Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1710-861/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-27
Bylos Nr.: e2A-1710-861/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21091-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
Atsakovas: Lietuvos bangų sporto asociacijos
Ieškovas: viešosios įstaigos „Banglentė“, G. U., D. P.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1710-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21091-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų viešosios įstaigos „Banglentė“, G. U. ir D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai dėl Lietuvos bangų sporto asociacijos 2020 m. balandžio 26 d. visuotinio susirinkimo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, viešoji įstaiga ,,Vėjas galvoje“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai VšĮ ,,Vėjas galvoje“, G. U. ir D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos bangų sporto asociacijai, prašydami panaikinti Lietuvos bangų sporto asociacijos (toliau – ir asociacija) 2020-04-26 visuotinio narių susirinkimo sprendimą dėl tikrojo nario VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš asociacijos ir įpareigoti atsakovę šį klausimą išnagrinėti iš naujo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2020-04-26 visuotinio tikrųjų Lietuvos bangų sporto asociacijos narių susirinkimo metu turėjo būti svarstomas klausimas dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ pašalinimo iš asociacijos. Susirinkimui buvo pateikta medžiaga apie minėto nario veiklą organizuojant ir rengiant nelegalius renginius bei varžybas, kuri buvo pakankama tam, kad VšĮ ,,Vėjas galvoje“ būtų nedelsiant pašalinta iš asociacijos, nes paaiškėjusių pažeidimų mastai ir apimtys buvo akivaizdūs, o nelegali veikla tęsėsi net tris metus. Tokie asociacijos nario veiksmai šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir asociacijos įstatus, tačiau, ieškovų teigimu, pagal išankstinį asociacijos narių grupės susitarimą klausimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, padaryta procedūrinių pažeidimų ir nepagrįstai bei neteisėtai priimtas asociacijos sprendimas VšĮ ,,Vėjas galvoje“ iš asociacijos nešalinti. Iki susirinkimo pradžios asociacijos prezidentas P. N. pateikė išankstinio balsavimo biuletenį, kuriame savavališkai suformuluotas išankstinis reabilituojantis sprendimas VšĮ „Vėjas galvoje“ nešalinti iš asociacijos narių. Be to, susirinkimo metu pranešta, kad bus svarstoma ne visa pateikta medžiaga, o tik VšĮ ,,Banglentė“ 2019 m. balandžio mėnesį pateikta medžiaga. Buvo pažeista asociacijos įstatuose įtvirtinta tikrojo nario pašalinimo procedūra. Asociacija kitose bylose laikosi pozicijos, kad valdybos klausimo įtraukimas į dienotvarkę reiškia to klausimo pritarimui, o tai reiškia, kad valdyba 2020-02-17 pritarė VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimui iš asociacijos, įtraukdama šį klausimą į dienotvarkę. Prezidentas savavališkai įsikišo į nario šalinimo procedūrą ir neteisėtai pakeitė klausimo esmę bei iškreipė padėtį. Tokie procedūriniai pažeidimai yra pakankamas pagrindas pripažinti negaliojančiu asociacijos sprendimą, nes asociacija turėjo pareigą nedelsiant pašalinti piktybinį pažeidėją. Ieškovai taip pat nurodė, kad klausimas turi būti sprendžiamas asociacijos narių susirinkime iš naujo, nes priimant ginčijamą sprendimą buvo taikyti dvigubi standartai, vykdomi slapti susitarimai veikti dėl asmeninių interesų, piktnaudžiaujama ir aktyviai taikoma narių diskriminacija. Sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, neįvertinus visos reikšmingos medžiagos, todėl privalo būti svarstomas iš naujo, suformuojant aiškią asociacijos poziciją nurodytu klausimus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4. Nurodo, kad ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos ieškovų teisės, ieškovai neįrodė turintys teisinį suinteresuotumą dėl jų keliamo ginčo dalyko, todėl ieškinys turi būti atmestas. Atsakovės teigimu, ieškovų argumentai yra spekuliatyvūs, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o ginčijamas sprendimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir (ar) protingumo ar sąžiningumo principams, atitinka tiek asociacijos įstatus, tiek garantijas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnyje įtvirtinto asociacijų laisvės principo. Atsakovės teigimu, priimant ginčijamą sprendimą neegzistavo joks asociacijos įstatuose nustatytas pagrindas, dėl kurio VšĮ „Vėjas galvoje“ galėjo būti šalinama iš asociacijos tikrųjų narių. Tai, kad šis narys organizavo tam tikrus renginius (varžybas) neturėdamas reikiamų leidimų, nepažeidė nei įstatų, nei asociacijos organų sprendimų, nei kokiu nors būdu kenkė asociacijos ir (ar) jos narių įvaizdžiui ir geram vardui, nesukėlė neigiamų pasekmių nei asociacijai, nei jos dalyviams. Panašus klausimas dėl kito nario (ieškovės VšĮ „Banglentė“) pašalinimo iš asociacijos tikrųjų narių iš esmės tapačiu pagrindu buvo išnagrinėtas teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 pripažinta, kad aplinkybės dėl renginių (varžybų) organizavimo neturint administracine tvarka išduoto leidimo nėra pakankama priežastis ir pagrindas tokį narį šalinti iš asociacijos. Formuluojant klausimą dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ pašalinimo iš asociacijos tikrųjų narių buvo atsižvelgta į šį precedentą ir nuspręsta susirinkime klausimo dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ pašalinimo iš asociacijos tikrųjų narių formuluotę pakeisti neiginiu, t. y. siūlant nešalinti šio nario. Asociacijos valdybos nariai laikė, kad nėra pagrindo šio nario šalinti iš asociacijos, todėl nebuvo priiminėjamas atskiras sprendimas dėl tokio siūlymo teikimo susirinkimui, o paties klausimo formuluotė suformuota siūlant nešalinti minėto nario iš asociacijos.

5. Dublike ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad visi padaryti procedūriniai pažeidimai – sąmoningas klausimo vilkinimas ilgiau kaip metus, didžiosios dalies medžiagos apie nelegalius renginius pašalinimas, padarytų ilgalaikių ir sisteminių pažeidimų slėpimas, savavališkas išankstinis reabilituojančio nutarimo surašymas, balsavimo biuletenyje nurodant klaidinančias aplinkybes bei savavališkas susirinkimo dienotvarkės klausimo pakeitimas, padaryti siekiant apsaugoti VšĮ ,,Vėjas galvoje“ ir jos vadovą. Susirinkimo metu nebuvo išnagrinėti nario sisteminiai pažeidimai, nes visa medžiaga apie pažeidimus prezidento buvo savavališkai pašalinta, sudarant iškreiptą padėtį. Ieškovė VšĮ „Banglentė“ 2019-03-16 buvo pašalinta iš asociacijos dėl 2017-08-13 organizuoto renginio neturint savivaldybės leidimo. Asociacija buvo pateikusi itin griežtą pažeidimo vertinimą. Dvigubų standartų taikymas diskredituoja visą asociaciją ir pakerta pasitikėjimą ja, menkina jos įvaizdį ir padaro akivaizdžią žalą tiek asociacijos tikslams (Įstatų 2.1 punktas), tiek veiklos teisėtumui (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnis), o prezidento elgesys prieštarauja įstatymams (CK 2.87 straipsnis). Skundžiamas asociacijos nutarimas daro įtaką visai asociacijai ir jos veiklos standartams (skaidrumui, teisėtumui ir nuoseklumui), sukuria teisinio nesaugumo būseną.

6. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Pabrėžė, kad ieškovai nepagrindė teisinio suinteresuotumo bylos dalyku, neįrodė, jog ginčijamu sprendimu būtų padaryti kokie nors pažeidimai, ir nepagrindė, kokius neigiamus padarinius asociacijai ar viešajam interesui sukėlė priimtas sprendimas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-18 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-18 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro vertinimas, ar asociacijos sprendimas nešalinti nario yra teisėtas. Taigi, turi būti nustatinėjama ir sprendžiama, ar asociacijos narių susirinkimo sprendimas (o ne nario VšĮ ,,Vėjas galvoje“ veiksmai) sukėlė kokius nors neigiamus padarinius asociacijai, jos nariams ar viešajam interesui. Be to, asociacijos Įstatai neįvirtino privalomo asociacijos tikrojo nario pašalinimo iš asociacijos net ir esant bent vienam pagrindui, nustatytam Įstatų 8.2 punkte, ir / ar valdybos sprendimui siūlyti šalinti narį. Visuotinis tikrųjų narių susirinkimas šiuo klausimu turėjo absoliučią diskrecijos teisę. Atsakovės teigimu, šiuo atveju nebuvo nė vienos būtinos aplinkybės, kad visuotinis tikrųjų asociacijos narių susirinkimas galėtų priimti sprendimą pašalinti narį VšĮ ,,Vėjas galvoje“ iš asociacijos, t. y. nebuvo nė vienos Įstatų 8.2 punkte nustatytą pagrindą sudarančios aplinkybės; nebuvo asociacijos valdybos siūlymo visuotiniam narių susirinkimui pašalinti narį iš asociacijos. Į bylą yra pateiktas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019, kurioje buvo nagrinėjamas tapatus klausimas ir teismas patvirtino, jog renginio organizavimas neturint atitinkamo vietos savivaldos institucijos išduoto leidimo nesukelia asociacijai neigiamų padarinių bei nėra pakankamas pagrindas šalinti asociacijos narį iš asociacijos. Atsakovė pabrėžė, kad asociacijos valdyba iki sprendimo priėmimo buvo apsvarsčiusi tik VšĮ „Banglentė“ 2019-03-15 pranešimu pateiktą informaciją ir tik šios informacijos pagrindu sudarė visuotinio tikrųjų asociacijos narių susirinkimo darbotvarkę. Dėl to sprendimas galėjo būti priimamas tik vertinant ieškovės VšĮ „Banglentė“ 2019-03-15 pranešime pateiktą informaciją.

9. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal teisės aktais nustatytą tvarką, visi renginiai, tuo labiau prie vandens ir pajūryje, gali būti organizuojami tik tada, kai yra gaunamas savivaldybės specialus leidimas. Jeigu asmuo nepaiso nustatyto reikalavimo ir organizuoja nelegalius renginius, jo veikla gali būti vertinama vienintelius aspektu – tai viešosios tvarkos pažeidimas. Jeigu asmuo visą vasaros sezoną organizuoja visus renginius nelegaliai, tai aiškiai parodo jo priešišką nusistatymą viešajai tvarkai, nenorą paklusti nustatytoms elgesio taisyklės. Neteisėta veikla nebūtinai turi sukelti žalą ar nuostolius, kad atsirastų pagrindas pažeidėjui taikyti atsakomybę, visiškai pakanka teisės pažeidimo (tuo labiau sąmoningo ir ilgalaikio, t. y. daugkartinio). Visa nelegali trečiojo asmens veikla šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, pakenkė asociacijos prestižui ir sukėlė realią grėsmę nelegalių renginių dalyviams, be to, tiesiogiai prieštaravo asociacijos veiklos tikslams. Be to, asociacijos prezidentas ir valdyba laikė, kad bent vienos nelegalios varžybos ar bent vienas nelegalus renginys pajūryje yra šiukštus pažeidimas, kaip jie buvo pabrėžtinai nurodę civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019. Visiškai galima sutikti su asociacijos griežta pozicija dėl nelegalių varžybų jūroje, tačiau toks narių elgesys turi būti vertinamas vienodai, o ne taikant dvigubus standartus.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo VšĮ ,,Vėjas galvoje“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas nesąžiningai, siekiant įvelti Lietuvos bangų sporto asociaciją į teisminius procesus ir trikdyti jos veiklą. Ginčijamas asociacijos narių susirinkimo sprendimas yra teisėtas, juo nebuvo pažeisti jokie reikalavimai, ieškovų ar kitų asociacijos narių ar pačios asociacijos teisės ar teisėti interesai. Teigė, kad visiškai sutinka su atsakovės išdėstytais argumentais.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-12 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

11.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos bangų sporto asociacijos 2020-04-26 visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš asociacijos. Ieškiniu kvestionuojamas atsakovės priimto sprendimo nešalinti VšĮ ,,Vėjas galvoje“ iš asociacijos pagrįstumas ir teisėtumas. Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, išaiškino, kad į bylos nagrinėjimo ribas įeina VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš atsakovės narių tiek materialiųjų, tiek procesinių aspektų patikrinimas. Dėl to turi būti patikrintas materialiųjų pagrindų ginčo sprendimui (ne)buvimas ir nustatyta, ar, priimant ginčo sprendimą, nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai;

11.2 teismas sprendė, jog ginčo sprendimas priimtas pažeidžiant Įstatuose įtvirtintas procedūras. Nurodė, jog pagal Įstatų 8.3, 11.2.7, 12.9.9 punktų nuostatas, sprendimas dėl nario šalinimo iš asociacijos turėtų būti priimamas asociacijos narių susirinkimo, asociacijos valdybos siūlymu. Byloje nėra pagrindo nustatyti, kad asociacijos valdyba būtų nagrinėjusi ieškovų pateiktą medžiagą ir kreipimąsi dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos narių bei formulavusi savo siūlymą asociacijos narių susirinkimui šiuo klausimu. Sprendė, jog buvo pažeista asociacijos įstatuose įtvirtinta tikrojo nario pašalinimo procedūra, nes valdyba 2020-02-17 nesvarstė dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ šalinimo, netyrė aplinkybių, t. y. neatliko savo pareigos pagal Įstatus, o klausimą perdavė spręsti tiesiogiai susirinkimui. Priimant ginčo sprendimą pažeista Įstatuose įtvirtinta tokio pobūdžio sprendimo priėmimo tvarka: valdyba nepateikė susirinkimui siūlymo, o susirinkimas, priimdamas ginčo sprendimą be tokio siūlymo, pažeidė Įstatuose įtvirtintas procedūras ir kompetencijas;

11.3 byloje nėra ginčo dėl to, kad nuotolinio balsavimo biuletenį susirinkimui parengė asociacijos prezidentas. Biuletenyje suformuluotas klausimas: ,,VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos tikrųjų narių klausimas, atsižvelgiant į tikrojo nario VšĮ ,,Banglentė“ pateiktą informaciją (Ar pritariate, kad VšĮ ,,Vėjas galvoje“ būtų pašalinta iš asociacijos narių?)“, taip pat biuletenyje nurodomas sprendimo projektas: ,,VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nešalinti iš asociacijos narių (vadovaujantis suformuota teismų praktika, kad nario šalinimas dėl priežasčių, kurias įvardino VšĮ ,,Banglentė“ yra per griežta sankcija).“ Taigi, asociacijos valdybai nesuformulavus aiškaus pasiūlymo nario šalinimo klausimu (pašalinti ar nešalinti), asociacijos prezidentas tokį pasiūlymą – nario nešalinti – suformulavo parengtame biuletenyje ir pristatydamas klausimą susirinkime, kartu argumentuodamas pasiūlymą teismo priimtu sprendimu išnagrinėtoje byloje. Asociacijos prezidentas, neturėdamas tam įgaliojimų pagal asociacijos įstatus, balsavimo biuletenyje savo nuožiūra suformulavo reabilituojantį sprendimą nešalinti VšĮ ,,Vėjas galvoje“ iš asociacijos narių, kokio nebuvo suformulavusi valdyba. Tuo buvo pažeista Įstatuose įtvirtinta sprendimo priėmimo procedūra ir kompetencijos ribos;

11.4 iš valdybos posėdžio protokolo, kuriuo patvirtinta darbotvarkė, neišplaukia siūlymas ar projektas nešalinti nario iš asociacijos. Iš esmės darbotvarkėje klausimas suformuluotas neutraliai – dėl ,,šalinimo“, nepateikiant sprendimo siūlymo – ,,pašalinti“ ar ,,nešalinti“. Dėl to biuletenyje suformuluotas ir susirinkimo metu argumentuotas sprendimo nešalinti nario pasiūlymas nėra suformuluotas valdybos;

11.5 nustatė, jog ieškovai visą medžiagą pateikė likus protingam laiko tarpui iki susirinkimo, o asociacijos prezidentas susirinkime pripažino, kad medžiaga ,,buvo pateikta“, ,,visi susipažino“, tačiau nemotyvuotai pabrėžė, jog klausimas svarstomas dalies medžiagos pagrindu. Pažymėjo, kad valdybos dokumentuose (taip pat ir formuluojant darbotvarkės klausimus) tokios išlygos dėl medžiagos apimties taip pat nenurodyta. Sprendė, jog atsakovės pozicija dėl priimant ginčo sprendimą vertintinos medžiagos apimties, pripažintina itin formalia ir neatitinkančia nurodytų principų. Be to, nepagrįstas ir formalus dalies medžiagos pašalinimas iš nagrinėjimo apimties pagrįstai kelia abejonių dėl vienodo asociacijos narių traktavimo, jų lygiateisiškumo pripažinimo bei gerbimo;

11.6 sprendė, kad priimant ginčo sprendimą buvo pažeista Įstatuose įtvirtinta procedūra ir kompetencijų pasidalijimas bei ribos, šių pažeidimų negalima pripažinti formaliais ar mažareikšmiais;

11.7 Vilniaus apygardos teismas 2021-11-23 nutartyje išaiškino, kad, sprendžiant dėl ginčo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti įvertinta ne tik atsakovės nurodyta situacija išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019, tačiau taip pat turi būti nustatyta VšĮ „Vėjas galvoje“ atlikto pažeidimo mastas ir trukmė. Nustačius šias aplinkybes, nustatytina žala ar neigiamos pasekmės, kurias VšĮ „Vėjas galvoje“ veiksmai galėjo sukelti asociacijai, ieškovams ar viešajam interesui, bei įvertintina, ar asociacija, nepašalindama minėto nario iš asociacijos, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ieškiniu prašo panaikinti ginčo sprendimą ir perduoti klausimą dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos nagrinėti iš naujo pačiai asociacijai. Tai apibrėžia šios bylos nagrinėjimo ribas – teismas neturi spręsti dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ (ne)šalinimo, tačiau įvertinti ginčo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą;

11.8 vertino, kad ieškovai pagrįstai kelia abejonių dėl priimto ginčo sprendimo pagrįstumo ir atitikties asociacijos Įstatams, protingumo bei sąžiningumo principams. Ginčo sprendimas argumentuojamas būtinybe remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, taip pat skiriasi ir teismuose ginčytų sprendimų dėl asociacijos narių (ne)šalinimo priėmimo aplinkybės;

11.9 nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 sprendimu panaikino Lietuvos bangų sporto asociacijos 2019-03-16 visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovę VšĮ ,,Banglentė“ iš Lietuvos bangų sporto asociacijos narių. Teismo panaikintu sprendimu VšĮ ,,Banglentė“ buvo pašalinta iš asociacijos narių dėl to, kad 2017 m. organizavo varžybas „Molas Longboard Clasic 2017“ be savivaldybės leidimo. Teismas sprendė, kad nagrinėtu atveju buvo pritaikyta neadekvati pažeidimui nuobauda (pašalinimas iš narių), nes neatsižvelgta į tai, jog VšĮ ,,Banglentė“ nebuvo bausta praeityje, asociacija tiesioginių neigiamų pasekmių dėl nurodytų varžybų nepatyrė, asociacija tokį elgesį toleravo ir jokių priemonių nesiėmė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ veiklos organizuojant renginius be savivaldybės leidimų vertinimo po minėto 2018-03-01 narių susirinkimo sprendimo, kuriame, kaip nustatė teismas įsiteisėjusiame sprendime, asociacijos narių sutarta dėl būtinybės gauti leidimus kiekvienam renginiui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad situacija, dėl kurios pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019, ir situacija, susidariusi šioje byloje, yra iš esmės skirtingos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad sprendimas minėtoje byloje teismo priimtas vertinant taikytos poveikio priemonės – šalinimo iš narių – proporcingumą, pripažintina, kad ginčo sprendimas, grįstas išimtinai nuoroda į kitokioje faktinėje situacijoje priimtą teismo sprendimą, negali būti pripažįstamas pagrįstu;

11.10 teismo vertinimu, susidariusi situacija, kai asociacija iš esmės pakeičia poziciją tuo pačiu klausimu, t. y. civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 įrodinėjusi, jog vieno renginio suorganizavimas be savivaldybės leidimo yra šiurkštus pažeidimas, kenkiantis asociacijos įvaizdžiui ir geram vardui, sukeliantis pavojų renginio dalyviams, viešajai tvarkai ir kt., šioje byloje teigia, jog tai nedaro žalos asociacijai ar jos nariams, jau savaime yra ydinga;

11.11 ginčo sprendimo panaikinimas ir klausimo išnagrinėjimas asociacijoje pakartotinai atitiktų ir atsakovės pagrįstai pabrėžiamą asociacijos veikimo laisvės principą, nes ginčo sprendimas didele dalimi argumentuotas vien nuoroda į priimtą teismo sprendimą. Minėta, kad nepagrįstai neatsižvelgta į iš esmės skirtingas faktines priimto sprendimo ir šios bylos aplinkybes, todėl manytina, kad asociacijos nariai turėtų savarankiškai ir aiškiai apsispręsti dėl savo narių elgesio vertinimo, išnagrinėję visą reikšmingą medžiagą ir aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju, o ne formaliai remiantis teismo, nagrinėjusio tam tikrą konkretų atvejį, sprendimu;

11.12 konstatavo, jog nagrinėjamu atveju priimant ginčo sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų klausimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, formaliai remtasi kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis priimtu teismo sprendimu kitoje byloje, sudarytos prielaidos asociacijai visuotinai toleruoti narių daromus teisės pažeidimus. Vertino, jog dėl to ne tik daroma žala asociacijos įvaizdžiui, tačiau gali būti sukeliamas pavojus asociacijos narių organizuojamų renginių dalyviams, t. y. ir viešam interesui, jog tokio pobūdžio renginių organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atsakovė Lietuvos bangų sporto asociacija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų viešosios įstaigos „Banglentė“, G. U. ir D. P. ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

12.1 pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatmetė ieškinio CPK 5 straipsnio pagrindu. Ieškovai pareikštu ieškiniu šioje civilinėje byloje neįrodė, jog jie turi teisinį suinteresuotumą dėl jų keliamo ginčo dalyko, t. y. sprendimo pripažinimo negaliojančiu, todėl ieškinys yra atmestinas CPK 5 straipsnio pagrindu. Nurodo, jog TNS sprendimas išimtinai yra susijęs tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ “Vėjas galvoje“. TNS sprendimu nėra sprendžiama dėl jokių ieškovų teisių, teisėtų interesų, juo nebuvo sukurtos jokios pareigos ieškovams;

12.2 vertina, jog ieškovų teisė kreiptis į teismą ginčyti sprendimą negali būti pateisinama ir CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti inter alia juridinio asmens dalyvis;

12.3 teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista Asociacijos įstatuose įtvirtinta Asociacijos tikrojo nario pašalinimo procedūra, nes esą Asociacijos valdyba neatliko savo pareigos pagal Asociacijos įstatus. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šiuos procedūrinius pažeidimus, neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl Asociacijos tikrojo nario VšĮ “Vėjas galvoje“ pašalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių. Priešingai, 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime buvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl Asociacijos tikrojo nario VšĮ “Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių;

12.4 vadovaujantis Asociacijos įstatų 8.3 punktu ir 11.2.7 punktu, sprendimą pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas gali priimti tik esant atitinkamam Asociacijos valdybos siūlymui. Nurodo, jog pagal Asociacijos įstatus Asociacijos valdybos siūlymas yra reikšmingas ir būtinas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos;

12.5 pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir interpretavo Asociacijos įstatų 8.3 punktą,11.2.7 punktą ir 12.9.9 punktą kaip numatantį pareigą Asociacijos valdybai teikti ir formuluoti siūlymą visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui;

Žemesnės instancijos teismas

12.6 pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Asociacijos valdyba esą nenagrinėjo ieškovo VšĮ „Banglentė“ pateiktos medžiagos;

12.7 pirmosios instancijos teismas, vertindamas Asociacijos valdybos veiksmus, visiškai nemotyvuotai atmetė Asociacijos paaiškinimus, jog Asociacijos valdyba 2020-02-17 vykusiame jos posėdyje vertino ir objektyviai galėjo įvertinti tik 2019-03-15 ieškovo VšĮ “Banglentė“ pateiktą informaciją apie Asociacijos tikrojo nario VšĮ “Vėjas galvoje“ 2017 metais organizuotą renginį neturint tam galimai reikalingo leidimo, kadangi informaciją apie VšĮ “Vėjas galvoje“ organizuotus renginius 2018-2019 metais ieškovas VšĮ “Banglentė“ pateikė gerokai vėliau, t. y. tik 2020-03-14;

12.8 teismas nepagrįstai konstatavo, jog Asociacijos prezidentas viršijo jo kompetencijos ribas ir esą neturėdamas tam teisės savo nuožiūra suformulavo reabilituojantį sprendimą nešalinti VšĮ “Vėjas galvoje“ iš Asociacijos narių. Pažymi, jog Asociacijos prezidentas, formuodamas visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui teikiamą klausimą dėl VšĮ “Vėjas galvoje“ pašalinimo iš Asociacijos neiginiu, t. y. prašydamas balsuoti dėl VšĮ “Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš Asociacijos, veikė savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose bei sutinkamai su Asociacijos įstatais bei Asociacijos interesais;

12.9 pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kritiškai vertino Asociacijos pateiktus argumentus, jog 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime sprendimas dėl VšĮ “Vėjas galvoje“ (ne)šalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių galėjo būti svarstomas ir priimamas tik 2020-02-17 vykusiame Asociacijos valdybos posėdyje nagrinėtos informacijos apie VšĮ “Vėjas galvoje“ veiksmus, pagrindu;

12.10 pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo VšĮ “Banglentė” 2020-03-14 pateiktos medžiagos dėl VšĮ “Vėjas galvoje“ vykdytų renginių neturint atitinkamų leidimų svarstymas 2020-04-26 vykusio visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo metu net nebuvo ribojamas;

12.11 pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ir neatitinka CK 2.82 straipsnio 4 dalies;

12.12 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skiriasi spręsta situacija dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ veiksmų vertinimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 nagrinėta situacija dėl ieškovo VšĮ „Banglentės“ veiksmų vertinimo.

Atsiliepimas

13. Ieškovai viešoji įstaiga „Banglentė“, G. U. ir D. P. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1 pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo esminius procedūrinius pažeidimus, nustatė, jog buvo pažeisti esminiai ir pamatiniai asociacijos narių lygiateisiškumo bei asociacijos veiklos sąžiningumo principai. Asociacijos sprendimas buvo skundžiamas tiek dėl procedūrinių pažeidimų, tiek dėl sprendimo pagrįstumo materialiniu pagrindu. Nurodo, jog jeigu asociacijos dalyvis kreipiasi į teismą teisminės gynybos, tai yra realizuojamas visuotinai pripažįstamas asociacijos veiklos teisminės teisėtumo kontrolės principas. Visi ieškovai yra ne tik asociacijos nariai, tačiau yra steigėjai, todėl visi ieškovai yra asociacijos, kaip viešosios visuomeninės organizacijos (Asociacijų įstatymo 2 str.) dalyviai;

13.2 nurodo, jog skundžiamas asociacijos sprendimas tiesiogiai kenkia asociacijos reputacijai ir šiukščiai pažeidžia esminius veiklos principus – įveda diskriminaciją, dvigubus standartus, sumaištį, nepasitikėjimą, sukuria nesaugumo jausmą kitiems nariams, toleruoja slaptus ir šešėlinius susitarimus;

13.3 teismas pagrįstai nustatė esminius bei reikšmingus procedūrinius pažeidimus, kurie užkirto galimybę objektyviai bei visapusiškai išnagrinėti pažeidimus ir priimti sąžiningą bei teisėtą sprendimą;

13.4 pagal asociacijos įstatus prezidentas neturi jokių įgaliojimų keisti ar koreguoti valdybos suformuotą dienotvarkės klausimą, todėl, savavališka prezidento veikla yra įstatų pažeidimas kenkiant asociacijos prestižui. Nurodo, jog ieškovai skubos tvarka teikė prezidentui pranešimą dėl klaidinančios informacijos pateikimo prieš susirinkimą, prašė pašalinti biuletenyje savavališkai suformuluotą išankstinį reabilituojantį sprendimą, tačiau prezidentas visiškai į tai nereagavo, pažeidimo nepašalino ir panaudodamas savo įgaliojimus veikė prieš asociaciją ir aktyviai siekė priimti iš anksto paruoštą sprendimą;

13.5 visuotinio Asociacijos narių susirinkimo metu, pradėjus svarstyti VšĮ ,,Vėjas galvoje“ klausimą (susirinkimo protokolas Nr. 6), prezidentas pareiškė, kad bus svarstomos tik vienos nelegalios varžybos, kurios vyko Šventojoje 2017 metais, o kita medžiaga dėl dar 5 nelegalių renginių 2019 metais yra atmetama. Asociacijos prezidentas sąmoningai pakeitė (susiaurino) klausimo esmę ir prieš balsuojant sudarė iškreiptą padėtį turėdamas išankstinį tikslą reabilituoti ,,Vėjas galvoje“;

13.6 apie VšĮ ,,Vėjas galvoje“ sisteminius ir ilgalaikius pažeidimus prezidentas informacijos nerinko ir nusišalino nuo savo pareigų, nors visi renginiai buvo viešai reklamuojami socialiniuose tinkluose, jie buvo aptarinėjami tarp asociacijos narių, tačiau prezidentas atsisakė reaguoti į pažeidimus, tuo šiukščiai pažeidė savo pareigas (CK 2.87 str.);

13.7 kadangi VšĮ ,,Banglentė“ ir VšĮ ,,Vėjas galvoje“ aplinkybės yra visiškai skirtingos ne tik pažeidimų pobūdžiu, masiškumu, sunkumu bei pažeidimų padarymų aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo lyginti ir tuo labiau sutapatinti šiuos asociacijos dalyvius ir pastatyti į vietą eilę. Niekas iš asociacijos vadovų nekontroliavo sisteminių pažeidimų, nekreipė dėmesio ir dangstė ilgalaikę neteisėtą veiklą. Tiek klausimo svarstyme valdyboje, teik visuotiniame susirinkime G. L. nenusišalino ir galėjo daryti tiesioginę įtaką priimant sau naudingą sprendimą. Paaiškėjo, kad 2019 metų vasarą ,,Vėjas galvoje“ organizavo net 5 nelegalius renginius Elektrėnuose, Takuose ir Šventojoje. Atkreipė dėmesį į stambias tarptautines suaugusiųjų varžybas, kurios vyko jūroje 2019-10-26, svarbu tai, kad savivaldybė nesutiko išduoti leidimo šiam renginiui dėl dalyvių saugumo, tačiau nepaisant šio draudimo stambus tarptautinis renginys vis vien įvyko. Taigi, nėra jokio pagrindo lyginti ar gretinti ,,Vėjas galvoje“ veiklos su ,,Banglente“, kuri buvo pašalinta ir jos narystė buvo atstatyta tik ilgo ir brangaus teismo proceso metu;

13.8 atsakovė taip pat nepateikė jokių argumentų kodėl prezidentas savo asmeniniu sprendimu pašalino didžiąją dalį surinktos medžiagos (2019 metų nelegalūs 5 renginiai) ir uždraudė ją svarstyti. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovas tik per baigiamąsias kalbas nurodė, kad medžiaga esą buvo pateikta pavėluotai, tačiau per repliką pripažino, kad po medžiagos pateikimo (2020-03-14) valdyba dar kartą (2020-03-24) buvo susirinkusi į posėdį. Tai reiškia, kad prezidentas 2020-03-14 gavęs papildomą medžiagą dėl pažeidimų ją ignoravo, valdybai per papildomą posėdį 2020-03-24 nepateikė. Kadangi visuotinis susirinkimas įvyko tik 2020-04-26, vadinasi papildoma medžiaga prezidento žinioje išbuvo net 6 savaites. Papildoma medžiaga 2020-03-14 buvo pateikta ne tik prezidentui, tačiau ir valdybos nariui ,,Vėjas galvoje“ vadovui G. L.;

Atsiliepimas

13.9 atsakovė apeliaciniame skunde nurodo nepagrįstą aplinkybę dėl klausimo esmės - valdyba savo iniciatyva nustatė susirinkimui klausimą dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ pašalinimo ir būtent susirinkimas svarstė klausimą dėl pašalinimo, tačiau apeliaciniame skunde yra pateikiama nauja šios aplinkybės versija, - esą susirinkimas svarstė klausimą dėl nepašalinimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-12 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

19. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

20. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą. Kaip minėta, civiliniame procese teismas gali ir privalo konstatuoti faktus remdamasis didesnio tikėtinumo principu, nepaisant esamų prieštaravimų tarp atskirų įrodymų.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo ribas nustato ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. vadovaujantis rungtyniškumo principu kiekviena šalis turi pareigą įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą (CPK 178 str.).

22. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas.

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas CPK 5 straipsnio pagrindu, kadangi sprendimas išimtinai yra susijęs tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Vėjas galvoje“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

25. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos: 1) besikreipiančio asmens suinteresuotumas; 2) jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimą. Visi ieškovai yra ne tik asociacijos nariai, tačiau yra steigėjai pagal 2016 metų steigimo sutartį, todėl visi ieškovai yra asociacijos, kaip viešosios visuomeninės organizacijos (Asociacijų įstatymo 2 straipsnis) dalyviai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ieškovai turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

26. Atsakovė teigia, jog ieškovų teisė kreiptis į teismą ginčyti sprendimą negali būti pateisinama ir CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais gali pareikšti inter alia juridinio asmens dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

27. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje nustatyti pažeidimai akivaizdžiai lemia ir asociacijos narių teisių ir teisėto intereso būti lygiai traktuojamiems pažeidimą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

28. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista Asociacijos įstatuose įtvirtinta Asociacijos tikrojo nario pašalinimo procedūra, nes esą Asociacijos valdyba neatliko savo pareigos pagal Asociacijos įstatus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šiuos procedūrinius pažeidimus, neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime nebuvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl Asociacijos tikrojo nario VšĮ “Vėjas galvoje“ pašalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių. Priešingai, 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime buvo keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl Asociacijos tikrojo nario VšĮ “Vėjas galvoje“ nepašalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių. Akcentuoja, jog Asociacijos įstatų 8.3 punktu ir 11.2.7 punktu, sprendimą pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas gali priimti tik esant atitinkamam Asociacijos valdybos siūlymui. Vertina, jog pagal Asociacijos įstatus Asociacijos valdybos siūlymas yra reikšmingas ir būtinas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos. Akcentuoja, jog tuo atveju, kai nėra Asociacijos valdybos siūlymo šalinti Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos ir visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas priima sprendimą nepašalinti atitinkamo Asociacijos tikrojo nario iš Asociacijos, yra konstatuotina, kad toks sprendimas atitinka Asociacijos įstatus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

29. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020-04-26 visuotinio tikrųjų Lietuvos bangų sporto asociacijos narių susirinkimo metu turėjo būti svarstomas klausimas dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ pašalinimo iš asociacijos. Iki susirinkimo pradžios asociacijos prezidentas P. N. pateikė išankstinio balsavimo biuletenį, kuriame savavališkai suformuluotas išankstinis sprendimas VšĮ „Vėjas galvoje“ nešalinti iš asociacijos narių. Įstatų 8.3, 11.2.7, 12.9.9 punktuose numatyta, jog sprendimas dėl nario šalinimo iš asociacijos turėtų būti priimamas asociacijos narių susirinkimo, asociacijos valdybos siūlymu. Byloje nėra duomenų, jog asociacijos valdyba būtų nagrinėjusi ieškovų pateiktą medžiagą ir kreipimąsi dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos narių bei formulavusi savo siūlymą asociacijos narių susirinkimui šiuo klausimu. Apeliantės subjektyvus vertinimas, jog pagal Asociacijos įstatus Asociacijos valdybos siūlymas yra reikšmingas ir būtinas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal Lietuvos bangų sporto asociacijos įstatus, sprendimo dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos priėmimo procedūroje turi dalyvauti du subjektai: asociacijos valdyba, teikdama narių susirinkimui siūlymą, ir asociacijos narių susirinkimas, priimdamas sprendimą dėl tikrųjų asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuotoliniame balsavimo biuletenyje 2020-04-26 vyksiančiame tikrųjų narių susirinkime suformuluotas 14 klausimas: ,,VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos tikrųjų narių klausimas, atsižvelgiant į tikrojo nario VšĮ ,,Banglentė“ pateiktą informaciją (Ar pritariate, kad VšĮ ,,Vėjas galvoje“ būtų pašalinta iš asociacijos narių?). Sprendimo projektas: VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nešalinti iš asociacijos narių (vadovaujantis suformuota teismų praktika, kad nario šalinimas dėl priežasčių, kurias įvardino VšĮ ,,Banglentė“ yra per griežta sankcija).“ 2020-04-26 įvyko eilinis visuotinis tikrųjų asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo protokole susirinkimo darbotvarkės 14 punkte nurodytas klausimas – ,,VšĮ ,,Vėjas galvoje“ šalinimo iš asociacijos tikrųjų narių klausimas, atsižvelgiant į tikrojo nario VšĮ ,,Banglentė“ pateiktą informaciją“. Formuluojant svarstytą klausimą, protokole įrašyta: ,,Ar pritariate, kad VšĮ ,,Vėjas galvoje“ būtų pašalinta iš asociacijos narių?“. Balsavimas vyko dėl klausimo – ,,VšĮ ,,Vėjas galvoje“ nešalinti iš asociacijos narių“, ir priimtas 6 nariams balsavus ,,už“, 3 – ,,prieš“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sprendimas priimtas pažeidžiant Įstatuose įtvirtintas procedūras. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė ir siekia suformuoti poziciją, kad Asociacijos valdybos siūlymas yra reikšmingas ir būtinas tik tuo atveju, kai yra priimamas sprendimas pašalinti (o ne nepašalinti) Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos, tačiau akcentuotina, jog apeliantės formuojama pozicija yra nepagrįsta. Byloje nustačius, jog valdyba 2020-02-17 nesvarstė dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ šalinimo, netyrė aplinkybių, t. y. neatliko savo pareigos pagal Įstatus, o klausimą perdavė spręsti tiesiogiai susirinkimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog valdyba nepateikė susirinkimui siūlymo, o susirinkimas, priimdamas ginčo sprendimą be tokio siūlymo, pažeidė Įstatuose įtvirtintas procedūras ir kompetencijas.

30. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir interpretavo Asociacijos įstatų 8.3 punktą,11.2.7 punktą ir 12.9.9 punktą kaip numatantį pareigą Asociacijos valdybai teikti ir formuluoti siūlymą visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui. Nurodo, jog Asociacijos įstatų 8.3 punktu,11.2.7 punktu ir 12.9.9 punktu, Asociacijos valdybai yra pripažįstama ir suteikiama kompetencija spręsti dėl siūlymų pašalinti Asociacijos tikruosius narius iš Asociacijos visuotiniams Asociacijos tikrųjų narių susirinkimui teikimo. Šios Asociacijos įstatų nuostatos neįtvirtina ir neformuoja Asociacijos valdybai pareigos teikti atitinkamo siūlymo. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais argumentais neturi pagrindo sutikti.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lietuvos bangų sporto asociacijos įstatų, įregistruotų 2018 m. birželio 13 d. (toliau – Įstatai) 8.3 punkte įtvirtinta, kad sprendimus dėl tikrųjų asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos priima tikrųjų asociacijos narių susirinkimas, asociacijos valdybos siūlymu. Įstatų 11.2.7 punkte įtvirtinta, kad visuotinio tikrųjų asociacijos narių susirinkimo kompetencijai priklauso valdybos siūlymu priimti ar pašalinti iš asociacijos tikruosius narius. Įstatų 12.9.9 punkte numatyta, jog valdyba teikia siūlymus visuotiniam tikrųjų narių susirinkimui dėl narių pašalinimo iš asociacijos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos bangų sporto asociacijos įstatus, sprendimo dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos priėmimo procedūroje turi dalyvauti du subjektai: asociacijos valdyba ir asociacijos narių susirinkimas. Vadinasi atitinkamus siūlymus ir teikia šie minėti subjektai.

32. Apeliantė deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Asociacijos valdyba esą nenagrinėjo ieškovo VšĮ „Banglentė“ pateiktos medžiagos. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas analizavo 2020-02-17 valdybos posėdžio protokolą, pagrįstai sprendė, jog valdyba šio klausimo iš esmės nenagrinėjo. Teismas nustatė, jog valdyba įtraukė klausimą į darbotvarkę, tačiau siūlymo šiuo konkrečiu klausimu – dėl nario (ne)šalinimo – susirinkimui neformulavo. Teismas akcentavo, jog šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės atstovas, teismo posėdžio metu pripažindamas, kad valdybos sprendimo ir siūlymo nurodytu klausimu dėl nario šalinimo nebuvo.

33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Asociacijos prezidentas viršijo jo kompetencijos ribas ir esą neturėdamas tam teisės savo nuožiūra suformulavo reabilituojantį sprendimą nešalinti VšĮ „Vėjas galvoje“ iš Asociacijos narių. Nurodo, jog Asociacijos valdyba, 2020-02-17 vykusiame jos posėdyje sudarydama ir tvirtindama šaukiamo visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo darbotvarkę, apsprendė tik kokie klausimai turi būti apsvarstyti atitinkamame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime, tačiau nesprendė ir nesuformulavo jokių konkrečių privalomų balsavimui teikiamų klausimų formuluočių.

34. Kaip teisingai nurodo atsakovė, Asociacijos įstatų 13.6 punktu, Asociacijos prezidentas yra atsakingas už Asociacijos veiklos organizavimo užtikrinimą. Pagal Asociacijos įstatų 13.6.8 punktą Asociacijos prezidentui buvo ir yra patikėta spręsti organizacinius, ūkinius, socialinius ir finansinius klausimus, atsižvelgiant į Asociacijos įstatuose nustatytus apribojimus. Nustatyta, jog pagal Įstatų 11.5 punktą asociacijos prezidentas skelbia tikrųjų asociacijos narių susirinkimo vietą, laiką ir darbotvarkę, t. y. veikia organizuodamas narių susirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog asociacijos valdybai nesuformulavus aiškaus pasiūlymo nario šalinimo klausimu (pašalinti ar nešalinti), asociacijos prezidentas tokį pasiūlymą – nario nešalinti – suformulavo parengtame biuletenyje ir pristatydamas klausimą susirinkime, kartu argumentuodamas pasiūlymą teismo priimtu sprendimu išnagrinėtoje byloje. Išanalizavus byloje esančius duomenis, įstatus, pagrįstai vertino, jog asociacijos prezidentas, neturėdamas tam įgaliojimų pagal asociacijos įstatus, balsavimo biuletenyje savo nuožiūra suformulavo reabilituojantį sprendimą nešalinti VšĮ ,,Vėjas galvoje“ iš asociacijos narių, kokio nebuvo suformulavusi valdyba.

35. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino Asociacijos pateiktus argumentus, jog 2020-04-26 vykusiame visuotiniame Asociacijos tikrųjų narių susirinkime sprendimas dėl VšĮ “Vėjas galvoje“ (ne)šalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių galėjo būti svarstomas ir priimamas tik 2020-02-17 vykusiame Asociacijos valdybos posėdyje nagrinėtos informacijos apie VšĮ “Vėjas galvoje“ veiksmus, pagrindu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvuotai pažymėjo, jog galimai reikšminga yra tai, kad Asociacijos valdybos dokumentuose (taip pat formuluojant darbotvarkės klausimus) nebuvo nurodyta išlyga dėl medžiagos apimties. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog visuotinio susirinkimo 2020-04-26 metu prezidentas pašalino ieškovų pateiktą medžiagą ir ji nebuvo svarstyta per susirinkimą. Asociacijos prezidentas įsikišo į nario šalinimo procedūrą, savavališkai atmetė pateiktą medžiagą apie pažeidimus, nors valdyba sudarydama dienotvarkę dėl ,,Vėjas galvoje“ pašalinimo nurodė, kad bus svarstoma visa gauta medžiaga, o ne dalis medžiagos. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai visą medžiagą pateikė likus protingam laiko tarpui iki susirinkimo, o asociacijos prezidentas susirinkime pripažino, kad medžiaga ,,buvo pateikta“, ,,visi susipažino“, tačiau nemotyvuotai pabrėžė, jog klausimas svarstomas dalies medžiagos pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovės deklaratyviai nurodomos priežastys dėl VšĮ „Vėjas galvoje“ (ne)šalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių bei klausimo svarstymo apimties, niekaip nesuponuoja pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

37. Apeliantė taip pat nurodo, jog ginčo sprendimas prieštarauja ir neatitinka CK 2.82 straipsnio 4 dalies. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog tokie pažeidimai yra formalūs ir nesudaro pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu.

38. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog byloje nustatyti pažeidimai negali būti pripažinti formaliais ar mažareikšmiais. Nors apeliantė ir nurodo subjektyvių vertinimą, jog visuotiniam Asociacijos tikrųjų narių 2020-04-26 rengtame susirinkime, nesant Asociacijos valdybos siūlymo pašalinti VšĮ „Vėjas galvoje“ iš Asociacijos, nebuvo teisinio pagrindo priimti jokio kito sprendimo, t. y. vienintelis galimas sprendimas, kurį jis galėjo priimti, buvo nešalinti VšĮ „Vėjas galvoje“ iš Asociacijos tikrųjų narių, tačiau toks apeliantės vertinimas nepagrįstas.

39. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir laikė, jog iš esmės Asociacijos vienintelis argumentas dėl sprendimo pagrįstumo yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019; pirmosios instancijos teismas nevertino kitų Asociacijos reikšmingų argumentų, patvirtinančių sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Akcentavo, kad sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 išspręsta iš esmės tapati situacija dėl ieškovo VšĮ “Banglentė” pašalinimo iš Asociacijos tikrųjų narių, bet, pirmiausia, ir ta aplinkybė, jog nebuvo Asociacijos valdybos siūlymo pašalinti VšĮ „Vėjas galvoje“ iš Asociacijos tikrųjų narių, dėl ko sprendimas buvo vienintelis galimas teisėtas sprendimas, kurį galėjo priimti visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, spręsdamas 2020-04-26 visuotinio Asociacijos tikrųjų narių susirinkimo darbotvarkės klausimą „VŠĮ „Vėjas Galvoje“ šalinimo iš Asociacijos Tikrųjų narių klausimas atsižvelgiant į Tikrojo nario VšĮ “Banglentė“ pateiktą informaciją“. Taip pat nurodo, jog rėmėsi argumentu, jog visuotinis Asociacijos tikrųjų narių susirinkimas, vadovaujantis Asociacijos įstatų 8.2 punktu, net ir esant pagrindui pašalinti atitinkamą Asociacijos tikrąjį narį iš Asociacijos, turėjo teisę ir galėjo priimti sprendimą jo iš Asociacijos nešalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančius duomenis, šalių teiktus paaiškinimus ir nustatė, jog pagrindinis argumentas, kuriuo atsakovė grindžia ginčo sprendimą ir įrodinėja jo pagrįstumą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019. Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl apeliantės nurodomų kitų argumentų, t. y. dėl Asociacijos valdybos siūlymo (ne)šalinti VšĮ „Vėjas galvoje“ iš Asociacijos tikrųjų narių.

40. Apeliantė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 nagrinėta situacija skiriasi nuo to, kuri buvo sprendžiama. Vertina, jog tiek sprendimas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 dėl vieno renginio organizavimo tais pačiais metais neturint vietos savivaldos institucijos leidimo, yra akivaizdu, jog egzistuoja tiesioginis ryšys tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019 suformuoto precedento ir sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

41. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 sprendimu panaikino Lietuvos bangų sporto asociacijos 2019 m. kovo 16 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovę VšĮ ,,Banglentė“ iš Lietuvos bangų sporto asociacijos narių. Teismo panaikintu sprendimu VšĮ ,,Banglentė“ buvo pašalinta iš asociacijos narių dėl to, kad 2017 m. organizavo varžybas „Molas Longboard Clasic 2017“ be savivaldybės leidimo. Byloje buvo vertinamas pašalinimo iš narių adekvatumas pažeidimui – be leidimo surengtoms vienoms varžyboms 2017 m. Minėtoje byloje teismas nurodė, jog po 2018-03-01 vykusio visuotinio asociacijos narių susirinkimo, kuriame buvo pasikalbėta dėl būtinybės kiekvienam renginiui gauti leidimus, asociacijos nariai to laikėsi. Teismas sprendė, jog asociacija susidariusią netinkamą situaciją dar 2018-03-01 išsprendė pokalbio su asociacijos nariais būdu, tarpusavio susitarimu, netaikydama jos nariams už buvusius pažeidimus jokių sankcijų. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl VšĮ ,,Vėjas galvoje“ veiklos organizuojant renginius be savivaldybės leidimų vertinimo po minėto 2018-03-01 narių susirinkimo sprendimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog teikiami duomenys apie visiškai kitokį VšĮ ,,Vėjas galvoje“ renginių organizavimo be leidimų mastą bei trukmę. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, situacija, dėl kurios pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-24 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-20680-964/2019, ir situacija, susidariusi šioje byloje, yra iš esmės skirtingos.

42. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jų patirtas 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovės apeliacinį skundą priteistina iš atsakovės ieškovų naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-12 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams viešajai įstaigai ,,Banglentė“, į. k. 304105037, ir G. U., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės Lietuvos bangų sporto asociacijos, į. k. 304408760, 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750,00 Eur kiekvienam ieškovui.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėRamunė MikonienėAsta Pikelienė