. kartu su žmona V. V. atvažiavo pas žmonos sesę į (duomenys neskelbtini) švęsti gimtadienio, ten vartojo alkoholį, išgėrė penkias skardines alaus. Apie 23.00 val. kartu su žmona V. V. ir savo patėviu V. išvažiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone. S. Stanevičiaus – Fabijoniškių gatvių sankryžoje iš šalutinio kelio į jo važiuojamąją dalį išvažiavo, kaip jam pasirodė, automobilis „Toyota“, jis tik spėjo pasakyti kartu važiavusiems asmenims, kad laikytųsi, po ko pradėjo stabdyti ir sukti į šalį, kad išvengtų susidūrimo, tačiau išvengti nepavyko ir įvyko eismo įvykis. Nuoširdžiai gailisi, kad vairavo išgėręs. Lietuvoje turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini), oficialiai dirba statybose, turi leidimą gyventi Lietuvoje. Automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam, turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą (duomenys neskelbtini). Daugiau šiuo metu paaiškinti nieko negali, nes eismo įvykio metu pats nukentėjo, skauda krūtinę, kairį petį, raktikaulį. Po įvykio susisiekęs su žmona sužinojo, kad jai po apžiūros ligoninėje nustatė galvos smegenų sutrenkimą ir kūno sumušimą (b. l. 81-84).
Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. dirbo ekipaže V1729, kai apie 23.09 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog S. Stanevičiaus g. 3, prie parduotuvės „Lidl“ įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad S. Stanevičiaus – Fabijoniškių gatvių sankryžoje susidūrė du automobiliai: „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Y. V., ir kuris važiavo pagrindiniu keliu, t. y. S. S. gatve link Ozo gatvės pusės ir „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo H. S., kuris važiavo nuo Fabijoniškių gatvės ir suko į kairę pusę link L. Giros gatvės pusės. Įvykio vietoje nustatė, kad eismo įvykio metu nukentėjo V. V., važiavusi automobiliu „Volvo“, kurį vairavo jos vyras Y. V., ir jie pateko į eismo įvykį. Įvykio vietoje į juos (policijos pareigūnus) taip pat kreipėsi „Volvo“ keleivis V. R., pasakė, kad jis važiavo automobilyje, kurį vairavo jo posūnis Y. V., kai staiga, jiems važiuojant S. S. g. sankryžoje su Fabijoniškių g., iš šalutinio kelio, t. y. iš Fabijoniškių gatvės išvažiavo automobilis „Toyota Prius“ ir įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje taip pat buvo Y. V., kuris nurodė, kad alkoholį vartojo prieš tris valandas ir nurodė, kad yra kaltas dėl vairavimo išgėrus. Patikrinus Y. V. alkotesteriu 00.24 val. jam buvo nustatytas 2,01 promilių girtumas, o 00.46 val. – 1,95 promilės girtumas. Y. V. nurodė, kad po eismo įvykio alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Eismo įvykio metu taip pat nukentėjo „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas H. S., kuris buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Apie įvykį H. S. nurodė, kad automobilis „Volvo“ važiavo labai dideliu greičiu. Taip pat į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, buvo išvežta ir automobilio „Volvo“ keleivė V. V.. Visą įvykį filmavo kameromis Body 1711 ir Body 1715 (b. l. 48-51).
Vyriausiojo patrulio A. Š. 2022 m. liepos 5 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės dėl neblaivaus vairuotojo Y. V., kurias jis parodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2022 m. liepos 4 d. 23.09 val. pranešė, jog S. Stanevičiaus – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, prie parduotuvės „Lidl“ susidūrė automobiliai „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Bolt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsitrenkė dar į stulpą. Moteriai kojos trauma, isterija. Informuota GMP ir VPK (b. l. 12-14).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. liepos 5 d. 02.17 – 02.30 val. buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio. Matosi, kad automobilis yra apgadintas, padarytos jo fotonuotraukos. Po apžiūros automobilis priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 17-26, 29-30).
Leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę patvirtina, kad 2022 m. liepos 7 d. Y. V. gavo leidimą atsiimti transporto priemonę (b. l. 44-45).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2002-05-20, savininkas-valdytojas Y. V. (b. l. 31-32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2022 m. liepos mėnesį automobilio „Volvo S80“ 2002 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje buvo 1 820 Eur su PVM (b. l. 33).
Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. liepos 5 d. Y. V. pirmo tikrinimo metu 00.24 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 00.46 val. – 1,95 promilės neblaivumas. Prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 54-57).
Ikiteisminio tyrimo metu Y. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 5 d. 00.46 val. iki 2022 m. liepos 5 d. 14.35 val. (b. l. 65-69).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog Y. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. liepos 4 d. apie 23.09 val. Vilniuje, S. Stanevičiaus – Fabijoniškių gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,95 promilės neblaivumas. Kaltinamasis Y. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo Y. V. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo A. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, įvykio registracijos duomenys, informacija apie vairuotą transporto priemonę bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Y. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
Y. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti Y. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju jo motiną A. V.
Galima laiduotoja A. V. teismo posėdyje palaikė savo prašymą, paaiškino, kad ji yra Y. V. mama. Jai sūnus paskambino ir pranešė apie įvykį, jai buvo šokas sužinojus, kad sūnus neblaivus vairavo automobilį, tokio sūnaus poelgio nesitikėjo ir nepateisina. Tuo metu ji prižiūrėjo vaikus, skambino sūnui, nes vaikui pakilo temperatūra, laukė kol sūnus sugrįš. Stengiasi su sūnumi kalbėtis, kad tai daugiau nepasikartotų. Sūnus alkoholį vartoja retai. Ji dirba, savo nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, neteista, vieną kartą bausta už greičio viršijimą.
Laiduotoja A. V. savo prašyme nurodė, kad jos sūnus savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Ji pati ir sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai susitinka, bendrauja telefonu, jų tarpusavio santykiai geri. Ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista. Žino kaip ir kokiomis aplinkybėmis sūnus padarė nusikalstamą veiką. Mano, kad betarpiškai bendraudama su sūnumi ji padarys teigiamą įtaką, nuolat primins sūnui apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti jokių teisės pažeidimų. Yra įsitikinusi, kad sūnus dėl savo netinkamo elgesio jau padarė išvadas, kritiškai vertina savo poelgį ir geba savo elgesį koreguoti teisinga linkme. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą vieneriems metams ir paskirti ją laiduotoja. Kartu su prašymu pateikia pažymą „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“, darbdavio charakteristiką, pažymą „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, pažymą „Atsiskaitymo su valstybės ir/ar savivaldybių biudžetais, pinigų fondais“ (b. l. 121-126).
Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neprieštaravo, prašė nustatyti 2 metų laidavimo terminą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl Y. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Y. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nebaustas administracine tvarka. Viso proceso metu Y. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikų, savo elgesį dėl vairavimo esant neblaiviam vertina blogai, išgyvena dėl savo neatsakingų veiksmų, priklausomybės alkoholiui neturi, jo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad Y. V. jau padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
A. V. yra kaltinamojo mama, jie abu gyvena (duomenys neskelbtini), netoli vienas nuo kito, kasdiena bendrauja (susitinka arba telefonu), kartu aptaria ir sprendžia problemas, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. A. V. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau padarytas KET pažeidimas nešiurkštus – viršytas greitis 13 km/val., paskirta 6 Eur bauda sumokėta, nuobauda galioja. Todėl, įvertinęs A. V. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Y. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant trumpesnį nei prašė prokuroras laidavimo terminą, t. y. nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kardomųjų priemonių
Prokuroras prašė taikyti Y. V. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (BK 68 straipsnis) ir konfiskuoti automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę (BK 72 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
Kaltinamasis Y. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, važiavo nakties metu, kai eismas nėra intensyvus, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,95 promilės), todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis už tokios poveikio priemonės vidurkį, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 5 d. (b. l. 85-88, 91-94).
Nors kaltinamojo gynėjas prašė skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Y. V. vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio ir kartu vežė du keleivius, taip rizikavo ir kėlė didelę grėsmę ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Be to, vairuodamas automobilį neblaivus, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti žmonės, todėl, vertinant visuomenės saugumo svarbą, šiuo atveju minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas nėra tinkamas.
Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).
Atsižvelgiant į tai, kad Y. V. yra automobilio savininkas, pats priėmė sprendimą vairuoti jam priklausantį automobilį esant neblaiviam, todėl šis automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo priemonė turi būti konfiskuotas.
Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2022 m. liepos 5 d. nutarimu laikinai nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. sausio 5 d. apribojo Y. V. nuosavybės teises į automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę, ir turto saugotoju paskyrė Y. V. (b. l. 34-37). Atsižvelgiant į tai, kad Y. V. priklausantis automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu Y. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 85-88, 91-94) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, o asmens pasas ir leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje grąžintini Y. V.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir daiktinių įrodymų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, kad iš Y. V. valstybės naudai priteistinos 203,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato Jan Kučynski teiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 143-147).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam Y. V. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Be to, kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, kas apsunkino jam galimybę susirasti savo gynėją. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Y. V. dirba, išlaiko (duomenys neskelbtini) vaikus, jo sutuoktinė nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, nėra duomenų apie jam priklausantį turtą (išskyrus automobilį, kuris konfiskuojamas), galimus kreditorinius įsipareigojimus ir pan. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie Y. V. materialinę ir šeiminę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais iš Body kamerų ir Bendrojo pagalbos centro, esanti prie bylos viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305 ir 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
Y. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. V., gimusios 1978 m. vasario 5 d., atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti Y. V. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 5 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti Y. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, paimant valstybės nuosavybėn jam priklausantį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Y. V. vardu registruotą automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, o asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Y. V.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 203,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Y. V. netenkinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti Y. V., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. V., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.